Civilinė byla Nr. e2-3141-641/2023
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01726-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.1.;
3.1.7.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.3.1.;
3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,
sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial group“ direktoriui A. T. ir atstovei advokatei L. P.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Guresta“ atstovui advokatui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Industrial group“ ieškinį atsakovei UAB „Guresta“ dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo ir
nustatė:
1. Ieškovė ieškiniu, pareikštu priėmus UAB „Guresta“ prieštaravimus dėl 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Guresta“ 3 141,18 Eur skolą už pastolių nuomą, transporto paslaugas ir negrąžintus pastolius, 78,30 Eur delspinigius, 8,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti atsakovės nepatenkintų reikalavimų dalyje ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylą dalyje dėl atsakovės patenkintų reikalavimų, nutraukti. Skolos sumą prašė priteisti kartu su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kadangi taip buvo sutarta 2020 m. gegužės 12 d. Statybinių pastolių nuomos sutartimi Nr. 20/05/12 (toliau – Sutartis), iki šiol atsakovė tiek nuomos mokestį, tiek nuostolius apmokėdavo su PVM bei remiantis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-269-569/2023 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-06811-2022-2) priimta 2023 m. birželio 21 d. nutartimi pateiktu išaiškinimu dėl PVM mokėjimo prievolės pagal Sutartį vykdymo, o taip pat įvertinant tai, jog šiuo atveju tiek įsiskolinimas už pastolių nuomą, tiek nuostolių už pastolių sugadinimą atlyginimas bus sprendžiamas bei vykdomas teismo sprendimo pagrindu.
2. Paaiškino, jog ieškovės UAB „Industrial group“ 2020 m. gegužės 12 d. sudarytos su atsakove UAB „Guresta“ Sutarties pagrindu šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai dėl pastolių nuomos bei esant poreikiui pastolių transportavimo, montavimo paslaugų. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti pastolių nuomos mokestį, kuris buvo apskaičiuojamas nuo perduotų pastolių kvadratūros bei Sutartimi įsipareigojo grąžinti pastolius ieškovei, o tuo atveju, jeigu jų negrąžins arba grąžins sugadintus – kompensuoti prarastų/sugadintų pastolių vertę, nurodytą perdavimo priėmimo aktuose.
3. Teigė, jog Sutarties šalių vadovai žodžiu susitarė ir modifikavo/pakeitė Sutarties 1.2. punktą dėl pastolių nuomos kainos – ją padidino nuo buvusios 0,70 Eur ir PVM 21 proc. iki 1,00 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių, todėl reikalavimas dėl visose 4 ginčo sąskaitose faktūrose Nr. 3253, 3254, 3293, 3333 apskaičiuoto pastolių nuomos mokesčio yra pagrįstas. Tvirtino, jog šį Sutarties kainos pakeitimą įrodo visos 4 ginčo sąskaitos faktūros Nr. 3253, 3254, 3293, 3333, kuriose pastolių nuomos kaina buvo nurodyta 1 Eur už 1 m2 bei pačios atsakovės veiksmai neginčijant, priimant bei apmokant tris sąskaitas faktūras Nr. 3253, 3254, 3293, o taip pat tai, jog sąskaita faktūra Nr. 3253 atsakovės netgi buvo apmokėta 2022 m. spalio 1 d., t. y. kol dar nebuvo ginčo tarp šalių teisme. Mano, jog Sutarties nuomos kainos padidinimą įrodo ir paskutinis atsakovės 2023 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 216, kurio paskirtyje aiškiai įvardinama, jog tai galutinis atsiskaitymas ir yra nurodyti sąskaitų faktūrų numeriai – VRV Nr. 3293, VRV Nr. 3254, VRV Nr. 3253.
4. Dėl atsakovės ginčijamos 305,65 Eur be PVM nuostolių atlyginimo dėl negrąžintų pastolių pagal sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punktą dalies nurodė, jog sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punktu ieškovės iš atsakovė prašomas priteisti 1 364,36 Eur sutartinių nuostolių dydis už prarastas arba sugadintas pastolių dalis pagal 2022 m. liepos 21 d. Trūkstamų dalių aktą Nr. 03 yra visiškai nesusijęs ir neapima atsakovės nurodomų 5 vnt. viršutinių L formos rėmų, kadangi tie 5 rėmai, kuriuos grąžino atsakovė ieškovei yra ne ieškovės nuosavybė, jie pertekliniai, kurių atsakovė (net ir ieškovės raginama atsiimti) neatsiima, nors ir buvo informuota apie šias faktines aplinkybes. Paaiškino, jog šiuo atveju negali atlikti įskaitymo už tuos rėmus, kadangi atsakovė tokio reikalavimo ieškovei nereiškė. Taip pat nurodė, jog 1 364,36 Eur nuostolių pagal sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punktą reikalavimą pagrindžia 2022 m. liepos 21 d. Trūkstamų dalių akto Nr. 03, išrašyto būtent 1 364,36 Eur nuostolių sumai, 2, 9, 20 punktų įrašai dėl trūkstamų/negrąžintų pastolių dalių, kurių atsakovė neginčija, o taip pat ir 22 punkte padarytas įrašas apie 8 vnt. (122,80 be PVM) ZB padų - domkratų trūkumą kartu su 2022 m. sausio 10 d. perdavimo priėmimo akte Nr. 01/10 esančiu ranka rašytu prierašu „8-kojas patys pasiėmė nuo Respublikos 12 namo, kai mes krovėme pastolius“ bei ranka rašytame 2022 m. sausio 10 d. pervežtų į Rokiškį pastolių dalių akte esančiu įrašu su prierašu „papildomai pasiėmė“ – „Kojos-19 + 8 (papildomai pasiėmė)“ bei šalių vadovų susirašinėjimai.
5. Atsakovė UAB „Guresta“ su pareikštu ieškiniu nesutiko iš dalies. Teigė, jog jis turėtų būti atmestas ne tik reikalavimų dalyje, su kuria atsakovė nesutiko, tačiau ir atsakovės apmokėtų 1 056,68 Eur ieškinio reikalavimų dalyje, kadangi šis apmokėjimas buvo atliktas net prieš dešimt dienų iki ieškinio teisme pareiškimo, ko pasekoje, ieškovei žinant apie šį apmokėjimą, toje dalyje ieškinys neturėjo būti pareikštas, taigi buvo pareikštas nepagrįstai. O iš likusios 2 084,50 Eur ieškinio reikalavimų dalies nurodė, jog atsakovė nepripažįsta tik: 1) 305,65 Eur be PVM nuostolių dėl negrąžintų pastolių pagal sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punktą atlyginimo; 2) turtinio reikalavimo dalies dėl nesumokėto nuomos mokesčio, o būtent: pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3253 – 24,52 nuomos mokesčio be PVM; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3254 – 83,40 Eur be PVM nuomos mokesčio; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3293 – 83,40 Eur be PVM nuomos mokesčio; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3333 – 56,52 Eur be PVM nuomos mokesčio. Likusioje dalyje, apart nurodytos ginčijamos turtinių reikalavimų dalies, su ieškiniu sutiko. Sutiko su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2022 m. gegužės 1 d. - 2022 m. gegužės 12 d. laikotarpiu iš ieškovės nuomojosi Ukmergės objekte naudotus pastolius bei 2022 m. gegužės 1 d. - 2022 m. liepos 22 d. laikotarpiu iš ieškovės nuomojosi Rokiškio objekte naudotus pastolius. Neginčijo ginčo sąskaitose faktūrose Nr. 3253, Nr. 3254, Nr. 3293, Nr. 3333 nurodytų transporto išlaidų. Atsakovės pagrįsta pripažintoje ieškinio reikalavimų dalyje prašė įsiskolinimą už pastolių nuomą bei nuostolius priteisti ieškovei be PVM remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 priimtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog PVM nelaikytinas nuostoliais, kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl priteisus iš atsakovės ieškovės naudai PVM, pastaroji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes būtų atskaičiusi PVM iš mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui ir papildomai gautų šią sumą iš atsakovės.
6. Paaiškino, jog ginčijamoje pastolių nuomos mokesčio reikalavimo dalyje (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3253 – 24,52 nuomos mokesčio be PVM; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3254 – 83,40 Eur be PVM nuomos mokesčio; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3293 – 83,40 Eur be PVM nuomos mokesčio; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3333 – 56,52 Eur be PVM nuomos mokesčio) nesutiko su ieškiniu, kadangi visose ieškovės išrašytose ginčo PVM sąskaitose faktūrose Nr. 3253, Nr. 3254, Nr. 3293, Nr. 3333 yra neteisingai nurodyta pastolių nuomos mato vieneto kaina – 1,00 Eur, kadangi pagal Sutarties 1.2. punktą buvo sutarta 0,70 Eur kaina ir 21 proc. PVM už 1 m2 pastolių per vieną mėnesį ir ši Sutarties sąlyga nebuvo pakeista, nei raštu, nei žodžiu. Todėl ginčo sąskaitose faktūrose nurodyta galutinė pastolių nuomos kaina buvo paskaičiuota neteisingai, per didelė. Nesutiko su ieškovės atstovo direktoriaus A. T. bei atstovės advokatės L. P. paaiškinimais, jog Sutartis buvo modifikuota šalių vadovams susitarus žodžiu. Paaiškino, jog 1 056,68 Eur apmokėjimas neįrodo susitarimo Sutarties kainos pakeitimo, kadangi buvo tiesiog atliktas atsakovės buhalterės automatiškai apmokant sąskaitas, neatsiklausus atsakovės vadovo.
7. Ginčijamoje 305,65 Eur be PVM nuostolių atlyginimo dėl negrąžintų pastolių pagal sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punktą dalyje nesutiko su ieškiniu, kadangi visos iš ieškovės laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 22 d. nuomotos pastolių dalys buvo grąžintos ieškovei ir jokio pastolių trūkumo pagal ginčo sąskaitas faktūras nebuvo, tame tarpe ir 305,65 Eur nuostolių sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punkto apimtyje, t. y. dėl 8 vnt. ZB padų - domkratų bei 5 viršutinių L formos rėmų. Nesutiko su ieškovės atstovų paaiškinimais, jog atsakovė ieškovei grąžino ne ieškovei nuosavybės teise priklausiusius 5 viršutinius L formos rėmus, tačiau kito nuomotojo rėmus. Teigė, jog į bylą pateikti įrodymai bei prijungtos civilinės bylos Nr. e2-141-291/2023 duomenys pagrindžia šių pastolių detalių ieškovei grąžinimo faktą, todėl reikalavimas dalyje dėl jų vertės – 182,85 Eur be PVM – buvo pareikštas nepagrįstai. Nurodė, jog ieškovė visada aktyviai pareikšdama pretenzijas el. paštu dėl pastolių trūkumų, po L formos pastolių parsivežimo, remiantis Sutarties 4.1.3. punktu, per 24 val. neinformavo atsakovės apie turimą šių pastolių perviršį bei, jog jie yra ne ieškovės, todėl teigė, kad šios aplinkybės įrodo ieškovės argumentų nepagrįstumą ir dėl to ieškinys 182,85 Eur sumos apimtyje turėtų būti atmestas. Taip pat nesutiko, jog 2022 m. sausio 10 d. perdavimo priėmimo akte Nr. 01/10 esantis ranka rašytas prierašas „8-kojas patys pasiėmė nuo Respublikos 12 namo, kai mes krovėme pastolius“, ranka rašytame 2022 m. sausio 10 d. pervežtų į Rokiškį pastolių dalių akte esantis įrašas su prierašu „papildomai pasiėmė“ – „Kojos-19 + 8 (papildomai pasiėmė)“ bei 2022 m. liepos 21 d. Trūkstamų dalių akto Nr. 03 22 punkte padarytas įrašas apie 8 vnt. (122,80 be PVM) ZB padų - domkratų trūkumą pagrindžia šių detalių negrąžinimo faktą, todėl mano, jog ieškovė neįrodė patirtų nuostolių ir 122,80 Eur reikalavimo dalyje. Taip pat manė, jog ieškovė klaidina teismą, kadangi pats ieškovės vadovas A. T. teisme pripažino, jog įrašus ranka rašytuose pervežimo ir parvežimo aktuose bei Trūkstamų detalių akte apie 8 vnt. kojų trūkumą padarė pats jau vėliau, kai suvedinėjo galutinius duomenis, o tuo tarpu ranka rašytame parvežimo akte, kurį pasirašė abi šalys, yra įrašas tik apie 19 vnt. kojų ir jokių prierašų nėra. Taip pat nesutiko su ieškovės atstovų pozicija, jog atsakovės vadovas nereagavo į ieškovės vadovo el. laišku pateiktas pretenzijas dėl 8 vnt. kojų ir kitų Trūkstamų dalių akte Nr. 03 nurodytų pastolių dalių trūkumą, kadangi iš susirašinėjimo el. laiškais matyti, jog atsakovės vadovas paprašė pateikti įrodymus apie nustatytus pastolių trūkumus ir būtent tuomet kilo šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
8. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
10. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
11. Iš 2020 m. gegužės 12 d. Sutarties nustatyta, jog ieškovė UAB „Industrial group“, kaip nuomotoja, su atsakove UAB „Guresta“, kaip nuomininke, susitarė dėl statybinių pastolių „Lauher“ su jų priedais nuomos už sutartą nuomos mokestį – 0,70 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių (vertikaliosios projekcijos) per vieną mėnesį bei nuomininkei pageidaujant, pastolių pristatymo ir grąžinimo bei pastolių sumontavimo, nuomininkei apmokant šias išlaidas: už pastolių vežimą 0,70 Eur už 1 km ir PVM, kiekvieną kilometrą skaičiuojant už nuvežimą ir mašinos sugrąžinimą; už pastolių sumontavimą mokant 1,90 Eur ir PVM už 1 m2; už pastolių išmontavimą – 0,80 Eur ir PVM už 1 m2 (Sutarties 1.1., 1.2., 2.4., 2.5. punktai). Pastolių priėmimą ir perdavimą šalys Sutartimi sutarė įforminti perdavimo priėmimo aktais, juose nurodant pastolių būklę, specifikaciją bei kainą, kuria nuomininkė privalėtų sumokėti nuomotojai pastolių sugadinimo atveju (Sutarties 2.3. punktas). Nuomininkui grąžinus pastolius surašomas grąžinimo priėmimo aktas ir esant reikalui 5 darbo dienų bėgyje sudaromas defektų nustatymo aktas ir informuojamas nuomininkas. Po šios informacijos gavimo dienos, nuomininkas turi teisę dviejų darbo dienų laikotarpyje apžiūrėti klojinius pagal defektacijos akto sugadintų pastolių sąrašą, kitaip sugadinti pastoliai yra sandėliuojami į bendrą sugadinimo sandėlį (Sutarties 4.1.4. punktas). Nuomotojui sudarius defektų nustatymo aktą ir pranešus prieš tai nuomininkui, nuomininkas gali 2 dienų laikotarpyje atvykti ir remiantis defektų nustatymo aktu patikrinti jo grąžintus pastolius, priešingu atveju laikoma, kad nuomininkas sutinka atlyginti nuomotojo patirtus tiesioginius nuostolius (Sutarties 4.2.11. punktas). Nuomotojas už praeito mėnesio pastolių nuomą bei kitas paslaugas (transportavimo paslaugos, įsigytas prekes, iškrovimo/pakrovimo darbai ne darbo metu) pateikia nuomininkui PVM sąskaitą faktūrą iki einamojo mėnesio penktos dienos, kurios turi būti apmokėtos per trisdešimt dienų. Tuo atveju, jei nuomininkas uždelsė mokėjimus ilgiau, nei nurodyta 5.2. punkte, nuomininkas moka 0,02 proc. baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos pagal sutartį sumos (delspinigiai skaičiuojami nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos; Sutarties 5.1., 5.2., 5.7. punktai). Sutartis gali būti pakeista, papildyta tik raštu (Sutarties 8.9. punktas).
12. Iš 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 3253 (toliau – sąskaita faktūra Nr. 3253) nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2022 m. gegužės 31 d. priskaičiavo bendrą sumą 2 319,63 Eur su PVM (1 917,05 Eur be PVM) už 211 m2 pastolių nuomą, pastolių transportavimą ir trūkstamas pastolių dalis pagal aktą 05/12, iš jų: 81,72 Eur be PVM už pastolių nuomą Ukmergės objekte 2022 m. gegužės 1 - 12 d., laikant, jog pastolių 1 m2 kaina yra 1,00 Eur; 128,00 Eur be PVM transportavimo išlaidas bei 1 707,33 Eur be PVM nuostolius už trūkstamas dalis pagal Aktą 05/12.
13. Iš 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 3254 (toliau – sąskaita faktūra Nr. 3254) nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2022 m. gegužės 31 d. priskaičiavo bendrą sumą 336,38 Eur su PVM (278,00 Eur be PVM) už 278 m2 pastolių nuomą Rokiškio objekte 2022 m. gegužės 1-31 d., laikant, jog pastolių 1 m2 kaina yra 1,00 Eur.
14. Iš 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 3293 (toliau – sąskaita faktūra Nr. 3293) nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2022 m. birželio 30 d. priskaičiavo bendrą sumą 336,38 Eur su PVM (278,00 Eur be PVM) už 278 m2 pastolių nuomą Rokiškio objekte 2022 m. birželio 1-30 d., laikant, jog pastolių 1 m2 kaina yra 1,00 Eur.
15. Iš 2022 m. liepos 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 3333 (toliau – sąskaita faktūra Nr. 3333) nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2022 m. liepos 26 d. priskaičiavo bendrą sumą 2 084,50 Eur su PVM (1 722,73 Eur be PVM) už 278 m2 pastolių nuomą, pastolių transportavimą ir trūkstamas, sugadintas pastolių dalis pagal aktą Nr. 03, iš jų: 188,37 Eur be PVM už pastolių nuomą Rokiškio objekte 2022 m. liepos 1 - 21 d., laikant, jog pastolių 1 m2 kaina yra 1,00 Eur; 170,00 Eur be PVM transportavimo išlaidas bei 1 364,36 Eur be PVM nuostolius už trūkstamas dalis pagal Aktą Nr. 3.
16. Iš 2022 m. liepos 21 d. Trūkstamų dalių akto Nr. 03 pagal nuomos sutartį Nr. 20/05/12 (toliau-Aktas Nr. 03) nustatyta, jog aktu buvo konstatuoti faktai, kad nuomininkas (atsakovė) prarado pastolių detales bendros vertės 1 650,88 Eur su PVM (1 364,36 Eur be PVM), už kurias įsipareigojo sumokėti, būtent: 1) 2 įrašas – 3 vnt. BL Euro rėmų, kurių 1 vnt. kaina 63,76 Eur be PVM, bendra kaina 191,28 Eur be PVM; 2) 9 įrašas – 11 vnt. BL apsauginių turėklų 3,07 m, kurių 1 vnt. kaina 17,72 be PVM, bendra kaina 194,92 Eur be PVM; 3) 20 įrašas – 12 vnt. BE U-paklotų Plien 2,57x0,32 m, kurių 1 vnt. kaina 71,28 Eur be PVM, bendra kaina 855,36 Eur be PVM; 4) 22 įrašas – 8 vnt. ZB padų - domkratų 60, kurių 1 vnt. kaina 15,35 Eur be PVM, bendra kaina 122,80 Eur be PVM.
17. Iš 2022 m. sausio 10 d. perdavimo priėmimo akto Nr. 01/10 pagal nuomos sutartį Nr. 20/05/12 (toliau – Aktas Nr. 01/10) matyti, jog šiuo aktu ieškovė perdavė atsakovei pastolius į Rokiškio objektą, iš kurių akto lentelės 4 įraše yra fiksuoti šie ginčui aktualūs įrašai: 7 vnt. BL viršutinių L-form. rėmų 0,73 M (1 vnt. kaina 36,57 Eur be PVM, bendra kaina 255,99 Eur be PVM), lentelės 29 įraše yra fiksuoti 19 vnt. ZB padų - domkratų 60 (1 vnt. kaina 15,35 Eur be PVM, bendra kaina 291,35 Eur be PVM) bei ranka 29 įraše kiekio stulpelyje prie 19 vnt. ZB padų - domkratų padarytas prierašas „+8= 27 Eur papildomai” ir šiame akte yra ranka padarytas prierašas: „8-kojas patys pasiėmė nuo Respublikos 12 namo, kai mes krovėme pastolius“.
18. Iš 2023 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. 216 matyti, jog 2023 m. sausio 17 d., tai yra po bylos iškėlimo teisme, atsakovė sumokėjo ieškovei 1 056,68 Eur sumą, nurodydama mokėjimo paskirtį – VRV Nr. 3293, VRV Nr. 3254, VRV Nr. 3253 (galutinis).
19. Iš 2022 m. liepos 21 d. elektroninių laiškų turinio nustatyta, jog 2022 m. liepos 21 d. ieškovė informavo atsakovę apie iš Rokiškio objekto paimtus 19 vnt. kojų bei, be kitų pastolių dalių, trūkumo, apie 8 vnt. kojų trūkumą bei, jog 2022 m. liepos 21 d. atsakovei buvo išsiųstas trūkstamų dalių aktas.
20. Iš ieškovės pateikto 2022 m. sausio 10 d. ranka rašyto pervežimo akto matyti, jog į Rokiškio objektą, be kitų pastolių dalių, buvo nuvežti 46 rėmai, 18 paklotų 2,5 m, 116 turėklų 3 m, 19 kojų +8 (papildomai pasiėmė). Iš atsakovės pateikto ranka rašyto pervežimo akto (nenurodyta akto surašymo data) matyti, jog dalis įrašų sutampa, tačiau ginčui aktualiame įraše apie kojų pervežimą yra fiksuotas 19 vnt. kojų pervežimas, tačiau nėra prierašo: „+8 (papildomai pasiėmė)“.
21. Iš ieškovės pateikto 2022 m. liepos 20 d. ranka rašyto parvežimo akto matyti, jog iš Rokiškio objekto nebuvo grąžintos šios pastolių dalys: 43 rėmai iš 46, 6 paklotai 2,5 m iš 18, 105 turėklai 3 m iš 116, 19+8 kojos. Iš atsakovės pateikto 2022 m. liepos 20 d. ranka rašyto parvežimo akto matyti, jog ginčui aktualiame įraše apie kojų parvežimą iš objekto yra fiksuotas analogiškas įrašas apie 19+8 kojų grąžinimą.
22. Byloje ištirti duomenys, šalių atstovų paaiškinimai, Sutarties turinys, taip pat prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. e2-141-291/2023 duomenys patvirtina, jog bylos šalis sieja ilgalaikiai statybinių pastolių nuomos santykiai pagal ginčo Sutartį. Pagal Sutartį perdavimo priėmimo aktais ieškovės buvo perduodamos nuomojamų pastolių dalys bei jų priedai atsakovei. Už pastolių nuomą buvo atsiskaitoma pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pastolių pristatymas ir grąžinimas vyko pagal poreikį, per keletą kartų ieškovei pastolių dalis transportuojant (nuvežant bei parsivežant) į atsakovės nurodytus statybos objektus. Atsižvelgiant į nustatytą teismas konstatuoja, jog tarp šalių susiklostė kilnojamųjų daiktų nuomos teisiniai santykiai.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.
24. Byloje kilo ginčas dėl to: 1) ar buvo pakeista Sutartimi sutarta pastolių nuomos kaina; 2) ar atsakovė UAB „Guresta“ ieškovei UAB „Industrial group“ turi apmokėti pastolių nuomos mokesčio dalį pagal ginčo sąskaitas faktūras, t. y. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3253 – 24,52 nuomos mokesčio be PVM; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3254 – 83,40 Eur be PVM nuomos mokesčio; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3293 – 83,40 Eur be PVM nuomos mokesčio; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3333 – 56,52 Eur be PVM nuomos mokesčio); 3) ar atsakovė padarė bei turi atlyginti ieškovei 305,65 Eur be PVM dydžio sutartinius nuostolių dalį už prarastus pastolius; 4) ar skola už pastolių nuomą ir nuostoliai už prarastus pastolius turėtų būti priteista teismo sprendimu su ar be PVM.
Dėl dalies ieškinio reikalavimų įvykdymo
25. Byloje nustatyta, jog atsakovė po bylos iškėlimo teisme, o būtent 2023 m. sausio 17 d., įvykdė/apmokėjo 1 056,68 Eur dalį turtinio 3 141,18 Eur reikalavimo (sprendimo 18 punktas), todėl, iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos atsakovei dalį ieškinio reikalavimų įvykdžius, o ieškovės atstovei išreiškus procesinę valią dėl bylos nutraukimo po bylos iškėlimo atsakovės įvykdytų 1 056,68 Eur sumai ieškinio reikalavimų dalyje, teismas bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, jog atsakovės sumokėtos įsiskolinimo dalies apimtyje ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi, atsižvelgiant į šios bylos teisenos specifiką, kuomet atsakovės įsiskolinimo išieškojimas buvo inicijuotas CPK XXIII skyriuje reglamentuota teisena dėl teismo įsakymo išdavimo, bylos iškėlimo teisme diena yra laikoma pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo nagrinėti teisme diena, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d., o ne po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo pateikto ieškinio priėmimo diena. Be to, atsakovė šią įsiskolinimo dalį ieškovei sumokėjo tik 2023 m. sausio 17 d., t. y. ne tik po bylos iškėlimo teisme ir teismo įsakymo išdavimo praėjus daugiau nei vienam mėnesiui, tačiau, kaip rodo bylos duomenys, jau teismo įsakymą vykdant antstoliui priverstinai.
Dėl Sutartyje fiksuotos pastolių nuomos kainos pakeitimo
26. Byloje tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovės ginčo sąskaitomis faktūromis Nr. 3253, 3254, 3293, 3333 pareikalautos sumokėti pastolių nuomos kainos neatitikimo Sutarties 1.2. punktui bei dėl ieškovės teiginių, jog Sutarties 1.2 punktas abiejų šalių žodiniu sutarimu buvo pakeistas, t. y. padidintas nuo 0,70 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių (vertikaliosios projekcijos) per vieną mėnesį kainos iki 1,00 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių (vertikaliosios projekcijos) per vieną mėnesį kainos, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju bylos šalys yra sudariusios rašytinės formos Sutartį ir jos 8.9. punktu sutarę, jog Sutartis gali būti pakeista, papildyta tik raštu.
27. Nustačius aplinkybę, jog Sutarties šalys buvo nusistačiusios aiškią Sutarties keitimo tvarką, o būtent jog ji gali būti keičiama tik raštu, teismas pažymi, jog šalių sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas ne tik suponuoja šalių teisę laisvai sudaryti sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, bet ir keisti sudarytų sutarčių sąlygas bei turinį, tačiau sutarties pakeitimai arba papildymai turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). CK 6.183 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu, tačiau taip pat CK 6.183 straipsnio 2 dalyje yra nuostata, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.
28. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtino, jog Sutarties šalių santykiai modifikavosi ir šalims sutarus žodžiu Sutarties kaina buvo padidinta iki 1,00 Eur, tačiau šis Sutarties pakeitimas nebuvo įformintas raštu. Atsakovė kategoriškai su ieškovės teiginiais nesutiko, tvirtindama, jog Sutartis nebuvo keičiama. Taigi esant šalių ginčui, teismas vertina šalių elgesį vykdant Sutartį.
31. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina faktines aplinkybes, jog ieškovė pagal Sutartį išrašė atsakovei 4 ginčo sąskaitas faktūras Nr. 3253, 3254, 3293, 3333, kuriose pastolių nuomos kaina buvo apskaičiuota nuo šio kainos mato – 1,00 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių per vieną mėnesį. Atsakovė 2023 m. sausio 17 d. 3 ginčo sąskaitas faktūras Nr. 3253, 3254, 3293 apmokėjo. Nors atsakovė ginčija 2023 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymu (sprendimo 18 punktas) apmokėjusi būtent minėtas sąskaitas faktūras, teigdama, jog tiesiog yra sumokėjusi dalį ieškovės ieškinio reikalavimo, tačiau teismas su tokia pozicija negali sutikti, kadangi ji iš esmės prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymais. O būtent: 2023 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymo (sprendimo 18 punktas) paskirtyje pati mokėtoja (atsakovė) labai tiksliai yra nurodžiusi minėtų ginčo sąskaitų faktūrų numerius 3253, 3254, 3293. Be to, pavedimo suma – 1 056,68 Eur – tiksliai sutampa su ieškovės sąskaitose faktūrose Nr. 3253, 3254, 3293 apskaičiuota pastolių nuomos mokesčio suma (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3253 – 383,92 Eur; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3254 – 336,38 Eur; pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3293 – 336,38 Eur; 383,92 Eur + 336,38 Eur + 336,38 Eur = 1056,68 Eur). Teismas nagrinėjamo ginčo apimtyje atsižvelgia ir į tai, jog šalis pagal Sutartį siejo ilgalaikiai, tęstinio pobūdžio sutartiniai santykiai bei ginčo veiksmai (pastolių nuoma) šalių buvo vykdyti nuo Sutarties pasirašymo praėjus net 2 metams (2022 m. gegužės 1 d. - 2022 m. liepos 21 d. laikotarpiu). Be to, tiek šios bylos duomenys, tiek ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-141-291/2023 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-06811-2022-2) dokumentai, tiek ir pačių šalių elgesys – abiem šalims iš esmės remiantis ranka surašytais dokumentais, jų neginčijant – patvirtina, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi ilgalaikė praktika tam tikrus veiksmus dėl Sutarties vykdymo atlikti susitariant žodžiu, surašant laisvos formos dokumentus, vėliau atliekant prierašus. Taigi nukrypstant nuo Sutartyje aiškiai reglamentuoto Sutarties vykdymo veiksmų įforminimo raštu (aktais) būdo. Įvertinus minėtą tarp šalių susiklosčiusią elgsenos vykdant Sutartį praktiką, kai abi šalys iš esmės griežtai nesilaikė Sutarties veiksmų įforminimo rašytine forma, tai, jog šalių ginčas kilo jau 2 metus besitęsiančių sutartinių santykių eigoje (kas, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, savaime leidžia numanyti, jog kelių metų eigoje dėl ekonominio pokyčio įrenginių nuomos kaina galėjo kisti) ir abiejų šalių veiksmai – ieškovei išrašant sąskaitas faktūras Nr. 3253, 3254, 3293 1,00 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių per vieną mėnesį kaina, o atsakovei jas priimant ir apmokant – teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog susitarimas dėl Sutarties 1.2. punkto pakeitimo (pastolių nuomos kainos padidinimo iki 1 Eur) tarp šalių buvo, šalys savo elgesiu pakeitė Sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisiniai pagrindai nukrypti nuo CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatytos Sutarties išlygos, kai sutartyje susitarus dėl jos pakeitimo tik raštu ji negali būti pakeista kitokiu būdu, nes ginčo atveju abiejų šalių elgesys (apskaičiuojant pastolių nuomos kainą pagal 1,00 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių per vieną mėnesį kainos matą ir sąskaitomis faktūromis Nr. 3253, 3254, 3293 pateikus šią pastolių nuomos kainą apmokėti atsakovei, o atsakovei su šiose sąskaitose faktūrose nurodyta pastolių nuomos kaina (sąskaitas apmokėjus) sutikus) rodo, jog atsakovė veikė atitinkamai remdamasi ieškovės elgesiu, taigi žinodama apie šalių žodinį Sutarties kainos pakeitimą, t. y. padidinimą iki 1,00 Eur ir PVM 21 proc. už 1 m2 pastolių per vieną mėnesį ir jam pritardama (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).
32. Atsakovė ieškinio reikalavimą dalyje dėl pastolių nuomos kainos apmokėjimo pagal ginčo sąskaitas faktūras Nr. 3253, 3254, 3293, 3333 ginčijo tik aukščiau aptartu aspektu, t. y. ginčydama pastolių nuomos kainos 1 vnt. mato pakeitimą/padidinimą, tačiau neginčijo, nei ieškovės apskaičiuotų pastolių nuomos laikotarpių, nei ieškovės sąskaitose faktūrose nurodyto nuomotų pastolių kiekio, todėl ieškovei byloje įrodžius, jog ginčo sąskaitose faktūrose pastolių nuomos mokestis atsakovei buvo paskaičiuotas tinkamo dydžio, teismas ieškinio reikalavimą šioje ieškinio dalyje laiko įrodytu, todėl patenkina.
Dėl sutartinių nuostolių už prarastus pastolius reikalavimo
33. Byloje atsakovė dalį ieškovės reikalavimo dėl nuostolių už prarastus pastolius priteisimo pripažino pagrįstu ir nesutiko su šiuo ieškinio reikalavimu tik dalyje dėl 305,65 Eur be PVM dydžio sutartinių nuostolių už prarastus pastolius. Atsakovė įrodinėjo, jog 305,65 Eur be PVM dalyje nuostolių reikalavimą ieškovė atsakovei pareiškė dėl 5 viršutinių L formos rėmų, kuriuos atsakovė jai yra grąžinusi, bei 8 ZB padų - domkratų, kurių atsakovė nesinuomojo iš ieškovės. Tai patvirtina bylos duomenys, todėl šioje dalyje reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pareikštas nepagrįstai.
34. Ieškovė tvirtino, jog atsakovė nėra grąžinusi išsinuomotų 8 ZB padų - domkratų kartu su kitomis pagal Aktą Nr. 03 trūkstamomis (atsakovės pripažintomis prarastomis) pastolių dalimis, kurių bendra kaina siekia 1 364,36 Eur be PVM (1 650,88 Eur su PVM) ir todėl turi atlyginti ieškovei padarytus sutartinius nuotolius, remiantis Sutarties 4.2.7. punktu.
35. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); 3) kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.
36. Kilus šalių ginčui, ištyręs šalių atstovų paaiškinimus bei byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, jog 2023 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymu (sprendimo 18 punktas) atsakovė iš esmės yra atsiskaičiusi su ieškove pagal kitas 3 ginčo sąskaitas faktūras Nr. 3253, 3254, 3293 (pastaba: motyvai nurodyti sprendimo 31 punkte, todėl nebekartojami) teismas konstatuoja, jog šalių ginčas dėl nuostolių už prarastus/sugadintus pastolius šioje byloje vyksta dėl ginčo sąskaita faktūra Nr. 3333 ieškovės apskaičiuotos ir reikalaujamos atlyginti 1 364,36 Eur be PVM nuostolių sumos, kurios didžiosios dalies reikalavimą atsakovė pripažino, tačiau ginčija 305,65 Eur be PVM nuostolių sumą.
37. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė nuostolių reikalavimą bei visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl sekančių priežasčių:
38. Pirma, bylos dalykas kildinamas iš Akto Nr. 03, kurį abi šalys pripažino kaip teisėtą ir galiojantį. Atsakovė jo neginčijo ir nesinaudojo Sutartyje sutarta galimybe dviejų dienų laikotarpiu po akto gavimo dienos apžiūrėti pastolių klojinius pagal Akte Nr. 03 fiksuotus pastolių dalių trūkumus (Sutarties 4.1.4., 4.2.11. punktai), todėl teismas, atsižvelgęs į pačios atsakovės veiksmus dėl ginčo dalyko, neturi pagrindo šiuo Aktu nesiremti ir, atsižvelgęs į Sutarties 4.1.4. punkto šalių susitarimą nuostolių dėl sugrąžintų sugadintų, trūkstamų pastolių faktą teisiškai įforminti defektų nustatymo aktu, laiko įrodytomis faktines aplinkybes, jog ginčo atveju Akte Nr. 03 fiksuoti pastolių dalių trūkumai buvo padaryti. Tuo labiau, jog iš esmės visus Akte Nr. 03 užfiksuotus pastolių dalių trūkumus, apart 22. punkte užfiksuoto 8 vnt. ZB padų - domkratų trūkumo, atsakovė pripažino. Akto Nr. 03 22 punkte užfiksuotas 8 vnt. ZB padų - domkratų (122,80 Eur be PVM) trūkumas yra taip pat užfiksuotas ranka rašytuose pastolių dalių 2022 m. sausio 10 d. pervežimo bei 2022 m. liepos 20 d. parvežimo aktuose. Atsakovė šiuos 2022 m. sausio 10 d. pervežimo bei 2022 m. liepos 20 d. parvežimo aktuose ranka padarytus prierašus ginčijo kaip padarytus neteisėtai, vienašališkai ieškovės vadovo ne jų surašymo metu, tačiau vėliau. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko dėl šių prierašų prirašymo ieškovės ir atsakovės vadovams derinant galutinius atsakovės grąžintų pastolių skaičius. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog į bylą ieškovės pateiktas elektroninis laiškas (kuriuo ieškovė informavo atsakovę apie Aktą Nr. 03 bei apie nerastas pastolių detales, tame tarpe ir 8 vnt. kojų, kuriomis abi šalys pripažino vadinančios būtent ZB padus - domkratus) buvo 2022 m. liepos 21 dienos bei visas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais dėl ginčo dalyko (galimai padarytų nuostolių pagal Aktą Nr. 03) vyko 2022 m. liepos 21 - 22 d. Taigi iš esmės poros dienų bėgyje po ginčo Akto Nr. 03 surašymo. Be to, ieškovės atsakovei siųstame 2022 m. liepos 21 d. 9:47 val. laiške matyti labai aiškiai ieškovės atstovo A. T. įrašytos aplinkybės apie 19 vnt. kojų iš objekto paėmimą bei 8 vnt. kojų neradimą. O tai atitinka 2022 m. sausio 10 d. pervežimo bei 2022 m. liepos 20 d. parvežimo aktuose ranka padarytų įrašų turinį. Nustatytų aplinkybių pasekoje teismas laiko įrodytu, jog 2022 m. sausio 10 d. pervežimo bei 2022 m. liepos 20 d. parvežimo aktuose prierašai dėl negrąžintų 8 vnt. kojų buvo padaryti vienasmeniškai ieškovės vadovo A. T., tačiau tai nepaneigia paties 8 vnt. ZB padų - domkratų negrąžinimo ir pačių ginčo įrašų teisingumo fakto, kadangi ir be šių prierašų pervežimo ir parvežimo aktuose atsakovė buvo tinkamai ieškovės Sutartyje nustatytais terminais raštu (elektroninio laiško forma) informuota apie ginčo 8 vnt. ZB padų - domkratų trūkumą ir turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teisę dviejų parų bėgyje patikrinti šių aplinkybių tikrumą peržiūrėdama pastolių klojinius pas ieškovę bei nesutikti su Akto Nr. 03 22 punkto įrašu, tačiau to nepadarė. Taigi iš esmės pačios atsakovės veiksmais rodo, jog atsakovė sutiko atlyginti visus nuostolius pagal Aktą Nr. 03 ieškovei ir prarado teisę ginčyti minėtu aktu nustatytus nuostolius (Sutarties 4.1.4., 4.2.11. punktai). Be to, nors atsakovė ginčijo ieškovės vadovo ranka padarytų įrašų teisėtumą, tačiau jų neįrodinėjo jokiais leistinais įrodymais (atsakovė neprašė teisme dėl ginčijamų aplinkybių apklausti, nei atsakovės vadovo, nei kitų Sutarties vykdyme ginčo metu dalyvavusių darbuotojų) ir nepaneigė ieškovės atstovų nurodytų aplinkybių, jog minėti prierašai 2022 m. sausio 10 d. pervežimo bei 2022 m. liepos 20 d. parvežimo aktuose buvo padaryti teisėtai, t. y. juos suderinus su atsakovės atstovo vadovu. Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovės atstovo paaiškinimus, jog atsakovės vadovas 2022 m. liepos 22 d. 7:46 val. elektroniniu laišku nurodydamas ieškovės vadovui A. T. atsiųsti lentelę su pasiimtais ir grąžintais pastoliais, tokiu būdu pareiškė prieštaravimus dėl Akto Nr. 03, kadangi iš viso susirašinėjimo turinio nei viename laiške, kuriuo atsakovė atsakė ieškovei 2022 m. liepos 21-22 d. laikotarpiu, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, nematyti nei vieno atsakovės teiginio, kuris aiškiai rodytų nesutikimą su ieškovės nurodytų trūkstamų/negrąžintų pastolių detalių sąrašu, nurodytu tiek siųstame Akte Nr. 03, tiek įvardintu ir pačiame elektroninių laiškų turinyje. Vien atsakovės prašymas pateikti lentelę dėl paimtų ir grąžintų pastolių pats savaime nerodo jokių Sutarties šalies ketinimų ar nuomonės dėl ieškovės nurodytų patirtų nuostolių dėl negrąžintų pastolių. O kitų duomenų, kurie patvirtintų aiškų atsakovės norą ir ketinimą prieštarauti dėl ieškovės nustatytų nuostolių, atsakovė į bylą nepateikė.
39. Ištyręs byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų visumą, teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė negrąžino ieškovei išsinuomotų 8 vnt. ZB padų - domkratų. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog priimdama laikinai naudotis ir valdyti įrangą (pastolius), ji turėjo pareigą pastolius prižiūrėti ir saugoti, o pasinaudojusi grąžinti tokios būklės, kokios gavo. Atsakovė šią pareigą atliko netinkamai, t. y. negrąžino išsinuomotų ginčo pastolių ieškovei, todėl pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalyje bei Sutarties 4.2.4. - 4.2.7. punktuose numatytas pareigas. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Nors atsakovės atstovas nesutiko, kad ieškovei nebuvo grąžinti 8 vnt. ZB padų - domkratų, šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, t. y. kad atsakovei ieškovas perdavė „užsakytus“ pastolius – 8 vnt. ZB padų - domkratų, kitaip vadinamų kojų – 2022 m. sausio 10 d. bei jog 2022 m. liepos 20 d. atsakovė jų ieškovei negrąžino. Ginčo pastolių trūkumo/negrąžinimo ieškovei faktas įformintas Aktu Nr. 03, kuriame aiškiai fiksuoti trūkstamų pastolių kiekiai, rūšis bei jų vertė, tame tarpe ir 8 vnt. ZB padų - domkratų, todėl atsakovė 2022 m. liepos 21 d. el. laišku iš ieškovės gavusi minėtą Aktą Nr. 03, būdama verslininke, taigi asmeniu, kuriam taikomi aukštesni atsakingumo ir atidumo reikalavimai, su juo nesutikdama savo Sutartines teises turėjo įgyvendinti Sutartyje numatytu būdu – pareikšdama rašytinius prieštaravimus dviejų dienų bėgyje bei apžiūrėdama pastolių klojinius, tačiau to nepadarė. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – išsinuomojus ir negrąžinus pastolių dalių, kurios nurodytos Akte Nr. 03 – bei ieškovei kilusių nuostolių, kurių dydis pagal Aktą Nr. 03 siekia 1 650,88 Eur su PVM (1 364,36 Eur be PVM) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jie kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nors atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ji grąžino visus jai nuomos pagrindu ieškovės perduotus pastolius, tačiau Akte Nr. 03 trūkstamų pastolių grąžinimo fakto atsakovės atstovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų pastolių grąžinimą, nepateikė. Todėl priešingai, nei teigia atsakovės atstovas, pagrindo nesivadovauti į bylą pateiktais pastolių perdavimo ir grąžinimo aktais, nėra. Atitinkamai dėl to, atsakovė privalo kompensuoti visų ieškovės negrąžintų pastolių vertę, kuri nurodyta Akte Nr. 03 ir sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punkte – 1 650,88 Eur su PVM (1 364,36 Eur be PVM).
40. Antra, atsižvelgiant į Ako Nr. 03 turinį, atsakovės argumentai dėl 5 vnt. L formos rėmų vertės – 182,85 Eur be PVM – nepagrįsto įskaičiavimo į sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punkto – 1 650,88 Eur su PVM (1 364,36 Eur be PVM) – nuostolių už dingusius pastolius sumą ir dėl to egzistuojančio poreikio šią sumą išminusuoti iš ieškiniu reikalaujamų priteisti nuostolių sumos, šioje nuostolių dalyje ieškinį atmetant, laikytini nepagrįstais, kadangi Akte Nr. 03 esančiame išnuomotų įrenginių sąraše net nėra fiksuota, jog tokie pastoliai būtų buvę atsakovei išnuomoti, o atsakovė, kaip jau konstatuoja anksčiau, Akto Nr. 03 turinio neginčijo. Atsakovės atstovo argumentus dėl ieškovės iš atsakovės statybos objekto parsivežto 5 vienetais per didelio L formos rėmų kiekio teismas pripažįsta įrodytais, įvertinant tai, jog šių pastolių perviršį rodo tiek ranka rašytų pastolių dalių 2022 m. sausio 10 d. pervežimo bei 2022 m. liepos 20 d. parvežimo aktų įrašai (2022 m. sausio 10 d. pervežti L-7; 2022 m. liepos 20 d. parvežti L-11+1), tiek turimą 5 vnt. L formos rėmų perviršį patvirtina ir pati ieškovė. Tačiau teismas taip pat konstatuoja, jog šios aplinkybės niekaip neįtakoja atsakovės pagal Aktą Nr. 03 ir sąskaitos faktūros Nr. 3333 3 punktą turimų atlyginti nuostolių už pastolių trūkumą dydžio, kadangi ieškovei tvirtinant, jog minėtas L formos perviršis yra per klaidą ieškovės parsivežti kito nuomotojo L formos pastoliai, kuriuos atsakovė yra raginama atsiimti, atsakovė šių aplinkybių jokiais leistinais įrodymais nepaneigė. Priešingai, atsakovės veiksmai po Akto Nr. 03 gavimo nereiškiant jokių pretenzijų dėl jo turinio, netikrinant pastolių klojinių pas ieškovę rodo, jog atsakovė pripažino minėtame akte fiksuotų duomenų teisingumą. Taigi jame nesant įrašų apie atsakovės minimus 5 vnt. L formos rėmų, tokia atsakovės pozicija yra laikytina pasirinkta gynybos versija. Ginčo byloje teismo sprendimas yra priimamas ieškinio faktinių aplinkybių bei dalyko ribose ir negali būti priemonė šalims išspręsti kitus aktualius teisinius klausimus/ginčus, todėl atsakovė norėdama išspręsti ieškovės turimo perviršio L formos pastolių įskaitymo klausimą, savo galimai pažeistas civilines teises privalėjo įgyvendinti tinkamu procesiniu būdu – priešieškiniu reikšdama reikalavimą dėl jų vertės įskaitymo, tačiau to byloje nepadarė. Todėl šiuos atsakovės argumentus teismas laiko nenusijusiais su ginčo dalyku ir atmeta kaip nepagrįstus.
