Baudžiamoji byla Nr. 2K-222/2006

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                                 2006 m. kovo 14 d.                              

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant R. Bartulienei,       

dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,

gynėjui A. Palamarčukui,

nukentėjusiajai J. Š.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. I. (Č. I.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Č. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Pagal BK 64 straipsnį šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nuosprendį Č. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu Č. I. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo Č. I. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

            Č. I. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 30 d., apie 18-20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė S. G. automobilio keltuvu du smūgius į galvą ir koja vieną smūgį į kairįjį šoną. Nuo galvos sumušimo, atsiradus komplikacijoms, S. G. mirė.

            Kasaciniu skundu Č. I., neginčydamas kaltės ir veikos kvalifikacijos, prašo pakeisti teismų sprendimus sušvelninant jam paskirtą bausmę. Č. I. teigia, kad skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos. Kasatorius įsitikinęs, kad byloje be teismų nustatytos yra dar dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kasatoriaus veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, nes iki įvykio S. G. pastoviai grasino jį papjauti ir šių grasinimų kasatorius pagrįstai bijojo. Tai laikytina kasatoriaus atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Be to, S. G. priekabiavo prie kasatoriaus draugės, tai kasatorių labai įskaudino. Tokia aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 2 dalį taip pat turi būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra įrodymų, siejančių jo apsvaigimą nuo alkoholio su padarytu nusikaltimu, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Č. I. taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes rengiant apeliacinį skundą jis neturėjo advokato. Be to, nemokančiam lietuvių kalbos kasatoriui iki šiol neįteiktas nuosprendžio  ir nutarties vertimas į rusų kalbą.

            Kasacinis skundas atmestinas.

 

            Dėl Č. I. paskirtos bausmės

 

Teismas, skirdamas Č. I. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Č. I. teisiamas ne pirmą kartą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės padarė labai sunkų nusikaltimą – kito žmogaus nužudymą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Todėl laikytina, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagrįstai. Teismas nustatė Č. I. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir paskyrė jam dvejais metais didesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė, atsižvelgiant į Č. I. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atitinka BK 54 straipsnio nuostatas. Kadangi Č. I. padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šioje byloje, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas pagrįstai pridėjo neatliktos bausmės dalį prie bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu. Bausmės dydžio klausimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Šiuo klausimu pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde nurodomi Č. I. motyvai nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Č. I. nuomone, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis S. G. elgesys. Tokia nuomonė nepagrįsta. Šiuo atveju provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Iš bylos matyti, kad įvykio metu S. G. jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę Č. I. jį nužudyti, neatliko. S. G. pasakymas Č. I., kad dėl suduoto smūgio jį papjaus, nelaikytinas provokuojančiu elgesiu, nes taip sakydamas S. G. išreiškė nepasitenkinimą Č. I. jam suduotu smūgiu ir sąmoningai neskatino Č. I. prieš jį nusikalsti. Pripažinti Č. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo teiginius, kad S. G. priekabiavo prie jo draugės, nėra pagrindo.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – pagrįstai pripažinta Č. I. atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Teisiamajame posėdyje buvo tiriama, ar Č. I. girtumas turėjo įtakos jo padarytam nusikaltimui, ir ši aplinkybė pasitvirtino. Be to, pats Č. I. teisme pripažino, kad įvykio metu alkoholis turėjo įtaką jo veiksmams, nes jis sunkiai valdėsi. Tai, kad nuosprendyje išdėstytuose bausmės skyrimo motyvuose minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta netiksliai, nėra pagrindas laikyti, kad tokios aplinkybės byloje nėra.

 

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

 

            Č. I. teisiamajame posėdyje buvo išaiškintos jo teisės, nustatytos BK 22 straipsnyje, tarp jų – teisė turėti gynėją, Č. I. savo teises suprato. Pagal tuometines ir dabar galiojančias BPK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi užtikrinti gynėjo dalyvavimą, jei kaltinamasis ar nuteistasis to prašo. Šioje byloje nėra duomenų, kad Č. I. prašė teismo užtikrinti gynėjo dalyvavimą rengiant apeliacinį skundą. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad rengiant apeliacinį skundą jis neturėjo advokato ir taip buvo pažeista jo teisė į gynybą, atmestini.

            Iš bylos matyti, kad kasatorius pasirašytinai gavo apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą lietuvių ir rusų kalba (T. 2, b.l. 95). Šioje byloje nėra duomenų, kad kasatoriui buvo išsiųstas rašytinis apeliacinės instancijos teismo nutarties vertimas į rusų kalbą. Tačiau pažymėtina, kad rengiant kasacinį skundą dalyvavo jo gynėjas, kasacinį skundą pasirašė pats Č. I., iš šio skundo turinio matyti, kad tiek apkaltinamojo nuosprendžio, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys Č. I. yra aiškus.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Nuteistojo Č. I. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                           Antanas Klimavičius

                      

 

                                                                                                                       Vytautas Piesliakas

 

 

                                                                                                                       Albinas Sirvydis