Baudžiamoji byla Nr. 1A-410/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2, 1.2.23.4
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),
teisėjų Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
gynėjui advokatui Aldevinui Antanui Švedui,
nuteistajam Ž. D. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. D. :
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2007 m. vasario 13 d. veika) ir jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė,
pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2007 m. vasario 27 d. veika) ir jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė,
pripažintas kaltu pagal BK 261 straipsnį (2007 m. vasario 27 d. veika) ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė;
pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2007 m. gegužės 13 d. veika) ir jam paskirta jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmė,
pripažintas kaltu pagal BK 261 straipsnį (2007 m. gegužės 13 d. veika) ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė,
pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 20 d. veika) ir jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė,
pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 22 d. veika) ir jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtosios bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį (2007 m. gegužės 13 d. veikos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ž. D. nuteistas už tai, kad 2007 metų vasario mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų – gelsvų tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA (metilendioksimetamfetaminas), kurias laikė striukės kišenėje, gabeno K. B. automobiliu Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijos mieste ir platino – 2007 m. vasario 13 d., apie 22.00 val., Kalvarijos mieste, K. B. automobilyje Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvi tabletes pardavė M. M. už 10 litų, dvi tabletes davė M. M. nemokamai, vieną tabletę davė nemokamai K. B. , o 2007 m. vasario 14 d., apie 9.30 val., pristatytas į Kalvarijos policijos komisariatą, likusias penkias su puse tabletės pro plyšį sumetė į Kalvarijos policijos komisariato budėtojų dalyje esančią tuščiavidurę medinę pertvarą, kur 2007 m. spalio 9 d. jas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais Ž. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Ž. D. nuteistas už tai, kad 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų – gelsvų tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA (metilendioksimetamfetaminas), kurias neteisėtai laikė savo striukės kišenėje, 2007 m. vasario 27 d., apie 22.00 val., neteisėtai nugabeno į E. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kalvarijoje, kur tabletes platino - tris tabletes davė nemokamai R. M. , vieną tabletę davė nemokamai nepilnametei J. I. , gim. 1991 m. birželio 20 d., tris tabletes davė nemokamai M. M. . Šiais veiksmais Ž. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.
Ž. D. nuteistas ir už tai, kad 2007 metų gegužės mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų – gelsvų tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA (metilendioksimetamfetaminas), kurias laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei gabeno ir platino - vieną tabletę 2007 m. gegužės 13 d. apie 18.40 val. prie D. D. namų, esančių (duomenys neskelbtini) Kalvarijoje, su D. D. išmainė į rankinę, tą pačią dieną, apie 23.30 val. vieną tabletę nugabeno į Gėlių gatvę, Kalvarijoje ir šioje gatvėje vieną tabletę už 15 litų pardavė nepilnametei V. A. , gim. 1989 m. birželio 3 d. Šiais veiksmais Ž. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.
Be to, Ž. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų – gelsvų tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA (metilendioksimetamfetaminas), kurias laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei gabeno ir platino – 2007 m. birželio 20 d., apie 9.30 val. šešias tabletes nugabeno į Vilniaus gatvę, Kalvarijoje ir ten už 30 Lt šešias tabletes pardavė A. S. . Šiais veiksmais Ž. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, Ž. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų – gelsvų tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA (metilendioksimetamfetaminas), kurias laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei gabeno ir platino – 2007 m. birželio 22 d., apie 22.00 val. nugabeno į (duomenys neskelbtini) namo, Kalvarijoje, kur dvi tabletes nemokamai davė R. M. . Šiais veiksmais Ž. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistasis Ž. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 birželio 17 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis Ž. D. teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl asmeninių problemų nepripažino savo kaltės ir vilkino procesą. Tačiau, apelianto teigimu, tardamas jam suteiktą paskutinį žodį, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, t. y. parodė kur slėpė ir iš kur paimdavo psichotropines medžiagas. Be to, nurodė vietą Kalvarijos PK budėtojo dalyje, medinėj pertvaroje, kurioje paslėpė penkias su puse psichotropinės tabletės, kurių be jo pagalbos pareigūnai nebūtų radę. Apelianto teigimu, jis pirminius parodymus davė tikslius ir teisingus, o nuoširdžiai pripažindamas kaltę padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies.
Be to, nuteistojo nuomone, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis neturi gyvenamosios vietos, nes jo gyvenamoji vieta yra Kalvarijoje, (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo Ž. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam Ž. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos) ir BK 261 straipsnyje (dvi veikos), pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.
Apygardos teismas, nuteistajam Ž. D. už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą bei platinimą nepilnamečiams, paskirdamas subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę bei šią bausmę subendrindamas su Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirdamas galutinę dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už sunkų nusikaltimą – narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šių medžiagų platinimą, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų, už labai sunkų nusikaltimą – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas yra treji metai, o maksimali laisvės atėmimo bausmė numatyta dvylika metų. Taigi, tiek už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tiek ir už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistajam Ž. D. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą parinkdamas bausmės rūšį baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Nagrinėjamu atveju, subendrinus bausmes už septynių nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už psichotropinių medžiagų – gelsvų tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA (metilendioksimetamfetaminas), įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą nepilnamečiams, nuteistasis Ž. D. yra nubaustas subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir Ž. D. paskirta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas nuteistajam tokio dydžio subendrintą laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pavojingumo laipsnį, t. y. atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Ž. D. per trumpą laikotarpį padarė septynias nusikalstamas veikas, iš kurių penkios veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, dvi veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Dvi nuteistojo Ž. D. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su psichotropinių medžiagų platinimu nepilnamečiams. Nors apygardos teismas nuosprendyje nenurodė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltės formą ir rūšį, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nusikalstamas veikas nuteistasis Ž. D. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pastaroji aplinkybė taip pat reikšminga nustatant nuteistajam skirtinos bausmės dydį. Iš nuosprendžio taip pat matyti, kad įvertinta ir nuteistojo asmenybė. Ž. D. praeityje teistas keturis kartus, daug kartų baustas už nedidelį chuliganizmą, neteisėtą veiklą su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairuojant transporto priemonę neblaiviam ir neturint teisės (t. 2, b. l. 17-24). Iš Kalvarijos policijos komisariato pateiktos charakteristikos matyti, kad Ž. D. charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Ž. D. bendrauja su teistais ir nelegalia veikla besiverčiančiais, nusikaltimus darančiais asmenimis, jis iki sulaikymo vertėsi vežiodamas kontrabandines cigaretes, platindamas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias ir pats vartojo (t. 2, b. l. 27). Taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo Ž. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi gyvenamąją vietą, kuri yra Kalvarijoje, (duomenys neskelbtini), tačiau kolegijos nuomone, įvertinus byloje esančių nuteistajam nepalankių jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, ši aplinkybė neturi esminės įtakos nustatant nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį ir negali būti vertinama kaip pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Esminis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo jis grindžia savo prašymą švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra tas, kad jo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi bei padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė byla Nr. 2K-201/2007). Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus, nuolat keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje jis savo kaltę pripažino, tačiau vėliau ją ėmė neigti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę taip pat neigė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuolat teikė prašymus iškviesti papildomus liudytojus ir tik šiems davus nuteistajam nepalankius parodymus, taip pat teisme ištyrus kitus objektyvius įrodymus (telefoninių pokalbių išklotines bei įrašus, parodymų patikrinimo vietoje bei įvykio vietos apžiūros protokolus), apklausus kitus liudytojus, baigiant byloje įrodymų tyrimą pripažino savo kaltę. Kolegija konstatuoja, jog šios baudžiamosios bylos aplinkybės rodo, kad nuteistasis Ž. D. prisipažino ne savo iniciatyva, o dėl surinktų akivaizdžių įrodymų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę, net ir nustačius, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vien šios aplinkybės nepakaktų pripažinti esant šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tam kad teismas pripažintų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę privalu nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (kasacinės nutartys Nr. 2K-513/2007, 2K-400/2009). Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Jau minėta, kad nuteistasis Ž. D. , baigiant įrodymų tyrimą, kaltę pripažino ne savo valia, o priremtas byloje surinktų neginčijamų įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo Ž. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio pabaigoje išsakytas teiginys, jog jis gailisi - yra deklaratyvus, jį taip pat paneigia nuteistojo nepagarbus ir iššaukiantis elgesys pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Kolegijos nuomone, įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo Ž. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdaus gailėjimosi, nes nuteistasis nebuvo nuoširdus atskleisdamas visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ilgą laiką klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą įvairiomis versijomis, kritiškai savo elgesio nevertino.
Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes bei surinktus įrodymus, vien nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis parodė, kur Policijos nuovados medinėje pertvaroje paslėpė psichotropines medžiagas, negali būti vertinama, kaip savanoriškas prisipažinimas. Pastaroji aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką.
Teismų praktikoje, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, ar ne (kasacinė byla 2K-201/2007). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus apie Kalvarijos policijos komisariato medinėje pertvaroje paslėptas psichotropines medžiagas nuteistasis davė 2008 m. balandžio 8 d., t. y. kai šios psichotropinės medžiagos jau buvo surastos, todėl atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad be jo pagalbos pareigūnai nebūtų šių medžiagų radę. Iš 2007 m. spalio 9 d. Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo G. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad gauta operatyvinė informacija, jog 2007 m. vasario mėnesį Ž. D. dėl administracinio teisės pažeidimo buvo pristatytas į Kalvarijos policijos komisariatą, kuriame atsikratė psichotropinių medžiagų tablečių, sumesdamas jas į medinę policijos komisariato pertvarą (t. 1, b. l. 108). Iš 2007 m. spalio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint Kalvarijos policijos komisariato patalpose esančią medinę pertvarą, jos viduje rastos penkios apvalios tabletės (t. 1, b. l. 109-111). 2007 m. lapkričio 10 d. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtino, kad minėtos tabletės yra psichotropinė medžiaga – MDMA (t. 1, b. l. 116-117). Iš 2007 m. spalio 29 d. liudytojo M. M. parodymų bei parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Ž. D. jam sakė, jog būtent jis (Ž. D. ) paslėpė tabletes medinėje pertvaroje (t. 1, b. l. 129-134). Tokius liudytojo M. M. parodymus patvirtino ir liudytojas K. B. (t. 1, b. l. 135-137). Kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad parodymus apie Kalvarijos policijos komisariato medinėje pertvaroje paslėptas psichotropinės medžiagas nuteistasis davė ne savo valia, o priremtas surinktų kitų neginčijamų įrodymų, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nuteistasis Ž. D. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.
Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino nuteistojo Ž. D. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai nuteistajam už kiekvienos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei BK 261 straipsnio bei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Nuteistajam už šių nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, nepažeidžiant BK 63 straipsnio reikalavimų, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir Ž. D. pagrįstai paskirta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Tokia bausmė šiuo atveju nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę švelninti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo Ž. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Svajūnas Knizleris
Teisėjai Albinas Bielskis
Elena Vainienė