Civilinė byla Nr. e2A-878-945/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01220-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 3.3.1.20

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei Alytaus „Volungės“ progimnazijai dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. A. (toliau – ieškovė, darbuotoja) prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. priimtą sprendimą darbo ginčų byloje Nr. APS-112-4678/2022, išnagrinėti ginčą iš esmės, pakeisti 2022 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. DP-1(3.1.) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo užmokesčio tarifikaciniame sąraše (įrašo Nr. 4) ieškovei pritaikytą 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, nuo 2022 m. sausio 1 d. pritaikyti naują koeficientą, lygų 10, priteisti ieškovei iš atsakovės Alytaus „Volungės“ progimnazijos (toliau – atsakovė, darbdavys) 678,75 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji dirba Alytaus „Volungės“ progimnazijoje bibliotekos vedėja nuo 1984 m. rugpjūčio 25 d. Su ieškove 2001 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta darbo sutartis, kuri, pasikeitus darbo sąlygoms ar apmokėjimui, papildoma darbo sutarties priedais. Atsakovė ieškovei nurodė atlikti papildomą darbą su mokiniams išduodamais vadovėliais, tačiau ieškovė negauna atlyginimo už padidėjusį darbo krūvį ir faktiškai atliktą darbą nuo 2022 m. sausio 1 d. Kadangi vadovėliai yra mokymo priemonė, mokyklos vadovas atskiru įsakymu turi paskirti už vadovėlių ir mokymo priemonių apskaitą, išdavimą ir saugojimą atsakingus asmenis. Mokyklos bibliotekininkui paskyrus atlikti tokio pobūdžio darbą, šis darbas negali būti vertinamas kaip funkcija, savaime priskirta mokyklos bibliotekininkui pagal pareigybę. Atsakovės direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. DP-1(3.1.) patvirtintame Alytaus „Volungės“ progimnazijos vadovų, pedagoginių darbuotojų ir kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo krūvių, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo užmokesčio tarifikaciniame sąraše (įrašo Nr. 4), ieškovei nustatytas 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 priedu, ieškovės pareiginės algos koeficiento vidurkis nuo 2022 m. sausio 1 d. turi siekti bent 10. Finansavimas mokyklų bibliotekų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti buvo skirtas, tačiau atsakovė, būdama asignavimų valdytoja, neužtikrino, kad iš valstybės biudžete numatytų lėšų toks finansavimas būtų gaunamas, todėl ieškovės atlyginimas nebuvo padidintas.

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį teigė, kad atsakovė nenurodė ieškovei atlikti jokių papildomų darbo funkcijų. 2017 m. vasario 6 d. atsakovės direktoriaus įsakymu patvirtintas bibliotekos vedėjos pareigybės aprašymas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d įsakymu Nr. A1-177, patvirtintu Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos priedu, kurio 8.2 punkte nustatyta, kad bibliotekos vedėjas komplektuoja mokyklos bibliotekoje ugdymo procesui reikalingą programinę, informacinę, mokslo, populiariąją, vaikų, metodinę, grožinę literatūrą, o 8.3 punkte nustatyta, jog bibliotekos vedėjas pagal mokykloje nustatytą tvarką užsako vadovėlius, tvarko jų apskaitą, saugojimą, išdavimą ir nurašymą. Ieškovės minimos papildomos darbo funkcijos yra įtvirtintos jos pareigybės aprašyme, taigi jai nepriklauso papildomas atlygis, nes ieškovės atliekamų darbo funkcijų sąrašas neišsiplėtė ir darbo krūvis nepadidėjo. Atsakovės direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų pakeitimo nustatymo“ ieškovei nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 9,25. Tuo metu koeficiento ribos buvo nuo 6,3 iki 12,2, todėl toks dydis atitiko vidurkį. Objektyvių priežasčių ieškovei nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyti didesnį nei 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nebuvo, todėl jis po patikslintos tarifikacijos nepakito.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. APS-112-4678/2022, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 33,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

5.       Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė nesilaikė Švietimo ir mokslo ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu patvirtintame Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams ir aprūpinimo jais tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytos tvarkos, pagal kurią mokyklos vadovas atskiru įsakymu paskiria už vadovėlių ir mokymo priemonių apskaitą, išdavimą ir saugojimą atsakingus asmenis, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nedaro ieškovės reikalavimo savaime pagrįsto. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė darbo su vadovėliais funkcijas iš anksto numatė ir priskyrė bibliotekos vedėjos funkcijoms, jas įrašydama į pareiginę instrukciją. Teismas konstatavo, kad, sudarant darbo sutartį susipažinusi su pareigybės aprašymu, ieškovė iš anksto žinojo, kad jai be kitų pareigų yra pavesta atlikti ir darbą, susijusį su vadovėliais. Teismo vertinimu, pareigų įforminimas nesilaikant Aprašo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė šių pareigų niekam nepriskyrė.

6.       Teismas nusprendė, jog nei Įstatyme, nei darbo sutartyje nėra nurodyta, kaip turėtų būti skaičiuojamas koeficiento vidurkis ar kad turi būti išvedamas nustatytų koeficiento ribų (7,8–12,2) matematinis vidurkis. Ginčo atveju darbo sutartimi nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis (9,25) yra nekintantis. Teismas padarė išvadą, kad nei darbo sutartimi, nei nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovė nėra saistoma pareigos ieškovei nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento matematinį vidurkį (baziniais dydžiais) 10, mokėti jai didesnį darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra išimtinai įstaigos vadovo prerogatyva, kuris vienintelis, žinodamas įstaigos finansinę padėtį ir ją įvertinęs, būdamas atsakingas už tinkamą, atsakingą įstaigos veiklą ir finansų valdymą, priima galutinį sprendimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ieškovei privalėjo didinti darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientą iki 10 nuo 2022 m. sausio 1 d., nes darbo sutartyje nėra sutarta, jog ieškovei nustatomas pareiginės algos koeficientas yra vidurkis koeficiento, kuris kinta atsižvelgiant į tai pareigybei Įstatymo nustatytas koeficiento ribas keičiantis Įstatymui.

7.       Teismas nevertino šalių pasisakymų ir liudytojos A. P. paaiškinimų apie protokolinius nutarimus, rekomendacijas dėl darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, biudžeto sudarymo, nurodęs, kad tai nėra ginčo dalykas ir jie neturi nieko bendro su darbdavio ir darbuotojo sulygtu darbo užmokesčio koeficientu, šalių pasirašyta darbo sutartimi. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, nes išnagrinėjus bylą teisme iš esmės darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios, todėl nutraukė bylos dalį dėl šio ieškinio reikalavimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismo išvados, padarytos aiškinant darbo sutarties sąlygą, yra nesuprantamos, prieštaraujančios atsakovės pozicijai, įtvirtintai šalių susitarimuose, Įstatymui, atsakovės steigėjos oficialiems aiškinimams. Šalys darbo sutartimi susitarė dėl vidurkio, kuris yra Įstatyme numatyto koeficiento (minimalios ir maksimalios koeficiento reikšmių) matematinis (aritmetinis) vidurkis, ir kuris turi būti pakeičiamas pasikeitus Įstatymui, tai įforminant pareiginės algos pastoviosios dalies darbo užmokesčių koeficientų sąraše, įsakyme ir darbo sutartyje.

1.2.                       Teismas nevertino, kad atsakovė, neatsižvelgdama į savo pačios pasirašytas darbo sutarties su ieškove sąlygas, jas dviprasmiškai interpretuodama, neatsižvelgdama į Įstatymo nuostatas, faktines aplinkybes dėl ieškovės patirties, pažeidžia darbo sutarties ir Įstatymo nuostatas, taip pat ieškovės interesą gauti atlyginimą už atliktą darbą, ieškovę diskriminuoja. Ieškovė turi sukaupusi didelę darbo patirtį, turi daug praktinių ir teorinių žinių, dirba vadovaujantį darbą, jos atsakomybės lygis yra didesnis, todėl jai negali būti taikomas mažesnis nei Įstatymo pagrindu nustatytas ir darbo sutartyje įtvirtintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis.

1.3.                       Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, taip pat netinkamai vertino įrodymus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, jog darbo sutartyje su ieškove buvo sutarta, kad ieškovei nustatytas pareiginės algos koeficientas yra vidurkis koeficiento, kuris kinta atsižvelgiant į tai pareigybei Įstatymo nustatytas koeficiento ribas keičiantis Įstatymui. Atsakovės niekuo nepagrįstus žodinius paaiškinimus, kuriais išskirtinai rėmėsi teismas, ieškovė paneigė rašytiniais įrodymais, į kuriuos teismas neatsižvelgė. Teismas kilusiems neaiškumams pašalinti privalėjo būti aktyvus, tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą, įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, savo iniciatyva rinkti įrodymus.