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, neįrodė grąžinusi ieškovės nurodomus kaip trūkstamus nuomos pagrindu jai ieškovės perduotus pastolius, kurie nurodyti Akte Nr. 03, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.138 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.499 straipsnio 1 dalis).
Dėl reikalavimo priteisti pridėtinės vertės mokestį
42. Dėl tarp šalių kilusio ginčo ar įsiskolinimas už nuomą bei nuostolių dydis turėtų būti priteisiamas su PVM ar be šio mokesčio, teismas pažymi, jog šalių ginčui prejudicinę reikšmę turinčia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-269-569/2023, kurioje pasisakyta dėl to paties šalis siejančio Sutartinio teisinio santykio aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutartinių prievolių mokėjimo konstatavo, jog: „šalys sudarytoje Sutartyje susitarė, kad, praradus pastolius, atlygintinos žalos dydis apims pastolių kainą, nurodytą perdavimo dokumentuose, t. y. į ją įskaitant ir PVM mokestį, kurį ieškovė <...> privalės sumokėti valstybei (Sutarties 4.2.7 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad priteisus iš atsakovės ieškovės naudai PVM, pastaroji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes būtų atskaičiusi PVM iš mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui ir papildomai gautų šią sumą iš atsakovės“.
43. Šalys Sutarties 1.2. punktu sutarė, jog į pastolių nuomos kainą įeina ir 21 proc. PVM mokestis. Sutarties 4.2.7. punkto sąlyga dėl nuostolių už pastolių sugadinimą ar praradimą apmokėjimo ginčo laikotarpiu buvo tokia pati, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2A-269-569/2023 tarp šalių teismine tvarka spręsto ginčo pagal tą pačią Sutartį metu. Todėl teismas, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-269-569/2023, konstatuotais prejudiciniais faktais dėl PVM mokesčio sumokėjimo pagal Sutartį, laiko pagrįstais ieškovės argumentus dėl įsiskolinimo už pastolių nuomą bei nuostolių atlyginimą sumokėjimo kartu su 21 proc. dydžio PVM laiko pagrįstais, o atsakovės atstovo argumentus, jog ieškovė yra PVM mokėtoja, kuri atskaito PVM, todėl priteisus iš atsakovės ieškovės naudai PVM, pastaroji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes būtų atskaičiusi PVM iš mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui ir papildomai gautų šią sumą iš atsakovės, atmeta kaip visiškai nepagrįstus, neatitinkančius Sutartimi šalių sutartų mokėjimų ir atsiskaitymo sąlygų.
Dėl delspinigių priteisimo
44. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 78,30 Eur delspinigius, už praleistą terminą apmokėti skolą ir nuostolius pagal Sutartį, remiantis Sutarties 5.7. punktu.
45. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis).
46. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių, ir kitas aplinkybes kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.
47. Minėta, jog šalys Sutarties 5.7. punktu susitarė, jog tuo atveju, jeigu nuomininkas uždelsė mokėjimus ilgiau, nei nurodyta 5.2. punkte, nuomininkas moka 0,02 baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos pagal Sutartį sumos (delspinigiai skaičiuojami nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos).
48. Atsakovė ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo bei jų procentinio dydžio, jų apskaičiavimo neginčijo. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė paskaičiavo ir iš atsakovės prašo priteisti Sutartyje sutarto dydžio - 0,02 procento dydžio, t. y. 78,30 Eur delspinigius, skaičiuojant juos nuo laiku (per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo, Sutarties 5.2., 5.7. punktai) pagal ginčo sąskaitas faktūras Nr. 3253, 3254, 3293, 3333 nesumokėtų įsiskolinimo sumų už mažiau, nei 180 dienų. Vertindamas ieškovės prašomų iš atsakovės priteisti delspinigių dydį ir atsižvelgęs į tarp šalių sutartimi susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, į tai, jog sutartys buvo sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, į tai, kad atsakovė savo sutartinės prievolės apmokėti už išsinuomotus pastolius ir atlyginti prarastų pastolių vertės nuostolius nėra įvykdžiusi ir dalį įvykdė tik po bylos iškėlimo teisme bei tai, jog ieškovės paskaičiuota ir iš atsakovės prašoma priteisti delspinigių suma neviršija Sutartimi atsakovės įsipareigotos mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigių sumos, į tai, jog šalių sutartas ir ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje, teismas daro išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma nėra aiškiai per didelė arba neprotingai didelė, todėl ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkina visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovei 78,30 Eur delspinigius.
Dėl palūkanų priteisimo
49. Ieškovė ieškinyje formuluoja reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
50. Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAKSVPĮ 2 str. 5 d.). Konstatavus, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti pinigines prievoles pagal Sutartį, ieškovei, kaip ūkio subjektui iš atsakovės, kaip ūkio subjekto, priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 2 162,80 Eur (kurią sudaro teismo sprendimu priteisiamo 2 084,50 Eur įsiskolinimo bei 78,30 Eur delspinigių suma), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (kuria laikytina pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo teisme diena, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., MAKSVPĮ 3 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų
51. Kadangi ieškinys dalyje dėl 1056,68 Eur skolos priteisimo nutraukiamas, todėl ieškovei grąžintini 75 procentai už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 19,97 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 2 d.).
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
53. Patenkinus ieškinį iš esmės visoje apimtyje spręstinas bylą laimėjusios ieškovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas (CPK 93 straipsnis).
54. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1889,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumokėjo: 18,00 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; 55,00 Eur žyminio mokesčio primokėjo už ieškinį, pareikštą po atsakovės pareikštų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo; 118,64 Eur išlaidas, apmokėjus išieškojimą pagal teismo įsakymą vykdžiusio antstolio paskaičiuotas būtinąsias vykdymo išlaidas su PVM; 1 700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už pareiškimo dėl eismo įsakymo išdavimo, ieškinio parengimą ir ieškovės atstovavimą 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. gegužės 21 d., 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžiuose.
55. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos advokato (jos interesų) atstovavimo teisme išlaidos nėra per didelės, visos kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš atsakovės ieškovei (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
56. Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo patirta teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260, 270, 273 straipsniais, 294 straipsnio 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
civilinę bylą Nr. e2-3141-641/2023 (teisminio proceso Nr. 2-25-3-01726-2022-4), iškeltą pagal ieškovės UAB „Industrial group“ ieškinį atsakovei UAB „Guresta“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, nutraukti dalyje dėl ieškinio reikalavimo – priteisti 1 056,68 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt šešių eurų 68 euro centų) skolos.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Guresta“ ieškovei UAB „Industrial group“ 2 084,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų 50 eurų centų) skolą, 78,30 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 162,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 889,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei UAB „Industrial group“ 19,97 Eur (devyniolika eurų 97 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0131162202265. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Rasa Milvydaitė