Civilinė byla Nr. e2-8063-886/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03603-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
30.9.1; 30.2; 30.3; 3.2.6.1.; 3.1.7.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 8 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, Marijai Tamašauskaitei, Ievai Mikalauskaitei, Justinai Antanaitienei, dalyvaujant ieškovui K. M., jo atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovui A. L. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. L., J. B. – L., G. S., I. G., I. G., dėl teisės pripažinimo atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo,
n u s t a t ė :
ieškovas K. M. 2015-09-28 patikslintu ieškiniu (1 t. 139-150 b.l.) prašo:
1) nustatyti tarp ieškovo K. M. ir atsakovų naudojimosi tvarką pastoge, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate 1A2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ 2015-09-24 parengtą pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
a) ieškovui paskirti naudotis pastogės dalį A, 39,80 kv.m ploto;
b) atsakovams A. L. ir J. B.-L. – B, 14,29 kv.m ploto;
c) I. G. ir I. G. – C, 26,53 kv.m ploto;
d) G. S. – D, 13,26 kv.m ploto;
2) pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus pagal ieškovo pateiktą UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtą techninį projektą be atsakovų A. L., J. B.-L.s ir G. S. sutikimo.
Ieškovas 2015-09-28 patikslintame ieškinyje (1 t. 139-152 b.l.), 2015-04-28 dublike (1 t. 36-41 b.l.) nurodo, kad jam daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalys negyvenamosios pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Negyvenamoji pastogė yra virš ieškovo buto. Ieškovas nori rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą ir pagal UAB „GBK Archstudija“ parengtą rekonstrukcijos projektą atlikti statybos darbus: rekonstruoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, prijungiant prie jo 39/100 dalis ieškovui priklausančių negyvenamosios pastogės patalpų ir pakeliant daugiabučio gyvenamojo namo stogą. Kad galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl rekonstrukcijos leidimo, ieškovas turi gauti visų statinio bendraturčių, t.y. daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų bei neįrengtos pastogės bendrasavininkų, o taip pat ir žemės sklypo, ant kurio yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, savininko pritarimus (sutikimus) rekonstrukcijos projektui. Visi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai su ieškovo rekonstrukcijos projektu sutiko, išskyrus A. L. ir G. S., turinčius bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamai 14/100 ir 13/100 dalių pastogės, jokių kitų patalpų gyvenamajame name jie neturi. Atsakovas A. L. yra žemės sklypo, kuriame stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savininkas. Ieškovas kelis kartus žodžiu ir 2014-09-19 raštu kreipėsi į atsakovą A. L. dėl sutikimo su UAB „GBK Archstudija“ parengtu rekonstrukcijos projektu, tačiau atsakovas sutikimo nedavė. Atsakovas 2014-09-30 rašytiniame atsisakyme nurodė nepagrįstas, nelogiškas ir nemotyvuotas atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai priežastis. Atsakovas piktnaudžiauja teise, sudaro kliūtis ieškovui įgyvendinti savo teisę į statybą.
