Civilinė byla Nr. 2-319/2011
Procesinio sprendimo kategorija 99.4
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės
ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.
P. firmos ,,Romuna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl atleidimo nuo
dalies žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-7516-431/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. P. firma ,,Romuna“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė
iš atsakovo UAB ,,Pozicija“ priteisti 24 799,27 Lt sumokėtą avansą, 126 772,95
Lt nuostolių, 9 312 Lt palūkanų ir 33 217,56 Lt delspinigių. Nurodė, kad
atsakovas 2005-01-07 sutartimi įsipareigojo atspausdinti mokymo priemones,
brošiūras ir kitus spaudinius, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas už ieškinį
sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 4 735 Lt šio mokesčio dalies
sumokėjimo prašė atleisti. Teigė, jog ši suma yra labai didelė, įmonės veikla
yra sustojusi, o savininko ir jo žmonos Z. G. sąskaitos
yra areštuotos didele apimtimi, gaunamo atlyginimo dydis nepakankamas.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šį prašymą atmetė ir nustatė
terminą trūkstamai 4 735 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti. Nurodė, kad
pateikta AB SEB banko pažyma patvirtina ieškovui taikomus apribojimus, o taip
pat apie areštuotą butą ir garažą. Tačiau teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė
įrodymų apie sunkią įmonės bei jos savininko finansinę padėtį (turimą turtą,
akcijas, gaunamas pajamas).
Ieškovas R. P. firma ,,Romuna“ 2010-09-17 pateikė teismui prašymą
panaikinti šią teismo nutartį ir jo prašymą patenkinti. Nurodė, jog įmonė yra
nepelninga, nuosavybės teise valdo tik areštuotus butą, garažą ir sodo sklypą,
vienintelį seną automobilį, jokio kito turto neturi, kurį realizavus galėtų
sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios
instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atisakė priimti šį prašymą,
konstatavęs, kad jis yra pareikštas dėl to pateis dalyko tuo pačiu pagrindu
(CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Nurodė, kad teismas nenagrinėja pakartotinio prašymo,
kuris yra tapatus anksčiau pateiktam, nes šiuo klausimu procesinis sprendimas
jau yra priimtas. Tuo atveju, jei ieškovas siekė apskųsti teismo 2010 m.
rugsėjo 8 d. nutartį, turėjo pateikti įstatyme nustatytos formos ir turinio
procesinį dokumentą, adresuotą apeliacinės instancijos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį
argumentai
Ieškovas R. P. firma ,,Romuna“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią
teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti
atskirojo skundo priėmimo klausimą. Skunde teigiama, kad:
1. Teismas
nepagrįstai sprendė, jog pateiktas prašymas yra tapatus prieš tai pateiktam.
Ieškovas, siekdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, teismui
pateikė atskirąjį skundą prašymo forma tikėdamasis, jog teismas CPK 334
straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pats panaikins skundžiamą teismo nutartį.
Be to, minėtu prašymu ieškovas prašė panaikinti teismo 2010 m. rugsėjo 8
d. nutartį, todėl teismas turėjo pagrindą ieškovo prašymą laikyti atskiruoju
skundu.
2. Teismas,
nustatęs skundo trūkumus, privalėjo nustatyti terminą jiems pašalinti, o ne
atsisakyti jį priimti ir riboti ieškovo teisę ginti pažeistas teises. Be to,
pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimas ar
kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių
prašoma.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, žyminio mokesčio, tai yra įstatymo
nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme
numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas, yra viena iš tinkamo
kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie
yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems
reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams
išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Taigi
reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti
traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.
Atleidimą nuo žyminio mokesčio (jo dalies)
sumokėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 83 straipsnis numato, jog esant
asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę jį patenkinti. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar esant tam tikrai
besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu,
įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta. Tuo aspektu atleidimas nuo žyminio mokesčio
sumokėjimo skiriasi nuo tokio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, kurį reglamentuoja
CPK 84 straipsnio normos.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos
medžiagos, ieškovas R. P. firma ,,Romuna“ kreipėsi
su ieškiniu į teismą ir prašė jį atlesti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo
(b. l. 2-5). Teismas motyvuota 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šį prašymą išnagrinėjo,
atmetė ir nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad teismas šioje nutartyje aiškiai nurodė jos apskundimo
tvarką, tai yra, jog nutartis bylinėjimosi išlaidų klausimu gali būti apskųsta
atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos
Lietuvos apeliaciniams teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas
pirmosios instancijos teisme naudojasi profesionalaus atstovo – advokato
padėjėjo pagalba, taigi laikytina, jog civilinio proceso taisyklės ieškovui
žinomos, o procesinių dokumentų turinys suprantamas (b. l. 18). Ieškovas R. P. firma ,,Romuna“ atskirojo skundo dėl nurodytos teismo
nutarties nepadavė, trūkstamos šio mokesčio dalies nesumokėjo, tačiau, kaip
paminėta pirmiau šioje nutartyje, pasibaigus nutarties apskundimo terminui,
pateikė teismui prašymą panaikinti teismo nutartį, patenkinti jo prašymą ir
atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą.
Kaip žinoma, pagal
CPK 7 straipsnio 2 dalies bei 42 straipsnio 5 dalies nuostatas dalyvaujantys
byloje asmenys (šalys) privalo sąžiningai naudotis jai suteiktomis proceso
teisėmis, taip pat ir teismo nutarčių apskundimo tvarkos. Todėl atsižvelgdama į
šias nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas turėjo pagrindo
atisakyti priimti ieškovo pakartotinį prašymą tuo pačiu klausimu, nepaisant to,
kad prašymas įvardintas atskiruoju skundu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas naudojasi teisininko pagalba, tokie jo
veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis.
Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 84 str., 263 str. 1 d.).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė
Milašienė
Vytas
Milius