Baudžiamoji byla Nr. 1-416-832/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16842-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 2.12.1.4; 1.1.7.2.3
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 31 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,
išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas,
nustatė:
E. S. 2018 m. lapkričio 7 d. 11.00 val., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Mažeikių m., Gamyklos g. 36, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-53229-18, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad jos sugyventinis L. B., jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu ją pastūmė ir spyrė jai koja du kartus į pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, žinodama, jog ši informacija neatitinka tikrovės.
Kaltinamoji E. S. apklausta įtariamąja, kalta prisipažino ir parodė, jog ji davė melagingus parodymus, kai 2018 m. lapkričio 7 d. 11.00 val., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Mažeikių m., Gamyklos g. 36, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-53229-18, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad sugyventinis L. B., jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu ją pastūmė ir spyrė koja du kartus į pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Teisme paskui pasakė, kad ją sugyventinis tik pastūmė, jis jai nespyrė, fizinio skausmo jai nesukėlė. Parodymai buvo klaidinantys, todėl, kad ji duodama parodymus, buvo neblaivi. Šiuo metu yra blaivi, nes yra nėščia, gimdyti turėtų už mėnesio. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, sutinka dėl bausmės skyrimo ir gali atlikti viešuosius ar nemokamus darbus, kai pagimdys (43-44 b. l.).
Kaltinamosios kaltė be jos pačios visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2018 m. lapkričio 7 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. D. liudytojos E. S. apklausos protokolu (21-22 b. l.). 2019 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi (16-17 b. l.). 2019 m. balandžio 23 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. D. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (8 b. l.). 2019 m. balandžio 24 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. D. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16842-19 (1-2 b. l.). Informaciniu pranešimu ROIK 0119000201045 (11-12 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – melagingų parodymų davimas – padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir duota liudytojo priesaika. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-353/2006, 2K-164/2010, 2K-455/2010, 2K-505/2013).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji E. S. apklausiama kaip liudytoja, nors ir buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjai A. D. parodė, kad jos sugyventinis L. B. naudojo prieš ją fizinį smurtą.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamoji suvokė, jog įstatymas imperatyviai draudžia duoti melagingus parodymus ir buvo įspėta dėl atsakomybės, tačiau apklausiama vis tiek davė tikrovės neatitinkančius parodymus), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininkės asmenybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės pareiškime siūlomą bausmę – 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nėščia, jai neatlygintini darbai neskirtini, nors prokurorė prašė juos paskirti.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, E. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi ir 236 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. S., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val.
Išaiškinti E. S., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Mindaugas Klemenis