Atsakovai A. L. ir J. B. – L. 2015-03-27 atsiliepime į ieškinį (22-28 b.l.), 2015-06-02 triplike (1 t. 56-58 b.l.) 2015-10-12 atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 t. 159-162 b.l.) nurodo, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl pastogės rekonstrukcijos be atsakovų sutikimo. Atsakovų atsikirtimai į ieškinį grindžiami šiais argumentais. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 7 punktuose numatytą reikalavimą, leidimui rekonstruoti statinį gauti statytojas turi patekti statinio bendraturčių sutikimus ir žemės sklypo sutikimą. Atsakovas išsamius argumentus dėl nesutikimo pateikė 2014-09-30 rašte. 1) Rekonstrukcija pagal ieškovo parengtą UAB „GBK Archstudija“ projektą negalima ir būtų neteisėta, iš esmės pažeistų negyvenamosios patalpos (palėpės) bendraturčių teises. Nei vienam iš bendraturčių yra nepriskirta konkreti dalis, o nurodyta tik kiekvieno bendraturčio idealioji dalis, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neatskirtos pastogės dalies sujungimas su kitu nuosavybės teisės objektu yra iš viso negalimas. 2) Pagal UAB „GBK Archstudija“ parengtą projektą rekonstravus ieškovo butą ir įrengus iš šio buto atskirą įėjimą į pastogės patalpas, ieškovui vienam būtų suteikta galimybė patekti į pastogę. Atsakovui ir kitiems bedraturčiams būtų apsunkintas atskiros laiptinės į pastogę įrengimas, nes ieškovas neturėtų intereso prie to prisidėti; 3) Atlikus rekonstrukcijos darbus, į kuriuos įeina ir stogo pakėlimas, padidės bendras pastato tūris ir užstatymo intensyvumas, dėl ko sumažės galimybė sklype statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, dėl ko galimai sumažės sklypo vertė, tai pažeidžia atsakovo kaip žemės sklypo savininko teises. 4) Žemės sklypas nuosavybės teise išimtinai priklauso tik atsakovui, o ieškovas ieškovui sklypu naudojasi, neturėdamas jokios su atsakovu sudarytos sutarties, t.y. be teisinio pagrindo. Neišsprendus žemės sklypo naudojimosi įteisinimo klausimo, jokia ieškovo planuojama rekonstrukcija nesvarstytina, nes visi rekonstrukcijos darbai vyktų atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuriuo ieškovas naudojasi neteisėtai.
Ieškinio reikalavimas dėl teisės į rekonstrukciją tenkintinas;
civilinės bylos dalis dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką pastoge nutrauktina.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovas ir visi atsakovai yra negyvenamosios patalpos – 102,04 kv. m neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios pastate 1A2b, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendraturčiai. Ieškovui K. M. nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys pastogės, atsakovui A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. B.-L. priklauso 14/100 dalys pastogės, atsakovams I. G. ir I. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys pastogės, atsakovui G. S. – 13/100 pastogės (2 t. 19-20 b.l., 1 t. 15-16 b.l.).
Ieškovui K. M. nuosavybės teise priklausantis 47,85 kv.m bendrojo ploto butas yra pastato 1A2b ((duomenys neskelbtini), Kaune) antrame aukšte, t.y. po pastoge. Ieškovas siekia virš jam priklausančio buto esančią palėpės dalį rekonstruoti, pakeliant stogą ir įrengiant kambarį ir balkoną (2 t. 49 b.l.).
Ieškovas 39/100 dalis neįrengtos pastogės įgijo pagal 2012-05-23 dovanojimo sutartį, o atsakovas A. L. 14/100 palėpės įgijo pagal 2010-10-08 mainų sutartį Nr. 2-3436 (NTR išrašo su istorija duomenys dėl negyvenamosios palėpės, registro Nr. 44/367277, 4.1, 4.2, 4.8 ir 7.8 punktai).
Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas 1A2b su ginčo pastoge, nuosavybės teise priklauso atsakovui A. L. pagal 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą (2 t. 21 b.l.). Atsakovas A. L. taip pat yra ir šiame žemės sklype esančio ūkinio pastato 2I1ž savininkas pagal 2002-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį, o kartu su atsakove J. B.-L. jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas 4I1p ir garažai 5I1p, 6I1p pagal 2013-10-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MS-4420, sudarytą su Kauno miesto savivaldybe (2 t. 22-23 b.l.).
Dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką negyvenamosios palėpės patalpomis
Ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė du reikalavimus: nustatyti naudojimosi tvarką negyvenamosios palėpės patalpomis ir pripažinti teisę į rekonstrukciją be atsakovų sutikimo.
Teisminio nagrinėjimo metu šalys, t.y. visi pastogės bendraturčiai, ginčą dėl naudojimosi pastoge tvarkos išsprendė taikiai, 2015-10-31 sudarė taikos sutartį (183-185 b.l.) ir pateikė ją teismui patvirtinti. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos dalies nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos CPK 293 straipsnio 5 punkte ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį), 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir CK 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Bendraturčių teisė nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka nustatyta CK 4.81 straipsnyje. Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, naudojimosi palėpės patalpomis tvarka atitinka bendratučių turimas dalis bendrojoje nuosavybės, nepažeidžia bendraturčių ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl reikalavimo pripažinti teisę į rekonstrukciją be atsakovų sutikimo
Antrasis ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo atlikti statybos-rekonstrukcijos darbus pareikštas visiems pastogės bendraturčiams. Atsakovai I. G. ir I. G. atsiliepime su ieškiniu sutiko (1 t. 157-158 b.l.), G. S. 2015-10-14 teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškovo reikalavimu dėl palėpės rekonstrukcijos sutinka ir pateikė rašytinį sutikimą (1 t. 178 b.l.). Ginčas dėl ieškovo teisės atlikti daugiabučio namo rekonstrukciją kilo tarp ieškovo ir atsisakiusių duoti sutikimą atsakovų - A. L. ir J. B.-L..
Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos įstatyme numatyta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (3 str. 1 d. 2, 3 p., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p.). Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, leidimą rekonstruoti statinį išduodančiai institucijai be kitų dokumentų, būtina pateikti žemės sklypo savininko, ant kurio stovi norimas rekonstruoti statinys, ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 8 punktai).tam būtinas statinio bendraturčių ir žemės sklypo savininko sutikimas. Atsakovas A. L., vienas iš statinio (negyvenamosios pastogės dalies) bendraturčių ir žemės sklypo, ant kurio stovi norimas rekonstruoti statinys, savininkas, atsisako duoti sutikimą ieškovo norimai atlikti rekonstrukcijai.
Atsakovas ir jo atstovas 2015-11-13 teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo reikalavimas pripažinti teisę į rekonstrukciją negali būti patenkintas, nes būtų pažeista atsakovo konstitucinė teisė į žemės sklypo nuosavybę. Atsakovas yra vienintelis žemės sklypo savininkas, todėl, jo teigimu, ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą dėl teisės į rekonstrukciją grindžia CK 4.75 straipsniu, reglamentuojančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimą - ši norma netaikytina, nes ieškovas nėra žemės sklypo bendraturtis. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punktą tuo atveju, kai statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype, statytojas privalo pateikti sutartį (sutikimą) su šio žemės sklypo savininku, valdytoju ar naudotoju. Atsakovo teigimu, ieškovas tokio susitarimo su žemės sklypo savininku nepateikė, todėl rekonstrukcija be atsakovo sutikimo negalima.
Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad leidimo atlikti rekonstrukciją gavimui turi būti taikomas atsakovo minimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punkto reikalavimas statytojui gauti žemės sklypo savininko sutikimą arba pateikti sutartį su žemė sklypo savininku. Teismas pažymi, kad atsakovo teiginiai dėl šios teisės normos taikymo nėra pakankami paneigti ieškovo teisę į rekonstrukciją pagal jo pateiktą projektą, atsakovui atsisakant duoti sutikimą.
Iš Nekilnojamojo turto registro gavus viso gyvenamojo namo 1A2p ir žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 17649 (2 tomai) nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. lapkričio 3 d. potvarkiu Nr. 1057-v atstatė nuosavybės teises A. O. K. į gyvenamąjį namą Nr. 1A2/p ir ūkinius pastatus, Kaune, (duomenys neskelbtini), ir prie jų esantį 978 kv.m žemės sklypą; grąžino natūra žemės sklypą ir 180,72 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas, o likusius butus nusprendė grąžinti po to, kai šių butų gyventojams bus suteiktas kitas gyvenamasis plotas (NTKR bylos Nr. 1769 2 tomo 19 lapas). Iš Nekilnojamojo turto registro istorinių duomenų matyti, kad po nuosavybės teisių įgyvenamąjį namą 1A2/p atkūrimo, O. A. K. pagal 