Baudžiamosios bylos Nr. PK-1344-928/2015

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00033-2015-3

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.10.1.; 2.9.1.; 2.9.6.; 2.12.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, gavusi pareiškėjo M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme 2015-04-27 gautas M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko, pareiškimas, kuriuo prašoma R. A., iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo visuomenės informavimo priemonėmis ir viešo įžeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. Taip pat prašo priteisti neturtinę jam padarytą žalą ir visas M. A. H. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, iš pareiškimo nesimato aiškaus nusikalstamos veikos vaizdo, o M. A. H. orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės teisinės priemonės

Skundą atsisakytina priimti.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją.

Pabrėžtina tai, kad 2015-04-27 gautą, privataus kaltinimo, pareiškimą surašė ir pasirašė M. A. H. vardu advokatas. Nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir nukentėjusiojo skundui, tačiau jeigu skundą surašo nukentėjusiojo atstovas – advokatas, reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam atstovui gali būti ir didesni.

BPK 412 str. nurodyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Tuo tarpu, M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko, pareiškimas neatitinka BPK 412 str. reikalavimų – kaltinimai yra neaiškūs ir nekonkretūs. Pareiškime nurodoma: ,,2015 m. kovo 2 d. 12 val. 30 min. R. A. savo www.facebook.com paskyroje parašė įrašą, kuriame nurodė jog: ,,<....> Be jokios abejonės Britanijos pilietybę turintis M. A. H. yra ir Bitanijos slaptosios tarnybos MI6 agentas, Nereikia pamiršti, kad M. A. H. 4 metus tarnavo Karališkose Oro Pajėgose (Royal Air Force), kol gavo seržanto laipsnį. Jo tėvas taip pat tarnavo kolonijinės Britų imperijos karinėse pajėgose <...>“. Beveik analogišką įrašą R. A. savo paskyroje parašė ir 2015 m. kovo 3 d.,10 val. 10 min., tik šįkart anglų kalba ir specialiai adresavęs jį kitiems www.facebook.com vartotojams – M. P., D. D., A. K., A. F., L. H., S. C., B. S., P. E., S. L., E. K., A. B., R. N., R. K.. Šiame įraše vėlgi nurodė, kad Nukentėjusysis neva yra britų slaptosios organizacijos MI6 agentas: ,,<...> Undoubtedly British citizen M. A. H. is the British secret service MI6 agent <...>“. Beje, šiame įraše R. A. nurodo ir tai, jog Nukentėjusysis nemoka lietuvių kalbos, ja nekalba, o už jį socialiniame tinkle įrašus bei komentarus rašo jo gyvenimo draugė: ,,<...> For the firs time in the history of Lithuania in Vilnius city council was elected a foreigner British citizen M. A. H. who supports Kiev junta, homosexuality. He is not even a citizen of Lithuania. But the current EU legislation allows EU citizens to participate in city council elections. He even doesn‘t speak Lithuanian. His Lithuanian girlfriend writes for him on Facebook. <...>“. Beje, po šiuo savo įrašu, kovo 3 d., 10 val. 22 min., R. A. parašė dar ir komentarą, kuriame teigė: ,,<...> M. A. H. in the picture on the left. It seems like a real gay <...>“. Toliau Kaltinamasis R. A., po Nukentėjusiojo paskelbtu įrašu, 2015 m. kovo 2 d., 15 val. 44 min., parašė dar vieną Nukentėjusįjį žeidžiantį ir šmeižiantį komentarą: ,,M. A. H. facebooke rašo ne Haroldas, o jo sugyventinė, nes Haroldas Lietuviškai rašyti nemoka. Kokios tai lyties Kregždė: kaklas plonas, kaip pas moterį, šukuosena taip pat moteriška, manieros moteriškos.“ Po tuo pačiu Nukentėjusiojo įrašu, R. A., kovo 3 d., 8 val. 14 min., parašė dar vieną Nukentėjusįjį šmeižiantį komentarą: ,,Pats M. A. H. palaiko Vakarų ir Britų skleidžiamą propagandą. LR įstatymai draudžia karo kurstymą, tačiau pats M. A. H. prisideda prie karo kurstymo, bei remia nacistinę Kijevo chuntą. Apie lojalumą LR valstybei negali būti ir kalbos, kadangi pats M. A. H.  yra Britanijos pilietis. Turėtų būti gėda moteriai, kuri su juo gyvena ir už jį rašinėja facebooke.“ Pagal pareiškime nurodytus duomenis nesimato išsamaus nusikalstamos veikos vaizdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005). Skunde nėra konkretizuota, kokiais konkrečiai žodžiais, išsireiškimais, frazėmis kaltinamas asmuo jį įžeidė, o kuriuos teiginius jis laiko šmeižtu. Taip pat, nėra aišku, kokiame kontekste ir ar pats kaltinamas asmuo, R. A., socialiniame tinklapyje www.facebook.com parašė išvardintus įrašus.

Visos aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas privatus kaltinimas, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde, kadangi privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, priešingu atveju kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

Kadangi, M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko pareiškime suformuotas kaltinimas yra nekonkretus ir iš jo nesimato išsamaus nusikalstamos veikos vaizdo, konstatuotina, kad priėmus pareiškimą, kaltinamam asmeniui būtų suvaržoma teisė į gynybą.

Dėl BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. taikymo

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, o pagal BK 155 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Šiuose straipsniuose aprašytos veikos priskiriamos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams asmens garbei ir orumui. Teismų praktikoje garbė suprantama kaip viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką būtina ginti asmens garbę ir orumą, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikalstama.

Vertinant pareiškėjo atstovo privataus kaltinimo tvarka pateiktą pareiškimą dėl šmeižto visuomenės informavimo priemonėmis ir viešo įžeidimo, darytina išvada, kad R. A. padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikalstama veika. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais - pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu. Nors R. A., M. A. H. atžvilgiu, socialiniame tinkle www.facebook.com, galimai parašė užgaulius įrašus - buvo neigiamai atsiliepiama apie M. A. H. asmenybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad įrašuose naudojamoje kalboje nėra necenzūrinių žodžių, ji nelaikytina ypatingai žeminančia ar paniekinančia M. A. H. asmenybę ir nėra daug nukrypusi nuo visuomenėje nustatytų normų. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad jei ir buvo pateikiama galimai tikrovės neatitinkanti informacija, šie įrašai buvo padaryti socialiniame tinkle, asmens paskyroje, o ne oficialiame straipsnyje, kas reiškia, kad vidutiniškai protingas asmuo, perskaitęs R. A. teiginius, juos vertintų kritiškai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų esmę ir ginamo objekto reikšmę, darytina išvada, kad R. A. veiksmai akivaizdžiai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikalstama veika. Užgaulus asmens pavadinimas, neigiamas apibūdinimas, turi neigiamą, žeminantį, įžeidžiantį pobūdį, tačiau vertinant bendrą situaciją, veika nelaikytina tokia pavojinga, jog civilinės teisinės priemonės būtų aiškiai nepakankamos apginti nukentėjusiojo interesus. Minėta, kad baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. O šiuo atveju tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti sprendžiami ir kitos teisės šakos, pvz. civilinės teisės, nustatytomis priemonėmis (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-508-2014). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nagrinėjant civilinį ginčą teismas nustatytų, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, įstatymo leidėjas teismui suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.).

Dėl aukščiau pateiktų priežasčių M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas gali būti pateiktas teismui pakartotinai.

              Teismas, vadovaudamasis BPK 407 str., 412 str., 440 str.,

n u t a r i a:

atsisakyti priimti pareiškėjo M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                       Odeta Gruodienė