Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-113/2013
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00891-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;
(S)
1.1.8.1; 1.2.14.1.2.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,
kolegijos teisėjų Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,
nuteistajam M. G., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. G. (M. G.) pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir skyrė jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems ) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
I. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, priteista I. A. iš M. G. 850 Lt turtinės žalos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
M. G. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2012 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu būdu įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš buitinėse patalpose daiktų spintelėje buvusios I. A. rankinės pagrobė pastarajam priklausančius 850 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, kad prisiima atsakomybę ir bausmę už padarytą nusikaltimą, bet kategoriškai nesutinka su teismo išvadomis, jog į pastatą įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti turtą, nes tai leidžia manyti, kad nusikaltimą padarė piktybiškai ir iš anksto suplanavęs. Teigia, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjo įsidarbinti, ir prašo iš nuosprendžio išbraukti žodžius, jog įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti turtą. Apeliantas prašo atsižvelgti į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo gyvenimo aplinkybes ir pakeisti nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę.
Taip pat apeliantas pašo jam pakeisti bausmės atlikimo vietą, bausmę atliekant pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Nurodo, kad nori dirbti savo šeimos ir valstybės labui, nori padengti visus ieškinius, o bausmę atliekant įprastuose pataisos namuose jam nebūtų sudarytos tokios galimybės.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.
Iš nuteistojo N. G. apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis iš esmės neginčija padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teigia, jog į pastatą, kuriame buvo įvykdyta vagystė, ėjo ne iš anksto suplanavęs nusikaltimą, į pastatą nesibrovė, o tik ėjo ten ieškotis darbo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, konstatuotina, jog tokie apelianto teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei įrodymams. Iš liudytojo I. A., kuris vėliau pripažintas nukentėjusiuoju, parodymų nustatyta, kad patekti į pastatą, kuriame buvo įvykdyta vagystė, reikalinga skambinti ir prisistatyti. Jokie pašaliniai asmenys į pastatą neįleidžiami, durys į pastatą yra nuolatos užrakintos (b. l. 15–16). Tokius pačius parodymus nukentėjusysis parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 19–20) bei teisiamojo posėdžio metu (b. l. 154). Taigi iš nukentėjusiojo duotų nuoseklių parodymų bei įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad į patalpas laisvai patekti negalima, todėl nuteistojo teiginiai, jog jis į patalpas nesibrovė, yra paneigti faktinėmis bylos aplinkybėmis ir pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis į pastatą įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti turtą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo argumentai, jog jis į pastatą atėjo pagal skelbimą dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintini kritiškai, nes nėra duomenų, jog įmonė būtų davusi skelbimą, kad ieško darbuotojų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad M. G. padarė tyčinį nusikaltimą, ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.
Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo paskirti švelnesnę bausmę, tačiau, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog M. G. nevedęs, niekur nedirbo, neturi legalių lėšų pragyvenimui, praeityje aštuonis kartus teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors apeliantas teigia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, jo sunkios gyvenimo aplinkybės, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nuteistajam M. G. paskyrė žymiai mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta už šios bausmės vidurkį ir dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Kaip matyti iš nuteistojo M. G. apeliacinio skundo, nuteistasis prašo pakeisti bausmės atlikimo vietą, bausmę atliekant pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 50 str. 3 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjime, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas net aštuonis kartus, nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai nebus pasiekti M. G. bausmę atliekant švelnesnėmis sąlygomis. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis nori dirbti, padėti šeimai bei atlyginti žalą, taip pat nesudaro išskirtinių sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.