Civilinė byla Nr. e2-4591-547/2018
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00372-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 3 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,
išvadą teikiančios institucijos atstovei Audronei Karlonienei,
nedalyvaujant atsakovui A. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikiančiai institucijai: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti jos ir atsakovo vaikų: sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina, J. A., jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. ir V., kiekvienam po 200 Eur dydžio išmokas kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesius po 150 Eur, t. y. 1200 Eur, kiekvienam po 600 Eur; nustatyti bendravimo tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu faktinėje šeimoje gyveno apie 6 metus. Visa šeima kartu gyveno ieškovei nuosavybės teise (½ daliai) priklausančiame 2 kambarių bute Varėnos mieste. Ieškovė nurodė, kad iš pradžių jų santykiai klostėsi gerai, tačiau vėliau jų santykiai pašlijo, atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį, tad jų santykiai visai nutrūko nuo 2018 metų sausio, atsakovui palikus šeimą. Pradėjus gyventi atskirai, atsakovas tik epizodiškai lankė savo vaikus, neteikė jiems išlaikymo. Po pertraukos tik 2018-05-19 atsakovas pervedė vaikams 300 Eur.
Ieškovė nurodė, kad vertinant glaudų jos ir vaikų ryšį, jų nuolatinę priežiūrą, bei į tai, kad atsakovas vaikais beveik nesirūpina, juos lanko epizodiškai, siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
Ieškovė pareiškimu prašo nenustatyti detalios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, nes pripažįsta, jog tėvas turi bendrauti su vaikais ir nurodo, kad užtikrins visas galimybes atsakovui lankyti vaikus, dalyvauti jų auklėjime. Ji nurodė pripažįstanti, jog atsakovas turėtų pasiimti vaikus atostogoms ir šiaip išvykoms, patvirtino, kad ji tam neprieštaraus, jei tai nekenks vaikų režimui.
Ieškovė nurodė, kad jos pajamos ir išmokos vaikams sudaro apie 350 Eur per mėnesį. Ji nurodė, kad jos pajamos galėtų būti ir didesnės, jei ne bendrai su atsakovu paimtų kreditorinių įsipareigojimų priverstinis išieškojimas per antstolius. Atsakovas nemoka bendrai prisiimtų kreditorinių įsiskolinimų, dėl ko yra pradėti išieškojimai. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, juolab žinant, kad jis dirba. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamų pajamų nepakanka pragyventi pačiai ir išlaikyti 2 vaikus.
Kiekvieno vaiko išlaikymui ir jų poreikiams tenkinti minimaliai reikalinga skirti apie 400 Eur per mėnesį. Tenkinant būtiniausius poreikius reikia skirti lėšų jų maitinimui apie 120 Eur per mėnesį, higienos ir buitinėms prekėms – apie 50 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei – apie 60 Eur per mėnesį, sveikatai – apie 50 Eur, ugdymui, laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui – 40 Eur, būsto išlaidų dalis – 30 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji įtraukė tik pačias būtiniausias išlaidas, tačiau visada atsiranda neplanuotų. Ieškovė pareiškime išdėstė, kad vien jos pajamų nepakanka vaikams išlaikyti, prisidėti prie vaikų išlaikymo tokią pareigą turi ir vaikų tėvas, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams kiekvienam po 200 Eur per mėnesį.
Ieškovė nurodė, kad jai vienai išlaikyti vaiką yra sunku. Išlaikymą vaiko poreikių tenkinimui atsakovas turi mokėti nuolat, periodiškai, nes tokią pareigą numato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad: tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o 3 dalis, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymą vaikui siekia prisiteisti, nes be nuolatinės atsakovo paramos visapusiškai pasirūpinti vaikų: Armando ir Viltės poreikiais neišgali. Atsakovas, kaip vaikų tėvas, išlaikymą vaikui privalo teikti nuolat. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas ir mano dirbantis asmuo, galintis teikti vaikams išlaikymą.
Ieškovė nurodė, kad ji taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius nuo 2018 metų sausio mėnesio iki 2018 metų balandžio įskaitytinai 1200 Eur, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ji paaiškino, kad 300 Eur mokėjimą ji užskaito kaip išlaikymą už 2018 gegužės mėnesį.
Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo nei viename posėdyje, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė siekia, jog vaikų tėtis bendrautų su vaikais ir niekaip nevaržo bendravimo. Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė jau kuris laikas tik viena rūpinasi vaikais, nors jos pajamos ir nėra didelės, tačiau atsakovas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina – J. A., nes vaikais nuo pat gimimo ir, atsakovui palikus šeimą, rūpinasi mama. Taip pat palaikė ieškovės prašymą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, nes toks reikalavimas atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, taip pat palaikė reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas visiškai.
