Civilinė byla Nr. e2A-223-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01210-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 

                                                                                                                                             (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji  akcinė bendrovė ,,Windowsa“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATEA“ (toliau – ir ieškovė arba tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) 2024 m. spalio 10 d. sprendimą pripažinti UAB „Windowsa“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymą pirkime „Projekto „Kitos paskirties inžinerinių statinių: aptvėrimo paprastojo remonto, tvoros kapitalinio remonto ir tako, tvoros statybos, (duomenys neskelbtini)“, statybos darbų pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas) laimėtoja; 2) tuo atveju, jeigu Pirkimo sutartis jau sudaryta – pripažinti ją neteisėta ir nutraukti.

2.       Paaiškino, kad perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis 2024 m. rugsėjo 12 d. paskelbė Pirkimą, o 2024 m. spalio 10 d. CVP IS pranešimu (toliau – sprendimas) informavo Pirkimo dalyvius apie sudarytą pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoją – UAB ,,Windowsa“.

3.       Nurodė, kad susipažinus su Pirkimo laimėtojos pasiūlymu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, paaiškėjo, jog perkančiosios organizacijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes UAB ,,Windowsa“ pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją, o perkančioji organizacija neįvykdė jai tenkančios pareigos tinkamai įvertinti jos pasiūlymą, be kita ko, nepagrįstai pripažino trečiojo asmens „apsivalymą“ tinkamu. Ieškovė pateikė pretenziją dėl tokio sprendimo panaikinimo, tačiau atsakovė ją atmetė. Ieškovės nuomone, atsakovė pretenziją išnagrinėjo formaliai – neįvykdė perkančiosioms organizacijoms tenkančios pareigos įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygų reikalavimams.

4.       Siekdama pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui dėl turimos patirties, t. y. kad per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikusi neypatingo ir (arba) ypatingo statinio statybos darbų, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 1 017 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog savo jėgomis atliko darbus pagal 2 viešojo pirkimo sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 100 8264,46 Eur (be PVM) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 739 669,42 (be PVM). Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo pagal nurodytas sutartis darbų savo jėgomis atlikti negalėjo, nes vienu metu vykdė eilę viešųjų pirkimų sutarčių skirtinguose miestuose, o bendrovėje tuo metu dirbo nuo 13 iki 16 darbuotojų, iš kurių mažiausiai 5 dirbo administracijoje. UAB ,,Windowsa“ pasiūlyme pateiktos informacijos atsakovė netikrino nors turėjo suabejoti tokios informacijos tikrumu ir patikrinti ją remiantis objektyviais duomenimis.

5.       Trečiasis asmuo kvalifikacijos reikalavimo atitikčiai įrodyti pateikė perkančiajai organizacijai atliktų darbų sąrašą, atsakovo struktūrinio padalinio Marijampolės kalėjimo inžinieriaus ir (ar) Turto valdymo skyriaus patarėjo pasirašytas pažymas, tačiau jose nenurodyta, ar UAB ,,Windowsa“ savo jėgomis atliko darbus. Jose pateikiama standartinė darbų perdavimo–priėmimo akto informacija apie tai, kokie darbai buvo perduoti rangovo, kokia suma turi būti sumokėta rangovui, jose neišskirtos rangovų pasitelktų subjektų atliktų darbų vertės.

6.       Atsižvelgdama į atsakovės atsakymo į pretenziją turinį bei objektyvių aplinkybių ignoravimą, ieškovė mano, kad atsakovė dangsto UAB ,,Windowsa“ bei savo neteisėtus veiksmus. Atsakovė turėjo atlikti trečiojo asmens pateiktos informacijos patikrinimą, t. y. gauti objektyvius duomenis iš savo struktūrinio padalinio dėl to, kokie subjektai (ar jie buvo UAB ,,Windowsa“ darbuotojai) vykdė sutartis, spręsti dėl pateiktos informacijos pripažinimo melaginga, negalėjo leisti trečiajam asmeniui tikslinti pasiūlymą, privalėjo jo pasiūlymą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Esminis ieškovės argumentas, kad UAB ,,Windowsa“ Pirkimo metu pateikė melagingą informaciją, jog ji atitinka Pirkimo sąlygų 3.7  papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, todėl atsakovė nepagrįstai pripažino jos atitiktį Pirkimo sąlygose keliamam profesinio pajėgumo reikalavimui.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo Pirkime pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.

10.       Nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 25 d., kai buvo vykdomos viešojo pirkimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrovėje dirbo 21 darbuotojas. UAB ,,Windowsa“ patvirtino, kad iš tuo metu dirbusių asmenų 3 neatliko statybos darbų, šie paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti.

11.       Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovės teiginiai apie tai, jog UAB ,,Windowsa“ objektyviai savo jėgomis negalėjo atlikti statybos darbų už ne mažesnę kaip 1 017 000 Eur (be PVM) grįsti prielaidomis. Byloje nebuvo pateikta patikimų įrodymų apie tai, koks yra pakankamas darbuotojų skaičius tokiems statybos darbams atlikti. UAB ,,Windowsa“ procesiniuose dokumentuose detaliai paaiškino, kokio tipo darbai buvo atliekami įgyvendinant viešojo pirkimo sutartis, apibūdino atliktų darbų specifiką, išskyrė, kokią dalį sutarčių vertės sudarė darbų atlikimas, medžiagos, įrengimai, transportas, paaiškino, kiek yra reikalinga bendrovės darbuotojų tokiems darbams atlikti, kokiomis grupėmis jie dirba, kiek darbų gali atlikti per dieną. Ieškovė UAB ,,Windowsa“ argumentų nepaneigė.

12.       Nors byloje pateikti duomenys, kad patekti į Marijampolės pataisos namus leidimai buvo išduoti 141 UAB ,,Windowsa“ darbuotojui, kurie bendrovėje nurodytu laikotarpiu įdarbinti nebuvo, tačiau tuo metu trečiasis asmuo pas atsakovę vykdė 5 viešojo pirkimo sutartis. Byloje nėra duomenų, kurias konkrečiai sutartis vykdydami jie galėjo patekti į Marijampolės pataisos namus. Be to, nebuvo paneigti argumentai, kad leidimai patekti į pataisos namus buvo išduoti ir asmenims, pristačiusiems darbams atlikti reikalingas medžiagas, įrangą, priemones ar kandidatavusiems įsidarbinti UAB ,,Windowsa“. Taip pat, kad leidimas patekti į teritoriją buvo būtinas tik dėl darbų specialios paskirties pastate, tačiau nereikalingas administracinės paskirties pastato remonto darbams atlikti, todėl ieškovė neįrodė, jog administracinės paskirties pastato remonto darbus atliko ne UAB ,,Windowsa“ darbuotojai. Nurodė, kad nors byloje nėra aišku, kiek ir konkrečiai kuris UAB ,,Windowsa“ darbuotojas ar bendrovės vardu dirbęs asmuo yra atlikęs darbų, tačiau šioms aplinkybėms nustatyti būtų reikalingas platesnio masto tyrimas.

13.       Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė ir aplinkybių, jog perkančioji organizacija turėjo pagrįstai suabejoti UAB ,,Windowsa“ atitiktimi Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Kartu su pasiūlymu UAB ,,Windowsa“ pateikė įrodymus (atliktų darbų aktus, pažymas apie tinkamai atliktus darbus), kad yra atlikusi darbų už 1 747  933,88 Eur (be PVM). Prie pasiūlymo buvo pridėtas Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (toliau – EBVPD). Sutartys, kurių įvykdymu UAB ,,Windowsa“ grindė savo atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui buvo įvykdytos pas atsakovę, kaip perkančiąją organizaciją, kuri ir skelbė Pirkimą. Jų vertė beveik du kartus viršijo minimalų tiekėjo patirties (kvalifikacijos) reikalavimą.

14.       Nurodė, kad UAB ,,Windowsa“ nenuslėpė informacijos, jog yra įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Paaiškino, kad įvykdytos visos patikimumo, tinkamumo ir galėjimo dalyvauti viešųjų pirkimų atkūrimo („apsivalymo“) procedūros. Atsižvelgdama į perkančiosios organizacijos prašymą pateikė prašomus dokumentus. Pažymėjo, kad nuo 2024 m. birželio mėn. aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 4 d. yra pateikusi 10 pasiūlymų viešųjų pirkimų konkursuose, vykdomuose CVP IS bei CPO platformose. Iš jų – 6 konkursus laimėjo, 4 konkursų procedūros dar nėra pasibaigusios.

15.       Pateikė perkančiajai organizacijai informaciją, kad po 2024 m. kovo 27 d., kai buvo įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, buvo patobulinti vidaus procesai, siekiant užtikrinti tinkamą, t. y. teisės aktų reikalavimus atitinkančių, pasiūlymų ir su jais susijusios dokumentacijos parengimą bei pateikimą dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Tiekėjo viešųjų konkursų statistika įrodo, kad pasiūlymų pateikimo kokybė yra užtikrinama, skirtingos perkančiosios organizacijos apsivalymo priemones vertina palankiai, o kvalifikaciją – atitinkančia pirkimo sąlygų ir viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimus, todėl leidžia dalyvauti pirkimų procedūrose, o laimėjus vykdyti sutartis. Nuo 2024 m. birželio mėn. UAB ,,Windowsa“ tinkamai ir savo jėgomis vykdo arba yra užbaigusi 8 sutartis.

16.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino UAB ,,Windowsa“ „apsivalymą“ tinkamu, nes bendrovė pagal perkančiosios organizacijos prašymą nurodė priemones, kurių ėmėsi, jog atkurtų savo patikimumą. Nurodė, kad neturi pagrindo abejoti UAB ,,Windowsa“ „apsivalymo“ priemonių tinkamumu, juolab kad ji po įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą laimėjo eilę viešųjų pirkimų, tarp jų – du skelbtus atsakovės bei Kauno miesto savivaldybės administracijos, kuri ir įrašė UAB ,,Windowsa“ į šį sąrašą. Taigi, perkančioji organizacija, turėdama informaciją apie tiekėjo taikomas „apsivalymo“ priemones, sėkmingą jos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, sutarčių įvykdymą, pagrįstai pripažino UAB ,,Windowsa“ „apsivalymą“ tinkamu.

17.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad UAB ,,Windowsa“ pagal sutartis neatliko apšvietimo sistemos modernizavimo darbų. Tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad UAB ,,Windowsa“ darbus yra tinkamai atlikusi, darbai yra priimti. Be to, UAB ,,Windowsa“ tuo pačiu metu vykdė ir 3 kitas su atsakove sudarytas sutartis. Byloje nėra paneigta, kad 6 elektrikai, kuriems buvo išduoti nuolatiniai leidimai patekti į pataisos namus, atliko darbus pagal šias sutartis, konsultuodavo, parduodavo prekes, atvykdavo įvertinti situacijos komercinių pasiūlymų pateikimui.

18.       Teismas taip pat atmetė, kaip neatitinkančius faktinės situacijos, ieškovės teiginius, kad statybos žurnalų įrašai įrodo, jog didelės apimties statybos darbus 4 aukštų pastate bei 2 aukštų specialios paskirties pastate atliko tik du darbuotojai. Vien tai, kad grafoje prie atsakingo vykdytojo (brigadininko) yra nurodomas vienas asmuo, nereiškia, jog darbai ir buvo atlikti vieno UAB ,,Windowsa“ darbuotojo.

19.       Pažymėjo, kad nors byloje dalyvaujantys asmenys daug dėmesio skyrė anksčiau skelbtam viešajam pirkimui dėl to paties atsakovės objekto, dėl kurio ieškovė pateikė pretenziją ir kuris buvo vėliau atšauktas, paskelbtas naujas pirkimas, tačiau šios aplinkybės išeina už nagrinėjamos bylos ribų.

20.       Teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės elgesys, teisme reikalaujant duomenų, nors jie galėjo būti reikalaujami teikiant pretenziją ikiteisminėje stadijoje, reiškiant reikalavimus, kurie nėra tapatūs, nėra tinkamas. Visgi, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nenagrinėti ieškovės ieškinio teisme, juolab, kad ji, teikdama pretenziją ikiteisminėje ginčo stadijoje, kėlė iš esmės tą patį reikalavimą ir dėstė tuos pačius motyvus dėl trečiojo asmens neatitikties Pirkime keliamam kvalifikacijos reikalavimui ir jo pateiktos informacijos pripažinimo melaginga.

21.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB ,,Windowsa“ pateikė melagingą informaciją apie tai, kad atitinka Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3  papunkčio tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimą, o atsakovė nepagrįstai nesuabejojo tuo, ar ji šiam reikalavimui atitinka, todėl pagrindo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, pripažinti UAB ,,Windowsa“ viešojo pirkimo laimėtoja ir nutraukti su ja sudarytą viešojo pirkimo sutartį nenustatė, o tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22.       Ieškovė UAB ,,ATEA“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „ATEA“ ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Apeliantės įsitikinimu, sprendime dominuoja lakoniškos išvados ir motyvai, neatsižvelgiant į apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, atliktą įrodymų analizę.

22.2.                      Nors apeliantė pateikė teismo iš trečiojo asmens išreikalautų UAB ,,Windowsa“ dirbusių asmenų darbo sutarčių analizę ir aiškiai išvardino, kad 11 darbuotojų pareigos yra administracinio pobūdžio, 4 darbuotojai buvo statybos vadovai, 1 bendrastatybinių darbų vykdytojas, 2 apdailininkai – montuotojai ir 3 pagalbiniai darbuotojai, tačiau teismas nelaikė nepagrįstais trečiojo asmens teiginių, jog visi UAB ,,Windowsa“ darbuotojai, išskyrus 3 (duomenys neskelbtini), vykdo statybos rangos darbus.

22.3.                      Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad iš 18 darbuotojų ne visi dirbo visu atitinkamų sutarčių vykdymo laikotarpiu, šių argumentų nevertino kritiškai nepaisant to, kad apeliantė pateikė į bylą įrodymus, jog tuo pačiu metu: 1) trečiasis asmuo Marijampolės pataisos namuose vykdė dar tris viešųjų pirkimų sutartis, kuriose nenurodyta, kad buvo pasitelkti subtiekėjai; 2) trečiasis asmuo vykdė eilę kitų viešojo pirkimo sutarčių skirtinguose Lietuvos miestuose (dauguma sutarčių vykdytos nepasitelkiant subrangovų). Nors šios sutartys nepatenka į ginčo objektą, tačiau jų vykdymo aplinkybės (vykdymas ,,savo jėgomis“), apeliantės įsitikinimu, teismo turėjo būti vertinamos kaip įrodymas, kad visos sutartys negalėjo būti įvykdytos vien trečiojo asmens pajėgumais ir būtent trečiasis asmuo šiuo atveju turėjo pateikti tai paneigiančius įrodymus.

22.4.                      Teismas nepagrįstai sumenkino į bylą išreikalautų trečiojo asmens prašymų išduoti jo darbuotojams visam sutarčių vykdymo laikotarpiui nuolatinius leidimus patekti į pataisos namų teritoriją ir nuolatinių leidimų registrų išrašų įrodomąją reikšmę bei netinkamai įvertino jų duomenis. Atsakovė savo nuožiūra neteikė teismo reikalautų pateikti įrodymų, o trečiasis asmuo „nerado“ itin didelės prašymų dalies, kuriuose kaip tik nurodoma, kokių sutarčių vykdymui, kokiems bei kokių pareigybių asmenims prašomi išduoti nuolatiniai leidimai. Sprendime jau egzistuojančio rašytinio įrodymo turinio papildomas įrodinėjimas visiškai nepagrįstai perkeltas apeliantei, kai tokiais įrodymais ji objektyviai negali disponuoti.

22.5.                      Nė viename iš prašymų trečiasis asmuo nenurodė automobilių valstybinių numerių, todėl teismas negalėjo palaikyti deklaratyvios pozicijos, kad nuolatinių leidimų patekti į teritoriją galėjo būti atitinkamiems asmenims prašoma prekių ar medžiagų atvežimo tikslu. Visuose trečiojo asmens prašymuose bei Nuolatinių leidimų registrų išrašuose nurodytos asmenų, kuriems buvo išduoti nuolatiniai leidimai, pareigos ir (ar) funkcijos – dešimtys statybininkų, langų montuotojų, fasadininkų, elektrikų, santechnikų, tai paneigė trečiojo asmens pateiktas darbų vykdymo dviejų darbuotojų komandomis interpretacijas.

