Byla Nr. ATP-503-582/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00367-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo T. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį T. Z. surašytas už tai, kad jis 2014-12-28, apie 12.27 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, nebuvo atidus, manevruodamas kieme, kliudė kitą stovėjusį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, ir, nepranešęs policijai ar nukentėjusio turto savininkui, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – kelių eismo taisyklių) 9, 101, 219.2, 222 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu T. Z. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

T. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pripažįstant jį nepadarius šio administracinio teisės pažeidimo, arba už šio pažeidimo padarymą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Skunde apeliantas nurodo, kad jis kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė. Jis tiek administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo automobilį „BMW“, slydo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „VW Golf“, po ko jis visais tuo metu įmanomais būdais (klausinėjo aplinkinių gyventojų) stengėsi surasti automobilio „VW Golf“ savininką ir atlyginti jam padarytą žalą, tačiau nepavykus jo surasti, jis paliko savo kontaktinius duomenis už nukentėjusiojo automobilio priekinio stiklo valytuvo ir išvažiavo, tačiau tyčia iš įvykio nepasišalino, priešingai, jis siekė ir norėjo apie įvykį informuoti nukentėjusįjį ir manė, kad pastarasis, suradęs jo kontaktinius duomenis, susisieks su juo dėl žalos atlyginimo ir eismo įvykio įforminimo. Aplinkybes, kad apeliantas ieškojo nukentėjusiojo ir už automobilio valytuvo paliko raštelį, patvirtina byloje apklausti liudytojai. Apeliantas įsitikinęs, kad aptartuose jo veiksmuose nėra subjektyviosios pažeidimo pusės – kaltės ir tyčios. Todėl administracinio teisės pažeidimo jo atžvilgiu turi būti nutraukta, kaip tai numato ATPK 250 straipsnio 1 dalies nuostatos. Skunde taip pat pažymima, kad T. Z. yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, mokosi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo T. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

T. Z. apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčo dėl T. Z. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta padaręs Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tačiau ginčija ir pateikia teisinius argumentus, susijusius su kito jam inkriminuoto teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kas lėmė nepagrįsto sprendimo pripažinti T. Z. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, priėmimą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Byloje nustatyta, kad T. Z., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, keisdamas važiavimo kryptį, nebuvo atidus ir, manevruodamas kieme, kliudė kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino ir, nepranešęs policijai ar nukentėjusio turto savininkui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.2, 222 punktų reikalavimus, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Formaliai vertinant veiką, tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės), pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, jau yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Iš teismo nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų (rašytinės bylos medžiagos ir liudytojos I. R. parodymų) matyti, kad T. Z. iš įvykio vietos skubiai nepasišalino, klausinėdamas praeivių, ieškojo apgadinto automobilio savininko, nesuradęs savininko, už nukentėjusiojo automobilio valytuvo užkišo raštelį, jame nurodydamas asmens duomenis bei informuojantį pranešimą apie jo padarytą eismo įvykį, tokiu būdu siekdamas susisiekti su nukentėjusiu asmeniu ir atlyginti jam padarytą žalą. Vėliau, paaiškėjus eismo įvykio kaltininkui, su nukentėjusiuoju T. A. išsiaiškino dėl įvykio aplinkybių ir susitarė dėl žalos atlyginimo, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjęs asmuo jokių pretenzijų apeliantui neturėjo, nurodė, kad pažeidėjas žalą atlygino ir jo atsiprašė.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog T. Z. iš įvykio vietos pasišalino ne dėl to, kad bandė išvengti atsakomybės ar siekdamas apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą ar išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos nesulaukęs nukentėjusiojo ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, o sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta T. Z. tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nutarimas keistinas, nutraukiant bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis TPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

T. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kurioje T. Z. pripažintas padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės ir, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, ir bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, T. Z. nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir galutinės nuobaudos skyrimo už kelis administracinius teisės pažeidimus.

Nutarimo dalį, kurioje T. Z. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur bauda bauda, palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Dmitrijus Korsakovas