Civilinė byla Nr. e2-281-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01878-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės KS Boulevard CV atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-5932-450/2015 pagal ieškovų KS Boulevard CV ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nolita“ ieškinį atsakovams V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Trikampis žiedas servisas“, uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos projektai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė KS Boulevard CV 2015-09-21 pateikė teismui ieškinį ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis ab initio sutartis: UAB „Nolita“ ir UAB „Trikampis žiedas servisas“ sudarytą sutartį / sutartis, kurios / kurių pagrindu buvo išrašyta sąskaitų 112 984,52 Lt sumai; 2009-09-04 UAB „Nolita“ ir UAB „Inžinerijos projektai“ sudarytą sutartį; 2012-07-02 automobilio nuomos sutartį Nr. Nolita-12/07.02/2; 2) taikyti restituciją ir priteisti UAB „Nolita“ naudai iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas servisas“ 13 612,14 EUR; priteisti UAB „Nolita“ naudai iš atsakovo UAB „Inžinerijos projektai“ 13 612,14 EUR; priteisti UAB „Nolita“ naudai iš atsakovo V. M. 19 810 EUR; 3) priteisti UAB „Nolita“ naudai iš atsakovo V. M. UAB „Nolita“ patirtą 488 957,73 EUR žalą; 4) priteisti iš atsakovo V. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš UAB „Trikampis žiedas servisas“ ir UAB „Inžinerijos projektai“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai uždrausti atsakovui V. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti UAB „Nolita“ vadovo funkcijas ir šias funkcijas pavesti vykdyti laikinajam UAB „Nolita“ administratoriui; 2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Nolita“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti skirti laikinąjį administratorių – UAB „Ekvalda“, paskiriant jam ar jo įgaliotam asmeniui administruoti UAB „Nolita“, suteikiant jam bendrovės vadovo teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudoti bendrovės antspaudą, susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, bendrovės vardu sudaryti sandorius bendrovės vadovo kompetencijos ribose, už šios bendrovės turto administravimą mokant administratoriaus atlyginimą tokį, koks buvo mokamas bendrovės vadovui iki šiol; 3) areštuoti 508 767,73 EUR vertės V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias V. M. ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma. Taip pat nurodė, jog siekiant apsaugoti ieškovų interesus, skirtinas nepriklausomas UAB „Nolita“ administratorius, kuris užtikrintų tinkamą UAB „Nolita“ valdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi ieškovės KS Boulevard CV prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 508 767,73 EUR sumos, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias V. M. ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Teismas, padaręs išvadą, kad atsakovui V. M. pareikšti reikalavimai yra itin dideli, o Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šis neturi nekilnojamojo turto, pripažino, jog yra grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Todėl taikė ieškovo prašomus laikinus disponavimo turtu apribojimus, nurodęs, kad piniginių lėšų areštas netaikytinas atsakovo V. M. gaunamam darbo užmokesčiui. Kita vertus, nustatęs, kad pareikštas ieškinys neturi prevencinio ieškinio požymių, teismas netaikė su ieškinio reikalavimais nesusijusių laikinųjų apsaugos priemonių - laikino vadovo nušalinimo bei administratoriaus paskyrimo, konstatavęs, kad tokios priemonės negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir įstatyme nustatyti tikslai nebūtų pasiekti. Teismas pažymėjo, jog administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas taikoma atsakovo turto administravimui, o nagrinėjamu atveju UAB „Nolita“ yra ieškovė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė KS Boulevard CV 2015-10-30 atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinant visa apimtimi: 1) laikinai uždrausti atsakovui V. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti UAB „Nolita“ vadovo funkcijas ir šias funkcijas pavesti vykdyti laikinajam UAB „Nolita“ administratoriui; 2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Nolita“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti skirti laikinąjį administratorių – UAB „Ekvalda“, paskiriant jam ar jo įgaliotam asmeniui administruoti UAB „Nolita“, suteikiant jam bendrovės vadovo teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudoti bendrovės antspaudą, susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, bendrovės vardu sudaryti sandorius bendrovės vadovo kompetencijos ribose, už šios bendrovės turto administravimą mokant administratoriaus atlyginimą tokį, koks buvo mokamas bendrovės vadovui iki šiol; 3) areštuoti 508 767,73 EUR vertės V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias V. M. ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB „Nolita“ akcininkų ir kreditorių interesai gali būti apsaugoti tik patenkinus prašymą dėl laikino V. M. nušalinimo nuo UAB „Nolita“ vadovo pareigų bei paskyrus UAB „Nolita“ administravimą. Šių laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, V. M. galės priiminėti įvairius sprendimus UAB „Nolita“ vardu ir tokiu būdu didinti bendrovės patiriamą žalą.

2. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų nukreiptos ne į ieškovą UAB „Nolita“, o į jos vadovą atsakovą V. M., kuris nesiima jokių veiksmų, kad būtų vystomi UAB „Nolita“ projektai. Todėl tik laikinas turto administratorius gali užtikrinti veiklos vystymą, nepažeidžiant UAB „Nolita“ kreditorių ir akcininkų interesų.

3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios. Iš atsakovo V. M. turto aprašo matyti, kad atsakovas neturi pakankamai turto, kuris užtikrintų jau padarytos žalos atlyginimą, todėl jo nenušalinus ir esant grėsmei, jog bus padaryta dar didesnė žala, kurios atsakovas negalės atlyginti, akivaizdus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas.

