Byla Nr. 1S-707-383/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24658-2016-7

                 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. I. B., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 1 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 29 d.
2. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2018 m. liepos 13 d.).
3. Komisijos 2018 m. liepos 13 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam I. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Skunde nuteistasis I. B. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.
1. Skunde nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, tiesiogiai prieštaraujanti LR Konstitucijai, yra priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Nuteistojo teigimu, žmogaus teisė į teisingą teismą yra absoliuti ir šią žmogaus teisę patvirtina visa eilė tarptautinių teisės aktų, kurių nuostatų dalis yra pažodžiui inkorporuota į LR Konstituciją.
2. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas pateikė citatas iš prokuroro atsiliepimo, tačiau nepateikė jokio šių teiginių teisinio vertinimo. Nuteistojo manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galimai surašyta ne teisėjo, kaip to imperatyviai reikalauja įstatymas, o sudurstyta iš šabloninių frazių, taip pažeidžiant jo absoliučią teisę į teisingą teismą.
3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog įgaliojimai apsvarstyti (įvertinti) socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą jeigu jis buvo gautas - BVK 164 straipsnio nuostatomis yra suteikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Įstatymu yra nustatytos ir teismo kompetencijos ribos: teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi teismui nėra suteikti įgaliojimai nei atlikti BVK 157 straipsnio numatyto vienintelio vertinamojo kriterijaus OASys balo įvertinimą, nei apsvarstyti BVK 164 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismui yra pavesta pareiga tikrinti LPK nutarimo teisėtumą.
4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų nuteistajam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, tačiau sutinkamai su BK 41straipsniu, tiek bausmės tikslų klausimas, tiek teisingumo principo įgyvendinimas yra teismo, priėmusio nuosprendį baudžiamojoje byloje, kompetencijos dalyku.  BVK 360 straipsnio nuostatos nesuteikia įgaliojimų teismui, nagrinėjančiam Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą, kvestionuoti nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmusio teismo jau išspręstus klausimus, juo labiau - kai bausmė 2/3 dalimis jau yra atlikta.
5.   Skunde pažymima, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal aprobuotą OASys metodiką yra arti žemos rizikos grupės, sudaro 48 balus, kas savaime yra pakankamu pagrindu taikyti I. B. lygtinį paleidimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai, dvigubai ir net trigubai didesniais, todėl akivaizdu, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas I. B. atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas.
6. Nuteistojo pastebėjimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra pateikta aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad I. B. galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Skundžiamoje nutartyje tik pateikti pertekliniai duomenys apie nuteistojo asmenį, kas ne tik, kad nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bet nėra ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų.
7. Skunde taip pat nurodoma, jog padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu, neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, neišnyksta netgi išnykus teistumui. Todėl padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas taip pat nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo įsitikinimu, teiginiai apie jo teistumų skaičių ir veikos pavojingumą skundžiamoje nutartyje pateikti visiškai nepagrįstai ir netgi neteisėtai. Su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai (kaltė ir jos pripažinimas ar nepripažinimas) taip pat nėra ir negali būti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, todėl skundžiamoje nutartyje pateikti nepagrįstai ir netgi neteisėtai. Visi šie klausimai jau buvo išnagrinėti teismo, skyrusio bausmę, nuo to priklausė skirtos bausmės dydis, todėl pakartotinis šių klausimų kėlimas ar net paminėjimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą.
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į nuteistojo skundą prašė skundo netenkinti, skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
6. Nuteistojo I. B. skundas netenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis I. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
9. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje nuteistųjų grupėje, bausmės atlikimo metu dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo tekintojo specialybę, dengia įsiskolinimus, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, yra užpildęs prašymą mokintis Profesinio rengimo centre, dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“, užsiima daržininkyste, užpildęs prašymą lankyti „Pilietiškumo ugdymo kelias“ programą,  Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį tris kartus buvo paskatintas, baustas drausmine tvarka nebuvo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad  nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.
11. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis I. B. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo I. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė  – 48 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 20 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 28 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių I. B. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –  dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje mokėsi, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas 8 kartus (už vagystes, turto prievartavimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis), jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, kadangi pažeidė vykdymo atidėjimo sąlygas. Šiuo metu bausmę atlieka už smurtavimą artimoje aplinkoje. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors nuteistasis I. B. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
13. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, nuostatos vertybių sistemoje (siekia pateisinti tam tikrų taisyklių, reikalavimų nesilaikymą tuo, jog mano, kad įstatymai ar taisyklės nėra tobuli). Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo I. B. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.  
15. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi teismas atvirai jį diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai yra patvirtinę, esant daug didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo I. B. skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas jį atvirai diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą jis yra patvirtinęs, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų  pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su smurtinio nusikaltimo padarymu esant apsvaigusiam nuo alkoholio, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimą neigiamą alkoholio vartojimo įtaką jo elgesiui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo I. B. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo I. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Giedrius Endriukaitis

Svetlana Jurgaitienė

Valdas Vitunskas