Nuorašas:
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-740/2011
Teisėja N. Pičugina Teisminio proceso Nr.1-97-2-00005-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. liepos 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teisėjų Audronės Kartanienės, Teresėlės Kazlauskienės,
sekretoriaujant Daliai Kanopienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,
gynėjui adv. Ramūnui Mikulskui,
nuteistajam T. B.,
vertėjai Irinai Pilžis,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas, pritaikius LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d. 1 p., 6 d. 2 p., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos žalos, t.y. 3000 Lt per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš T. B. priteista nukentėjusiojo V. D. naudai 7000 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt už advokato paslaugas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
T. B. nuteistas už tai, kad jis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2009-07-07 apie 19.00 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viešoje vietoje, liudytojos I. B. akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką bei pagrįstos priežasties, du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešinio skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-o kairio dantų vainikų lūžį su 2, 3-o kairės pusės dantų vainikų panirimu, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą.
Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti ir civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis jokių smūgių nukentėjusiajam V. D. nesudavė, tik pastarąjį nestipriai atstūmė nuo savęs, dėl ko V. D. nugriuvo ant šono. Nustūmęs nukentėjusįjį, jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Apelianto teigimu, kokiu būdu nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jis paaiškinti negali, nes tokių sužalojimų nuo jo nestipraus pastūmimo V. D. negalėjo patirti. Be to, abejonių kelia nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas, nes jis nurodė tris skirtingus laikus, kuomet buvo sumuštas. Pagrįstai manytina, jog būdamas agresyviai nusiteikęs V. D. tą dieną galėjo sukonfliktuoti ir su kokiu kitu asmeniu ir dėl to jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apelianto teigimu, nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., gali būti atliekama tik tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad jis 2009-07-07 Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje nukentėjusiajam V. D. smūgių nesudavė, jo veiksmuose negalima įžvelgti ir jokios tiesioginės tyčios. Be to, apelianto teigimu, tą aplinkybę, kad V. D. jam važiuodamas „užkišo“ automobilį, patvirtino ir liudytoja I. B.. Nuteistojo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40 nurodyta, jog teismas turi pagrįstai kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė pagrįstų ir išsamių motyvų, kodėl apelianto veiksmai, o tiksliau – neveikimas, buvo kvalifikuotas kaip nusikalstama veika.
Nuteistojo teigimu, nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Su teismo išvada, kad visiškai įrodyta jo kaltė, nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl nesutampa nukentėjusiojo nurodytas sumušimo laikas, ar patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas negalėjo būti padarytas kitų asmenų ir kitu laiku. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojos I. B. parodymais dėl apelianto smūgių sudavimo, nes ji, būdama nukentėjusiojo sugyventine, yra suinteresuota šios baudžiamosios bylos baigtimi. Liudytojos betarpiškas buvimas įvykio metu šalia V. D., nepaneigia jos pateiktų parodymų abejotinumo. Be to, teismas nenurodė, kodėl liudytojų V. L. ir G. J. parodymus vertina kaip bandymą padėti išvengti apeliantui baudžiamosios atsakomybės. Minėti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, nurodydami, jog jokių muštynių tarp apelianto ir V. D. nebuvo, nors nukentėjusysis elgėsi agresyviai, o važiuodamas į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tris pavojingas avarines situacijas. Apylinkės teismas tik formaliai konstatavo liudytojų V. L. ir G. J. pateiktus parodymus, dėl ko buvo pažeisti LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimai. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu specialistė J. G.-Dorošenko parodė, kad trauminis poveikis, kurį 2009-07-07 patyrė V. D., galėjo būti patirtas griūvant ar atsitrenkiant. Be to, nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios nagrinėjant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009-07-07 sprendime byloje Leparskienė prieš Lietuvą pažymėjo, jog tyrimo išvados turi būti grindžiamos visų elementų išsamia, objektyvia ir bešališka analize. Bet koks tyrimo trūkumas, kuris sumenkina galimybės nustatyti bylos aplinkybes, ar atsakingą asmenį, neatitinka reikalaujamo priemonės veiksmingumo. Proceso metu nebuvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės naudotis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis, tame tarpe ir teikti prašymus. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 7 str. Apelianto teigimu, teismas jam užkirto kelią tinkamai įgyvendinti BPK 10 straipsnyje numatytą teisės į gynybą principą. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ir jo gynėjų prašymus, taip neleisdamas tinkamai įgyvendinti galimybės gintis nuo pateiktų kaltinimų.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, jog T. B. pažeidė viešąją tvarką.
Sprendžiant kaltininko tokio pobūdžio veikos kvalifikavimo klausimą, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tai, ar dėl nusikalstamos veikos nepažeista būtent viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui.
Praktikoje neretai kaip vienas viešosios tvarkos pažeidimo požymių yra tai, kad veiksmai padaryti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nepadarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo, nepažeistų jų teisės į normalią ir ramią aplinką.
Bylos duomenimis įrodyta, kad T. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Bylos medžiaga nustatyta, kad T. B. įvykio dieną viešoje vietoje, Šalčininkų r., „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, viešoje vietoje, liudytojos I. B. akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką bei pagrįstos priežasties, du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešinio skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-o kairio dantų vainikų lūžį su 2, 3-o kairės pusės dantų vainikų panirimu, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą. Taigi, tokie T. B. veiksmai buvo neteisėti.
Nors nukentėjusiojo V. D. parodymuose yra kai kurių neatitikimų dėl sužalojimo laiko, tačiau jų negalima laikyti nenuosekliais, neišsamiais, nepatikimais bei prieštaringais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis teisme parodė, kad 2009-07-07 apie 19.00 val., jam važiuojant su I. B. link Zavišonių kaimo, aplenkė „busiuką“. Apvažiavus vieną ratą ir atvažiavus į ruknelės sodų bendriją, visą laiką matė minėtą „busiuką“, kuris vėliau jam ėmė mirksėti šviesomis, kad sustotų. Sustojus kelkraštyje ir išlipus iš automobilio, „busiuko“ vairuotojas ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais ir 2 ar 3 kartus jam trenkė ranka į veidą, dėl ko jis nukrito į griovį ir trumpam prarado sąmonę. Vėliau atsikėlęs, nusišluostė su rankšluosčiu kraują, o iš I. B. sužinojo, kad tai buvo T. B.. Tuomet jis su I. B. nuvažiavo į komisariatą, kur parašė pareiškimą, o po to nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, iš kur buvo nukreiptas į Žalgirio ligoninę, ten jam susiuvo lūpą, išėmė dantų liekanas. Nukentėjusysis nurodė, kad tą dieną alkoholio jis nevartojo. Iš alkotesterio parodymų, užfiksuotų byloje, matyti, kad įvykio dieną, 2009-07-07 19.39 val. V. D. buvo blaivus (0.00 promilių). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos I. B. duoti parodymai. I. B. parodė, kad bevažiuojant su V. D. pastebėjo automobilį, kuris mėgino kirsti kelią kitiems automobiliams. Po to jie aplenkė automobilį, kurį vairavo T. B., tačiau pastarasis vėliau du kartus mėgino kirsti jiems kelią iš kairės pusės. Važiuojant link sodo namelį, T. B. važiavo iš paskos, kai posūkyje jis davė signalą žibintais sustoti, jie sustojo. T. B. ėjo tiesiai prie jų, apėjo liudytoją, sugriebė V. D. už krūtinės ir tiesiai dešine ranka sudavė jam į dantis. V. D. pakibus ant mašinos durelių, T. B. sugriebė jį ir dar kartą sudavė, o po trečio smūgio nukentėjusysis nugriuvo į griovį. Vėliau T. B. praėjo pro ją, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nukentėjusysis išlipo iš griovio, parodė jai, kad nėra dviejų dantų, atsidarė bagažinę, apsiprausė, paskambino į policiją. Jiems buvo liepta atvažiuoti į komisariatą. Policijoje surašė parodymus, juos nusiuntė į polikliniką, kur V. D. užsiuvo lūpą ir nukreipė į Vilnių. Pakeliui į Vilnių, V. D. ją namo. Liudytoja I. B. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.
Nukentėjusiojo ir liudytojos I. B. parodymus iš dalies patvirtina 2009-07-09 MRU Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G 2726/09(01), kuria konstatuota, kad V. D. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, dešinio skruosto ir žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizda, paviršinė muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-o dešinio ir 1-o kairio dantų vainikų lūžiai su 2, 3-o kairės pusės dantų vainikų panirimu, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2009-07-07. Apklausta teisme ekspertė J. G.-Dorošenko parodė, kad tie sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais. Griūti ir į kažką atsitrenkti dešiniu skruostu ar žandu negalėjo, nes neužsifiksavę nubrozdinimai. Ekspertės teigimu, dėl muštinių žaizdų abejose lūpose bei dantų vainikų lūžių, negalima atmesti ir griuvimo pėdsakų, bet paprastai tai labai būdinga smūgio sudavimui.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu J. G.-Dorošenko parodė, kad trauminis poveikis, kurį 2009-07-07 patyrė V. D., galėjo būti patirtas griūvant ar atsitrenkiant, ekspertė parodė, kad minėti sužalojimai labiau būdingi smūgio sudavimui. Kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti minėta specialisto išvada ir ekspertės J. G.-Dorošenko duotais paaiškinimais.
Nuteistasis nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojos I. B. parodymais dėl apelianto smūgių sudavimo, nes ji, būdama nukentėjusiojo sugyventine, yra suinteresuota šios baudžiamosios bylos baigtimi, be to, teismas nenurodė, kodėl liudytojų V. L. ir G. J. parodymus vertina kaip bandymą padėti išvengti apeliantui baudžiamosios atsakomybės. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 20 str. 2 d., ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teismas neprivalo pasisakyti dėl visų liudytojų parodymų, jeigu jie neturi jokios įrodomosios reikšmės ir jais nesiremiama pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai V. L. ir G. J. buvo asmeniškai pažįstami su nuteistuoju, be to, įvykį matė iš toliau, nebūdami šalia, priešingai nei liudytoja I. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų V. L. ir G. J. duotus parodymus įvertino kaip bandymą nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius
Teisėjai Audronė Kartanienė
Teresėlė Kazlauskienė
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius