Civilinė byla Nr. 3K-3-306/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 75.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir
Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimo ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį
atsakovei M. V., trečiajam asmeniui Kauno rajono notarei R. S. dėl turto
padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. V. teismo prašė pripažinti
negaliojančia 2004 m. gegužės 25 d. sutartį dėl santuokinio turto padalijimo.
Jis nurodė, kad su atsakove M. V. susituokė 1980 metais, tačiau dėl jos elgesio
2004 metais buvo priverstas palikti santuokoje įgytą butą Kaune ir persikelti
gyventi pas dukterį į Skuodo rajoną. 2004 m. gegužės mėnesį atsakovės
iniciatyva šalys pradėjo spręsti santuokinio turto padalijimo klausimą. 2004 m.
gegužės 25 d. notarė patvirtino šalių sudarytą turto dalybų sutartį. Ieškovas
teigė, kad atsakovė jį apgavo, ir šią sutartį jis sudarė sau labai
nenaudingomis sąlygomis.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos
4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d.
nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimą paliko
nepakeistą.
Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad šalių buvo sudaryta santuokoje įgyto turto pasidalijimo
sutartis, pagal kurią ieškovui atiteko turto už 5000 Lt, o atsakovei - už 39
000 Lt. Ieškovas sudarytą sutartį ginčija remdamasis CK 1.91 straipsnio
nuostatomis, nurodydamas, kad dėl susidėjusių (sveikatos, atsakovės panaudotos
prievartos) aplinkybių buvo priverstas sudaryti sutartį dėl santuokoje įgyto
turto padalijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis.
Teismai nustatė, kad,
prieš sudarant ginčo sutartį, ieškovas atvyko pas atsakovę, jos namuose
pasiliko nakvoti, šalys drauge nuvyko į notarinę kontorą, todėl padarė išvadą,
kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė savanaudiškai pasinaudojo sunkia ieškovo
sveikatos būkle, t. y. primetė savo valią sudaryti ieškovui aiškiai nenaudingą
turto dalybų sutartį. Atsakovo argumentai, kad jis sandorį sudarė dėl atsakovės
grasinimų, nepagrįsti. Tai, kad ieškovo valia dėl ginčo sutarties sudarymo
formavosi neveikiama atsakovės, teismų teigimu, liudija ir ta aplinkybė, kad
ieškovas savo ranka surašė įgaliojimą, kuriuo išreiškė valią ginčo buto dalį
perleisti neatlygintinai pašaliniam asmeniui. Tai patvirtina atsakovės
paaiškinimus, jog ginčo butas ieškovui išsikėlus į Skuodą tapo nebereikalingas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. V. prašo
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimą ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2
d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinį skundą jis
grindžia šiais argumentais:
2004 m. gegužės 25 d.
turto padalijimo sutartį kasatorius prašė pripažinti negaliojančia, remdamasis
CK 1.91 straipsnio nuostatomis, nurodydamas, kad dėl susidėjusių šeiminių,
sveikatos aplinkybių buvo priverstas sudaryti sutartį dėl turto padalijimo sau
labai nenaudingomis sąlygomis. CK 1.91 straipsnis nepateikia susidėjusių sunkių
aplinkybių sampratos bei tokių aplinkybių sąrašo, todėl tai turėtų būti
apibrėžta remiantis teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004, nurodyta, kad pripažintinas negaliojančiu
sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai
nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis,
žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Dėl to
sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma
įstatyme - CK 1.91 straipsnyje - įtvirtinta minėtų faktų visuma. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. sausio 8
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2001, išaiškino 1964 m.
CK 57 (atitinkamai 2000 m. CK 1.91) straipsnio taikymą. Šioje nutartyje,
aiškinant CK 57 straipsnio taikymą, nurodoma, kad sandoris būtų pripažintas
negaliojančiu, būtina nustatyti šiuos požymius: sandorio šalis neturi būtinų
gyvenimo sąlygų; kita sandorio šalis turi žinoti šias svarbias aplinkybes; kita
sandorio šalis pasinaudojo šiomis svarbiomis aplinkybėmis; sandoris buvo
sudarytas labai aiškiai nenaudingomis kitai šaliai sąlygomis.
Nurodytoje nutartyje
pažymėta, kad, jei nėra bent vieno iš nurodytų požymių, tai nėra pagrindo
sandorį pripažinti negaliojančiu, nes kiekvienas jų, yra conditio sine quo
non. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas,
aiškindami CK 1.91 straipsnio 1 dalį, šiomis nuostatomis visiškai nesirėmė.
Teismai pažeidė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51
„Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo
teismų praktikoje” 13, 14 punktus, kuriuose nustatyta, kad teismas privalo
tirti byloje kiekvieną priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje
asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą, kad
teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis,
bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas
išvadas. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vertinant asmens valią
sandorio sudarymo metu, reikia atsižvelgti į asmens amžių, sveikatos būklę bei
konkrečias bylos aplinkybes. Ginčijamo sandorio metu kasatoriui buvo 79 metai,
sunki sveikatos būklė. Dėl įvairių sveikatos sutrikimų atsakovės grasinimai jam
buvo realūs, todėl jis buvo priverstas pasirašyti turto dalybų sutartį sau
nenaudingomis sąlygomis. Tai, kad sandoris turi valios trūkumų, kasatoriaus
nuomone, galima teigti taikant protingumo kriterijų, nes, neturint nuosavo
gyvenamojo ploto, jo valia negalėjo būti perleisti visą apstatytą butą
atsakovei, o jam prisiimti menkavertį turtą už 5000 Lt. Remiantis protingumo
kriterijumi, akivaizdu, kad kasatorius buvo priverstas pasirašyti turto dalybų
sutartį sau nenaudingomis sąlygomis, ir tokia sutartis yra aiškiai neadekvati
(CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovė M. V. prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad ieškovo
(kasatoriaus) ginčijama turto padalijimo sutartis yra adekvati ne tik dėl to,
kad ieškovui ginčo butas nebuvo reikalingas, nes jis savo valia persikėlė į
kitą miestą gyventi pas dukterį (savo gyvenamąją vietą jis deklaruoja būtent
ten), bet ir dėl to, kad butas jam nepriklauso ir iš esmės negali būti
dalijamas kaip santuokinis turtas. Atsakovė dar iki santuokos su ieškovu turėjo
dviejų kambarių butą Kaune, jį nugriovus buvo suteiktas ginčo butas. 1992 m.
vasario 25 d. sudarant jos vardu ginčo buto privatizavimo sutartį dėl atsakovei
taikomų lengvatų jis buvo įkainotas 6201 investicinių čekių, kuriuos ji viena
sumokėjo iš savo investicinės sąskaitos banke. Ieškovas taip pat apeliuoja į
savo sveikatos būklę ir invalidumą, tuo tarpu atsakovės sveikatos būklė yra ne
lengvesnė, o dar sunkesnė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos
faktinės bylos aplinkybės
Byloje
nustatyta, kad atsakovės iniciatyva 2004 m. gegužės 25 d. šalių buvo sudaryta
santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis, pagal kurios sąlygas ieškovui
atiteko turto už 5000 Lt, o atsakovei - jų turimas nekilnojamasis turtas, t. y.
dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė
rinkos kaina 39 000 Lt. Byloje nustatyta, kad šalys yra sutuoktiniai,
gyvenantys skyrium. Ieškovo teigimu, ši sutartis turi būti pripažinta
negaliojančia, nes dėl susidėjusių aplinkybių (sveikatos būklės, atsakovės
naudotos prievartos) jis buvo priverstas sudaryti sandorį sau labai
nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnis). Teismai konstatavo, kad šie
ieškovo argumentai yra neįrodyti.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagrindinis kasacinio skundo argumentas yra
tai, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.91 straipsnio nuostatas.
CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad
sutuoktiniai gali pasidalyti bendrai sugyventą turtą notaro patvirtintu
tarpusavio susitarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra
lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Iš 2004 m. gegužės 25 d. turto pasidalijimo
sutarties matyti, kad iš bendrai sugyvento turto, t. y. 44 000 Lt, kasatoriui
atiteko turto už 5000 Lt, o atsakovei – už 39 000 Lt. Kasatorius teigia, kad
dėl susidėjusių šeiminių, sveikatos aplinkybių jis buvo priverstas sudaryti
sutartį dėl turto pasidalijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis, todėl CK 1.91
straipsnio pagrindu prašė pripažinti minėtą sutartį negaliojančia. Pirmosios
instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas,
palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad
kasatorius (ieškovas) neįrodė, kad sutarties sudarymo dieną dėl bendrai
sugyvento turto pasidalijimo buvo susidėjusios tokios aplinkybės, dėl kurių
pastarasis buvo priverstas sudaryti sutartį sau labai nenaudingomis sąlygomis.
Teismai nurodė, kad tik po sutarties sudarymo kasatorius pradėjo apeliuoti į
blogą sveikatą. Su tokiomis teismų išvadomis negalima sutikti.
Pagal CK 1.91 straipsnio prasmę sandorį galima
pripažinti negaliojančiu, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir
aiškiai nenaudingomis tokį sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita
sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, jomis pasinaudojo. Kasatorius
teigia, kad būtent šio sandorio sudarymo metu ir egzistavo tokios aplinkybės,
kurios nurodytos CK 1.91 straipsnyje.
Byloje yra duomenų, kad kasatorius serga
kraujagysline demensija, depresiniu sindromu. Be to, jam diagnozuotas sunkus
depresinis sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas (b. l. 57). Teismai šių
įrodymų netyrė ir nevertino. Kasatorius prie kasacinio skundo pridėjo invalido
pažymėjimą, iš kurio matyti, kad jis nuo 1988 m. gegužės 8 d. yra II grupės
invalidas. Kauno miesto poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą yra ligos istorija
bei kitos žinios apie kasatoriaus sveikatos būklę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. Šių bylų
nagrinėjimo ypatumus nustato CPK XIX skyrius. CPK 376 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad tokio pobūdžio bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo
iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys net nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai
yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas, nagrinėdamas šeimos
bylas, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų
visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata,
sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti pirmosios
instancijos teismui, nustačius esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 360
straipsnis). Iš naujo nagrinėjant bylą teismams būtina išsiaiškinti nurodytas
aplinkybes ir tik tada daryti išvadas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno miesto
apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį
panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas
Čaika
Aloyzas
Marčiulionis
Bronius
Pupkovas