Atsakovas V. M. atsiliepime prašo atskirąjį skundą dėl nutarties dalies panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovė neįrodė, jog yra būtinumas ir pagrindas taikyti išimtinę priemonę – atsakovo turto administratoriaus paskyrimą. Be to, šią laikinąją apsaugos priemonę nepagrįstai prašo taikyti ieškovės UAB „Nolita“ atžvilgiu.

2. Nepaisant to, kad teismas gali paskirti tik paprastą, o ne visišką turto administravimą, ieškovė prašo visiško administravimo paskyrimo, todėl prašymas negali būti tenkinamas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su reiškiamais reikalavimais. Asmens pašalinimas iš valdymo organo narių bei laikinų juridinio asmens valdymo organų paskyrimas yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, tačiau šioje byloje toks reikalavimas nėra reiškiamas.

3. Menamas siekis ateityje išvengti neigiamų pasekmių susidarymo, t. y. ateityje kilsiančių teisminių ginčų, negali būti pripažintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

4. Apeliantė tik abstrakčiai nurodo, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, tačiau nepateikia konkrečių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacine tvarka vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl laikino draudimo atsakovui V. M. vykdyti UAB „Nolita“ vadovo funkcijas ir laikinojo UAB „Nolita“ administratoriaus paskyrimo, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus ir jo taikymo prielaidas, pagrįstai atsižvelgė į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei jų teisinį ryšį su ieškinyje iškeltais reikalavimais, todėl pagrįstai atsisakė patenkinti apeliantės prašymą dalyje dėl vadovo nušalinimo ir UAB „Nolita“ administratoriaus paskyrimo. Atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiam apeliacinio teismo vertinimui neteikia, o skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako. Atskirojo skundo argumentų bei juos pagrindžiančių motyvų kontekste pirmiausia pažymėtina, jog konkrečios rūšies ir masto laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo, priimto pagal toje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-22 nutartis c. b. Nr. 2-1936/2013).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovių prašomos taikyti UAB „Nolita“ atžvilgiu (t. y. šios ieškovės prašomos taikyti sau pačiai) laikino administravimo priemonės, nušalinant nuo įmonės valdymo jos esamus valdymo organus (įmonės vadovą), nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais tiek, kad atliktų būsimo teismo sprendimo, galimai priimto ieškovių naudai, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų galima siekti prevencinio tikslo – užkirsti kelią nuostolių atsiradimui ar padidėjimui ateityje, būtina, jog teismo sprendimo įvykdymas ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų tiesiogiai susijęs su šio tikslo įgyvendinimu, t. y. ieškiniu pareikštais reikalavimais būtų siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie kelia žalos atsiradimo grėsmę. Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju yra reiškiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos, atsiradusios dėl vadovo galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tuo tarpu prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių teismas netaikė, iš esmės yra siekiama užkirsti kelią atlikti veiksmus, kurie, ieškovių vertinimu, prieštarauja UAB „Nolita“ veiklos tikslams bei išvengti dar didesnės žalos dėl netinkamų vadovo veiksmų atsiradimo, nors tokie materialieji reikalavimais byloje ir nėra pareikšti. Apeliantė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodo, kaip  tokios jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atskirojo skundo argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su vadovo nušalinimu, taikymo būtinumą pagrindžia dar didesnės žalos padarymo galimybė, kurios atsakovas negalės atlyginti, ir / ar naujų teisminių ginčų kilimas, nėra aktualūs. Tokie argumentai neatitinka CPK nuostatų, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.), tačiau jomis nėra siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ar naujų ginčų. Vadinasi, apeliantės siekis užkirsti kelią naujų bylų kėlimui ar naujos žalos atsiradimui šios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti pripažintas savarankišku pagrindu aptariamai laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad akcininkų interesai gali būti ginami ir neteisminiu keliu – Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Taigi, esant apeliantės nurodomai grėsmei dėl neteisėtų vadovo veiksmų, vadovas gali būti atšauktas akcininkų sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad apeliantės prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto administratoriaus paskyrimas - teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-14 nutartis c. b. Nr. 2-512/2012; 2015-02-26 nutartis c. b. Nr. e2-262-464/2015). Todėl sutiktina su atsakovo atsikirtimų argumentais, jog apeliantė ne tik nepagrindė ryšio tarp reiškiamų reikalavimų bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau taip pat neįrodė ir šios laikinosios apsaugos priemonės efektyvumo ir būtinumo (pagrindo išimties taikymui). Be to, CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali būti taikomas tik paprastas administravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-23/2013), o apeliantė į tokį išaiškinimą taip pat neatsižvelgia ir iš esmės reikalauja taikyti visišką įmonės administravimą.

Kita vertus, apeliantės atskirasis skundas, kuriuo siekiama uždrausti atsakovui V. M. vykdyti UAB „Nolita“ vadovo funkcijas bei nustatyti UAB „Nolita“ turto administravimą, šiuo metu jau yra praradęs aktualumą. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad 2015-12-14 buvo įregistruotas ieškovės UAB „Nolita“ bankroto procesas, prasidėjęs ne teismo tvarka, o ieškovei buvo paskirta (kreditorių išrinkta) bankroto administratorė UAB „Insolvency group“, kuri pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir turėjo perimti įmonės turtą pagal balansą bei vadovavimą jai. Atsakovas V. M. įmonei vadovavo iki 2015-12-14

Atskirajame skunde suformuluotas prašymas turtinių reikalavimų užtikrinimui taikyti atsakovo V. M. turtui bei piniginėms lėšoms areštą nagrinėjamu atveju neaptarinėtinas, kadangi tokį areštą taikė pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė