(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

                Naujoji Akmenė        

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37778-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

P. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė savo sugyventinei I. F. du smūgius delnais į veido sritį, vieną kartą trenkė kirvio šonu į kairę koją ir tokiais savo veiksmais sukėlė sugyventinei I. F. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

P. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre nesigydo, supranta, kuo yra įtariamas. I. F. yra jo sugyventinė jau apie 10 metų, abu gyvena (duomenys neskelbtini), veda bendrą buitį. Per tuos metus jų šeimoje yra buvę visokių nutikimų, jis yra prieš sugyventinę smurtavęs, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2020 m. rugsėjo 20 d. ryte abu su sugyventine buvo pas draugą, kur gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė abu nemažai, tačiau nekonfliktavo. Apie 16.00 val. grįžo namo ir pradėjo konfliktuoti, sugyventinė pradėjo jam dėl kažko priekaištauti, neprisimena dėl ko. Dėl buvusio girtumo visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Prisimena momentą, kad konflikto metu būnant miegamajame, jis laikė kirvį, ką su juo darė ir ar juo trenkė sugyventinei, negali pasakyti. Jam atrodo, kad netrenkė, bet jei I. F. taip sako, tai taip ir buvo. Kiek pamena, peilio į sugyventinę nemetė. Momento, kad būtų prieš sugyventinę smurtavęs suduodamas jai smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat nepamena, bet neneigia, kad smurtavo prieš sugyventinę padarydamas šiai guzus kaktoje ir nubrozdinimą kaktoje, nes prieš tai tokių sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Tai bus atsiradę po jo smurto. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 72-75). P. J. 2020 m. rugsėjo 29 d. papildomai parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas ir dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nori patikslinti savo parodymus, nes visiškai išsiblaivęs ir pergalvojęs prisiminė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 16.20 val. tarp jo ir sugyventinės I. F. kilo konfliktas dėl to, kad sugyventinė buvo paslėpusi jo banko kortelę, jis dėl to pyko, o sugyventinė tiesiog norėjo, kad jis nepragertų visų pinigų. Šio konflikto metu jis trenkė du kartus delnu sugyventinei į veido sritį, neprisimena, kad būtų metęs į sugyventinę peilį, mano, kad jei ir buvo paėmęs peilį, galėjo nebent pagąsdinti, bet tikrai negalėjo peilio į sugyventinę mesti. Po to jis paėmė šalia buvusį kirvį ir buka dalimi trenkė I. F. į kairę koją. I. F. dėl jo smurto iškvietė policiją. Jis dėl tokio savo poelgio tikrai labai gailisi, I. F. šio konflikto metu jį visaip provokavo, įžeidinėjo ir panašiai. Blaivas jis taip nebūtų pasielgęs (b. l. 80).

Be P. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. F. parodė, kad P. J. yra jos sugyventinis jau 10 metų, gyvena kartu P. J. namuose (duomenys neskelbtini). Jų santykiai geri. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 16.00 val. jiems būnant namuose, miegamojo kambaryje, ji ir P. J. buvo stipriai išgėrę. P. J. tikriausiai pasirodė, kad ji planuoja kažkur išeiti su jo banko kortele. Iš tikrųjų ji buvo paėmusi ir paslėpusi sugyventinio banko kortelę. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu P. J. pradėjo mušti ją delnais, sudavė apie du kartus į veido sritį, prakirto apatinę lūpą ir padarė sumušimą kaktoje, guzų, nubrozdinimų nebuvo, buvo tik paraudimas kaktos srityje. Po to ji įsiuto ir pradėjo sugyventinį, kaip tik galėjo, įžeidinėti, vadino invalidu ir visaip kitaip negražiai. P. J. įsiuto ir bandė mesti peilį, bet ne į jos pusę, gal norėjo ją pagąsdinti, žinoma nepataikė, po to pasiėmė kirvį ir kirvio šonu, ne aštriąja dalimi, vieną kartą sudavė jai į kairę koją. Tokiais savo veiksmais P. J. sukėlė jai fizinį skausmą. Tuomet išgėrusi ji stipraus skausmo nejautė. Tik buvo pikta, kad sugyventinis prieš ją ranką kelia, todėl paskambino ir apie įvykį pranešė policijai. Sumuštas vietas jai pradėjo skaudėti vėliau, skaudėjo apie parą laiko, tačiau į medikus ji nesikreipė, vaistų nevartojo. Jei reikėtų įvertinti P. J. jai sukeltą skausmą nuo 1 iki 10 balų, tai sukeltą skausmą vertintų tik 2 balais. Ji tik labiau išsigando tos situacijos, kai P. J. prieš ją smurtavo, jai negrasino, sugyventinis tuo metu nieko nekalbėjo, nes jis ir taip mažai ir beveik nesuprantamai kalba. Civilinio ieškinio ji nereiškia, norėtų su P. J. susitaikyti, nes pati išprovokavo tokį sugyventinio smurtą (b. l. 31-34);

– 2020 m. sausio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 1);

– 2020 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota įvykio vieta, asmens apžiūra ir paimti objektai (b. l. 20-28).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir P. J. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, P. J. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios I. F. parodymai, apžiūros protokolo duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. P. J. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis konflikto metu sudavė savo sugyventinei I. F. du smūgius delnais į veido sritį, vieną kartą trenkė kirvio šonu į kairę koją ir tokiais savo veiksmais sukėlė sugyventinei I. F. fizinį skausmą. P. J. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti P. J. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurią, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

P. J. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 89-92).

Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 94).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

P. J. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, 2017 m. liepos 24 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir BK 38 straipsnio 1 dalimi (b. l. 55-57), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 58-59), nedirba (b. l. 60), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 62). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamojo girtumas neužfiksuotas alkotesteriu, nes dėl girtumo kaltinamasis nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, tačiau jis pripažino buvęs neblaivus ir tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, P. J. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme P. J. išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. 17.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. 14.52 val. (1 diena) ir laikytina P. J. atlikus 2 laisvės apribojimo dienas (b. l. 65-67, 83-84).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 74-75).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietoje paimtas peilis ir kirvis, perduoti saugoti Telšių apskrities policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato administratorei, sunaikintini (b. l. 46-49).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti P. J. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme P. J. išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. 17.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. 14.52 val. (1 diena) ir laikyti P. J. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti P. J. 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietoje paimtus peilį ir kirvį, perduotus saugoti Telšių apskrities policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato administratorei, sunaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti P. J., kad jis privalo:

– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti P. J., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                         Jolanta Jasutienė