A. V., gimusio(duomenys neskelbtini) ir V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose motina įrašyta – J. A., tėvas – A. V..
Ieškovė taip pat dar turi vieną dukrą – K. A., kuri gimusi (duomenys neskelbtini).
Varėnos seniūnijos duomenimis J. A. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), kartu yra deklaruota ir trijų jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.
Socialinės paramos skyriaus 2018-04-04 pažyma apie pajamas patvirtina, jog J. A. 2018-01-01 – 2018-03-31 buvo išmokama 135,66 Eur išmoka vaikui.
Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas atsakovo A. V. Swedbanko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2017 metais iš darbovietės (duomenys neskelbtini) jam buvo mokama: 2017-04-24 – 869 Eur; 2017-05-08 – 1000 Eur; 2017-05-18 – 1112 Eur; 2017-06-13 – 2651 Eur; 2017-07-14 – 1529 Eur. Sodroje yra duomenys apie šio asmens darbą: jis dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Atsakovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto. Jo vardu yra registruota transporto priemonė BMW, kurios pirmos registracijos data – 2002-03-08.
Ieškovė nuosavybės teise turi ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jos vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kuri yra išregistruota.
Šalys neturi jokių santaupų bankuose.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama. Teismas laiko, kad vaikų interesus geriausiai atitiks jų gyvenimas su motina, nes ji pastaruoju laiku viena ir rūpinosi savo vaikais, kai tėvas nuo rūpinimosi jais ir jų išlaikymo visiškai nusišalino.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010).
Vaikai: sūnus A. ir dukra V., dar yra nedideli: penkerių ir trejų metukų amžiaus, kurie, be abejo, yra labai prisirišę ir labai priklausomi nuo savo mamos. Pabrėžtina, kad šalių vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama ir niekada atskirai nuo mamos negyveno. Berniukui yra 5 metukai, o mergaitei - 3 metukai, per kuriuos jie niekada nebuvo likę be mamos buvimo šalia. Tuo tarpu nuo 2018-01-01, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, vaikai jau beveik metus gyvena tik su mama ir priprato, kad tėčio kasdien nėra šalia, kad su juo gali matytis tik tam tikru laiku. Taigi, vaikai jau yra prisitaikę prie pasikeitusios situacijos jų gyvenime ir dabartinėje situacijoje jaučiasi saugiai, tokia situacija jiems yra suprantama pagal vaikų brandos lygį. Todėl tokios aplinkos ir gyvenamosios vietos keitimas neišvengiamai paveiktų šalių vaikų emocinę būseną, sukeltų nežinomybės ir neapibrėžtumo jausmą, jeigu vaikams staiga reikėtų pradėti gyventi kitaip nei visą gyvenimą iki šiol.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti vaikų motinos netinkamu elgesiu, tad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina mamos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Sprendžiant šalių ginčą pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisę bendrauti su tėvais įstatymas įtvirtina nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymą tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Kadangi konkrečiu atveju ieškovė pripažįsta atsakovo teisę bendrauti su vaikais, o atsakovas neteikė jokių kitokių pasiūlymų, tad vaikų bendravimas su tėvu nustatytinas pagal ieškovės pateiktą siūlymą.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir po santuokos nutraukimo kartu su vaikais negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių vaikai: sūnus A. ir dukra V. yra nepilnamečiai, todėl atsakovas turi pareigą juos išlaikyti.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, nes jos nuomone toks išlaikymo dydis, kurį skirs abu tėvai, sudarantis 400 Eur sumą per mėnesį, bus pakankamas vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečių vaikų: sūnaus ir dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro kiekvienam apie 400 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 30 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 120 Eur maistui, 60 Eur avalynei ir drabužiams, 50 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur higienos ir buities prekėms, 40 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, laisvalaikiui ir pramogoms, išlaidos darželiui vidutiniškai apie 25 Eur per mėnesį.
Įvertinus ir apibendrinus visus vaikų poreikius, teismas laiko, kad per mėnesį jų būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos apie 400 Eur išlaidos. Šalių vaikai jau lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tad natūralu, kad vaikams reikalinga turėti daugiau drabužėlių ir nurodyta išlaidų suma 60 Eur yra labai reali, atitinkanti nūdienos kainas. Nurodoma, kad maistui išleidžiama apie 120 Eur ir tai pripažintina minimalia suma, nes šią sumą padalinus iš mėnesio dienų, išeina tik 4 eurai per dieną. Ieškovės prašoma 50 Eur suma lavinimui, buitinių prekių įsigijimui yra realios ir negali būti pripažįstama per didelė, nes lavinant vaikus reikia pirkti ne tik žaislų, bet ir kitų lavinimo priemonių: pieštukų, piešimo sąsiuvinių, spalvinimo ir kitokių knygelių, nuvesti vaikus į spektaklius, kiną. Vaikui augant šie poreikiai tik didės. Pradėjus lankyti mokyklą atsiras poreikis kompiuteriui, mobiliam telefonui. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas neteikė jokio atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į abiejų tėvų turtinę padėtį ir į nepilnamečių vaikų poreikius, detalizuotus išlaikymo išlaidų sąmatoje, kartu atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti priteisiamas toks, kad nereikėtų vaikui paaugus, po metų kreiptis dėl jo padidinimo, bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad 200 Eur per mėnesį suma iš kiekvieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečių vaikų išlaikymui ir atitinka jo poreikius.