1999-04-27 pirkimo pardavimo sutartį 0,15 dalis namo pardavė V. L., 0,45 dalis namo pardavė L. K.; 1999-09-16 sudaryta turto atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės sutartis (NTKR bylos Nr. 1769 2 tomo 47, 56 lapai). Vėliau šiame gyvenamajame name esantys butai buvo parduoti kitiems bendraturčiams, dalis butų buvo suskaidyti į mažesnius butus, kurie suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai (civilinės bylos 2 t. 22-31 b.l. – NTR išrašai). Tokiu būdu nuosavybės teisę į šiame name esantį butą Nr. 3 ieškovas K. M. įgijo pagal 2011-10-27 pirkimo-pardavimo sutartį iš ankstesnių savininkų U. O. ir J. O. (2 t. 26 b.l.). Iš Nekilnojamo turto registro istorinių duomenų matyti, kad po to, kai nuosavybės teisių O. A. K. atkūrimo į visą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, pastarajai sudarant 1999-04-27 gyvenamojo namo dalių pardavimo sutartį, visiškai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių teisių į žemės sklypo dalis. Nebuvo sudaryta susitarimų nei dėl žemės sklypo dalies, proporcingos įgyjamai gyvenamo namo daliai, nei dėl gyvenamuoju namu užstatytos žemės klypo dalies. Po nuosavybės teisių atkūrimo O. K. pagal 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5826 visą žemės sklypą (įskaitant ir tą sklypo dalį, kuri užstatyta gyvenamuoju namu) pardavė atsakovui A. L. (2 t. 21 b.l. – NTR išrašas). Pažymėtina, kad atsakovas A. L., įgydamas 2005-07-05 žemės sklypą, neturėjo nuosavybės teisių į jokius šiame žemės sklype esančius statinius: tik po kelių dienų, 2005-07-19, iš tos turto savininkės O. A. K. įgijo ūkinį pastatą 2I1m, kurio užstatymo plotas 20 kv.m, o 13/100 dalis gyvenamosios palėpės įgijo tik 2010-10-08 pagal mainų sutartį Nr. 2-3436 iš ankstesnės savininkės G. N.-F. (NTR išrašo su istorija duomenys dėl negyvenamosios palėpės, registro Nr. 44/367277, 4.2, 4.8 ir 7.8 punktai). Gyvenamajame name 1A2p atsakovas A. L. nebuvo įgijęs jokių gyvenamųjų patalpų.
Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad atkūrus nuosavybės teises, gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkė, parduodama naujiems savininkams butus, pažadėjo atitinkamas žemės sklypo dalis parduoti tuomet, kai bus sudarytos visų šiame name esančių butų pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau tokios sutartys nebuvo sudarytos, o visas žemės sklypas buvo parduotas vienam asmeniui -atsakovui. Šiuos ieškovo paaiškinimus atitinka iš NTR istorinių duomenų nustatytos faktinės aplinkybės: po nuosavybės teisų atkūrimo, viso gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkė pardavė žemės sklypą ne atitinkamų gyvenamojo namo dalių ir/ar butų pirkėjams, o atsakovui, kuris neturėjo nuosavybės teisių į šiame sklype buvusius statinius.
Pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypą reglamentuoja CK 6.394 straipsnis, kuriame numatyta, kad pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda nuosavybės, nuomos arba užstatymo teises į tą žemės sklypą (1 dalis). Remiantis CK 6.394 straipsnio 2 dalimi, sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. CK 3.694 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma kartu su Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi (imperatyvi teisės norma). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad kai sudaroma buto daugiabučiame name pirkimo-pardavimo sutartis, o pardavėjas yra žemės sklypo dalies, reikalingos perduodamam turtui naudoti pagal paskirtį, arba viso sklypo savininkas, kartu su butu turi būti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-368-686/2015).
Pirminė gyvenamojo namo dalių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1999-04-27, t.y. iki įsigaliojant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui. Tačiau, nežiūrint į tai, neišsprendus klausimo dėl gyvenamojo namo bendraturčių teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas gyvenamojo namo daliai/butui eksploatuoti, buvo pažeisti bendraturčių teisėti interesai. Pažymėtina, kad šios klaidos nebuvo ištaisytos, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, nes nuosavybės teisės į visą žemės sklypą perleistos 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi vienam asmeniui, tuo metu neturėjusiam jokių teisių į statinius šiame sklype. Šia sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai neteko galimybės įgyti atitinkamas žemės sklypo dalis, būtinas eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis.
Atsakovas įsigydamas žemės sklypą pagal 2005-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, kad šiame sklype yra gyvenamasis namas, ir kad žemės sklypo savininkė visą gyvenamąjį namą dalimis yra pardavusi kitiems bendraturčiams. Nei civilinėje byloje, nei NTKR byloje nėra jokių duomenų, kad iki atsakovui įsigyjant nuosavybės teises į žemės sklypą, buvo pasiūlyta gyvenamojo bendratučiams įsigyti atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas jų turimoms dalims eksploatuoti. Nėra jokių duomenų, kad namo bendraturčiai, įsigydami namo dalį (butus) atsisakė pirkti atitinkamas žemės sklypo dalis. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtų faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypo perleidimu atsakovui, nustatymas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovo ketinama atlikti rekonstrukcija atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisių pažeisti negali.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad po rekonstrukcijos sumažės sklypo vertė. Iš ieškovo pateikto rekonstrukcijos projekto matyti, kad po rekonstrukcijos atlikimo 978 kv.m. ploto žemės sklype esančio gyvenamojo namo užstatymo plotas nesikeis - išliks 241 kv.m; sklypo užstatymo taip pat tankumas nesikeis - išliks 34,25 proc.; sklypo užstatymo intensyvumas pasikeis labai nežymiai – nuo 46,15 proc. iki 49,98 proc; pastato aukštingumas nepasikeis; nepasikeis nei vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų apsaugos zona (po 5 metrus), nei elektros kabelio apsaugos zona (2 metrai). Po rekonstrukcijos ieškovo buto bendras plotas padidės nuo 47,85 iki 84,63 kv.m, gyvenamasis plotas padidės nuo 27,26 iki 59,56 kv.m, pastogėje bus įrengta 37,48 kv.m ploto patalpa, buto tūris padidės nuo 128 kub.m iki 301 kub.m (2 t. 45 b.l. - Rekonstrukcijos techninio projekto 8 dalis „Bendrieji statinio rodikliai“).
Atsakovas atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai taip pat grindė argumentais, kad po rekonstrukcijos bus apsunkintas patekimas į palėpės patalpas. Šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pagal rekonstrukcijos projektą patekimas į palėpės patalpų dalį, kuri lieka naudotis palėpės bendraturčiams, nepasikeis. Patekimas į ieškovo rekonstruojamas patalpas palėpėje numatytas iš ieškovo buto. Taigi rekonstrukcija nepablogins dabar esamos padėties dėl kitų bendratučių patekimo į neįrengtos palėpės patalpas.
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje teigė, kad rekonstrukcijos projektas neatitinka pastogės bendraturčių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos neįrengtos pastogės patalpomis. Atsakovo teigimu, ieškovas po rekonstrukcijos naudosis ne tik neįrengtos pastogės dalimi A (39,80 kv.m), bet ir plane nepažymėta pastogės dalimi iki stogo krašto (kurios aukštis mažesnis nei 1,60 m), be to, dalis pastogės patalpos į rekonstruojamas patalpas pastogėje nepatenka. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (2 t. 19 b.l.) ir Pastogės kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 17649 (patalpa 9-1) matyti, kad neįrengtos pastogės kadastro duomenys užfiksuoti 2004-12-17, stogas dvišlaitis, pastogės aukštis nevienodas: žemiausioje vietoje – 0 m, aukščiausioje - 3,1 m. Pastogės plotas yra 102 kv.m, ir jis nesutampa su gyvenamojo namo užstatymo plotu - 241 kv.m, nes nekilnojamojo turto kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti tik pastogės plotui, kuriame pastogės aukštis yra ne mažesnis kaip 1,6 m. inventorizuota ir teisiškai įregistruota tik ta pastogės dalis, kurios aukštis didesnis nei 1,60 m.
Kadastro duomenų nustatymo metu (2004-12-17) galiojo Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ kurio 5.27, 5.28 punktuose pateiktos pastogės (palėpės) ir jos patalpų (mansardos, mezonino) apibrėžtys ir nustatyti tokioms patalpoms keliami aukščio reikalavimai. Pastogės ir jos patalpų samprata pateikiama Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame Statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais), kurio 7 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; mansarda – pastogėje įrengta patalpa ar patalpos. Į mansardos plotą neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m. Iš esmės tokia pati nuostata, skirta reglamentuoti pastogės patalpų aukštį, įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad, skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Inventorizuotos ir teisiškai įregistruotos pastogės plotas - 102,04 kv. m - atitinka šį teisinį reglamentavimą.
Neįrengtos pastogės patalpa suformuota ir įregistruota atskiru daiktu, kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisės dalis nustatyta ir sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos neįrengtos ir neizoliuotos pastogės dalimi. Įregistravus neįrengtą pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeitė – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014)
Ieškovo ketinamos atlikti rekonstrukcijos esmės – virš jo buto esančios buto dalies palėpės stogo pakėlimas, įrengiant gyvenamąją patalpą. Būtent dėl tokios rekonstrukcijos atlikimo ieškovas ir kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo, o šiam atsisakius – į teismą su ieškiniu. Pagal rekonstrukcijos projektą ieškovas įsirengs (rekonstruos, pakeldamas dalį šlaitinio stogo) tik tą palėpės dalį, kuri yra virš ieškovo buto, taigi nei vieno palėpės bendraturčio teisių toks rekonstrukcijos projektas nepažeis.
Pažymėtina, kad sutikimus ieškovo rekonstrukcijos projektui yra pateikę ne tik visi kiti pastogės bendraturčiai (I. G., I. G. ir G. S.), bet ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai: R. A., I. A. – B., J. D., V. B., A. B., I. G., I. G. (1 t. 89-95 b.l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendrąja dalines nuosavybe valdomo daikto rekonstrukciją turi būti protingai motyvuotas ir akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę į statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-680/2013; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
Atsakovas A. L. kartu su sutuoktine J. B. L., kaip statinio (pastogės) bendraturčiai, ir žemės sklypo savininkas, nebendradarbiavo su ieškovu, sutikimo statinio rekonstrukcijos darbams nedavė ir nenurodė pagrįstų bei motyvuotų tokio atsisakymo priežasčių. Atsakovai nepateikė priežasčių patvirtinančių, kad dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės.
Teismui konstatavus, kad atsakovai A. L. ir J. B. L. nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, yra pagrindas pripažinti ieškovo teisę atlikti daugiabučio namo rekonstrukciją be atsakovo sutikimo pagal ieškovo pateiktą UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtą rekonstrukcijos techninį projektą (CK 1.138 str. 1 d. 1 p., CK 1.137 str. 3d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylos nagrinėjimo metu šalys bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau taikus susitarimas tik dalyje reikalavimų. Atsakovas nepasinaudojo galimybe ginčą išspręsti taikiai. Tenkinus ieškinį, turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo patirtas išlaidas sudaro žyminis mokestis ir teisinės pagalbos išlaidos.
Už du ieškinio reikalavimus (pripažinti teisę į rekonstrukciją be atsakovo sutikimo ir nustatyti naudojimosi tvarką) ieškovo atstovas sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio, už kiekvieną reikalavimą po 31 Eur, 2015-02-25 ir 2015-09-28 mokėjimo nurodymais AB SEB banke (2 t. 14 b.l.). Nutraukus civilinės bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovo atstovui grąžintina 75 proc. už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 23,25 Eur, likusi dalis (7,75 Eur) pagal taikos sutarties sąlygas neatlygintina. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo teisės į rekonstrukciją, 31 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo A. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovą atstovavo advokatas Domas Pakėnas pagal 2014-10-28 sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 07/16 (2 t. 15 b.l.). Šioje byloje ieškovas patyrė 880 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal patvirtinančius dokumentus: 2015-10-15 pinigų priėmimo kvitą 880 Eur sumai, PVM sąskaitą-faktūrą ir ataskaitą apie suteiktas paslaugas (2 t. 8-10 b.l.). Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš atsakovo.
Atsakovą A. L. atstovavo advokatas Mindaugas Šeškauskis pagal 2011-11-03 teisinių paslaugų sutartį Nr. 172 (1 t. 29 b.l.). Atsakovas patyrė 1548,20 Eur teisinių paslaugų išlaidų pagal šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 1) 2015-10-15 prašymą dėl 1112,6 Eur išlaidų priteisimo su ataskaita apie suteiktas paslaugas, PVM sąskaitas-faktūras, sąskaitos išrašą ir mokėjimo nurodymą (1 t. 159-169 b.l.), kurie patvirtina sumokėtas lėšas: 2015-03-18 – 500 Eur; 2015-04-20 – 109,84 Eur; 2015-07-28 – 290,40 Eur, 2015-10-14 – 212,36 Eur (1 t. 167, 169 b.l.); 2) pagal 2015-11-12 prašymą priteisti dėl 235,60 Eur išlaidų su ataskaita, PVM sąskaita-faktūra ir 2015-11-12 mokėjimo nurodymu dėl sumokėtų 435,60 Eur. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1348,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t.y. mažiau 200 Eur, kuriuos ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti pagal taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos pastogės patalpomis nustatymo.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į priežastis,. Dėl kurių jos patirtos. Šioje byloje ieškovas ieškinį tikslino du kartus, nes įtraukė atsakovais visus pastogės bendraturčius ir pareiškė naują reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Po to, kai šalys pateikė taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos, bylos nagrinėjimo apimtis susiaurėjo, nes atsakovas pripažino, kad nereiškė prieštaravimų dėl naudojimo tvarkos nustatymo, šį klausimą buvo galima išspręsti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Atsižvelgus į tai, kad teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė, ieškovui tikslinant ieškinio reikalavimus ir įtraukiant naujus atsakovus, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Įvertinus ieškovo ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir taikos sutartimi ieškovo prisiimtą įsipareigojimą atlyginti atsakovui 200 Eur išlaidų, ieškovui iš atsakovo priteistina bendra teisinių paslaugų išlaidų suma mažintina pusiau, t.y. iki 400 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes atsižvelgus į taikos sutartyje ieškovo prisiimtą įsipareigojimą atlyginti dalį šių išlaidų, kiekvienai šaliai tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti. Pripažinti ieškovui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus pagal ieškovo pateiktą UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtą techninį projektą be atsakovų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B.-L. (asmens kodas 347211070016) sutikimo.
Patvirtinti 2015 m. spalio 31 d. taikos sutartį, pagal kurią ieškovas K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovai A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B.-L. (asmens kodas 347211070016), G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitarė nustatyti naudojimosi tvarką pastoge, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios pastate lA2b, kurio unikalus Nr. 1993-8031-8018, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal 2015-09-24 UAB „GBK ARCHSTUDIJA“ parengtą pastogės naudojimo tvarkos nustatymo planą (pridedamą prie šios taikos sutarties):
1) K. M. paskirti naudotis pastogės dalimi A, 39,80 kv.m ploto,
2) A. L. ir J. B.-L. paskirti naudotis pastogės dalimi B, 14,29 kv.m ploto,
3) I. G. ir I. G. paskirti naudotis pastogės dalimi C, 26,53 kv.m ploto,
4) G. S. paskirti naudotis pastogės dalimi D, 13,26 kv.m ploto.
2. Ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui A. L. 200 Eur išlaidų advokato pagalbai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos. Šiame punkte nurodytos piniginės lėšos atsakovui A. L. turi būti sumokėtos į jo banko sąskaitą LT33 2140 0300 0287 3260 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje.
3. Valstybės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja padengti ieškovas.
4. Kiekvienos sutarties šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šia taikos sutartimi išspręstu patikslinto ieškinio reikalavimu dėl naudojimosi pastoge ir neaptartos šioje taikos sutartyje, neatlyginamos ir lieka šalims.
5. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnis, 140 str. 3 d., 293 str. 3 p., 137 str. 2 d. 4 p. (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį) ir 294 str. 2 d. (bylą nutraukus, vėl kreiptis i teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), taip pat CK 6.985 str. (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (resjudicata galią).
Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovo K. M. ieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pastogės patalpomis.
Grąžinti ieškovo K. M. atstovui advokatui Domui Pakėnui (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį sumokėto žyminio mokesčio - 23,25 Eur (dvidešimt tris Eur 25 ct).
Priteisti iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus Eur) teisinės pagalbos išlaidų ir 31 Eur (trisdešimt vieną Eur) teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė