Administracinė byla Nr. R-1-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00012-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Julijai Krinickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

atsakovo atstovėms Jonei Valčiukienei ir Olgai Kilkinovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (toliau – ir Liberalų sąjūdis, pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. Sp-24 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktus, taip pat 8 punkto teiginį, kad yra pripažįstama, jog Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimas nepinigine VšĮ „Laisvės studijų centras“ auka, tai yra iš neteisėtų finansavimo šaltinių, šios aukos ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšomis rengtų diskusijų išlaidų nenurodymas Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytas šiurkštus Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas sudaro vieno nusižengimo visumą“ kaip neteisėtus ir nepagrįstus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą sprendimą VRK priėmė remdamasi savo sudarytos darbo grupės 2018 m. kovo 14 d. išvada Nr. 3-30(1.12) (toliau – ir VRK išvada), kuri priimta šališko ir neobjektyvaus tyrimo metu, kadangi buvo grindžiama išimtinai ikiteisminio tyrimo duomenimis, esančiais byloje, kurioje Liberalų sąjūdis turi įtariamojo statusą. VRK išvada bei VRK 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. Sp-24 sprendimas (toliau – ir VRK sprendimas) tiek atskirai, tiek ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu pareikštais įtarimais ir atliekamu tyrimu iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių prilyginami faktiniam teisingumo vykdymui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtina išimtinė teismų kompetencija vykdyti teisingumą, spręsti asmenims pareikštų įtarimų (kaltinimų) pagrįstumo klausimą. Šiuo konkrečiu atveju nesant jokio įsiteisėjusio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Liberalų sąjūdžio atžvilgiu VRK išvada bei VRK sprendimas vertintinas kaip faktinis prejudicijos sukūrimas baudžiamojoje byloje nustatinėjamoms faktinėms aplinkybėms. Tai rodo, kad Liberalų sąjūdis de facto pripažintas kaltu ne teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, o VRK sprendimu. VRK išvada, betarpiškai susijusi su VRK sprendimu, yra ne VRK savarankiškai nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir Politinių partijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) nuostatų galimais pažeidimais, vertinimas, bet faktinis ikiteisminio tyrimo institucijų atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje vykdymas ir dvigubo teisinio persekiojimo už tą pačią veiką (veikimą ir/ar neveikimą) faktinė prielaida.
3. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VRK posėdžių metu bei teikiant atsakymus raštu į VRK klausimus, buvo suvaržyta jo teisė neduoti parodymų prieš save, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje. Be to, VRK išvadoje konstatavo, kad ankstesniuose VRK sprendimuose yra nustatytas šiurkštus pažeidimas, už kurį jau buvo skirta ekonominio pobūdžio sankcija VRK 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 ir tai yra vienas ir tas pats nusižengimas. Tuo yra pažeidžiamas draudimas persekioti už tą pačią veiką du kartus non bis in idem. Minėtas VRK teiginys reiškia vieno nusižengimo (tęstinio pobūdžio) sudėtinius elementus (epizodus). Vadovaudamasi tokia išvada VRK už antrąjį epizodą neskyrė ekonominės sankcijos, susijusios su dotacijos teikimo apribojimu tam tikram terminui, kadangi tai jau buvo padaryta už pirmąjį epizodą (VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendimas ir VRK 2017 m. spalio 26 d. sprendimas). Tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi dar priimdama 2017 m. spalio 26 d. sprendimą VRK disponavo ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš kurių buvo galima matyti ir vertinti tai, kas buvo padaryta tik šioje byloje skundžiamu sprendimu ir VRK.
4. Šiurkštaus pažeidimo konstatavimas Liberalų sąjūdžiui kaip politinei partijai sukelia negatyvius reputacijos, įvaizdžio ir pasitikėjimo šiuo juridiniu asmeniu padarinius. Tai laikytina savarankiška sankcija nepaisant to, kad VRK 2018 m. kovo 15 d. sprendimu nepritaikė jokios atsakomybės pareiškėjui, kaip tai buvo padaryta VRK 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“. Pažymėtina, kad nustačiusi, jog Liberalų sąjūdis galimai padarė teisės pažeidimą, už kurį šiai politinei partijai jau buvo skirta ekonominė sankcija VRK 2017 spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178, nepaisant to, kad buvo nustatytos dar ir papildomos tęstinės veikos aplinkybės, VRK turėjo pareigą šią teiseną nutraukti kaip negalimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pagrindu.
5. Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis suteikia diskreciją VRK spręsti, ar konkretūs subjekto veiksmai ar neveikimas yra šiurkštus pažeidimas, ar ne. Analizuojant VRK išvadą bei VRK sprendimą matyti, kad atsakovas net nesvarstė, ar Liberalų sąjūdžio veiksmai gali būti vertinami kaip paprastas pažeidimas. Atsakovas, darydamas išvadą, kad „nustatytas šiurkštus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas sudaro vieno nusižengimo visumą“ suabsoliutino Liberalų sąjūdžio veiksmus ir juos pripažindamas kaip sudėtinį šiurkštaus pažeidimo, kuris buvo konstatuotas VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendimu, elementą padarė teisės aiškinimo ir taikymo (pagal nustatytas faktines aplinkybes) klaidą.
6. VRK sprendime nurodoma, kad Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis turi būti pripažįstamos VšĮ „Laisvės studijų centras“ diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ rengimo išlaidos (2 670,07 Eur). Atitinkamai VRK išvadoje bandoma grįsti šį sprendimą tuo, kad, pavyzdžiui, VšĮ „Laisvės studijų centras“ apmokėjo su dviejų diskusijų rengimu susijusias išlaidas: už diskusijos „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ salės nuomą UAB „K29“ 484,00 Eur ir dalyvių maitinimo paslaugas Riekė, UAB, 315,22 Eur; už diskusijos „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ salės nuomą UAB „K29“ 1 200,00 Eur ir dalyvių maitinimo paslaugas Riekė, UAB, 670,85 Eur. Iš viso VšĮ „Laisvės studijų centras“ apmokėtos išlaidos sudaro 2 670,07 Eur. Tačiau Liberalų sąjūdžio 2018 m. kovo 7 d. atsakyme Nr. S-13 nurodyta, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ organizuotoje diskusijoje „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ dalyvavo tik du Liberalų sąjūdžio atstovai, kiti diskusijoje dalyvavę 4 asmenys neturėjo nieko bendro su politine partija, jos nariais ir rinkimine kampanija, o diskusija „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ nebuvo susijusi su politine kampanija. Darydama išvadas dėl renginių VRK analizavo tik preliminarius duomenis, t. y. kvietimus į šią diskusiją, informacinį filmuką ir pan. Toks skundžiamo sprendimo pagrindimas yra akivaizdžiai neleistinas.
7. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažįstama, jog VšĮ „Laisvės studijų centras“ diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ rengimo išlaidos laikytinos nepinigine auka Liberalų sąjūdžiui. Finansavimo įstatyme pateikta aukos samprata neapima lėšų, skirtų pasirengimui rinkimams ir kt. Auka turi būti skirta politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti ir gauta politinės kampanijos laikotarpiu, kas šiuo atveju nebūdinga skundžiamame sprendime nurodytiems renginiams.
8. VšĮ „Laisvės studijų centro“ išlaidų pripažinimas auka Liberalų sąjūdžiui prieštarauja ir tiesiogiai politinėms partijoms taikomų Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuostatoms, apibrėžiančioms nematerialiojo turto ir paslaugų bei savanorių darbu gautos paramos finansavimu sąvokas (Taisyklių 7, 8 ir 144 p.).
9. Taip pat iš VRK sprendimo 8 punkto formuluotės yra neaišku, būtent kokie teisės pažeidimai laikomi šiurkščiais, kurie ne ir pan. Nėra aišku, ar šiurkštų teisės pažeidimą sudaro kiekvienas iš šiame punkte nurodytų pažeidimų (neteisėtas finansavimo šaltinis ir (ar) išlaidų nenurodymas kampanijos finansavimo ataskaitoje), šių pažeidimų visuma, ar teisės pažeidimo šiurkštumą lemia tai, kad šie pažeidimai patenką į šiurkštaus pažeidimo turinį (visumą). Atskirai neindividualizavus šių pažeidimų suvaržoma Liberalų sąjūdžio teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir koks yra pareiškėjo galimai padarytų teisės pažeidimų pobūdis.

II.

10. Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
11. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovės paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai dėl procesinės teisės pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. VRK nešališkai ir objektyviai atliko tyrimą ir vertino visą surinktą informaciją (įskaitant gautą iš STT) bei priėmė nešališką ir teisėtą sprendimą. Priimant skundžiamą sprendimą buvo sudaryta darbo grupė, atlikusi išsamų tyrimą, kurio metu buvo surinkti ir išnagrinėti Liberalų sąjūdžio parodymai bei ikiteisminio tyrimo įstaigų pateikta medžiaga.
12. Skundžiamu sprendimu nesukuriama prejudicija baudžiamojoje byloje – ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui, kaip politinei partijai, yra pareikšti įtarimai, kaip matyti iš skundo, yra vykdomas tiriant korupcinio pobūdžio nusikaltimus. VRK, nagrinėdama gautą informaciją ir priimdama ginčijamą sprendimą netyrė ir nevertino Liberalų sąjūdžio ir (ar) VšĮ „Laisvės studijų centras“, G. S. ir kitų asmenų atliktų veiksmų vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo kontekste, o tyrė, ar pareiškėjas nepažeidė Finansavimo įstatymo ir Politinių partijų įstatymo nuostatų, susijusių su politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimu. Dėl to nebuvo pažeisti ir nekaltumo prezumpcijos bei draudimo versti duoti parodymus prieš save principai.
13. VRK ginčijamame sprendime konstatavo, jog Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimas nepinigine auka, šios aukos nenurodymas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje bei 2017 m. spalio 19 d. VRK sprendimu Nr. Sp-175 nustatytas šiurkštus Finansavimo įstatymo pažeidimas sudaro vieno nusižengimo visumą. Už šį šiurkštų pažeidimą atsakomybė LRLS jau yra pritaikyta VRK 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ ir yra proporcinga įvertinus ir šioje išvadoje nustatytus faktus.
14. Pareiškėjo teiginiai, jog atlikti tyrimą ir priimti skundžiamą sprendimą VRK privalėjo anksčiau, dar 2017 m. spalio mėnesį, yra nepagrįstos prielaidos. Tyrimas buvo vykdomas operatyviai ir būtent Liberalų sąjūdis delsė pateikti duomenis ir netgi prašė pratęsti terminą atsakymui VRK pateikti iki 2018 m. vasario 15 d. Teisėsaugos institucijos informacijos VRK neperdavė iškart vienu metu, kadangi vyko sudėtingas ikiteisminis tyrimas. Atitinkami duomenys VRK buvo perduoti tada, kai jų buvo surinkta pakankamai.
15. VRK 2018 m. kovo 15 d. posėdžio metu priimant ginčijamą sprendimą nei vienas iš VRK narių nesiūlė nustatytą pažeidimą laikyti ne šiurkščiu pažeidimu, o tiesiog pažeidimu. Toks pasiūlymas nebuvo pateiktas VRK nariams įvertinus VRK išvadoje Nr. 3-30 (1.12) nurodytas aplinkybes bei sutinkant su pasiūlymu nustatytą dar vieną šiurkštų Liberalų sąjūdžio pažeidimą laikyti tęstiniu pažeidimu.
16. Sprendime nurodytos aplinkybės yra pagrįstos gausiais VRK išvadoje išdėstytais įrodymais ir argumentais. VšĮ „Laisvės studijų centras“ atitinkamoms bendrovėms apmokėjo diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ rengimo išlaidas (už salių nuomą ir maitinimą). Registruojantis į šias diskusijas buvo klausiama, ar norima el. paštu gauti naujienlaiškį „Liberalų balsas“, o dėl diskusijų rengimo tarėsi su Liberalų sąjūdžiu susiję asmenys – A. A. (tuometinė Liberalų sąjūdžio kandidatė į Seimo narius, Liberalų sąjūdžio valdybos narė), Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus sekretorė R. L.. A. A. rūpinosi sąskaitų apmokėjimu ir netgi prašė VšĮ „Laisvės studijų centras“ išrašytą sąskaitą perrašyti Liberalų sąjūdžiui.
17. Viso renginio „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ metu už pranešėjo tribūnos matomas Liberalų sąjūdžio logotipas, o po renginio skelbtoje informacijoje Liberalų sąjūdis nurodė, kad renginio metu buvo vertinta jų programa ir pateikti pasiūlymai. Diskusijos moderatorius M. G. diskusijos pradžioje kalbėjo apie rinkimus ir Liberalų sąjūdį, o baigiantis diskusijai nurodė, kad likusius klausimus galima pateikti adresu info@liberalai.lt, t. y. Liberalų sąjūdžio elektroninio pašto adresu. Informacija apie renginį buvo skleidžiama Liberalų sąjūdžio ir A. G. interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose. Diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ kvietimuose jų dalyviai buvo pristatomi kaip Liberalų sąjūdžio kandidatai į ministrus bei skelbiama apie Liberalų sąjūdžio politiką.
18. Liberalų sąjūdis 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodė diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ rengimo išlaidų ir nepiniginės aukos, kurią suteikė VšĮ „Laisvės studijų centras“. Tikėtina, kad pareiškėjas, nenorėdamas atskleisti kam skirtas renginys išlaidų ir nenurodė. Diskusijos „Mokytojas – svajonių profesija“ ir „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų“ buvo skirtos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų kampanijai, tačiau jų rengimo išlaidos nepagrįstai nenurodytos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.
19. Pagal Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį  diskusijų organizavimo išlaidos, įskaitant jų metu suteiktas mokamas ir nemokamas intelektinės veiklos paslaugas ir produktus, laikytinos nepinigine auka Liberalų sąjūdžiui ir kartu jo pajamomis natūra. Šios aplinkybės nepašalina ir tai, kad nebuvo sudaryti priėmimo-perdavimo aktai, kadangi mažai tikėtina, kad jie būtų sudaromi, nes juridinių asmenų lėšomis finansuoti politines kampanijas yra draudžiama.
20. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis laikomos šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 5 dalį politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Dėl to pareiškėjo teiginys, kad auka turi būti skirta politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti, t. y. gautos tik politinės kampanijos laikotarpiu, yra nepagrįstas.
21. Diskusijos „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ vyko atitinkamai 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. balandžio 4 d., t. y. prieš pat 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžią 2016 m. balandžio 9 d. VRK nuomone, paslaugų gavimas politinės kampanijos laikotarpiu neturėtų būti suprantamas siaurai. Tokiu atveju politinės kampanijos išlaidomis būtų nepripažįstamos ir išlaidos politinei reklamai, paskleistai iki politinės kampanijos pradžios, nes reklama jau būna paskleista, tačiau jos skleidimu siekiama pranašumo rinkimuose. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo 2017 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017, svarbiausias kriterijus sprendžiant dėl išlaidų priskyrimo politinės kampanijos išlaidoms yra jų tikslas – šios išlaidos, nors ir patirtos ne rinkiminės kampanijos laikotarpiu, turi būti skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti.
22. Pareiškėjo nurodytos Taisyklių nuostatos dėl nematerialiojo turto sąvokos apibrėžimo šiuo atveju netaikytinos, kadangi nepiniginę auką sudaro ne nematerialusis turtas, o intelektinės veiklos rezultatai, neatlygintinai atlikti veiksmai, veiksmų rezultatai. Be to, Taisyklės yra skirtos ne tik politinės kampanijos dalyviams, bet ir kitiems subjektams. Priešingai nuo kitų subjektų, savarankiški politinės kampanijos dalyviai nesudaro ir neteikia finansinių ataskaitų rinkinio, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra aiškinamasis raštas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime pasisakė, jog į Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą aukos aprašymą patenka ir tokie intelektualios veiklos rezultatai ir veiksmai, kaip mokymai, kvalifikacijos kėlimas, papildomų žinių neatlygintinai suteikimas asmenims, kurie įvairiomis formomis tiesiogiai dalyvauja ar vėliau dalyvaus politinėje kampanijoje. Ši aukos samprata netapatinama su Taisyklių 7-8 punktuose reglamentuotu nematerialiuoju turtu, nes šios Taisyklės skirtos buhalterinei apskaitai ir finansinių ataskaitų sudarymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. Sp-24, kuriuo VšĮ „Laisvės studijų centras“ organizuoti renginiai pripažinti neteisėta parama Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai, jų rengimo kaina pripažinta šios kampanijos išlaidomis bei pripažinta, kad nenurodęs šių išlaidų politinės kampanijos finansinėje ataskaitoje Liberalų sąjūdis pažeidė Finansavimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka su šiame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, ginčija jo teisėtumą remdamasis sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir nurodo, kad sprendimu pažeidžiami nekaltumo prezumpcijos ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principai.
24. Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis VRK darbo grupės 2018 m. kovo 14 d. išvada Nr. 3-30 (1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“. Šia išvada pasiūlyta ir skundžiamu 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. Sp-24 nuspręsta: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis VšĮ „Laisvės studijų centras“ diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidas (2 670,07 Eur); 2) pripažinti VšĮ „Laisvės studijų centras“ diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidas (2 670,07 Eur) nepinigine auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui; 3) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija pažeidžiant Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį finansuota nepriimtina VšĮ „Laisvės studijų centras“ auka, tai yra iš neteisėtų finansavimo šaltinių; 4) pripažinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis iš partijos einamosios sąskaitos apmokėtas diskusijų „Mokytojas – svajonių profesija“ (2016 m. kovo 1 d.) ir „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“ (2016 m. kovo 24 d.) rengimo išlaidas (1 151,91 Eur); 5) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodžius diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidų (bendra suma – 3 821,98 Eur) ir nepiniginės VšĮ „Laisvės studijų centras“ aukos (2 670,07 Eur), buvo pažeistos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalys; 6) pavesti Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą ir Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, nurodant šio sprendimo 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas politinės kampanijos išlaidas ir (ar) nepiniginę auką; 7) nepripažinti, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ pilietiškumo pamokas organizavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interesais; 8) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimas nepinigine VšĮ „Laisvės studijų centras“ auka, tai yra iš neteisėtų finansavimo šaltinių, šios aukos ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšomis rengtų diskusijų išlaidų nenurodymas Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytas šiurkštus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas sudaro vieno nusižengimo visumą. Už šį šiurkštų pažeidimą atsakomybė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui jau yra pritaikyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ ir yra proporcinga įvertinus ir 2018 m. kovo 14 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytus faktus.
25. VRK 2018 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. Sp-24 priimtas vadovaujantis Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, kuriuose numatyta, jog šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais laikoma politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis; žinomai neteisingų duomenų pateikimas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje. Vertinant ginčijamame sprendime pateiktą faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą pirmiausiai atsižvelgtina į Finansavimo įstatyme įtvirtintus aukos politinei kampanijai ir politinės kampanijos išlaidų sąvokų požymius.
26. Pagal Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį aukos yra aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti.
27. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje politinės kampanijos išlaidos apibrėžtos kaip šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje politinės kampanijos išlaidų samprata detalizuojama pateikiant pavyzdinį tokių išlaidų sąrašą ir nurodant, kad kampanijos išlaidomis pripažįstamos išlaidos ir kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas.
28. Šiose nuostatose įtvirtintas politinės kampanijos išlaidų ir aukų pagrindinis požymis yra tai, kad jos yra skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad ne tik politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos gali būti pripažintos politinės kampanijos išlaidomis, t. y. įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai plačią politinės kampanijos išlaidų sampratą, o svarbiausias kriterijus sprendžiant dėl išlaidų priskyrimo politinės kampanijos išlaidoms yra jų tikslas – šios išlaidos, nors ir patirtos ne rinkiminės kampanijos laikotarpiu, turi būti skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti. Tikrinant, ar išlaidos yra skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, kiekvienu individualiu atveju vertintini šiuo klausimu byloje surinkti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017).
29. VRK išvadoje, kuria remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, yra išdėstyta, kad visuose nurodytuose renginiuose dalyvavo ir kaip būsimi kandidatai į ministrų postus buvo pristatomi Liberalų sąjūdžio atstovai. 2016 m. kovo 1 d. „Mokytojas – svajonių profesija“ diskusijoje dalyvavęs G. S. pristatytas kaip Liberalų sąjūdžio kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus; 2016 m. kovo 24 d. „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ diskusijoje dalyvavęs E. M. pristatytas kaip „Liberalų sąjūdžio kandidatas į Ministrus Pirmininkus“ ir G. D. – Liberalų sąjūdžio kandidatas į finansų ministrus“; 2016 m. balandžio 4 d. „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ diskusijoje dalyvavę A. G. ir G. S. pristatyti kaip „Liberalų Vyriausybės ūkio bei švietimo ir mokslo ministrai“; 2016 m. gegužės 4 d. „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“ diskusijoje dalyvavęs S. G. pristatytas kaip „Liberalų sąjūdžio kandidatas į aplinkos ministrus“ ir N. P. kaip „kandidatas į energetikos ministrus“.
30. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Liberalų sąjūdžio ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ veiklos nėra aiškiai atskirtos, ką patvirtina Liberalų sąjūdžio atstovų susirašinėjimas su trečiaisiais asmenimis, iš kurio galima matyt, jog šių organizacijų veikla yra susijusi. Be to, išvadoje paminėta, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ steigėjai ir dalininkai nuo steigimo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. rudens buvo tik Liberalų sąjūdžio nariai, 2016 m. rugpjūčio 31 d. – lapkričio 7 d. dalininkų teisės neatlygintinai perduotos kitiems asmenims.
31. Liberalų sąjūdžio, jo atstovų bei VšĮ „Laisvės studijų centras“ viešai skleistoje informacijoje apie renginius buvo minimas Liberalų sąjūdis, registruojantis į šias diskusijas dalyvių buvo klausiama, ar jie nori elektroniniu paštu gauti Liberalų sąjūdžio naujienlaiškį ir dėl jų rengimo su trečiaisiais asmenimis tarėsi Liberalų sąjūdžio atstovai. Šioje informacijoje buvo nurodyta, kad renginiuose pristatoma medžiaga buvo parengta su liberalų vyriausybe bendradarbiaujančiais švietimo, verslo, viešojo sektoriaus ekspertais. Apskritai renginiuose buvo diskutuojama klausimais, iš esmės susijusiais su Liberalų sąjūdžio rinkimų programa, pristatinėjami atskiri jos elementai, diskusijų metu ekrane (diskusijos dalyviams už nugaros) buvo rodomas Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų šūkis „Už Lietuvą, kurioje norisi gyventi!“ ir už pranešėjo tribūnos matomas Liberalų sąjūdžio logotipas.
32. 2016 m. Seimo rinkimų kampanija prasidėjo 2016 m. balandžio 9 d., o renginiai, kurių organizavimo kaina ginčijamu sprendimu priskirtos Liberalų sąjūdžio kampanijos išlaidoms, vyko 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. balandžio 4 d., prieš pat rinkimų kampanijos pradžią. Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai. Taigi, vien aplinkybė, jog išlaidos buvo patirtos iki rinkimų kampanijos pradžios, nėra pagrindas pripažinti, kad jos neprisikirtinos rinkimų kampanijos išlaidoms – kaip buvo minėta, lemiantis veiksnys sprendžiant išlaidų priskyrimą rinkimų kampanijai yra tai, ar jos buvo skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti.
33. Nagrinėjamu atveju išdėstytos aplinkybės ir byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad diskusijos „Mokytojas – svajonių profesija“ (2016 m. kovo 1 d.), „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“ (2016 m. kovo 24 d.), „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.) buvo susijusios su Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų kampanija. Šiose diskusijose buvo aptariama Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų programa ir jomis buvo palankiai skleidžiamas Liberalų sąjūdžio partijos ir atskirų kandidatų žinomumas, todėl diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.), „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.), „Mokytojas – svajonių profesija“ (2016 m. kovo 1 d.) ir „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“ (2016 m. kovo 24 d.) rengimo išlaidos skundžiamame sprendime yra pagrįstai pripažintos Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų kampanijos išlaidomis, kurios turėjo būti nurodytos politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.
34. Finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtintas draudimas finansuoti politines kampanijas juridinių asmenų lėšomis. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidos laikytinos auka Liberalų sąjūdžiui. Kadangi šias diskusijas rengė juridinis asmuo VšĮ „Laisvės studijų centras“, ši auka yra nepriimtina.
35. Konstatavus, kad politinės kampanijos dalyvis buvo finansuojamas šio įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis ir politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje apie tai pateikė neteisingus duomenis, pagal Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį VRK yra įgaliota priimti sprendimą, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu VRK pripažino jame konstatuotus pažeidimus sudėtine Liberalų sąjūdžio neteisėtų veiksmų 2016 m. kampanijoje dalimi kartu su VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendime Nr. Sp-175 konstatuotais pažeidimais. Pastarajame sprendime, be kita ko, pripažinta, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymą, kadangi šios partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens auka; šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymą, kadangi 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė žinomai klaidingus duomenis, tai yra nenurodė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepiniginės aukos ir mokymų „Ready to Win“ išlaidų.
36. Pareiškime nurodoma, kad iš skundžiamo sprendimo yra neaišku, kokį pažeidimą Liberalų sąjūdis yra įvykdęs, kadangi dviprasmiškai suformuluotas šio sprendimo 8 punktas, kuriame pripažinta, kad Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimas nepinigine VšĮ „Laisvės studijų centras“ auka, tai yra iš neteisėtų finansavimo šaltinių, šios aukos ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšomis rengtų diskusijų išlaidų nenurodymas Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytas šiurkštus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas sudaro vieno nusižengimo visumą. Už šį šiurkštų pažeidimą atsakomybė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui jau yra pritaikyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ ir yra proporcinga įvertinus ir 2018 m. kovo 14 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytus faktus.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš šio punkto formuluotės galima matyti, kad juo pripažinta, jog šiame sprendime ir VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendime Nr. Sp-175 nustatyti pažeidimai laikytini vieno pažeidimo sudėtinėmis dalimis – politinės kampanijos finansavimu nepriimtinomis aukomis ir žinomai neteisingų duomenų pateikimu politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje. Finansavimo įstatymo nuostatos imperatyviai neapibrėžia, kada šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkte išdėstyti pažeidimai yra savarankiški ir kada – vieno pažeidimo sudėtinėmis dalimis, todėl tai vertinant turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo ir protingumo principais. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kad konstatuoti neteisėti veiksmai yra tarpusavyje susiję, t. y. apima tą patį laikotarpį ir nukreipti į vieną tikslą – 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos organizavimą ir finansavimą. Tai reiškia, kad abiejuose sprendimuose nurodytais veiksmais buvo pažeistos tos pačios Finansavimo įstatymo nuostatos ir šiais pažeidimais buvo siekiama naudos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų kampanijai. Taigi, šių veiksmų pripažinimas vieno pažeidimo dalimi yra suderinamas su Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytais pažeidimais. Pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu, nors ir nustatyti nauji pažeidimų padarymo faktai, tačiau nusprendus netaikyti sankcijos Liberalų sąjūdžiui už naujai nustatytus pažeidimus dėl to, kad už susijusius pažeidimus sankcija jam jau buvo pritaikyta, VRK Liberalų sąjūdžio padėties iš esmės nepablogino, kadangi šiuo sprendimu Liberalų sąjūdžiui nepateikta privalomų nurodymų ir nėra paveikiama jo teisių ir pareigų apimtis. Skundžiamame sprendime ir VRK išvadoje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais ir kurias įstatymų nuostatas Liberalų sąjūdis pažeidė, todėl jam yra sudaromos prielaidos suprasti, kuo yra kaltinamas ir pasinaudoti teise į gynybą skundžiant VRK 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. Sp-24. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamo sprendimo 8 punktas yra teisėtas ir remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo jo panaikinti.
38. Vertinant baudžiamojo proceso principų galiojimą, VRK taikant atsakomybę pagal Finansavimo įstatymą, pažymėtina, kad šiuo atveju procedūra, kurios metu buvo priimtas sprendimas, vyko ne baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojamoje ikiteisminio tyrime byloje, o politinių kampanijų finansavimo kontrolės srityje. VRK kompetencija spręsti, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, nepriklauso nuo tiriamo subjekto statuso baudžiamajame procese, net jeigu VRK tyrimo dalykas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka tiriamos aplinkybės yra susijusios. Pareiškėjas jam baudžiamajame procese suteiktas teises turėtų įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog VRK rėmėsi, be kita ko, ikiteisminio tyrimo duomenimis, nereiškia, jog skundžiamame sprendime yra pateiktas Liberalų sąjūdžio veiksmų (neveikimo) vertinimas baudžiamosios teisės prasme, kad konstatuotas šios partijos kaltumas ar nekaltumas kriminalinių veikų aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017).
39. Pažymėtina, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas; šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu dėl veiksmų, nurodytų šioje byloje ginčijamame VRK sprendime. Šiame sprendime ir VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendime Nr. Sp-175 yra konstatuotas skirtingų faktinių aplinkybių neteisėtumas (papildoma padarytų veikų prasme, t. y. išplečiama tik pažeidimo objektyvioji pusė), todėl jų paskelbimas nesudaro pagrindo pripažinti non bis in idem principo pažeidimo. Teisinė sankcija pareiškėjui ginčijamu sprendimu nepaskirta, ji buvo pritaikyta VRK 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178, kurio teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
40. Pažymėtina, kad VRK ginčijamą sprendimą priėmė 2018 m. kovo 15 d., nors iš byloje surinktų įrodymų galima matyti, kad šiame sprendime nustatytas pažeidimas paaiškėjo anksčiau ir VRK turėjo galimybę jį pripažinti anksčiau. Finansavimo įstatyme nėra imperatyviai apibrėžti šio sprendimo priėmimo terminai, tačiau siekiant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, VRK privalo veikti apdairiai, rūpestingai ir neatidėliotinai vykdyti jai pavestas funkcijas. Antra vertus, remiantis atsakomybės neišvengiamumo principu, viešojo administravimo subjektas turi siekti atskleisti jam įstatymų priskirtus tirti teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo persekiojamas neprotingai ilgą laiką ir, gavusi duomenis apie pažeidimą, VRK sprendimą priėmė operatyviai, netrukus po to, kai gavo Liberalų sąjūdžio paaiškinimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo sprendimo priėmimo momento taip pat atmestini. Likę pareiškėjo nusiskundimai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu. Aplinkybė, kad VRK kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimų negali būti laikoma vertimu duoti parodymus prieš save. Tokiais veiksmais pareiškėjui suteikta galimybė būti išklausytu, kurią jis galėjo panaudoti savo nuožiūra. Šių aplinkybių reikšmė baudžiamajame procese nėra nagrinėjamos bylos vertinimo dalykas, kaip buvo minėta, pareiškėjas jam baudžiamajame procese suteiktas teises turėtų įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Šiame kontekste, be kita ko, reikšminga, jog pareiškėjas nėra įprastas privatus ūkio subjektas – Liberalų sąjūdis yra politinė partija, siekianti dalyvauti ir dalyvaujanti valstybės valdyme. Demokratiniame valstybės valdyme ypač svarbu, kad politinių partijų veikla būtų skaidri ir dėl to viešas interesas reikalauja, kad VRK, turėdama duomenų apie partijos neteisėtą veiklą, priimtų tokiam atvejui įstatymuose numatytą aktą.
41. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad VRK neįvykdė procedūrinių pažeidimų ir VRK 2018 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. Sp-24 buvo priimtas objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Ginčijamame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės yra kvalifikuotos tinkamai, pagal jame nurodytas Finansavimo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame išdėstytais argumentais, todėl skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                  Audrius Bakaveckas

                                                                                                                              Arūnas Dirvonas

                                                                                                                              Gintaras Kryževičius