Teismas laiko, kad šalių turtinė padėtis yra panaši: abiejų vardu yra registruota po transporto priemonę, neturi santaupų, abu dirba. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje (1/2 dalis), atsakovas – nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė turi tris išlaikytinius, atsakovas – du. Iš esmės skiriasi tik ieškovės ir atsakovo gaunamas darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, kad ji galėtų vaikams skirti daugiau pinigų, tačiau dalį jų skiria skolų mokėjimui, už tuos turtinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė dar gyvendama kartu su atsakovu. Atsakovas šiuo metu šių skolų visiškai nemoka, tačiau kartu pripažino, kad atsakovas taip pat turi kitų skolinių įsipareigojimų.
Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, jis 2017 metais gavo pakankamai gerą atlyginimą, kuris užtikrina jo galimybę mokėti išlaikymą vaikams, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą - išlaikyti savo vaiką.
Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trim būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.
Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina pusė jų išlaikymui reikalingos sumos (400 Eur) – 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-01 iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaikų poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 str., 179 str., 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2018-06-01.
Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisę gauti išlaikymą šalių vaikai įgijo nuo 2018-01-01, kai atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas tik gegužės mėnesį pervedė ieškovei 300 Eur. Tad konstatuotina, jog keturis mėnesius išlaikymas vaikams nebuvo teiktas.
Konstatavus, kad vaikų išlaikymui iš atsakovo yra būtina ½ MMA dydžio suma, teismas pagrįstu pripažįsta ir ieškovės reikalavimą priteisti 600 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už 2018 metų sausio – balandžio mėnesių laikotarpį, nes per šį laikotarpį atsakovas apskritai nemokėjo jokio išlaikymo, o ieškovės prašoma suma nesiekė ir tuo metu galiojusios ½ MMA.
Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė tinkamai, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, tad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnis).
Atsakovas privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei: 75 Eur dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (kadangi byla elektroninė), už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą– 27 Eur ir dėl išlaikymo priteisimo –108 Eur (200x12=2400x3:100=72x75:100=54x2=108 Eur), t. y. iš viso 210 Eur. Iš atsakovo priteistina ir pašto išlaidos valstybei 11,88 euro.
Ieškovei buvo paskirta nemokama teisinė pagalba. Už advokato darbą byloje iš atsakovo priteistina 208 Eur valstybei, pagal antrinės teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Vadovaudamasis civilinio kodekso 3.174, 3.192, 3.196, 3.200 straipsniais, civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir mažametės dukros V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės kartu su motina, J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo A. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1. A. V. turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus: A. V. ir V. V. jų gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jų auklėjime. A. V. turi teisę kartu su savo vaikais, esant jų sutikimui ir norui (vaikams sulaukus 7 m. amžiaus), išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam jų mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui.
2. A. V. savo nepilnamečius vaikus, tėvų sutarimu, gali pasiimti į savo gyvenamąją vietą, turint teisę kartu su vienu iš jų ir (ar) abiem vaikais išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais prieš dvi dienas apie išvykimą suderinęs su vaikų motina, J. A..
3. A. V. nepilnamečius vaikus, tėvų sutarimu, gali išsivežti ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių ar pusė jo atostogų trukmės, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų, sulaukusių 7 metų amžiaus, sutikimą ir norus, nepakenkiant normaliam jų ugdymo, sveikatos ir poilsio režimui.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus euro) kas mėnesį nuo 2018-06-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus euro) kas mėnesį nuo 2018-06-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiams vaikams, uzufrukto teise valdo ir tvarko motina J. A..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius 4 (keturis) mėnesius kiekvienam po 600 Eur (šešis šimtus euro), iš viso 1200 Eur.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630, 208 EUR (du šimtus aštuonis eurus) už J. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 EUR (du šimtus dešimt euro) žyminio mokesčio ir 11,88 EUR (vienuolika euro 88 euro centus) pašto išlaidų valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė