Administracinė byla Nr. I-1993-189/2012
Proceso Nr. 3-61-3-00205-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,
sekretoriaujant Daliai Kalantienei,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Jurgitai Zavjalovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Inspekcija) 2012-01-02 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-112 (b. l. 5).
Paaiškino, jog Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) 2009-10-21 sprendimu Nr. 14.4-102-76 pareiškėjui už 2007 metus yra papildomai priskaičiuota - 123389 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 23814 Lt GPM delspinigių ir taikyta 10 proc. dydžio bauda - 12339 Lt, taip pat, kadangi mokestinis ginčas užsitęsė, tai už visą mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį papildomai priskaičiuota - 56043,74 Lt delspinigių.
Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 str. ir 141 str., kuris numato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų, 2011-10-24 su prašymu (b.l. 6) kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI, dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų. Šiaulių apskrities VMI 2011-10-28 sprendimu Nr. 14.8-102/09-26 (b. l. 8-9) netenkino prašymo dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių, be to, 2011-12-06 raštu Nr. (14.5-33)S-16969 (b. l. 13-14), paaiškino, kad jau yra priimtas sprendimas atmesti prašymą ir iš naujo prašymas, dėl baudų ir delspinigių panaikinimo nebus nagrinėjimas, taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę apskųsti 2011-10-28 sprendimą.
Šiaulių apskrities VMI 2011-10-28 sprendimą 2011-12-20 skundu (b. l. 15-16) apskundė Inspekcijai, kuri 2012-01-02 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-112 nusprendė į biudžetą išieškoti 63382,74 Lt skolos (bauda ir delspinigiai).
Nurodė, jog priešingai nei numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. 1 d., 2 d., iš priimto sprendimo nėra neaišku, kokiu pagrindu buvo priimtas sprendimas ir neaišku ar yra išspręstas skundas dėl atleidimo nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių.
Pažymėjo, jog priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį - 123389 Lt už 2007 metus sumokėjo 2011-11-10, tuo tarpu jei 2011-09-30 raginimą būtų gavęs anksčiau, delspinigiai nebūtų padidėję, nes priskaičiuotus mokesčius būtų sumokėjęs anksčiau, todėl mano, jog Šiaulių apskrities VMI buvo pagrindas atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių - 55081,22 Lt ir taikytos baudos - 12339,00 Lt.
Teigia, jog kol nėra išspręstas skundas dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių, negalėjo būti priimtas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 25-26) nurodė, jog pareiškėjas su 2011-10-24 prašymu (b. l. 43) kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI, kuriuo prašė atleisti nuo 12339 Lt GPM baudos ir 55081 Lt GPM delspinigių. Šiaulių apskrities VMI išnagrinėjusi pareiškėjo 2011-10-24 prašymą bei nenustačiusi MAĮ 100 str. 1 d., 141 str. 1 d. numatytų pagrindų 2011-10-28 sprendimu (b. l. 41-42) netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas su 2011-12-20 skundu (b. l. 34-35) dėl Šiaulių apskrities VMI 2011-10-28 sprendimo kreipėsi į Inspekcija. Skunde taip pat nurodė, jog 2011-11-14 Šiaulių apskrities VMI pateikė patikslintą prašymą (b. l. 38-39) dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, tačiau Šiaulių apskrities VMI 2011-12-06 raštu Nr. (14.5-33)S-16969 (b. l. 36-37) atsisakė nagrinėti 2011-11-14 patikslintą prašymą, nes šiuo klausimu jau yra priimtas 2011-10-28 sprendimas. Teigė, jog mokesčių administratorius turėjo išnagrinėti 2011-11-14 patikslintą prašymą ir dėl jo priimti sprendimą, o ne palikti nenagrinėtą. Inspekcija 2012-01-24 sprendimu Nr. 68-15 (b. l. 31-32) patvirtino Šiaulių apskrities VMI 2011-10-28 sprendimą.
Dėl pareiškėjo reikalavimo išnagrinėti 2011-11-14 patikslintą prašymą nurodė, jog iš pareiškėjo 2012-01-18 teismui pateikto skundo matyti, kad pastarasis siekia jog būtų atleistas nuo apskaičiuotų 56043,74 Lt GPM delspinigių ir paskirtos 12339 Lt GPM baudos, tačiau nepateikia jokių nesutikimo motyvų dėl atsakovo 2012-01-24 sprendimo Nr. 68-15, o tik prašo panaikinti atsakovo 2012-01-02 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-11.
Atkreipė dėmesį, kad nors Inspekcija 2012-01-02 sprendimu, vadovaujantis MAĮ 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 4 p. ir nusprendė išieškoti pareiškėjo GPM delspinigių ir baudos nepriemokos (68382,74 Lt), tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtos sumos nėra pasibaigęs mokestinis ginčas 2012-02-07 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-7545 (b. l. 27) pripažino netekusiu galios 2012-01-02 sprendimą. Minėtomis aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti 2012-01-02 sprendimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-26 nutartimi atsisakyta priimti K. P. skundą dalyje dėl reikalavimo atleisti nuo priskaičiuotų 56043,74 Lt delspinigių ir 12339,00 Lt baudos, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Nutartimi priimtas K. P. skundas dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-01-02 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-112 (b.l. 19-20).
Skundas atmestinas.
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-01-26 nutartimi, spręsdamas pareiškėjo 2012-01-18 skundo priėmimo klausimą, nutarė atsisakyti priimti K. P. skundą dalyje dėl reikalavimo atleisti jį nuo priskaičiuotų 56043,74 Lt delspinigių ir 12339,00 Lt baudos kaip nepriskirtą Vilniaus apygardos administraciniam teismo kompetencijai bei išaiškino, jog šiuo klausimu turi teisę kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą (b.l. 19-20).
Nutartimi priimtas K. P. skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-02 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-112 (b.l. 19-20).
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-02 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-112 (b.l. 29) teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 p., 106 str. 1 d. 4 p., 2012-01-02 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-112 (b.l. 29, 19-20) nusprendė išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo K. P. turto 68382,74 Lt (GPM/bauda – 12339,00 Lt; GPM/delspinigiai).
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 112 str. 1 p., 2012-02-07 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-7545 (b.l. 27) nusprendė pripažinti netekusios galią pareiškėjo ginčijamą 2012-01-02 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-112.
4. Iš paminėtų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų (2 p., 3 p.) darytina išvada, jog skundo dalykas (t.y. pareiškėjo teisinis reikalavimas atsakovui) yra išnykęs.
5. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
ABTĮ 15 straipsnis nustato administracinių teismų kompetenciją. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Atsižvelgiant į nurodytas ABTĮ nuostatas, darytina išvada, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, administracinės bylos ginčo dalykas atitinkamai yra konkretus administravimo subjekto teisės aktas (šiuo atveju centrinio mokesčio administratoriaus 2012-01-02 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-112 ), veiksmas, atsisakymas atlikti veiksmus bei vilkinimas atlikti veiksmus. Todėl, jei nagrinėjant skundą paaiškėja, jog skundžiamas aktas yra panaikintas, ar prašomi atlikti veiksmai yra atlikti, t. y. išnyksta ginčo objektas (ginčo dalykas), pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti tenkinti skundą, nes kai yra išnykęs ginčo objektas, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-02 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-112 panaikinimo jau yra išspręstas centrinio mokesčio administratoriaus 2012-02-07 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-7545 (2012-01-02 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-112 pripažintas netekusiu galios), todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-02 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-112 nėra teisinio pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d., 127 str.,
n u s p r e n d ė :
atmesti K. P. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Bronius Januška