1.4.                       Nepagrįsta teismo išvada, jog šalių ir liudytojos A. P. paaiškinimai apie protokolinius nutarimus, rekomendacijas dėl darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, biudžeto sudarymo, neturi nieko bendro su darbdavio ir darbuotojo sulygtu darbo užmokesčio koeficientu ir šalių pasirašyta darbo sutartimi. Nors tai nėra esminės aplinkybės, tačiau jos yra susijusios su byla ir dar kartą patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą.

1.5.                       Teismas neįvertino, jog Apraše nurodoma, kad vadovėliai yra mokymo priemonė. Vadovėliai neinventorizuojami, vadovėlių fondas saugomas atskirai nuo bibliotekos fondo, vedama atskira vadovėlių dokumentacijos apskaita. Ryšium su tuo, jog kultūros sektoriui priskiriami bibliotekininkai tvarko ir mokymo priemones, valstybė kiekvienais metais per savivaldybes skiria papildomas lėšas mokyklų bibliotekininkų atlyginimams didinti, tačiau ieškovei atlyginimas nedidėja.

1.6.                       Teismo sprendimas nebuvo paskelbtas 2023 m. kovo 22 d. 15.30 val., kadangi jis nebuvo surašytas. Sprendimas buvo surašytas ir viešai pateiktas tik 2023 m. kovo 23 d.

9.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Nuo 2021 m. sausio mėn. ieškovei buvo nustatytas mokėti koeficientų vidurkis, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė saistoma pareigos mokėti koeficientų vidurkį jiems pakitus. Jeigu šalys būtų sutarę būtent taip, kaip aiškina ieškovė, tokiu atveju darbo sutarties pakeitime būtų pakakę formuluotės „nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies vidurkis (baziniais dydžiais)“, nenurodant vidurkio skaitmenine jo išraiška.

2.2.                       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo akcentavusi, kad Įstatymo vėlesni pakeitimai dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų pokyčių turi esminės reikšmės ir yra privalomi taikyti darbuotojams, kurių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų riba mažesnė nei įstatymų nustatyta žemutinė. Ieškovei nustatytas koeficientas (9,25) yra gerokai didesnis nei nustatyta žemutinė koeficiento riba, todėl nėra pagrindo atsakovę pripažinti pažeidusia Įstatymą.

2.3.                       2019 m. spalio 12 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojų, bendrojo ugdymo mokyklų direktorių ir mokyklų bibliotekininkų pasitarimo dėl bibliotekininkų kreipimosi protokolo nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti vykdomi mokant pastoviosios pareiginės algos dalies koeficientų vidurkius bibliotekos darbuotojams ir kitiems specialistams, esant pakankamai darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

2.4.                       Atsakovė savo veikloje nuosekliai vadovavosi Įstatymo reikalavimais ir atitinkamų institucijų priimtais sprendimais, darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas išskirtinai atsakovei tam skirtų asignavimų ribose ir jų neviršijant. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. T-10 nuspręsta nustatyti, kad asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2022 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad savivaldybės įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

2.5.                       Ieškovei nustatytas ir mokamas darbo užmokestis yra adekvatus atlygis jos vykdomoms funkcijoms ir nėra objektyvių priežasčių ieškovei nustatytą ir mokamą darbo užmokestį pripažinti diskriminuojančiu.

2.6.                       Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovės pareigos nustatyti ieškovei pareiginės algos koeficiento vidurkį, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.

2.7.                       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neprašė teismo išreikalauti su nagrinėjama byla susijusius dokumentus, kurių išreikalavimas ieškovei yra apsunkintas ir ji pati šių dokumentų negali gauti.

2.8.                       Aplinkybės, susijusios su ieškovės asmeniu, nebuvo akcentuojamos nė viename procesiniame dokumente. Šią aplinkybę ieškovė pažymi tik apeliaciniame skunde.

2.9.                       Pagal pareigybės aprašymą darbas su vadovėliais yra viena iš į bibliotekos vedėjo pareigas einančio asmens funkcijų, kuri papildomai neapmokama. Po pareigybės aprašymo patvirtinimo bibliotekos vedėjai buvo priskirtos papildomos funkcijos, susijusios su vadovėlių tvarkymu, apskaita, saugojimu, bet už šių papildomų funkcijų atlikimą bibliotekos vedėjai buvo padidintas darbo užmokestis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė bibliotekos vedėja dirba nuo 1984 m. rugpjūčio 25 d. 2001 m. rugsėjo 3 d. su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis, kuria ieškovė priimta dirbti bibliotekos vedėja Alytaus „Volungės“ vidurinėje mokykloje (nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. darbdavio pavadinimas pakeistas į Alytaus „Volungės“ progimnaziją). 2021 m. sausio 29 d. darbo sutartis pakeista (papildyta) ir, vadovaujantis Alytaus „Volungės“ gimnazijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. DP-3(3.1.), ieškovei, bibliotekos vedėjai nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis (baziniais dydžiais) – 9,25 nuo 2021 m. sausio mėn. Byloje kilo ginčas, ar ieškovei turi būti mokamas darbo užmokestis už papildomą, kaip teigė ieškovė, darbą su mokiniams išduodamais vadovėliais ir 0,75 dydžiu padidintas ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas iki vidurkio (10), pasikeitus Įstatyme numatyto koeficiento riboms.

12.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl ieškovei pritaikyto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimo ir darbo užmokesčio priteisimo, nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. APS-112-4678/2022. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir ieškinį patenkinti visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde išdėstyti tik argumentai, susiję su teismo išvados dėl pagrindo padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nebuvimo ir darbo užmokesčio nepriteisimo nepagrįstumu, nepasisakant dėl sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis, todėl šios sprendimo dalies vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas.

13.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė – Alytaus miesto savivaldybė. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis yra: 1) pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą; 4) premijos. Vadovaujantis to paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, biudžetinių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, išskyrus mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus ir švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas pripažįstamas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui, arba vykdytos funkcijos, analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato į pareigas priimantis asmuo, o Įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, jog biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis, nustatyta pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje.

14.       Kaip minėta, 2021 m. sausio 29 d. darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) ir ieškovei nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis (baziniais dydžiais) – 9,25 nuo 2021 m. sausio mėn. Byloje taip pat nustatyta, kad bibliotekos vedėjos pareigybės lygis – A, ieškovės vadovaujamo darbo patirtis daugiau kaip 10 metų, profesinio darbo patirtis daugiau kaip 10 metų. Ieškovė įrodinėja, kad 2021 m. sausio mėn. buvo nustatytas 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis 6,3–12,2 koeficiento ribose, o nuo 2022 m. sausio mėn. pakeistos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ribos 7,8–12,2, todėl jos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis turėtų būti 10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra išimtinai įstaigos vadovo prerogatyva, kuris vienintelis, žinodamas įstaigos finansinę padėtį ir ją įvertinęs, būdamas atsakingas už tinkamą, atsakingą įstaigos veiklą ir finansų valdymą, priima galutinį sprendimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio dydžio.

15.       Į bylą yra pateiktas atsakovės direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-96(1.2.) (2020 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. V-34(1.2.) redakcija) patvirtintas Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 22 punkte nurodyta, kad progimnazijos ne pedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-745 priedais, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių ir vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama. Vadovaujantis Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktu, darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus pagal darbo apmokėjimo tvarkoje numatytus koeficientus nustato progimnazijos direktorius įsakymu, o šio aprašo 26 punkte nustatyta, jog progimnazijos darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartyje. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui (t. y. perėjus į kitą įstaigų grupę), vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai ar nustačius, kad progimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius (27 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ieškovei turi būti mokama darbo sutartyje sulygta pareiginės algos pastovioji dalis, o nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turėtų būti keičiamas esant Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 27 punkte nustatytoms sąlygoms, tačiau ne dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ribomis, pasikeitimu.

16.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad darbo sutartyje nėra sutarta, jog ieškovei nustatomas pareiginės algos koeficientas yra vidurkis koeficiento, kuris kinta atsižvelgiant į tai pareigybei įstatymo nustatytas koeficiento ribas keičiantis Įstatymui. Vien 2021 m. sausio 29 d. darbo sutarties pakeitime pasirinkta formuluotė pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti nereiškia, kad atsakovė įsipareigojo didinti ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą kiekvieną kartą, kai pasikeis pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ribos ir kartu šio koeficiento vidurkis, nesuponuoja šalių susitarimo dėl to, jog ateityje didėjant koeficiento vidurkiui automatiškai didės ir ieškovės darbo užmokesčio pastovioji dalis. Formuluotė „ieškovei nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis (baziniais dydžiais) – 9,25 nuo 2021 m. sausio mėn.“ aiškintina kaip reiškianti, kad šalys susitarė dėl konkretaus taikytino dydžio „9,25“, kuris tuo metu atitiko ieškovės pareigybei taikytino koeficiento vidurkį. Vien faktas, kad sutartyje įvardintas konkretus dydis, o ne apsiribojama nuostata, kad ieškovės darbo užmokesčio pastovioji dalis yra susiejama su koeficiento vidurkiu ir keičiasi automatiškai keičiantis Įstatymui, leidžia spręsti, jog be atskiro susitarimo vien pasikeitus Įstatymui ieškovės darbo užmokestis nesikeičia. Tą netiesiogiai pripažįsta ir pati ieškovė, ieškiniu nenurodanti, kad jos darbo užmokestis padidėjo įsigaliojus įstatymo pakeitimui, bet prašanti pripažinti neteisėtais darbdavio veiksmus (neveikimą) nepakeičiant jai taikomo darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento.

17.       Ieškovė į bylą pateikė protokolinius nutarimus, rekomendacijas dėl darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, biudžeto sudarymo, kurie, jos teigimu, patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi, kaip nurodo ir pati ieškovė, pateiktuose dokumentuose yra išdėstytos rekomendacijos. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, kad nurodytos rekomendacijos dėl darbuotojų darbo užmokesčio dydžio gali būti įgyvendintos tik esant pakankamai darbo užmokesčiui skirtų asignavimų. Šios rekomendacijos negali pakeisti teisės aktais nustatyto reglamentavimo ir panaikinti atsakovės vadovo prerogatyvos nuspręsti dėl darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius.

18.       Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos argumentus dėl papildomų funkcijų vykdymo. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriama priemoka už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą. Tai reiškia, kad net pasitvirtinus ieškovės teiginiams apie jos papildomai atliekamą darbą su vadovėliais, už šios papildomos funkcijos atlikimą turėtų būti skiriama priemoka, o ne didinamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Į nagrinėjamą bylą yra pateiktas atsakovės direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-12 patvirtintas bibliotekos vedėjo pareigybės aprašymas, pagal kurio 8.2 punktą bibliotekos vedėjas komplektuoja mokyklos bibliotekoje ugdymo procesui reikalingą programinę, informacinę, mokslo, populiariąją, vaikų, metodinę, grožinę literatūrą, o 8.3 punkte nustatyta, kad bibliotekos vedėjas pagal mokykloje nustatytą tvarką užsako vadovėlius, tvarko jų apskaitą, saugojimą, išdavimą ir nurašymą. Su šiuo pareigybės aprašymu ieškovė supažindinta 2017 m. vasario 6 d., tą patvirtina po pareigybės aprašymu esantis jos parašas, jokių pastabų ieškovė nėra nurodžiusi. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei 2021 m. sausio 29 d. nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (9,25), ji žinojo, kad be kitų darbo funkcijų ji turės atlikti ir darbą, susijusį su vadovėliais, už kurį papildomai nebus atlyginama, todėl vėlesni su tuo susiję argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Apraše yra nustatyta, jog mokyklos vadovas paskiria už vadovėlių ir mokymo priemonių apskaitą, išdavimą ir saugojimą atsakingus asmenis, tačiau Apraše nėra nurodyta, kokia forma tai turi būti padaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vadovėlių ir mokymo priemonių tvarkymo ir išdavimo funkcija ieškovei buvo priskirta šią funkciją įrašant į ieškovės pareigybės aprašymą, nesudaro pagrindo spręsti, kad paskyrimas buvo atliktas netinkamai.

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kelia teismo aktyvumo darbo bylose, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamo taikymo klausimus. CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, kad darbo bylose šalims tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiškia, jog šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su sąlygų darbo užmokesčiui padidinti egzistavimu. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktus jos nurodytas aplinkybes turinčius patvirtinti įrodymus ir padarė išvadas remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ieškovė kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, todėl teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20.       Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Skundo argumentas, susijęs su sprendimo priėmimo aplinkybėmis, vertintinas kaip nepaneigiantis sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Jokių argumentų, kuriais įrodinėtų ryšį tarp galimai pavėluoto sprendimo priėmimo ar įkėlimo į teismų informacinę sistemą ir aplinkybės, kad sprendimu byla galėjo būti išspręsta netinkamai, ieškovė nepateikė, todėl aptariamu klausimu teisėjų kolegija papildomai nepasisako.

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovės turėtos 1 600 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Alytaus „Volungės“ progimnazijai, juridinio asmens kodas 191056629, iš ieškovės R. A., gim. (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur (tūkstančio šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Diana Labokaitė

                Edvardas Paliokas