22.6.                      Byloje įrodyta, kad leidimai patekti į Marijampolės pataisos namus buvo išduoti 141  UAB ,,Windowsa“ darbuotojui. Į bylą apeliantė yra pateikusi įrodymų analizę, kad iš Nuolatinių leidimų registro išrašuose esančio viso asmenų sąrašo tik 9 asmenys sutampa su bendrovėje tuo laikotarpiu dirbusiais asmenimis. Trečiasis asmuo neįrodė, kas iš tiesų buvo likę 132 asmenys, kuriems buvo išduoti ne vienkartiniai, o būtent nuolatiniai leidimai sutarčių vykdymo laikotarpiu patekti į Marijampolės pataisos namų teritoriją. Kadangi registruose yra nurodyti duomenys apie jau išduotus leidimus, trečiojo asmens teiginiai apie dalį neįleidžiamų į saugojamą teritoriją norinčių įsidarbinti darbuotojų yra nepagrįsti. Teismas privalėjo kritiškai vertinti ir atsakovės bei trečiojo asmens teiginius, kad tie asmenys „galėjo būti“ (nepateikiami įrodymai, kad buvo) konsultantai darbų klausimais ar kažkokias kitas paslaugas teikiantys asmenys.

22.7.                      Viena vertus, sprendime motyvuojama, kad trečiasis asmuo nurodė, jog išskyrė kokią dalį sutarčių vertės sudarė darbų atlikimas, medžiagos, įrengimai, transportas, tačiau teismas nevertino ir nepasisakė, kad tokie trečiojo asmens teiginiai nepagrįsti, kadangi iš trečiojo asmens pateiktų įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų) matyti tik tai, kad trečiasis asmuo pirko daug įvairių prekių, nuomojosi įrangą, įsigijo šiukšlių išvežimo paslaugas, tačiau neįrodo, jog visa tai buvo įsigyta konkrečių sutarčių vykdymui. Kita vertus, jeigu teismas nusprendė, kad trečiojo asmens teiginiai apie prekių, paslaugų vertę sutartyse yra pagrįsti, tuomet kartu privalėjo įvertinti bei konstatuoti tai, kad tiekėjas nupirkęs medžiagų ar išnuomojęs techniką, neįgyja statybos darbų atlikimo profesinės patirties, tiekėjas įgyja tik prekių tiekimo, technikos nuomos patirties. Prekių tiekimas ir technikos nuoma nėra ir negali būti prilyginama statybos darbų atlikimui.

22.8.                      Apeliantė dar pretenzijoje, turėdama ribotą įrodinėjimo galimybę, nurodė, kad tokie darbai, kaip apšvietimo sistemos modernizavimas, reikalauja specifinės kvalifikacijos, kurios langų montavimo specialistai neturi. Vien paties trečiojo asmens turimas atestatas niekaip nepatvirtina, kad jo darbuotojai turėjo teisę tokius darbus atlikti.

22.9.                      Sprendime prieita klaidingų išvadų dar ir todėl, kad teismas neteisingai kvalifikavo ginčo esmę, pažeisdamas tiek materialiosios teisės normas, tiek nesivadovaudamas aukštesnės instancijos teismų išaiškinimais. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog trečiasis asmuo Pirkime pateikė melagingą informaciją, tačiau nagrinėjamo ginčo objektas yra ne trečiojo asmens kvalifikacijos turėjimas ar neturėjimas apskritai, o tai, kad trečiasis asmuo, Pirkime grįsdamas atitiktį keliamam kvalifikacijos reikalavimui melagingai deklaravo, jog konkrečias sutartis Marijampolės pataisos namuose įvykdė savo jėgomis.

22.10.                      Nors sutarčių, kuriomis trečiasis asmuo grindė atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, vykdymo laikotarpiu UAB ,,Windowsa“ vienu metu dirbo nuo 10 iki 14 darbuotojų, beveik visų jų pareigos yra administracinio ar vadovaujančio statybai pobūdžio. Taigi, teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, esą, nenustačius, jog trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie turimą savo jėgomis įvykdytų darbų patirtį Pirkimo sąlygose nurodytai vertei.

22.11.                      Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji neturi nukentėti, t. y. turi turėti galimybę kreiptis į trečiąjį asmenį atitinkamų duomenų patikslinimo, o trečiasis asmuo teigia, kad iš jo taip pat neturi būti atimta teisė pateikti paaiškinimus, tačiau šių proceso dalyvių galimybės pateikti visus paaiškinimus, įrodymus niekaip nebuvo apribotos – jie tai galėjo padaryti ir teisme, tačiau tarpusavyje derino gynybinę strategiją ir, vietoj to, kad pateiktų įrodymus, kurių apeliantė objektyviai negalėjo pateikti teismui, išsisukinėjo, remdamiesi trečiojo asmens išskirtiniais gebėjimais savo jėgomis įvykdyti didelių verčių sutartis.

23.       Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1.                      Apeliantė, netinkamai įgyvendinusi savo teisių gynybą ikiteisminėje ginčo stadijoje, jai nepalankią procesinę bylos baigtį kvalifikuoja kaip teismo pareigų tinkamai vertinti įrodymus ir motyvuoti procesinį sprendimą nevykdymą.

23.2.                      Apeliantė pretenzijoje iškėlė neargumentuotas prielaidas dėl darbuotojų skaičiaus, perkančiajai organizacijai suteikdama laisvę vertinti nurodytas abejones, be kita ko, pretenzijoje paprašė supažindinti su papildomais paaiškinimais, jei trečiasis asmuo juos pateiks, taigi jau pretenzijoje preziumavo, kad su pasiūlymu trečiasis asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Vis dėlto, kai pretenzija šiuo pagrindu buvo atmesta, apeliantė, jau sutikdama su atsakovės vertinimu, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateikti visi būtini duomenys, kurie atitiko jiems keliamus reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti papildomus duomenis, t. y. pradėjo įrodymų „žvejybą“. 

23.3.                      Nors ieškinyje nurodoma, kad apeliantė pretenzijoje rėmėsi tik jai prieinamais duomenimis, tačiau palyginus pretenzijos ir ieškinio turinį, matyti, kad teismo procese atsirado daug daugiau viešų, apeliantei prieinamų duomenų, kurie akivaizdžiai skiriasi nuo teiktų pretenzijoje. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantė ne tik neteisėtai išplėtė viešųjų pirkimų ginčų ribas, bet ir prisiėmė riziką dėl ginčo nagrinėjimo teisme eigos ir procesinės bylos baigties, todėl nepagrįsta apeliantės pozicija, kad teismas, įvertinęs jos išreikalautus įrodymus, tačiau priėjęs kitokių nei ji pageidavo vertinimo išvadų (rezultatų), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą.

23.4.                      Apeliantė nepagrindė, kad atitinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas neišvengiamai lemia trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimą melaginga informacija. Apeliantė privalėjo įrodyti, kad pagal atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus bei paaiškinimus iš trečiojo asmens deklaruotų 1 747 933,88 Eur (be PVM) atliktų darbų vertės jis savo jėgomis neatliko darbų bent už 1 017 000 Eur (be PVM) ir tokia duomenų neatitiktis, pateikta pasiūlyme, yra sąmoningas siekis suklaidinti atsakovę bei rimtas faktų iškraipymas. Teismas nenustatė trečiojo asmens pateiktų duomenų neatitikties. Pavienių įrodymų vertinimas – nepriklausomai nuo jų teisingumo (tinkamumo) – negali paneigti bendros teismo išvados, kad tiek Pirkimo metu perkančiajai organizacijai, tiek teismo procese teismui nekilo akivaizdaus pagrindo spręsti apie trečiojo asmens atliktą faktų iškraipymą, kuriuo siekta sąmoningai suklaidinti atsakovę.

23.5.                      Pagrindinis apeliantės teiginys, kad trečiasis asmuo tariamai savo jėgomis neįgyvendino pasiūlyme deklaruojamų sutarčių, grindžiamas netiesioginiais įrodymais, kurie: 1) buvo sukurti (ar egzistavo) kitu tikslu, nei byloje kilo ginčas; 2) šiuo metu atspindi kitas aplinkybes nei bando įrodyti apeliantė. Kaip byloje nuosekliai įrodinėjo atsakovė, patekimo į specialų statusą turinčią teritoriją (Marijampolės pataisos namus) atspindintys duomenys pagrindžia fizinio patekimo aplinkybę, o ne kitus faktus. Byloje šalims nesutariant ne dėl pačios asmenų patekimo aplinkybės, o faktinio darbų atlikimo apimties, lankytojų žurnalai, leidimai patekti į teritoriją ir panašūs duomenys turi ribotą įrodomąją reikšmę, taigi nėra pakankami patenkinti ieškinio reikalavimus.

23.6.                      Atsakovė ir trečiasis asmuo paaiškino, kad tik dėl Specialiosios paskirties pastato sutarties (taigi ne dėl administracinės paskirties pastato sutarties) vykdymo darbininkams ir kitiems specialistams buvo būtinas atskiras leidimas patekti į specialią teritoriją. Vadinasi, į bylą pateikti įrodymai yra susiję ir aktualūs tik dėl vienos iš dviejų trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų sutarčių.

23.7.                      Teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota apeliantės pozicija, kad rangos sutartims vykdyti reikalingų medžiagų vertė ir jų „perpardavimas“ užsakovui nelaikytinas statybos rangos sutarties vykdymo patirtimi. Akivaizdu, kad šiais argumentais trečiasis asmuo siekė parodyti, kad daugiau kaip pusė (56 proc.) aptariamų sutarčių vertės sudaro statybinių medžiagų įsigijimai. Nagrinėjamu atveju tai – beveik 1 mln. Eur (984 442,97 Eur), o tai iš esmės atitinka profesinio pajėgumo reikalavimo vertę. Juolab kad medžiagų įsigijimus ir kitus vadybinius procesus vykdo ne darbininkai (statybininkai), o administracijos darbuotojai. Priešingai, nei bando įrodyti apeliantė, rangos sutartys yra vientisi (ne mišrūs) sandoriai. Visa rangos sutarties, kuri įvykdyta paties tiekėjo jėgomis, vertė įeina į jo profesinės patirties apimtį. Teismų praktikoje neįtvirtinta apeliantės klaidingą poziciją atitinkančių teisės aiškinimo taisyklių.

23.8.                      Nors apeliantė kvestionuoja teismo išvadas, kad sutarčių vykdymo metu pas trečiąjį asmenį dirbo iki 18 darbuotojų, tačiau priešinga pozicija nėra grindžiama teisėtais argumentais. Darbuotoją ir darbdavį gali saistyti įvairaus pobūdžio teisiniai darbo santykiai (terminuotos sutartys, projektinio darbo sutartys, darbuotojų nuoma ir kt.) Nedidelė atitinkamų darbuotojų ir trečiojo asmens teisinių santykių trukmė ne paneigia jo poziciją apie šių santykių egzistavimą, o patvirtina aiškinimus, kad aptariamos sutartys buvo nesudėtingos, jų vykdymas buvo išskaidytas į tam tikras dalis, už kurias buvo atsakingos mažos darbuotojų grupės.

23.9.                      Atsakovei nėra suprantami apeliantės teiginiai apie kai kurių trečiojo asmens darbuotojų funkcijas, kuriomis jis negalėjo remtis siekdamas įrodyti atitiktį profesinio pajėgumo reikalavimui. Tai, kad už apsivalymo priemonių sukūrimą ir taikymą atsakingas atitinkamas darbuotojas, nereiškia, jog jis negali vykdyti rangos darbų kokia nors forma: tiesiogiai ar vadovauti šių darbų vykdymui. Kita vertus, nėra esminio skirtumo, kiek atitinkamu laikotarpiu pas trečiąjį asmenį dirbo darbininkų, nes apeliantė nepagrindė, koks minimalus darbininkų skaičius buvo būtinas (reikalingas) įvykdyti sutartį.

23.10.                      Apeliantė akcentuoja remontuojamų patalpų plotą, aukštų skaičių ir kitus techninius duomenis, tačiau jie nepaneigia trečiojo asmens paaiškinimų apie vykdytų darbų pobūdį, darbų vykdymą ir jų organizavimo procesus.

23.11.                      Apeliantė laikosi dviprasmiškos pozicijos: viena vertus, akcentuoja labai didelį patekimo į Marijampolės pataisos namus skaičių (taip pat ir kitiems užsakovams vykdytas sutartis), tačiau, antra vertus, šį skaičių priskiria tik sutartims, kuriomis grindžiama atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams. Toks vertinimas nepagrįstas, nes registracijos žurnaluose nenurodyta, kokiu pagrindu (tikslu) į specialiąją teritoriją pateko tam tikri asmenys. Be to, trečiasis asmuo pasiūlyme deklaravo tik 2 iš 5 atsakovės padaliniams vykdytų sutarčių, todėl kitų 3 sutarčių vykdymo aplinkybės neįeina į bylos nagrinėjimo dalyką.

23.12.                      Apeliantė nepagrįstai sutapatina sutarties vykdymo ir netiesioginio prisidėjimo prie jos rezultato aspektus (konsultacijas, šiukšlių išvežimą ir pan.), tačiau patekimo į teritoriją faktas savaime nereiškia, kad asmuo vykdė rangos sutartis. Apeliantė ignoruoja ir tai, kad atitinkami įrodymai buvo sukurti (egzistavo) kitu nei bylos nagrinėjimo tikslu, t. y. registracijos žurnalo pildymas (įskaitant įleidžiamo asmens profesiją), leidimų patekti į teritoriją išdavimas buvo apibrėžtas tik konkrečiu tikslu, todėl ji negali kvestionuoti jų turinio ir patikimumo (pvz., kad nenurodytas apsilankymo tikslas, priskyrimo konkrečiai sutarčiai aplinkybės, nepažymėti transporto priemonių valstybiniai numeriai ir pan.).

23.13.                      Atsakovė nesutinka su apeliante, kad ji ir (ar) trečiasis asmuo nuo teismo nuslėpė tam tikrus duomenis. Kai kurių jų egzistavimas objektyviai nepagrindžiamas (pvz., žodinis susitarimas su kandidatu). Be to, teismas taip pat nenustatė atsakovės procesinių veiksmų trūkumų ar ydingumo.

23.14.                      Apeliantės argumentai dėl elektrotechnikos darbų, net jei jie ir būtų teisingi kvalifikacijos (atestavimo) aspektu, savaime neįrodo, kad faktiškai šviestuvus keitė ne trečiojo asmens darbuotojai. Net jei šie darbai ir būtų atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar atitinkamo statybos techninio reglamento, tai nesuponuotų deklaruotų duomenų pripažinimo kaip melagingos informacijos.

23.15.                      Nagrinėjama situacija yra specifiška tuo, kad pagal pretenziją atsakovei nekilo aiškių abejonių dėl trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl iš trečiojo asmens nebuvo paprašyta paaiškinimų. Šį trūkumą iš dalies kompensavo aktyvūs teismo veiksmai, kuriais buvo patenkintas apeliantės prašymas iš atsakovės ir trečiojo asmens išreikalauti tam tikrus įrodymus. Nors atsakovė nesutinka su tokia bylos nagrinėjimo eiga, tačiau teismas įvertino trečiojo asmens paaiškinimus ir jų pagrindu konstatavo nesant pagrindo pripažinti, kad jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir (ar) pateikė melagingą informaciją. Kita vertus, dėl tokios ginčo nagrinėjimo eigos neturi nukentėti trečiasis asmuo ar susiaurėti perkančiosios organizacijos kompetencija.

23.16.                      Nors apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja atsakovės pateiktą kasacinio teismo praktikos pristatymą, tačiau, atsakovės įsitikinimu, ne ji, o būtent apeliantė netinkamai aiškina kasacinio teismo teisės aiškinimo taisykles dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto. Be kita ko, apeliantės pateikta kasacinio teismo praktika ne paneigia, o patvirtina atsakovės veiksmų Pirkime teisėtumą (cituojamoje praktikoje išvestiniai įrodymai dėl specifinių konkretaus atvejo aplinkybių turėjo visiškai kitokią įrodomąją reikšmę (galią) nei nagrinėjamoje byloje; viešojo pirkimo laimėtojas nesugebėjo paneigti apeliantės pateiktos netiesioginių įrodymų reikšmės).

24.       Trečiasis asmuo UAB „Windowsa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad trečiojo asmens darbuotojai – statybos darbų vadovai, neturi teisės ar įgūdžių ir dėl to negali vykdyti paprasčiausių statybos rangos darbų. Trečiojo asmens samdyti „Statybos darbų vadovai“, „Darbų vadovai“ ir „Statybinės dalies vadovai“ buvo tie patys statybininkai, tačiau aukštesnės kvalifikacijos ir kartu su kitais darbininkais atliko statybos darbus. Projektų vadovai, vadybininkai ir pardavimo vadovas, statybos rangos darbus taip pat atliko savo kompetencijos srityje (žinias yra įgiję per savo darbinę praktiką, dirbdami statybinėse ar langų gamybos ir montavimo įmonėse, arba yra įgiję išsilavinimą ir esantys atestuoti kaip statybos specialistai). Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens darbuotojai turi teisę vadovauti statybos darbams, akivaizdu, jog jie ir patys yra kompetentingi tokius darbus atlikti.

24.2.                      Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad per 14 ir 12 mėn. terminą nėra galimybių įgyvendinti tokios vertės sutarčių, kuriomis rėmėsi trečiasis asmuo, negali reikšti, jog susiformavo prezumpcija ir trečiasis asmuo turėtų paneigti, kad statybos darbai atlikti ne jo jėgomis. Iš esmės ydinga apeliantės byloje pasirinkta pozicija, kuria siekiama visą įrodinėjimo naštą perkelti perkančiajai organizacijai ir (ar) trečiajam asmeniui, nes ji ne tik prieštarauja esminiams civilinio proceso teisės principams, tačiau ir įpareigoja apeliantei oponuojančius asmenis įrodinėti tai, ko jie nėra padarę.

24.3.                      Trečiojo asmens įsitikinimu, apeliantė nesąžiningai ir netinkamai naudojasi savo teise pareikšti apeliacinį skundą, kadangi jame dėsto tokius motyvus ir argumentus, kurių nebuvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teisme. Trečiasis asmuo jau savo atsiliepime į ieškinį pasisakė, kad visi 18 darbuotojų, nepriklausomai nuo jų pareigybės įvardinimo darbo sutartyje, betarpiškai vykdo statybos rangos darbus, tačiau apeliantė į šiuos argumentus neatsikirto, nesutikimo argumentus nurodė tik apeliaciniame skunde.

24.4.                      Be to, tik apeliaciniame skunde apeliantė pradėjo kelti reikalavimus ir kurti teisines prezumpcijas, kad būtent trečiajam asmeniui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti teiginius, jog statybos rangos darbus pas jį atliko ir darbų vadovai, statybinės dalies vadovas, statybos darbų vadovai ir projektų vadovai. Tai siurprizinis apeliantės elgesys, kadangi tokius argumentus išdėsčius pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo būtų į juos reagavęs ir visais leistinais įrodymais (pvz. darbuotojų pareigybės aprašymais, liudytojų apklausomis pas notarus, rašytiniais paaiškinimais ar pan.) paneigęs. Taigi, apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, susiję su teiginiais, kad ne visi iš 18 trečiojo asmens darbuotojų, turėjo teisę vykdyti statybos rangos darbus, taip pat, kad šią aplinkybę turėjo įrodyti būtent trečiasis asmuo, negali būti nagrinėjami apeliaciniame procese.

24.5.                      Iš apeliaciniame skunde atliktos trečiojo asmens sutartis vykdžiusių darbuotojų analizės akivaizdu, kad visą sutarčių vykdymo laikotarpį trečiasis asmuo turėjo galimybes savo jėgomis jas vykdyti ir sėkmingai užbaigti. Pas trečiąjį asmenį, kaip nurodo ir pati apeliantė, visą laiką dirbo 10–14 statybos darbus vykdančių asmenų, o tokio pajėgumo pakako per 12 ir 14 mėn. įvykdyti ginčijamas sutartis, kurių didžiąją dalį (1 187  804,14  Eur (su PVM) arba 56 proc.) sudarė statybinių medžiagų ir prekių kaina, taip pat remonto darbams atlikti reikalingų įrengimų (pastoliai, 8 tvoros ir pan.) ir įrankių (krautuvai, keltuvai ir pan.) nuoma bei šiukšlių ir atliekų išvežimas bei utilizavimas.

24.6.                      Visus trečiojo asmens pagal sutartis atliktus darbus galima suskirstyti į šias grupes: 1) langų keitimas; 2) stogo šiltinimas putų polistirenu; 3) prilydomos stogo dangos įrengimas; 4) fasado šiltinimo darbai, įrengiant metalinį karkasą ir akmens vatą; 5) apdailinių fasadinių plokščių montavimas; 6) visi likę darbai, kurie yra susiję su išvardintais darbais. Taigi, iš darbų rūšies ir jų specifikos yra akivaizdu, kad darbams atlikti nebuvo reikalingos specialiosios žinios, ypatinga kvalifikacija.

24.7.                      Trečiasis asmuo pažymi, kad sutartis, kuriomis grindė atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams pasirinko dėl to, nes buvo įsitikinęs, jog statybos rangos darbus šiuose objektuose vykdė vien jo darbuotojai. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad kitų trečiojo asmens tinkamai įvykdytų sutarčių, taip pat, kituose Lietuvos miestuose įvykdytų sutarčių vykdymo aplinkybės, t. y. kaip ir kokiu būdu trečiasis asmuo atliko šias statybų rangos sutartis nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

24.8.                      Nors apeliantė, nepateikdama įrodymų, pirmosios instancijos teisme teigė, kad atsakovė yra suinteresuota, jog Pirkimą laimėtų trečiasis asmuo, tačiau jis pateikė įrodymus iš CVP IS duomenų bazės, kad apeliantė yra laimėjusi 35 atsakovės skelbtus viešuosius pirkimus. Be to, apeliantė 2022 m. laimėjo ir įvykdė labai panašią viešojo pirkimo sutartį. Be kita ko, apeliantė laimėjo ir įvykdė Techninio darbo projekto parengimo darbų pirkimą dėl Pirkime nupirktų rangos darbų. Tai reiškia, kad šioje byloje buvo paneigtos bet kokios abejonės dėl atsakovės palankumo trečiajam asmeniui.

24.9.                      Apeliantė yra informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėja. Civilinėje byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kad ji būtų įvykdžiusi statybos rangos sutartį ar savo veikloje atlikusi reikšmingesnius statybos rangos darbus ir tai leistų bent jau daryti prielaidą, jog ji yra kompetentinga teikti paaiškinimus dėl statybos rangos darbų atlikimo pajėgumų, terminų ar jiems atlikti reikalingų darbuotojų kiekio.

24.10.                      Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo turėjo pateikti įrodymus, kokie konkrečiai asmenys, kokias konkrečias sutartis įvykdė, tačiau trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose ir nurodė, kad visi jo sutarčių vykdymo laikotarpiu dirbę 18  darbuotojų vykdė ginčo sutartis, o 12 (iš jų – 9 su nuolatiniais leidimais ir 3 nuteistieji) vykdė ir specialiosios paskirties pastato sutartį. Trečiasis asmuo daugiau rašytinės ar vaizdinės formos įrodymų pateikti negali, kadangi darbas buvo organizuojamas žodine forma.

24.11.                      Trečiasis asmuo yra privatus juridinis asmuo, kuriam netaikomi viešiesiems juridiniams asmenims ar institucijoms keliami dokumentų saugojimo reikalavimai, todėl prašymų patekti į teritoriją saugojimas jam nėra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus. Trečiasis asmuo į bylą pateikė visų jo darbuotojų elektroninio pašto dėžutėse surastų prašymų patekti į teritoriją kopijas, tačiau tai gali būti ne visi trečiojo asmens teikti prašymai.

24.12.                      Trečiasis asmuo išsamiai paaiškino, kad sutarčių vertėje didžiąją dalį sudaro statybinių medžiagų, prekių ir įrangos sumontavimo ir darbams atlikti reikalingos technikos nuomos kaina. Trečiasis asmuo nurodė ir pateikė tą patvirtinančius įrodymus bei skaičiavimus, todėl nepagrįstais turėtų būti pripažįstami apeliantės teiginiai, kad trečiasis asmuo negalėjo savo jėgomis atlikti darbų už 1,7 mln. Eur (be PVM). Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad prekių tiekimas ir technikos nuoma nėra ir negali būti prilyginama statybos darbų atlikimui ir patirties įgijimui. Pirkimu nėra perkamos tik statybos rangos darbų atlikimo paslaugos, įvertintos tam tikru įkainiu už vienetą, tačiau ir elektrotechnikos įranga, priemonės, statybinės medžiagos, kurios turi būti sumontuotos objekte.

24.13.                      Atliktų darbų aktai, kuriuos pasirašė ne tik trečiojo asmens ir atsakovės atstovai, tačiau ir nepriklausomas statybos techninės priežiūros vadovas, yra pirminiai dokumentai ir tiesioginiai įrodymai, kad būtent trečiasis asmuo atliko ir perdavė statybos techninės priežiūros vadovui apšvietimo sistemos atnaujinimo (modernizavimo) darbus. 

24.14.                      Apeliantė neteikė prašymų dėl sutarčių vykdyme panaudotų medžiagų ir gaminių eksploatacinių savybių deklaracijų, sertifikatų ir panašių dokumentų išreikalavimo, kurie būtų įrodę, kad būtent trečiasis asmuo iš tiekėjų (juridinių asmenų) pirko sutarčių įvykdymui reikalingas medžiagas ir įrangą, kurią savomis jėgomis sumontavo objektuose.

24.15.                      Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nei nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. e2A-166-934/2024, nei nuo kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024 suformuotos praktikos, kadangi faktinės ginčo situacijos skiriasi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

27.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl esminių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

28.       Perkančioji organizacija Lietuvos kalėjimų tarnyba Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2024 m. rugsėjo 12 d. paskelbė Pirkimą (1 t., b. l. 23–29).

29.       Perkančioji organizacija 2024 m. spalio 10 d. pranešimu informavo Pirkimo dalyvius, kad nustatyta tokia pasiūlymų eilė: 1) UAB ,,Widowsa“ pasiūlymas; 2) UAB ,,ATEA“ pasiūlymas; 3) UAB ,,Vilkasta“ pasiūlymas (1 t., b. l. 117).

30.       Apeliantė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos nustatyta pasiūlymų eile, 2024 m. spalio 22 d. pateikė pretenziją, prašydama: 1) panaikinti nepagrįstą perkančiosios organizacijos sprendimą; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą(-us), kuriuo(-iais) laimėtojo pasiūlymas pripažintas atitinkančiu visus Pirkimo sąlygų reikalavimus; 3) atmesti UAB ,,Windowsa“ pasiūlymą; 4) UAB ,,Windowsa“ pasiūlyme pateiktą informaciją atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas pripažinti melaginga informacija; 5) jei perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pretenzijoje išdėstytas aplinkybes, prašys papildomai UAB ,,Windowsa“ pateikti pasiūlymo paaiškinimus ir (ar) papildymus – pateikti juos ir apeliantei susipažinti. Pretenziją iš esmės motyvavo tuo, kad, susipažinus su UAB ,,Windowsa“ pasiūlymo dokumentais, paaiškėjo, kad ji nepateikė Pirkimo sąlygose reikalaujamų tiekėjų kvalifikacijos atitiktį patvirtinančių tinkamų įrodymų, priešingai – pateikė apie savo kvalifikaciją melagingos informacijos, o Perkančioji organizacija neįvykdė jai tenkančios pareigos atlikti tinkamą, išsamų jos pasiūlymo vertinimą. Be to, apeliantės įsitikinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino UAB ,,Windowsa“ „apsivalymą“ tinkamu (1 t., b. l. 145–159).

31.       Atsakovė 2024 m. spalio 30 d. pranešimu CVP IS priemonėmis informavo apeliantę, kad priėmė sprendimą tiekėjos UAB „ATEA“ pretenziją atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad argumentai ir motyvai dėl pretenzijos atmetimo yra išdėstyti Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ 2024 m. spalio 30 d. ,,Teisinėje išvadoje dėl tiekėjo UAB „ATEA“ 2024-09-18 pretenzijos NR. P24.10/048“ (toliau – Teisinė išvada), kuri pridedama prie pranešimo. Teisinėje išvadoje pažymėta, kad pretenzija yra nepagrįsta ir netenkintina, kadangi: 1) keliamos abejonės dėl Pirkimo laimėtojo neatitikties profesinio pajėgumo reikalavimui nėra grindžiamos objektyviais, patikrinamais duomenimis, skaičiavimais ar kita informacija, leidžiančia suabejoti UAB „Windowsa“ pasiūlymo atitiktimi kvalifikacijos sąlygoms ir spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pateikta melaginga informacija; 2) apeliantės pateiktos abejonės dėl Pirkimo laimėtojo atitikties Techninio pajėgumo reikalavimui nepasitvirtino, nes neatitinka faktų, kurie buvo prieinami Pretenziją pateikusiam tiekėjui (1 t., b. l. 160–166).

32.       Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo UAB ,,Windowsa“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkime, o, tuo atveju, jei Pirkimo sutartis jau sudaryta – pripažinti ją neteisėta ir nutraukti. Ieškinį iš esmės motyvavo tuo, kad UAB ,,Windowsa“ Pirkime pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją, o perkančioji organizacija neįvykdė jai tenkančios pareigos tinkamai įvertinti jos pasiūlymą. Be kita ko, tuo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino UAB ,,Windowsa“ ,,apsivalymą“ tinkamu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, nenustatė pagrindo panaikinti atsakovės sprendimą, todėl ieškinį atmetė.

33.       Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su tuo, jog trečiasis asmuo, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, melagingai deklaravo, kad pagal konkrečias sutartis įvykdė darbus savo jėgomis. 

34.       Taigi, atsižvelgdama į ginčo dalyką, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių ginčo išsprendimui reikšmingų klausimų: pirma, ar trečiojo asmens pateikti duomenys apie savarankiškai (savo jėgomis) atliktus darbus pagrindžia jo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui; antra, ar trečiojo asmens pateikti duomenys gali būti pripažinti melagingais VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

Dėl trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui 

35.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (toliau – Metodika) (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

36.       Metodikos 15, 16 punktuose nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę. Reikalavimas gali būti apibrėžiamas pasiektu rezultatu (pavyzdžiui, pastatytas tam tikras inžinerinis įrenginys, suteiktos tam tikros paslaugos), pinigine verte ar kitais požymiais – pirkimo vykdytojas turi patirtį apibrėžti ne visais galimais, bet tik būtinais kriterijais. Metodikos 16.1 papunktyje pažymėta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

37.       Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 167 punktas). Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas suponuoja tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Kita vertus, nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 55 punktas).

38.       Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika, perkančioji organizacija tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui patvirtinti viešojo pirkimo sąlygose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas pagal ankstesnes sutartis pats savo jėgomis būtų atlikęs tokio pobūdžio darbų, kokie yra viešojo pirkimo sutarties objektas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbai, atlikti savo jėgomis, – tai darbai, kuriuos tiekėjas atliko savo jėgomis kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų. Pirkimo vykdytojas gali nurodyti tokį reikalavimą konkurso sąlygose, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties pirkimo sąlygose nurodytiems (šiuo atveju – statybos) darbams atlikti savo jėgomis. Jeigu tokia – darbų atlikimo savo jėgomis sąlyga – keliama kvalifikacijos reikalavime, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atliktų darbų sąraše turi išskirti darbų, atliktų savo jėgomis, vertes. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi. Remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (sumuodamas savo ir jų turimą patirtį) tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

39.       Viešųjų pirkimų tarnyba Statybos darbų pirkimo gairėse (toliau – Gairės) yra atkreipusi dėmesį, kad tiek VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Metodikos 16 punkte nurodoma, jog, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, yra reikalaujama atliktų darbų sąrašo (kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad tiekėjo patirtis vertinama ne pagal tai, kiek ir kokių sutarčių tiekėjas yra įvykdęs (t. y. ne dokumento forma), o pagal tai, kiek pagal šią sutartį, panašiame į pirkimo objektą, panašių į nurodytus svarbiausius darbus tinkamai atliko darbų. Gairėse taip pat pabrėžta, kad vertinama tik ta atliktų darbų dalis, kurią tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko patys, t. y. turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, kiekis, o ne visas vykdytos sutarties objektas (t. y. ne visi pagal sutartį atlikti darbai, visa sutarties apimtis, kiekis). Kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas – vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus (Gairių 17–18, 20 puslapiai).

40.       Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs neypatingo ir (arba) ypatingo statinio statybos darbų, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 1 017 000 Eur be PVM. Be kita ko, paaiškinta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju bus vertinami tiekėjo savo jėgomis atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas; jeigu pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė – reikalavimą turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu (ūkio subjektų grupės narių turima patirtis sumuojama), atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus; tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys vykdys tą pirkimo sutarties dalį, kuriai reikia jų turimų pajėgumų (1 t., b. l. 43).

41.       Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunkčio stulpelyje ,,Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ nurodyta, kad aptariamam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti turi būti pateikiama: 1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašas, užpildytas pagal Pirkimo sąlygų 6 priede pateiktą formą, kuriame turi būti nurodyta sutarties, pagal kurią atlikti darbai, pavadinimas, data, numeris; darbų vykdymo pradžios ir pabaigos datos; užsakovas; atliktų darbų vertė Eur be PVM, savo jėgomis atliktų darbų dalies vertė Eur be PVM; statinio kategorija; informacija apie darbų užbaigimo dokumentą; 2) sąraše nurodytų užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pasirašytos pažymos, kuriose nurodyta, kad darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Darbai buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir yra tinkamai užbaigti, t. y. užsakovo pažymoje turi būti nurodyta, kad darbai užbaigti sutartyje (ar papildomame susitarime) nurodytu terminu ir pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir (ar) pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir (ar) statybos užbaigimo aktas (1 t., b. l. 43).

42.       CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Neįvykdžius įrodinėjimo naštos arba netinkamai ją įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (paprastai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. 

43.       Taigi, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK taisykles nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023).

44.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

45.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, perkančiajai organizacijai su pasiūlymu pateikė Atliktų darbų sąrašą, kuriame nurodytos dvi sutartys: 1) Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (Specialios paskirties pastato (turinčio medicinines patalpas) remonto darbai), darbų vykdymo pradžios ir pabaigos datos – nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. kovo 8 d., užsakovas – Lietuvos kalėjimų tarnyba (buvę Marijampolės pataisos namai), įvykdytos sutarties vertė – 1 008 264,46 Eur (su PVM 1 220 000 Eur), savo jėgomis atliktų darbų vertė – 1 008 264,46 Eur (su PVM 1 220 000 Eur); 2) Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Administracinės paskirties pastato remonto darbai), darbų vykdymo pradžios ir pabaigos datos – nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d., užsakovas – Lietuvos kalėjimų tarnyba (buvę Marijampolės pataisos namai), sutarties vertė – 739 669,42 Eur (su PVM 895 000 Eur), savo jėgomis atliktų darbų vertė – 739 669,42 Eur (su PVM 895 000 Eur) (1 t., b. l. 141).

46.       Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu taip pat pateikė: 1) 2023 m. gruodžio 15 d. pažymą apie atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad trečiojo asmens atsakovei perduoti darbai (langų montavimas ir angokraščių apdaila; išorės sienų šiltinimas, nuogrindos ir cokolio šiltinimas su apdaila; stogo šiltinimas, hidroizoliacijos įrengimas ir parapetai; architektūrinė dalis; lauko durų keitimas; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai) yra atlikti, tinkami ir atsakovė neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės; 2) 2024 m. kovo 8 d. pažymą apie tinkamai atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad trečiojo asmens atsakovei perduoti darbai (langų montavimas ir angokraščių apdaila; išorės sienų šiltinimas, nuogrindos ir cokolio šiltinimas su apdaila; stogo šiltinimas, hidroizoliacijos įrengimas, parapetai; rekuperacinės sistemos modernizavimas; grindų ant grunto šiltinimo darbai; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai) yra atlikti, tinkami ir atsakovė neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės (1 t., b. l. 142–143).

47.       Apeliantės įsitikinimu, užsakovės (atsakovės) pažymos nepagrindžia, kokią konkrečiai statybos darbų dalį trečiasis asmuo atliko savarankiškai (savo jėgomis). Teigia, kad, atsižvelgus į sutarčių vykdymo metu trečiojo asmens turimą darbuotojų skaičių, vienu metu vykdomų sutarčių skaičių, jų atlikimo vietą, prašymų išduoti leidimus pateikti į statybos darbų teritoriją skaičių, specifinės kvalifikacijos reikalaujančių darbų atlikimą, akivaizdu, jog trečiasis asmuo savo jėgomis negalėjo atlikti statybos darbų už atliktų darbų sąraše išskirtą vertę, taigi, neatitinka Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

48.       Pirma, apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atliktų darbų sąraše įrašytų sutarčių vykdymo laikotarpiu statybos darbus vykdė 18 darbuotojų. Priešingai, trečiasis asmuo, atsikirsdamas į apeliantės teiginius, pateikė duomenis, kad nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 25 d. pas jį dirbusių darbuotojų darbo sutartis (21 darbo sutartis) (5 t., b. l. 600–658). Kaip matyti iš darbo sutartyse nurodytų pareigybių, aptariamu laikotarpiu pas trečiąjį asmenį dirbo: direktorė, administratorė, informacijos valdymo specialistė, pardavimų vadovas, 4 vadybininkai, 3 projektų vadovai, statybos darbų vadovas, statybinės dalies vadovas, 2 darbų vadovai, bendrastatybinių darbų vykdytojas, apdailininkas–montuotojas, apdailininkas–statybininkas, 3 pagalbiniai darbuotojai. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad statybos rangos darbų nevykdo tik direktorė, administratorė ir informacijos valdymo specialistė, kurios atsakingos už visą trečiojo asmens veiklos administravimą (pvz., dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, sutarčių sudarymą, pirkimų ir pardavimų organizavimą, sutarčių vykdymo kontrolę ir t.t.), tačiau visi kiti 18 darbuotojų, nepriklausomai nuo darbo sutartyse nurodytos jų pareigybės ar VSDFV informacinėje sistemoje nurodytų duomenų, taip pat, nuo turimo išsilavinimo ar įgytos kvalifikacijos, betarpiškai vykdo statybos rangos darbus. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl sutarčių vykdymo laikotarpiu statybos darbus vykdžiusių darbuotojų pakankamumo, juolab kad apeliantė nepateikė patikimų duomenų, kurie įrodytų, kad trečiojo asmens nurodomas darbuotojų skaičius nebuvo pakankamas atlikti darbus, nurodytus su pasiūlymu pateiktose pažymose (žr. šios nutarties 46 punktą).

49.       Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ne visi 18 darbuotojų dirbo sutarčių vykdymo laikotarpiu, nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo. Sutartyse nurodyti darbai nebuvo vienarūšiai, nebuvo atliekami vienu metu, trečiasis asmuo apibūdino jų specifiką, paaiškino kaip jie atliekami, kiek darbuotojų jiems reikalinga atlikti, pažymėjo, kad buvo dirbama grupėmis po du žmones, ne tik specialiosios paskirties, bet ir administracinės paskirties pastate į kurį patekti leidimo nereikėjo (žr. šios nutarties 45–46 punktus) (1 t., b. l. 141–143). Šios aplinkybės pagrindžia, kad nebuvo poreikio, jog visi darbuotojai dirbtų visą sutarčių vykdymo laikotarpį (CPK 185 straipsnis). Be to, atitinkamų darbuotojų įsidarbinimo ir darbo teisinių santykių pabaigos momentas patenka į sutarčių vykdymo laikotarpį, o byloje pateiktos užsakovo pažymos, taip pat statybos darbų žurnaluose (3 t., b. l. 45–200) bei 2023 m. gruodžio 15 d. atliktų darbų akte Nr. 9 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2023 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų akte Nr. 11 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (6 t., 135–136) esantys įrašai apie darbų priėmimą pagrindžia, jog statybos darbai pagal sutartis buvo tinkamai atlikti ir priimti. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių trečiojo asmens nuoseklius paaiškinimus apie vykdytų darbų pobūdį, jų organizavimo procesus, jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, todėl su atskirais darbuotojais sudarytų darbo sutarčių trukmė, darbų vykdymo laikotarpis, savaime nepagrindžia apeliantės iškeltų abejonių, jog statybos darbai atlikti ne savo jėgomis.

50.       Apeliantės nurodyti argumentai dėl trečiojo asmens Marijampolės pataisos namuose bei kituose Lietuvos miestuose vykdytų kitų sutarčių, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi jomis nebuvo grindžiama atitiktis Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunkčio reikalavimams, todėl jų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo jas vertinti nagrinėjamo ginčo kontekste. 

51.       Taigi, nesant objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 48–59 punktus), remiantis vien apeliantės subjektyviais samprotavimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo pagrįstai įsitikinti, kad nurodyti asmenys negalėjo vykdyti statybos darbus, nurodytus su pasiūlymu pateiktose pažymose (žr. šios nutarties 46 punktą), priešingai, trečiojo asmens pateiktų duomenų pakanka suformuoti pagrįstą įsitikinimą, jog trečiojo asmens nurodomas darbuotojų skaičius buvo pakankamas atlikti statybos darbus, t. y. trečiasis asmuo pagrindė pateikto pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunkčio reikalavimui (CPK 185, 176 straipsniai).

52.       Antra, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su leidimais patekti į statybos darbų teritoriją išdavimu, jos vertinimu, išduotų leidimų skaičius (141 asmeniui) įrodo, kad darbai negalėjo būti atlikti savo jėgomis. Viena vertus, apeliantė pagrįstai nurodė, kad leidimai patekti į Marijampolės pataisos namus trečiojo asmens prašymu buvo išduoti iš viso 141 asmeniui, įskaitant trečiojo asmens darbuotojus (5 t., b. l. 665, 479, 682), šias aplinkybes pagrindžia Marijampolės pataisos namų Nuolatinių leidimų registro 2022–2024 m. duomenys (3 t., b. l. 201–216). Kita vertus, byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo Marijampolės pataisos namuose vykdė ir kitas sutartis (duomenys neskelbtini). Iš trečiojo asmens pateiktų prašymų išduoti leidimus turinio (5 t., b. l. 663–693) nustatyta, kad juose buvo nurodyti visų tuo metu vykdomų sutarčių numeriai, neišskiriant, kokios konkrečiai sutarties vykdymui asmenims buvo išduotas leidimas.

53.       Taigi, iš pateiktų duomenų (žr. šios nutarties 52 punktą) nėra galimybės išskirti, kokios konkrečiai sutarties vykdymui buvo išduoti leidimai, tačiau vien ši aplinkybė (nėra detalizuota, kokios konkrečiai sutarties vykdymui išduotas leidimas), ją vertinant kitų byloje esančių duomenų kontekste (žr. šios nutarties 48–51 punktus), yra nepakankama konstatuoti faktui, kad trečiasis asmuo statybos darbus atliko ne savo jėgomis, kadangi leidimo patekti į teritoriją išdavimas savaime neįrodo konkrečių darbų (ne)atlikimo, jų pobūdžio ar apimties (CPK 176, 185 straipsniai). Atitinkamai, apeliantės samprotavimai apie tai, kad asmenys, kuriems buvo išduoti leidimai patekti į Marijampolės pataisos namų teritoriją, negalėjo būti medžiagų tiekėjai, potencialūs darbuotojai ar konsultantai, taip pat dėl automobilio valstybinio numerio nenurodymo, grindžiami prielaidomis bei nepaneigia šios nutarties 51 punkte padarytų išvadų pagrįstumo, o objektyvių duomenų, kurie įrodytų trečiojo asmens nesąžiningumą, sąmoningą siekį suklaidinti teismą, nuslėpti informaciją, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

54.       Trečia, byloje pateiktos statybinių medžiagų, įrangos ir įrankių nuomos paslaugų įsigijimo PVM sąskaitos faktūros (5 t., b. l. 23–599) pagrindžia, kad didžiąją dalį trečiojo asmens savo jėgomis įvykdytų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (trečiojo asmens apskaičiavimais 56 proc.) sudarė statybinės medžiagos, įrangos ir įrankių nuoma. Nors, apeliantės įsitikinimu, PVM sąskaitos faktūros neįrodo, kad jose nurodytos prekės buvo skirtos būtent sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nepateikė. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros (5 t., b. l. 23–599) pagrindžia, jog didžiąją dalį sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vertės sudarė statybinės medžiagos, įrangos ir įrankių nuoma.

55.       Be to, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės samprotavimais, kad prekių tiekimas ir technikos nuoma negali būti prilyginama statybos darbų atlikimui ir patirties įgijimui. Nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta, kad pati atsakovė (perkančioji organizacija) turi pateikti visą įrangą, statybines medžiagas, todėl sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad Pirkimo sąlygų 3.7.3 papunkčio reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai reiškia, kad į reikalaujamą atliktų sutarčių vertę (1 017 000 Eur be PVM) yra įskaitomas ir statybinių medžiagų, priemonių ir jiems sumontuoti objekte reikalingos statybinės įrangos nuomos išlaidos.

56.       Ketvirta, tiek byloje trečiojo asmens pateiktas 2023 m. gruodžio 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 9 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir 2023 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų aktas Nr. 11 (sutarties Nr. duomenys neskelbtini), pasirašyti trečiojo asmens ir atsakovės atstovų bei statybos techninio prižiūrėtojo, patvirtina, kad trečiasis asmuo atliko apšvietimo sistemos atnaujinimo (modernizavimo) darbus (6 t., 135–136). Byloje taip pat pateiktas 2023 m. spalio 17 d. atnaujintas trečiojo asmens kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad trečiajam asmeniui suteikiama teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, be kita ko, atliekant statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus (5 t., b. l. 659–662). Nors apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo negalėjo atlikti tokio pobūdžio darbų, nes vien kvalifikacijos atestatas nepatvirtina, jog trečiojo asmens darbuotojai turėjo teisę tokius darbus atlikti, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie šiuos teiginius pagrįstų (CPK 178 straipsnis). Apeliantei nepaneigus atliktų darbų aktuose nurodytų duomenų, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jais nesivadovauti ir konstatuoti, jog šių darbų trečiojo asmens darbuotojai neatliko.

57.       Penkta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-166-934/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024). Apeliantės cituojamoje byloje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai, nors ir aktualūs nagrinėjamos bylos kontekste, tiek, kiek jie susiję su savo jėgomis atliktų darbų vertinimu ir kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija kontekste, tačiau bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Išnagrinėtoje byloje tiekėjas nebuvo įdarbinęs nė vieno darbininko (statybininko), o nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pas trečiąjį asmenį sutarčių vykdymo laikotarpiu dirbo ne tik administracijos darbuotojai, bet ir statybos rangos darbus atliekantys asmenys (pvz., bendrastatybinių darbų vykdytojas, apdailininkai–montuotojai, pagalbiniai darbuotojai) (žr. šios nutarties 51 punktą). Be to, priešingai nei cituojamoje byloje, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, be kita ko, pateikė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie statybos darbų procesą ir vykdymo eigą, kurie neprieštarauja byloje pateiktiems įrodymams bei apeliantės nebuvo paneigti.

58.       Taigi, apibendrindama nurodytas aplinkybes ir argumentus (žr. šios nutarties 48–57 punktus), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl trečiojo asmens neatitikties Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3.7.3 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui nepaneigia atsakovės bei trečiojo asmens nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti trečiojo asmens pasiūlymo jam atitiktį. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą ar nukrypimą nuo formuojamos teismų praktikos.

Dėl trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija

59.       Pirkimo sąlygų 3.3 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jei tiekėjas ar jo atsakingas asmuo atitinka bent vieną tiekėjo pašalinimo pagrindą, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1, 3, 4 dalyse.

60.       Sprendžiant dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 39 punktas). Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-112-969/2016, 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.

61.       Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota (žr. šios nutarties 58 punktą), kad pateiktų duomenų pakanka suformuoti pagrįstą įsitikinimą, jog trečiojo asmens nurodomas darbuotojų skaičius buvo pakankamas atlikti statybos darbus, t. y., įvykdyti statybos rangos sutartis savo jėgomis bei nenustačius informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. spalio 10 d. sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

62.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

64.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

65.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

66.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

67.       Nagrinėjamu atveju apeliantės skundą atmetus, atsakovė bei trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93  straipsnio 1 dalis).

68.       Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 550,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

69.       Nors atsakovė nėra sumokėjusi už suteiktas teisines paslaugas, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos dar nepatirtos, bet bus neišvengiamai patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

70.       Tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o teismui nurodytu terminu yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nustatant jai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t.  y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

71.       Teismo sprendimas, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos priimamas 2025 m. II ketvirtį (2025 m. balandžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 335,90 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3).

72.       Nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma priteisti 7 550,40 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistą dydį, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo remiamasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 3 036,67 Eur.

73.       Trečiasis asmuo taip pat pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 065,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

74.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. I ketvirtį (2025 m. kovo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2024 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 237,90 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3). 

75.       Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens prašoma priteisti 4 065,60 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistą dydį, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo remiamasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 909,27 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (juridinio asmens kodas 288697120) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“ (juridinio asmens kodas 122588443), 3 036,67 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt šešių eurų ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Windowsa“ (juridinio asmens kodas 300671251) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“ (juridinio asmens kodas122588443) 2 909,27 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devynių eurų ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                      Danguolė Martinavičienė

      Žilvinas Terebeiza

      Alma Urbanavičienė