Baudžiamoji byla Nr. 1A-83/2014

                                                            Proceso Nr. 1-06-1-03047-2005-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2; 1.2.14.7.2 1.2.18.10 (N)

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Violetos Ražinskaitės, 

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

nuteistojo gynėjams Arūnui Koskui, Sigitui Židoniui, Algirdui Gurauskui,  

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio    2 dalyje (dėl 100 000 Lt paramos lėšų pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 1 893 250,60 Lt ASK „X“ lėšų pasisavinimo), ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 100 000 Lt paramos lėšų pasisavinimo) -  laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 1 893 250,60 Lt ASK „X“ lėšų pasisavinimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu,         9 dalimi, paskirtos bausmės ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-01 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė R. A. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)              105 straipsnio 1 dalimi, iš R. A. priteista 44,73 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. A. nuteistas už tai, kad būdamas asociacijos – X miesto automobilių sporto klubo „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), prezidentu ir, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574            21 straipsniu, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01 tyčia apgaulingai tvarkė X miesto automobilių sporto klubo „X“ buhalterinę apskaitą: X automobilių sporto klubo „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), įtraukti į klubo „X“ buhalterinę apskaitą nepateikė 2005-09-12 kasos pajamų orderio LAF Nr. 2258180 apie 15000 Lt paramos gavimą iš V. M. individualios įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), ir ši paramos gavimo operacija nebuvo įtraukta į klubo buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti X miesto automobilių sporto klubo „X” turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01.

Be to, R. A., būdamas X miesto automobilių sporto klubo „X“ prezidentu, taip pat atlikdamas klubo kasininko pareigas, vadovaujantis 2002-09-10 įregistruotų klubo įstatų pakeitimų 7.7 punktu, reglamentuojančiu, kad prezidentas organizuoja ir vykdo klubo veiklą, įstatų 7.9 punktu, reglamentuojančiu, kad prezidentas valdybos sprendimais sudaro klubo sandorius, nuo 2004 metų vasario 5 d. iki 2005 metų sausio 13 d., žinodamas, kad realiai ūkinės operacijos tarp X miesto automobilių sporto klubo „X“ ir UAB „X“ neįvyks, iš X miesto automobilių sporto klubo „X“ AB banko „Hansabankas“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) mokamaisiais pavedimais pervedė į realiai jokios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“  pinigus:  2004 m. vasario 5 d. mokamuoju pavedimu Nr. 141 – 18 000 Lt, 2004 m. spalio 11 d. mokamuoju pavedimu Nr. 225 – 32 156 Lt, 2004 m. spalio 14 d. mokamuoju pavedimu        Nr. 226 – 49 348 Lt, 2005 m. sausio 13 d. mokamuoju pavedimu Nr. 277 – 21 000 Lt, iš viso 120 504 Lt, ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 120 504 Lt.

Be to, R. A., būdamas X miesto automobilių sporto klubo „X“ prezidentu, taip pat atlikdamas klubo kasininko pareigas, vadovaujantis 2002-09-10 įregistruotų klubo įstatų pakeitimų 7.7 punktu, reglamentuojančiu, kad prezidentas organizuoja ir vykdo klubo veiklą, įstatų 7.9 punktu, reglamentuojančiu, kad prezidentas valdybos sprendimais sudaro klubo sandorius, nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2005 m. rugsėjo 12  d. iš įmonių  iš viso gavo 100 000 Lt paramą X automobilių sporto klubui „X“, pasirašė klubo „X“ kasos pajamų orderiuose kaip pinigus gavęs asmuo, pinigų į klubo „X“ kasą neįnešė, kasos pajamų orderių nepateikė įtraukti į X m. automobilių sporto klubo „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims bei įmonėms ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 100 000 Lt:

nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. gruodžio 12 d. iš UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), gavo 60 000 Lt paramą X m. automobilių sporto klubui „X“: 2003-01-02  – 10 000 Lt, 2003-01-02 – 10 000 Lt, 2003-01-14 – 10 000 Lt, 2003-04-24 – 10 000 Lt, 2003-04-24 – 10 000 Lt, 2003-12-12 – 10 000 Lt, pasirašė klubo „X“ kasos pajamų orderiuose – 2003-01-02 orderyje LAC Nr. 7812824 ir 2003-01-02 orderyje LAC Nr. 7812825,  2003-01-14 orderyje LAE Nr. 3989503, 2003-04-24 orderyje LAC Nr. 7812852 ir 2003-04-24 orderyje LAC Nr. 7812853, 2003-12-12 orderyje LAE Nr. 3989502 kaip pinigus gavęs asmuo, pinigų į klubo „X“ kasą neįnešė, kasos pajamų orderių nepateikė klubo „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems: nuo 2003-01-01 iki 2003-11-03 visuomeniniais pagrindais apskaitą tvarkiusiai buhalterei K. K. bei nuo 2003-11-03 iki 2004-06-01 apskaitą tvarkiusiai UAB „Xs“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), įtraukti į klubo „X“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 60 000 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2004 m. vasario 26 d. iki 2004 m. kovo 1 d. iš UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), gavo 25 000 Lt paramą X automobilių sporto klubui „X“: 2004-02-26 – 10 000 Lt, 2004-02-27 – 10 000 Lt, 2004-03-01 –   5 000 Lt, pasirašė klubo „X“ kasos pajamų orderiuose – 2004-02-26 orderyje LAF Nr. 2258040, 2004-02-27 orderyje LAF Nr. 2258041, 2004-03-01 orderyje LAF Nr. 2258042 kaip pinigus gavęs asmuo, pinigų į klubo „X“ kasą neįnešė, kasos pajamų orderių nepateikė klubo „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems: nuo 2003-11-03 iki 2004-06-01 apskaitą tvarkiusiai UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), nuo 2004-06-01 iki 2006-06-01 apskaitą tvarkiusiai UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), įtraukti į klubo „X“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 25 000 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005-09-12 iš V. M. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), gavo 15 000 Lt paramą X automobilių sporto klubui „X“, pasirašė klubo „X“ 2005-09-12 kasos pajamų orderyje  LAF Nr. 2258180 kaip pinigus gavęs asmuo, pinigų į klubo „X“ kasą neįnešė, kasos pajamų orderio nepateikė klubo „X“ buhalterinę apskaitą nuo 2004-06-01 iki 2006-06-01 tvarkiusiai UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), įtraukti į klubo „X“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 15 000 Lt.

Be to, R. A., būdamas X miesto automobilių sporto klubo „X“ prezidentu, taip pat atlikdamas klubo kasininko pareigas, vadovaujantis 2002-09-10 įregistruotų klubo įstatų pakeitimų 7.7 punktu, reglamentuojančiu, kad prezidentas organizuoja ir vykdo klubo veiklą, įstatų 7.9 punktu, reglamentuojančiu, kad prezidentas valdybos sprendimais sudaro klubo sandorius, pažeisdamas 1997-08-28 Šiaulių m. savivaldybėje įregistruotų X m. automobilių sporto klubo „X“ įstatų                8 straipsnio 2 punktą, numatantį, kad klubo lėšos panaudojamos klubo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skiriamos jo nariams, išskyrus, kai nutraukiama veikla klubo sprendimu, pažeisdamas nuo 2004-02-14 įsigaliojusio 2004-01-22 Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, draudžiantį neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, pažeisdamas to paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktą, draudžiantį asociacijos turtą ir lėšas jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, skirstyti tos asociacijos ir valdymo organų nariams, pažeisdamas to paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą, draudžiantį asociacijai suteikti paskolas, pažeisdamas 1993-06-04 Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo  Nr. I-172 10 straipsnio 1 puntą (2002-04-18 įstatymo Nr. IX-854 redakcija), numatantį, kad paramos gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 punktą nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai, nuo 2005 m. gegužės 18 d. iki 2006 m. balandžio 28 d. pasisavino jam patikėtą didelės vertės X iesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 1 893 250,60 litų:

nuo 2005 m. gegužės 18 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. iš X m. automobilių sporto klubo „X“ kasos pagal kasos išlaidų orderius ūkio išlaidoms, įnešti į banką paėmė 724 440,79 Lt: 2005-05-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 86 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 1950 Lt, 2005-05-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 87 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 9000 Lt, 2005-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 88 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 7000 Lt, 2005-06-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 89 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 300000 Lt, 2005-06-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 90 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 55600Lt, 2005-06-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 91 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 30000 Lt, 2005-06-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 92 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 15500 Lt, 2005-06-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 93 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 11000 Lt, 2005-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 6000 Lt, 2005-07-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 95 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 18500 Lt, 2005-07-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 96 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 7800 Lt, 2005-07-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 97 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 9000 Lt, 2005-07-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 98 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 19000 Lt, 2005-07-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 99 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 56500 Lt, 2005-07-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 100 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 35000 Lt, 2005-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 101 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 45000 Lt, 2005-07-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 102 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 29000 Lt, 2005-09-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO 116 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 36910,79 Lt, 2005-09-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO 117 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 24600 Lt, 2005-09-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO 118 paėmė     4269 Lt, kuriuos turėjo išmokėti A. M. įnešti į banką, 2005-09-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO 119 įnešti į banką paėmė 351 Lt, 2005-09-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr.120 ūkinėms operacijoms atlikti paėmė 2460 Lt, iš viso paėmė 724440,79 Lt, iš kurių nuo 2005 m. vasario 18 d. iki 2005 m. rugsėjo 7 d. 126 950,19 Lt panaudojo klubo „X“ veikloje ir pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus, o 597 490,60 Lt pinigų ūkio išlaidoms nepanaudojo, pinigų panaudojimą ūkio išlaidoms patvirtinančių dokumentų X m. automobilių sporto klubo „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai, įtraukti į klubo „X“ buhalterinę apskaitą nepateikė ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 597490,60 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. nuo 2005-08-01 iki 2005-09-30 iš X m. automobilių sporto klubas „X“ kasos paėmė 1276100 Lt kaip paskolą pagal sutartį, iš anksto turėdamas tikslą jos negrąžinti: pagal 2005-08-01 kasos išlaidų orderį Nr. 103 paėmė 120000 Lt, pagal 2005-08-05 kasos išlaidų orderį Nr. 04 paėmė 75500 Lt, pagal 2005-08-08 kasos išlaidų orderį Nr. 05 paėmė 15500 Lt, pagal 2005-08-09 kasos išlaidų orderį Nr. 106 paėmė 15500 Lt, pagal 2005-08-10 kasos išlaidų orderį Nr. 07 paėmė 35000 Lt, pagal 2005-08-16 kasos išlaidų orderį Nr. 108 paėmė 15500 Lt, pagal 2005-08-18 kasos išlaidų orderį Nr. 109 paėmė 50000 Lt, pagal 2005-08-20  kasos išlaidų orderį Nr. 110 paėmė 20000 Lt, pagal 2005-08-24 kasos išlaidų orderį Nr. 111 paėmė 150000 Lt, pagal 2005-08-28 kasos išlaidų orderį Nr. 112 paėmė 28000 Lt, pagal 2005-09-01 kasos išlaidų orderį Nr. 113 paėmė 80000 Lt, pagal 2005-09-13 kasos išlaidų orderį Nr. 115 paėmė 300000 Lt, pagal 2005-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 123 paėmė 371 100 Lt, ir pagal šiuos kasos išlaidų orderius paimtų 1276100 Lt klubui negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 1276100 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. nuo 2005-10-25 iki 2006-04-28 iš X miesto automobilių sporto klubo „X“ AB banke „Hansabankas“ esančios atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo AB banke „Hansabankas“ esančią asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) mokamaisiais pavedimais pervedė 19660 Lt avansinių mokėjimų: 2005 m. spalio 25 d. mokamuoju pavedimu Nr. 375 pervedė 8000 Lt, 2005 m. lapkričio 22 d. mokamuoju pavedimu Nr. 380 pervedė 260 Lt, 2005 m. gruodžio 12 d. mokamuoju pavedimu Nr. 388 pervedė 100 Lt, 2005 m. gruodžio    15 d. mokamuoju pavedimu Nr. 390 pervedė 300 Lt, 2005 m. gruodžio 16 d. mokamuoju pavedimu Nr. 391 pervedė 5000 Lt, 2006 m. kovo 30 d. mokamuoju pavedimu Nr. 431 pervedė 5000 Lt,   2006 m. balandžio 28d. mokamuoju pavedimu Nr. 8 pervedė 1000 Lt, pervestų į sąskaitą 19660 Lt avansinių mokėjimų klubui negrąžino ir nepateikė išlaidas patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą X miesto automobilių sporto klubo „X“ turtą – 19660 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. ir jo gynėjas advokatas prašo: 1) apeliacinio skundo nagrinėjimui suformuoti teisėjų kolegiją, į kurią būtų įtraukti du Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai ir vienas Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjas (dėl byloje keliamų specifinių teisės klausimų); 2) atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti ASK „X" buhalterinę ekspertizę; 3) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir priimti naują R. A. išteisinantį nuosprendį; 4) tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad R. A. apkaltinamasis nuosprendispriimtas pagrįstai, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir paskirti R. A. bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

PČZirmiausia skundžiama nuosprendžio dalis, kuria R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį. Tvirtina teismą R. A. veikoje nepagrįstai konstatavus Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių, kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, buvimą. Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu R. A. pripažino kaltu dėl to, kad dėl ūkinės operacijos, t. y. 15000,00 Lt ASK „X" gautos paramos iš V. M. IĮ neužfiksavimo ASK „X" buhalterinėje apskaitoje, nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01 negalima iš dalies nustatyti klubo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tuo tarpu LR FNTT specialistės atlikto 2006-06-07 X m. automobilių sporto klubo „X" ūkinio finansinio tyrimo išvadoje Nr. 5- 4/40 teigiama, kad dėl 15000,00 Lt ASK „X" gautos paramos iš Y. M. IĮ neužfiksavimo ASK „X" buhalterinėje apskaitoje negalima iš dalies nustatyti klubo „X" veiklos nuo 2003-01-01 iki 2005-09-22, t. y. visiškai kitu laikotarpiu nei konstatavo teismas. Be to, į bylą buvo pateiktas nepriklausomos specialistės B. Traubergienės tyrimo aktas, kuriame padaryta išvada, jog nuo 2005-08-01 iki 2006-06-01 galima nustatyti klubo „X" turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą Tokiu atveju neaišku, kokiais įrodymais remdamasis apygardos teismas konstatavo, jog nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01 negalima iš dalies nustatyti klubo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, pripažindamas R. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 

Be to, teismas analizuojamo baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytus padarinius taikė ir aiškino nesiedamas jų su Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio objektu ir šio straipsnio paskirtimi, t. y. valstybės finansinių interesų, pasireiškiančių per mokesčių surinkimo procesą, apsauga bei nesiedamas šių padarinių su sisteminiu buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimu. Tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad šio Lietuvos Respublikos BK straipsnio tikslas yra nustatyti baudžiamąją atsakomybę už buhalterinės apskaitos pažeidimus, dėl kurių išvengiama dalies mokesčių valstybei sumokėjimo, dėl ko nukenčia valstybės finansiniai interesai. Atkreipia dėmesį, kad ASK „X" yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio pagrindines pajamas sudaro paramos davėjų skiriamos lėšos pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą, lėšos nėra apmokestinamos pelno mokesčiu ar kitomis mokestinėmis prievolėmis. Dėl šios priežasties, net ir darant prielaidą, jog nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01 negalima iš dalies nustatyti klubo „X" veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, lieka neaišku, kokią įtaką mokestinių prievolių vykdymui, o tuo pačiu ir valstybės finansiniams interesams turėjo šis santykinai trumpas, mokestinių metų termino nesudarantis laikotarpis. Gynybos vertinimu, net ir darant prielaidą apie negalėjimą nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01 iš dalies nustatyti klubo „X" veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tai nesudarė inkriminuojamu straipsniu saugomos vertybės pažeidimo, kas faktiškai eliminuoja inkriminuojamos veikos sudėties buvimą R. A. veikoje. Šią poziciją patvirtina ir tai, jog tiek patikrinimų metu, tiek baudžiamosios bylos metu nustačius ir išsiaiškinus visą klubo „X" veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, kuri, laikantis buhalterinės apskaitos tvarkos, turėjo būti fiksuota klubo buhalterinėje apskaitoje, nebuvo nustatyta jokia žala valstybei, dėl ko byloje nepareikšti jokie civiliniai ieškiniai.

Siekiant išsiaiškinti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su veikos padariniais ir turinčias esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje yra dvi skirtingos specialistų išvados (LR FNTT specialistės atlikta 2006-06-07 X m. automobilių sporto klubo „X" ūkinio finansinio tyrimo išvadai Nr. 5-4/40 bei specialistės B. Traubergienės tyrimo aktas) teisminio nagrinėjimo metu buvo pareikštas prašymas skirti buhalterinę ekspertizę. Teismas tokio prašymo netenkino, tokiu būdu nesiimdamas priemonių prieštaravimams pašalinti bei apribodamas apelianto galimybę gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo (Lietuvos Respublikos BPK    10 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis) bei pažeisdamas teisę į teisingą teismą. Atkreipia dėmesį, jog pats teismas pripažino, kad specialistės B. Traubergienės išvada yra aiški ir išsami, dėl ko pastaroji net nebuvo kviečiama į teismo posėdį, o FNTT specialistės išvada nebuvo aiški, tačiau teismas nuosprendyje remiasi būtent ja.

Nors Lietuvos Respublikos BK BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau bylos įrodymai nepaneigė R. A. parodymų, jog pagal        2005-09-12 kasos pajamų orderį gauti pinigai į klubo kasos žurnalą neįtraukti dėl aplaidumo, kuriam įtakos turėjo nesugebėjimas tinkamai įsisąmoninti pasikeitusią buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, pagal kurią reikalavimas gautus pinigus įtraukti į kasos žurnalą atsirado tik          2005 metais. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai paramos gavimo operacijos neįtraukimo į kasos knygą faktą laikė R. A. kaltės dėl 2005-09-12 kasos pajamų orderio nepateikimo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei įrodymu. Be to, tai, jog R. A. sąmoningai norėjo įstatyme nurodytų padarinių kilimo paneigia ir ta aplinkybė, kad paaiškėjus galimo aplaidumo faktui 2010 metais šie pinigai buvo įtraukti į klubo kasos žurnalą. Taigi byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad R. A. suvokė, kad apgaulingai tvarko klubo apskaitą, sąmoningai nepateikdamas 2005-09-12 kasos pajamų orderio įtraukimui į buhalterinę apskaitą, numatė, jog dėl to visiškai ar iš dalies nebus galimybės nustatyti klubo veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei šių padarinių siekė. Ši priežastis duoda pagrindą nesutikti su teismo išvada, jog R. A. veikė tiesiogine tyčia.

Toliau skunde dėstomi argumentai, kuriais ginčijamas R. A. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas konstatavo, jog R. A., būdamas ASK „X" prezidentu ir pagal užimamas pareigas valdydamas klubo lėšas, 120 504 Lt iš klubo sąskaitos pervedė į UAB „X" be jokio pagrindo, žinodamas, kad realiai ūkinės operacijos tarp ASK „X" ir UAB „X" neįvyks. Šiuo atveju apeliantai pirmiausia pažymi, jog iš liudytojų L. K. ir R. teisme duotų parodymų bei kitų bylos dokumentų matyti, kad į UAB „X" buvo pervesti pinigai iš ASK „X". Aplinkybės, jog atitinkamos pinigų sumos iš ASK „X" sąskaitos buvo pervestos į UAB „X" neginčija ir pats apeliantas. Pinigų pervedimo pagrindas - atlyginimas už suteiktas paslaugas pagal sutartį. Taigi pinigų pervedimas grindžiamas iš civilinių teisinių santykių kylančiais įsipareigojimais, kurių vykdymas negali būti laikomas neteisėtu pinigų išmokėjimu nepriklausomai nuo to, ar kita šalis savo įsipareigojimus vykdys tinkamai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog R. A., kaip klubo prezidentas, pervesdamas atitinkamas pinigų sumas už būsimas paslaugas tikrai žinojo, kad UAB „X" realiai nevykdo jokios veiklos. Pats UAB „X" veiklos fiktyvumas grindžiamas iš esmės kitos baudžiamosios bylos duomenimis, kur liudytojai L. K. bei R. G. buvo nuteisti už nusikaltimus, susijusius su UAB „X" veikla. R. A. šiose bylose nebuvo proceso dalyvis, todėl nei su šiomis bylomis, nei su jose minimais nusikaltimais niekaip nėra susijęs. Apkaltinamajame teismo nuosprendyje aptarti įrodymai neįrodo, jog R. A. iš tiesų žinojo jog įmonės „X" veikla buvo fiktyvi. Priešingai, byloje nustatyta, jog ASK „X" dar iki tariamai padarytos nusikalstamos veikos iš UAB „X" pirko automobilį „VW Golf”, už kurį buvo sumokėta 2004-04-15 pavedimu (4 t. b.1.120) ir kuris buvo realiai gautas bei dalyvavo automobilių ralio varžybose. Nuosprendyje teismas nurodo, jog už šį automobilį sumokėtų pinigų iššvaistymas R. A. nėra inkriminuojamas. Apeliantų įsitikinimu, ši aplinkybė be kita ko įrodo ir tai, kad dar iki tariamai neteisėtai pervestų klubo lėšų tarp ASK „X" ir UAB „X" buvo įvykusios realios ūkinės operacijos, dėl ko susitarus dėl būsimų varžybų trasos parengimo darbų R. A. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog šie darbai nebus atlikti. Nurodyta aplinkybė yra reikšminga sprendžiant tiek neteisėtos veikos, kaip sudėties požymio, tiek ir kaltės turinio klausimą, iš kurių nei vienas, nei kitas byloje nėra įrodytas. Tas faktas, jog darbai buvo arba nebuvo atlikti, veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi veikos baigtumo momentas siejamas su turto perleidimo trečiajam asmeniui (šiuo atveju - piniginių lėšų pervedimu į UAB „X" sąskaitą) momentu, kuomet būsimų darbų atlikimas ar neatlikimas objektyviai negali būti žinomas.

Skundžiamame nuosprendyje teismas kaip gynybinę versiją pripažino R. A. nurodytas pinigų pervedimo UAB „X" aplinkybes, kadangi tokios versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu šios versijos nepatvirtina kiti bylos įrodymai, ji taip pat nėra ir paneigta. Šiuo pagrindu teismas, nesiremdamas R. A. parodymais, faktiškai įrodinėjimo naštą perkėlė nuteistajam, kuris pateiktą versiją privalėjo įrodyti atitinkamais įrodymais. Tokiu būdu teismas, perkeldamas R. A. įrodinėjimo naštą dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pažeidė konstitucinį asmens nekaltumo prezumpcijos principą.

Būtinasis Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – turtinė žala – siejama su visišku arba daliniu turto netekimu be galimybės jo atgauti. Tuo tarpu šiuo atveju, net jeigu darbai, kurių atlikimui iš klubo sąskaitos avansu buvo išmokėtos piniginės lėšos ir nebuvo atlikti, ASK „X" iki šiol turi teisę pasinaudoti įstatyme numatytais civilinių teisių gynimo būdais ir, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, reikalauti be pagrindo sumokėtų pinigų grąžinimo civilinio proceso tvarka. Apeliantų teigimu, ASK „X" kaip tik ir ketina pasinaudoti šia teise, ką patvirtina byloje esantis 2012-10-29 ASK „X" valdybos posėdžio protokolas, iš kurio matyti, jog bus imamasi teisinių priemonių dėl sumokėtų pinigų grąžinimo civilinio proceso tvarka. Kalbant apie veikos baigtumo momentą, t. y. atlikus mokėjimo pavedimus į UAB „X" sąskaitą, šių pinigų netekimas negalėjo būti vertinamas kaip turtinė žala klubui, kadangi už šiuos pinigus klubas pagrįstai tikėjosi gauti grįžtamąsias paslaugas. Be to, byloje nei ASK „X" kaip juridinis asmuo, nei prokuroras, kaip asmuo, turintis teisę ginti klubo interesus, nepareiškė civilinio ieškinio, dėl ko laikytina, jog žala šiai dienai klubui nėra padaryta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. A. atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį negalima, nesant apelianto veikoje nurodyto nusikaltimo sudėties.

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kuria R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų).

Pasisakydami dėl 100 000 Lt paramos lėšų pasisavinimo nurodo, jog pinigai iš atitinkamų subjektų buvo priimti teisėtai, t. y. apeliantui veikiant kaip klubo prezidentui. Pats pinigų gavimo neužfiksavimo kasos knygoje faktas galimai rodo kasos operacijų taisyklių pažeidimus, galbūt aplaidų apskaitos tvarkymą, tačiau savaime nereiškia, jog šie pinigai buvo pasisavinti. Visų pirma nustatyta, kad 100 000 Lt parama gauta nuo 2003-01-02 iki 2005-09-12. Dalis paramos (85 000 Lt) gauta per 2003 m. - 2004 m., t. y. tuo metu, kai dar nebuvo pareigos įtraukti gautas paramos lėšas į kasos knygą. Kita paramos dalis (15 000 Lt), kaip jau minėta anksčiau, į klubo kasos žurnalą neįtraukta vien dėl aplaidumo, kurį nulėmė nesugebėjimas tinkamai įsisąmoninti pakitusią  buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, pagal kurią reikalavimas gautus pinigus įtraukti į kasos žurnalą atsirado tik 2005 metais. Tad apeliantas iki 2005 m. gautos paramos apskritai neprivalėjo įtraukti į klubo apskaitą, todėl jo veika neatitinka Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Be to, paaiškėjus šiam aplaidumo faktui, 2010 metais visa paramos suma buvo įtraukta į kasos knygą. Šios aplinkybės paneigia R. A. veikoje buvus tyčią (būtiną inkriminuojamo nusikaltimo požymį).

Toliau aptariama teismo išvada, kuria 2005-08-01 paskolos sutartis (dėl 597490,60 Lt, 1276100 Lt ir 19660 Lt) pripažinta kaip prieštaraujanti ASK „X" įstatams bei Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktams ir laikytina niekine, taip pat konstatuota, jog ši  paskolos sutartis nebuvo sudaryta sutartyje nurodytu laiku. Apeliantai pažymi, jog Asociacijų įstatymas ir draudžia asociacijoms teikti paskolas, tačiau šis draudimas taikomas ASK „X", kaip juridiniam asmeniui, kuriam įstatymas draudžia būti paskolos davėju, tačiau nei Asociacijų įstatymas, nei kitas įstatymas nenumato jokių draudimų R. A., kaip fiziniam asmeniui, kreiptis į bet kurį fizinį ar juridinį asmenį dėl paskolos suteikimo. Tokiu būdu R. A., teikdamas prašymą ASK „X" valdybai dėl paskolos suteikimo, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Byloje esantys dokumentai (klubo valdybos posėdžių protokolai, liudytojų parodymai) liudija, jog sprendimą dėl paskolos sutarties sudarymo priėmė klubo valdyba (pats R. A. dėl šio klausimo nebalsavo). Vadinasi, neteisėtus veiksmus, pasireiškusius paskolos suteikimu pažeidžiant Asociacijų įstatymo 16 straipsnį, atliko ASK „X", kaip juridinis asmuo, o ne R. A., dėl ko negalima pastarojo baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pabrėžia, jog turto pasisavinimas turi būti ne tik neteisėtas, bet ir neatlygintinis. Šiuo atveju ASK „X" R. A. paskolą suteikė atlygintinai, t. y. apeliantui įsipareigojus mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Tad nors pati sutartis ir prieštarauja įstatymui, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog sudarydamas šią sutartį klubas turėjo finansinės naudos (įgijo teisę ne tik reikalauti grąžinti paskolą, bet ir mokėti palūkanas už naudojimąsi klubo pinigais). Be to, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti didelės turtinės žalos faktą nukentėjusiajam. Kaip minėta, šiuo atveju nei ASK „X", nei prokuroras nepareiškė civilinio ieškinio ir neprašė atlyginti žalą, kas leidžia daryti išvadą, jog žala nebuvo padaryta. Šiai dienai visa paskola pagal sutartį yra grąžinta, t. y. sutartis įvykdyta R. A. išrašant du neprotestuotinus paprastuosius vekselius 597490,60 Lt ir 2887280 Lt sumoms, todėl akivaizdu, jog klubas ne tik nepatyrė nuostolių, bet ir gavo ženklią finansinę naudą.

Galiausiai, net jeigu 2005-08-01 paskolos sutartis ir yra niekinė, jos sudarymas bei nenuginčytas egzistavimas leidžia įvertinti R. A. kaltės turinį dėl inkriminuojamos veikos, t. y. atsižvelgiant į tai, kad paskola suteikta ne paties apelianto, o ASK „X", kaip juridinio asmens, sprendimu, dėl kurio neteisėtų veiksmų ši sutartis ir laikoma niekine, negalima konstatuoti, jog apelianto veikoje yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis – tyčia.

Tolesnė apeliacinio skundo dalis yra skirta aptarti bausmės skyrimo klausimus. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog R. A. pripažintas kaltu pagrįstai, apeliantai prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Tuo tikslu yra aptariamos baudžiamojo įstatymo nuostatos, į kurias atsižvelgiama skiriant kaltininkui bausmę (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Mano, kad teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Teigia teismą nepakankamai atsižvelgus į tai, jog R. A. yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnametį sūnų, kurio išlaikymu rūpinasi, iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laiko nebuvo teistas, dėl jo neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, kas rodo apeliantą esant socialų asmenį, linkusį paklusti visuomenėje įtvirtintoms elgesio normoms. Be to, R. A. yra aktyvus visuomeninio gyvenimo veikėjas, profesionalus sportininkas (2006 m. ir 2012 m. tapo Lietuvos automobilių ralio čempionu), nuo 1998 m. (R. A. būnant ASK „X“ prezidentu) reguliariai organizuojamos automobilių ralio lenktynės, ženkliai prisidėta prie automobilių ralio sporto Lietuvoje vystymo, populiarinimo bei plėtros. Tokios aplinkybės rodo, kad jis nėra pavojingas visuomenei, todėl akivaizdu, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.

Taip pat mano, jog teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. R. A. klubui pagal 2005-08-01 paskolos sutartį sugrąžino ne tik visus pinigus (100 000 Lt), bet ženkliai daugiau – palūkanas už naudojimąsi klubo pinigais, R. A. išrašant du neprotestuotinus paprastuosius vekselius 597490,60 Lt ir 2887280 Lt sumoms. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje vekselio išrašymas traktuojamas kaip pinigų gavimo momentas (2010-11-15 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. II-420-289/2010) todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog klubui nėra grąžinti pinigai.

Apeliantai, aptarę Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, prašo jas taikyti R. A., motyvuodami tuo, kad kaip išimtinė aplinkybė šioje byloje turi būti pripažįstama ilga baudžiamojo proceso trukmė. Akcentuoja, jog baudžiamasis procesas vyksta daugiau nei 5 metus. Į  šią aplinkybę iš dalies atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jis tik formaliai nurodė, jog dėl to turi būti skiriamos santykinai mažesnės bausmės, o realiai mažesnę bausmę nustatė tik dėl  konstatuotos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimo.

Pažymi, jog tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos               6 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nors ši baudžiamoji byla ir yra didelės apimties, dėl ko iš dalies gali būti vertinama kaip sudėtinga, tačiau net ir šios aplinkybės nepateisina neadekvačiai ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-45/2007; 2K-102/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Jakumas prieš Lietuvą (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieš Lietuvą (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieš Lietuvą (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007) panašios trukmės ir net trumpesni baudžiamojo proceso terminai netgi sudėtingose bylose yra pripažįstami kaip pažeidžiantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą asmens teisę į greitą ir operatyvų baudžiamąjį procesą. Tuo pačiu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, jog viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995); Beck prieš Norvegiją (Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001); Wejrup prieš Daniją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002); Tarnas Kovacs prieš Vengriją (Tamas Kovacs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004 ir kt.

Taigi, apeliantų įsitikinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl skirtinos bausmės dydžio bei rūšies, pagrįstai turėjo galimybę taikyti R. A. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo ir jo gynėjo advokato           A. Koskaus apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantai, t. y. nuteistasis R. A. ir jo gynėjas, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, reiškia alternatyvius prašymus: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir priimti naują R. A. išteisinantį nuosprendį, paskirti ASK ,,X“ buhalterinę ekspertizę, o jeigu bus pripažinta, kad R. A. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, pakeisti nuosprendį ir paskirti R. A. bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Be to, apeliantai prašė bylos nagrinėjimui suformuoti kolegiją, į kurią būtų įtraukti du Baudžiamųjų bylų skyriaus ir vienas Civilinių bylų skyriaus teisėjai.

Šį klausimą sprendė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 323 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka ir sudarė trijų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją nagrinėti šią bylą (t. 17, b. l. 41).

Apeliantų prašymai paskirti ASK ,,X“ buhalterinę ekspertizę ir apklausti specialistę                 B. Traubergienę buvo išspręsti motyvuota nutartimi ir atmesti, nes byloje yra kelios automobilių sporto klubo ,,X“ ūkinio finansinio tyrimo išvados, kuriose yra atsakyta į apeliantų keliamus klausimus, todėl nebuvo pagrindo skirti naują buhalterinę ekspertizę.

Kiti apeliantų prašymai taip pat atmetami.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Apeliantai, nesutikdami su R. A. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teigia, jog teismas jų veikoje nepagrįstai konstatavo šiame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarinių, kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, buvimą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje, yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Jei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą minėtų padarinių neatsiranda, tai asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 straipsnį. Bylos duomenimis nustatyta, kad inkriminuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01, X miesto automobilių sporto klubo ,,X“ prezidentu buvo R. A., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis, jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Byloje surinkti, nuosprendyje aptarti ir įvertinti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. A. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo       6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. R. A. tyčia apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01 klubo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,X“ nepateikė 2005-09-12 kasos pajamų orderio LAE Nrt. 2258180 apie 15000 Lt paramos gavimą iš V. M. individualios įmonės ir ši paramos gavimo operacija nebuvo įtraukta į klubo buhalterinę apskaitą. Pažeidimai padaryti sąmoningai, jie sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius, kurie nustatyti specialisto išvadomis.

Apeliantai, ginčydami BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių, kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimą, teigia, jog nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu dėl to, kad 15000 Lt gautos paramos iš V. M. IĮ neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje, todėl nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01 negalima iš dalies nustatyti klubo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tuo tarpu specialistės 2006-06-07 ūkinio finansinio tyrimo išvadoje Nr. 5-4/40 teigiama, jog negalima iš dalies nustatyti klubo veiklos kitu laikotarpiu, t. y. nuo 2003-01-01 iki 2005-09-22.

Kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepasitvirtinusį. Apeliantai, bandydami suklaidinti teismą, visiškai nutyli, jos specialistė R. Černiuvienė 2006-06-07 specialisto išvadoje Nr. 5-4/40 (t. 2, b. l. 9-25) atliko X miesto automobilių sporto klubo ,,X“ ūkinės, finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 22 d. nurodytais užduotyje klausimais ir pateikė specialisto išvadą ne tik dėl nurodyto pažeidimo, t. y. dėl 15000 Lt gautos paramos iš V. M. IĮ, bet ir dėl kitų ūkinių operacijų. Ta aplinkybė, jog dėl R. A. nusikalstamos veikos nebuvo galima iš dalies nustatyti klubo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ginčijamu laikotarpiu,    t. y. nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01, yra patvirtinta kita šios specialistės duota išvada ir jos paaiškinimais teisiamajame posėdyje (t. 16, b. l. 2-8, t. 15 b. l. 198-210). Specialistė patvirtino, jog tiriamuoju laikotarpiu (2003-01-01 – 2006-06-01) nustatė, kad klubo prezidentas R. A. iš individualios V. M. įmonės pagal 2005-09-12 kasos pajamų orderį gavo 15000 Lt paramą ir šios operacijos neužfiksavo klubo buhalterinėje apskaitoje. Tuo jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies  reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Specialistė R. Černiuvienė teisiamajame posėdyje buvo apklausta du kartus, atsakė į proceso dalyvių klausimus ir patvirtino duotų išvadų teisingumą (t. 15 b. l. 198-210, t. 16 b. l. 40-54).

Apeliacinio skundo argumentai specialistės išvadų nepaneigia. Nors apeliantai ir bando sukelti abejones dėl specialistės išvadų patikimumo, tačiau kolegija konstatuoja, kad pateiktos specialistės išvados atitinka Lietuvos Respublikos BPK 90 straipsnio reikalavimus. Byloje surinktų įrodymų, tame tarpe ir specialisto išvadų, vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl specialisto išvadoje užfiksuotų faktinių duomenų įrodomąją reikšmę nustato bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ar šališkai.

Remiantis aptartomis specialistės R. Černiuvienės išvadomis ir jos išsamiais bei nuosekliais paaiškinimais teisme, paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su veikos padariniais. Specialistės išvados kategoriškai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad R. A. veikoje nėra nustatytas BK 222 straipsnyje būtinas objektyvusis požymis, kai dėl kaltinamojo kaltės negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės, jos rezultatų arba įvertinti turto. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad R. A. buvo atsakingas už sporto klubo ,,X“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir, pažeisdamas nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tyčia apgaulingai ją tvarkė. Iš proceso metu duotų R. A. parodymų matyti, jog jis pripažino gavęs iš V. M. 15000 Lt paramą, kasos pajamų orderyje pasirašė jis, tačiau negalėjo paaiškinti, kur yra kasos pajamų orderis ir kodėl šių pinigų neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Paaiškino, kad šiuos pinigus įtraukė į kasos knygą tik 2010 m. Aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl tokių neteisėtų R. A. veiksmų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti klubo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01. R. A. atlikti objektyvieji veiksmai įrodo jo tyčią – jis sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymų, reikalavimus siekdamas konkrečių tikslų. Tą aplinkybę, jog UAB ,,X“, kuri tvarkė sporto klubo buhalterinę apskaitą, nebuvo pateiktas 2005-09-12 kasos pajamų orderis apie 15000 Lt paramos gavimą iš V. M. individualios įmonės, patvirtino liudytoja K. G.. Vadinasi, ši paramos gavimo operacija nebuvo įtraukta į klubo buhalterinę apskaitą dėl R. A., kuris būdamas klubo prezidentu kartu vykdė ir kasininko pareigas, kaltės. R. A. pripažino, kad visus pinigus (taip pat ir 15000 Lt) laikė namuose (savo kišenėje), nes klubas neturėjo seifo.

Apeliacinio skundo teiginys, jog teismas vadovavosi prieštaringa specialistės išvada Nr. 5-4/40, yra deklaratyvus, kadangi nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškia jos prieštaringumas. Aukščiau aptarti argumentai parodo, kad šia specialistės išvada buvo pagrįstai vadovautasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes joje nurodytas aplinkybes patvirtina kiti nuosprendyje aptarti įrodymai, t. y. liudytojų V. M., A. M., K. G. parodymai bei rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 157, t. 12 b. l. 125-126, 137, 64-65, 93). Apeliantų prašymas vadovautis jų pateiktu specialistės tyrimo aktu (t. 16 b. l. 152) buvo pagrįstai atmestas, nes, kaip matyti iš auditorės B. Traubergienės atlikto tyrimo akto, ji, vadovaudamasi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. Dikšienės specialisto išvada Nr. 5-4/113, atlikta      2011-11-29 ir to paties skyriaus vyriausiosios specialistės K. Černiuvienės specialisto išvada Nr. 5-4/51, atlikta 2012-05-30, bei kai kuria baudžiamosios bylos medžiaga (kaltinamuoju aktu, teisiamojo posėdžio protokolais, paskolos sutartimi) teikė šį tyrimo aktą, kuriame išvis nieko nepasisakyta apie R. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. apie       2005-09-12 pagal kasos pajamų orderį LAF Nr. 2258180 15000 Lt paramos gavimą iš V. M. individualios įmonės ir šios paramos gavimo operacijos neįtraukimą į klubo buhalterinę apskaitą. Kadangi specialistė B. Traubergienė netyrė aplinkybių, susijusių su paminėta nusikalstama veika, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog ši išvada yra aiški ir išsami, atmetamas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo šį rašytinį įrodymą ir juo nesivadovavo pripažinęs, kad jis nėra tinkamas įrodymas.

Aukščiau aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde iškeltą versiją, jog pagal 2005-09-12 kasos pajamų orderį gauti pinigai į klubo kasos žurnalą neįtraukti dėl aplaidumo, nes reikalavimas gautus pinigus įtraukti į kasos žurnalą atsirado tik 2005 m. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad R. A. kaltinamas ir nuteistas už tai, kad, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, įmonei, tvarkiusiai sporto klubo buhalterinę apskaitą, tyčia nepateikė 2005-09-12 kasos pajamų orderio apie 15000 Lt paramos gavimą ir V. M. individualios įmonės, todėl ši paramos gavimo operacija nebuvo įtraukta į klubo buhalterinę apskaitą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 222 straipsnio objektas – tai valstybės finansų sistema ir finansiniai interesai, todėl mano, jog R. A. veikoje nėra inkriminuojamos veikos sudėties, nes nebuvo nustatyta jokia žala valstybei, nebuvo pareikšti ir civiliniai ieškiniai. Minėti padariniai šiai įstatymo normai nėra būtini, nes, kaip matyti iš BK 222 straipsnio dispozicijos, dėl R. A. tyčinių veiksmų – paramos gavimo operacijos nepateikė šią operaciją patvirtinančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų klubo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,X“, neįtraukė į klubo buhalterinę apskaitą ir taip, būdamas klubo ,,X“ prezidentu ir atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnis), apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Dėl tokių neteisėtų nuteistojo veiksmų atsirado BK 222 straipsnio          1 dalyje numatyti padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-09-12 iki 2006-06-01. Ta aplinkybė, kad nurodyti pinigai buvo įtraukti į klubo kasos žurnalą 2010 m., nepaneigia R. A. kaltės įvykdžius nurodytą nusikaltimą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK            190 straipsnis).

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir tvirtina, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl prašo jį išteisinti. Apeliantas R. A., pagrįsdamas nurodytus teiginius, kelia savo versijas dėl jam patikėtų ir jo žinioje buvusių klubo ,,X“ pinigų panaudojimo ir ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes.

R. A. apklaustas ikiteisminiame tyrime ir teisme pripažino, jog per keturis kartus iš klubo ,,X“ banko sąskaitos mokamaisiais pavedimais avansu pervedė į UAB ,,X“ banko sąskaitą 120 504 Lt, tačiau teigia, kad šie pinigai buvo sumokėti už suteiktas paslaugas – trasos paruošimą varžyboms ir automobilio ,,VW Golf“ pirkimą. Apelianto R. A. iškeltas versijas kruopščiai patikrino pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai jas atmetė, kadangi jis nepateikė jokių duomenų, kam šie pinigai buvo panaudoti. Pagal susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant turto pasisavinimo požymius būtina, jog pats kaltininkas pateiktų duomenis, kad įmonės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o įmonės reikmėms. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis. Minėtos doktrininės nuostatos taip pat taikomos sprendžiant klausimą dėl kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnį.

Nuteistasis teigia, jog teismas, nesiremdamas jo parodymais apie pinigų pervedimo aplinkybes UAB ,,X“, faktiškai įrodinėjimo naštą perkėlė jam ir pažeidė konstitucinį asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad, remiantis BPK 7 straipsnio nuostatomis, bylos procesas teisme vyksta remiantis rungimosi principu, todėl šalys savo iniciatyva privalo teikti įrodymus ar duomenis apie įrodymų šaltinius. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo aiškintasi versija apie 120 504 Lt pervedimą iš klubo ,,X“ banko sąskaitos į UAB ,,X“ sąskaitą ir nenustatyti duomenys, kurie patvirtintų R. A. teiginius apie tai, kad pinigai buvo pervesti pagal sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo – trasos paruošimą varžyboms ir už automobilio pirkimą. Teismas nepatikėjo naiviu R. A. aiškinimu apie sutarties sudarymą su UAB ,,X“ vadybininku D., kurio nežinoma nei pavardė, nei kiti anketiniai duomenys. Be to, nuteistasis negalėjo pateikti pačios sutarties (kur ji yra, apeliantas nežino), taip pat jam nežinoma, kokius darbus atliko bendrovė, nesurašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas ir nepateikti jokie kiti dokumentai apie trasos paruošimą varžyboms. Taip pat atmesta kaip nepasitvirtinusi R. A. versija apie 52000 Lt panaudojimą sportinio automobilio ,,VW Golf“ pirkimui, kadangi iš baudžiamojoje byloje esančio klubo ,,X“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad už automobilį 52000 Lt klubas sumokėjo pavedimu 2004-04-15 (t. 4, b. l. 120, 11-136), o į UAB ,,X“ sąskaitą per keturis kartus klubas pervedė visai kitas pinigų sumas ir visiškai kitu laiku, t. y. 18 000 Lt – 2004-02-05, 32 156 Lt – 2004-10-11, 49 348 Lt – 2004-10-14 ir  21000 Lt – 2005-01-13. Be to, R. A. pripažino, jog jis net neprisimena, už kokias paslaugas dar per du kartus pervedė UAB ,,X“ pinigus.

Apeliacinio skundo teiginys, jog pinigų pervedimas į UAB ,,X“ sąskaitą yra grindžiamas iš civilinių teisinių santykių kylančiais įsipareigojimais, niekuo nepagrįstas, nes nuteistasis nepateikė teismui sutarties, sudarytos tarp ASK ,,X“ ir UAB ,,X“ dėl atitinkamų paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo, todėl ši jo versija atmesta kaip nepasitvirtinusi. Ta aplinkybė, jog avansiniai mokėjimai UAB ,,X“ už neva atliktus kažkokius darbus nebuvo pagrįsti dokumentais, darbai neatlikti, o pinigai negrąžinti, patvirtino liudytoja K. G., tvarkiusi sporto klubo ,,X“ buhalterinę apskaitą.

Apeliacinio skundo argumentas, jog R. A., pervesdamas atitinkamas pinigų sumas už būsimas paslaugas, nežinojo, kad UAB ,,X“ realiai nevykdo jokios veiklos, nepasitvirtino. Teismo neįtikino R. A. aiškinimas, jog jis paslaugų teikimo sutartį sudarė su asmeniu, kurio nežinomi anketiniai duomenys, neišsiaiškinta UAB ,,X“ veikla, pagaliau net nepateikta pati paslaugų suteikimo sutartis. Esant tokiems duomenims, teismas pagrįstai konstatavo, jog tai yra nuteistojo gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytojų, buvusių UAB ,,X“ direktorių L. K. (K.) ir R. G. parodymais nustatyta, jog        2004-2005 metais bendrovė jokios ūkinės veiklos nevykdė, jiems net nežinoma, už ką ir iš kur pinigai pateko į bendrovės banko sąskaitą, iš kurios jie pinigus nuėmė ir perdavė E. K. ar R. Ž., kurie juos atveždavo į banką. Už pinigų nuėmimą kiekvienas gaudavo po 100 Lt arba 300 Lt. Jų bendrovė jokių paslaugų klubui ,,X“ nesuteikė, nes darbuotojų nesamdė, atlyginimų jiems nemokėjo, daugiau darbuotojų nebuvo. Iš byloje esančių Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamųjų įsakymų matyti, kad ir R. G., ir L. K. nuteisti už banko čekių suklastojimą ir jų panaudojimą (t. 10, b. l. 125-129, t. 12, b. l. 190-194).

R. A. kaltė iššvaisčius jam patikėtą didelės vertės sporto klubo ,,X“ turtą yra grindžiama 2006-06-07 automobilių sporto klubo ,,X“ ūkinio finansinio tyrimo išvada Nr. 5-4/40 bei 2006-10-31 UAB ,,X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada Nr. 5-4/86, kuriose konstatuojama, kad klubas ,,X“ mokamaisiais pavedimais avansu sumokėjo UAB ,,X“ už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, 120 504 Lt, o šios bendrovės dokumentuose neužfiksuotos paslaugų suteikimo klubui ,,X“ operacijos ir ji nebuvo samdžiausi darbuotojų, nemokėjo jiems atlyginimų (t. 2, b. l. 9-25, t. 9 b. l. 25-32).

R. A., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, teigia, kad klubui nebuvo padaryta žala, nes nei ASK ,,X“ kaip juridinis asmuo, nei prokuroras, gindamas klubo interesus, nepareiškė civilinio ieškinio. Apeliantas teigia, jog byloje esantis 2012-10-29 ASK ,,X“ valdybos posėdžio protokolas patvirtina, jog bus imtasi teisinių priemonių dėl sumokėtų pinigų grąžinimo civilinio proceso tvarka, tačiau bylos duomenys rodo, kad iki šiol tuo pasinaudota nebuvo. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad klubas dėl neteisėtų R. A. veiksmų patyrė žalą. Ta aplinkybė, jog byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, nepaneigia fakto, jog reali žala yra padaryta.

Dėl dviejų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kuria R. A. pripažintas kaltu pagal BK                   183 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, teigia, jog jis nuteistas nepagrįstai, nes nei 100 000 Lt (pirmoji nusikalstama veika), nei 1 893 250,60 Lt (antroji nusikalstama veika) nepasisavino.

R. A., ginčydamas nuteisimą dėl 100 000 Lt pasisavinimo pripažįsta, jog jis išties nuo          2003-01-02 iki 2005-09-12 iš įmonių gavo nurodyto dydžio paramą, tačiau ta aplinkybė, kad jis pinigų gavimo neužfiksavo kasos knygoje, rodo kasos operacijų taisyklių pažeidimus ar aplaidų apskaitos tvarkymą, tačiau neįrodo, jog tie pinigai buvo pasisavinti. Dar nurodo, kad dalis paramos (85 000 Lt) gauta per 2003-2004 metus. Tuomet dar nebuvo pareigos įtraukti gautas paramos lėšas į kasos knygą, o kitą dalį – 15000 Lt neįtraukė į kasos knygą dėl aplaidumo.

Kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pažymi, kad R. A. yra nuteistas už 100000 Lt pasisavinimo ne dėl to, kad šių pinigų neįtraukė į kasos knygą, o už tai, kad jų išvis neįnešė į kasą ir kasos pajamų orderių, kuriuose jis pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo, nepateikė įtraukti į klubo buhalterinę apskaitą.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą savininkui (Nr. 2K-123/2007, 2K-733/2007, 2K-7-198/2008).

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurį suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks ir to nori.

Bylos medžiaga rodo, kad R. A. iš UAB ,,X“, UAB ,,X“ ir A. M. įmonės gavo 100 000 Lt paramą sporto klubui ,,X“. Nors R. A. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad šie pinigai buvo jo namuose, t. y. jo, kaip kasininko kišenėje (klube seifo nebuvo). Jis pripažino, kad pinigus priėmė ir kasos pajamų orderiuose pasirašė jis, į kasos knygą neįrašė, o po to pinigus išleido. Kokiam tikslui jis išleido pinigus, paaiškinti atsisakė. R. A. taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu klubo kasoje buvo tik 2500 Lt. Vadinasi, jis išties pripažinęs tą aplinkybę, jog į kasą neįnešė gautą paramą 100 000 Lt klubo reikmėms ir ją nežinia kur išleidęs, kategoriškai neigia pinigų pasisavinimo faktą. Nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais paties nuteistojo, liudytojų V. M., A. M., V. S., T. S., K. K., specialisčių R. Černiuvienės, J. Dikšaitės parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2006-06-07 Automobilių sporto klubo ,,X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada Nr. 5-4/40 (t. 2 b. l. 9-25), UAB ,,X“, UAB ,,X“ ir V. M. individualios įmonės kasos išlaidų orderiais (t. 2, b. l. 99, 101, 51-56, 157), sporto klubo ,,X“ kasos pajamų orderiais (t. 2, b. l. 98, 100, 157, 51-56) bei 2010-09-23 dokumentų apžiūros protokolu (t. 12, b. l. 125) nustatyta, kad R. A., kaip klubo prezidentas ir kartu atliekantis kasininko pareigas, gavo iš minėtų organizacijų 100 000 Lt paramą grynais pinigais, tačiau jų į kasą neįnešė ir juos išleido. Vadinasi, R. A. pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės, t. y. 100 000 Lt automobilių sporto klubo turtą.

Apeliacinio skundo argumentai, jog R. A. iki 2005 m. neprivalėjo gautą paramą įtraukti į kasos žurnalą, o 15000 Lt paramą, gautą 2005 m. neįtraukė į kasos žurnalą dėl aplaidumo, atmetami kaip nepasitvirtinę, nes jo atlikti objektyvieji veiksmai įrodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia suprasdamas, jog svetimą, t. y. klubo turtą, neteisėtai pavertė savu turtu, numatė, kad dėl šių veiksmų klubas šio turto neteks ir to norėjo. Apeliantas R. A. net negalėjo paaiškinti, kur buvo panaudoti klubo pinigai ir tik deklaratyviai neigė juos pasisavinęs, tokių aplinkybių nenurodė net savo apeliaciniame skunde. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A., kaip klubo kasininko žinioje, buvo visi grynieji pinigai ir tik jis atlikdavo piniginius atsiskaitymus. Kadangi R. A. pasisavino didelės vertės klubo grynuosius pinigus, todėl padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis R. A. mano esąs nepagrįstai nuteistas ir dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl 1 893 250,60 Lt didelės vertės X miesto automobilių sporto klubo ,,X“ turto pasisavinimo. Ši pinigų suma buvo pasisavinta per kelis kartus nuo 2005-05-18 iki 2006-04-28 ir pripažįstama viena tęstine veika. Pasisavintą didelės vertės klubo turtą, t. y. 1 893 250,60 Lt sudaro: 597490,60 Lt, kuriuos R. A. gavo ūkio išlaidoms pagal kasos išlaidų orderius, tačiau šios sumos ūkio išlaidoms nepanaudojo, pinigų panaudojimą ūkio išlaidoms patvirtinančių dokumentų nepateikė ir klubui negrąžino. Kitą pinigų sumą, t. y. 1 276100 Lt, R. A. iš klubo kasos paėmė pagal kasos išlaidų orderius laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2005-09-30 kaip paskolą pagal 2005-08-01 sutartį, tačiau tai darė turėdamas tikslą pinigų negrąžinti. Likusius pinigus – 19660 Lt R. A. pasisavino nuo 2005-10-20 iki 2006-04-28 iš sporto klubo ,,X“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB banko ,,Hansabankas“ mokamaisiais pavedimais pervedęs į tame pačiame banke esančią savo asmeninę sąskaitą. R. A., ginčydamas nurodytų pinigų pasisavinimą, teigia, kad jis sutinka su teismo išvada, jog Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas draudžia asociacijoms teikti paskolas, tačiau mano, kad šis draudimas taikomas Automobilių sporto klubui ,,X“ kaip juridiniam asmeniui, tačiau jam, kaip fiziniam asmeniui, neuždrausta kreiptis į bet kurį fizinį ar juridinį asmenį dėl paskolos suteikimo. R. A. nuomone, neteisėtus veiksmus dėl paskolos suteikimo, pažeidžiant Asociacijų įstatymo 16 straipsnį, atliko ne jis, o sporto klubas ,,X“ kaip juridinis asmuo. Kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka, nes juos paneigia nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir byloje surinkti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Priešingai nei teigiama skunde, R. A. grynais pinigais iš kasos paėmė klubo ūkio išlaidoms 597 490,60 Lt, jų nepanaudojo ir į kasą negrąžino, o 19660 Lt pervesti į R. A. asmeninę sąskaitą, kaip avansiniai mokėjimai. Vadinasi, šių sumų jokiu būdu negalima laikyti kaip 2005-08-01 gautą paskolą iš klubo ,,X“. Jie buhalterinėje apskaitoje kaip atskaitingam asmeniui (R. A.) išmokėta suma ūkio išlaidoms ir kaip avansiniai mokėjimai, o jų paskirtis nebuvo pakeista. R. A. pripažįsta, kad be šių sumų jis klubui nėra grąžinęs dar 1 276 100 Lt, kuriuos gavo pagal kasos išlaidų orderius. Šią ir visas kitas sumas jis iš klubo paėmė kaip paskolą pagal 2005-08-01 paskolos sutartį, o paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs. Apklaustas R. A. pripažino, kad 1893250,60 Lt jis yra investavęs, tačiau atsisakė nurodyti, kur. Pripažinti, kad aukščiau išvardintus neteisėtus veiksmus atliko ne jis, o klubas ,,X“ kaip juridinis asmuo, nėra jokio pagrindo, nes jis būdamas Automobilių sporto klubo prezidentu bei vykdydamas kasininko pareigas, turėjo vadovautis 2002-09-10 įregistruotų klubo įstatų pakeitimų 7.7 punktu (prezidentas organizuoja ir vykdo klubo veiklą), įstatų 7.9 punktu (prezidentas valdybos sprendimais sudaro klubo sandorius), pažeidė: klubo įstatų 8 straipsnio           2 punktą (klubo lėšos jokia forma negali būti skiriamos jo nariams), Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktus, draudžiančius: neatlygintinai perduoti turtą asociacijos nariui ar darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui, turtą ir lėšas jokia forma skirstyti jos nariams ir asociacijai suteikti paskolas, taip pat 1993-06-04 Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo Nr. 1-172 atitinkamas nuostatas, numatančias, kad paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti visuomenei naudingiems tikslams ir paramai. Vadinasi, sporto klubo valdybos narys R. G., neturėdamas jokių įgaliojimų atstovauti klubui ir sudaryti sandorius, neturėjo teisės pasirašyti 2005-08-01 paskolos sutarties Nr. 2005-08-01/01-41, kuria        R. A. buvo suteikta paskola. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais motyvais šią sutartį laikyti niekine. Nuosprendyje pagrįstai konstatuojama, jog R. A., į paskolos sutartį savo iniciatyva įtraukęs 15.2 punkto nuostatą, numatančią, kad suteikta paskola turi būti grąžinama per 60 mėnesių, o kreditoriui raštu nepareikalavus grąžinti paskolą numatytu terminu ir likus vienam mėnesiui iki termino pabaigos, ji automatiškai pratęsiama trejiems metams, turėjo tikslą šių pinigų negrąžinti, kas ir buvo padaryta. Sporto klubo valdybos priimtas sprendimas dėl paskolos suteikimo R. A. yra neteisėtas ir jis tokiu būdu bandė užmaskuoti klubui priklausančių pinigų pasisavinimo faktą. R. A. kaltė pasisavinus nurodytą sporto klubo turtą yra pagrįsta nuosprendyje išanalizuotais specialistės R. Černiuvienės, liudytojų K. G., R. G. parodymais, 2006-06-07, 2006-11-24, 2012-05-30 Automobilių sporto klubo ,,X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadomis Nr. 5-4/40 (t. 2, b. l. 9-25, ir Nr. 5-4/91 (t. 3, b. l. 7-15), Nr. 5-4/51 (t. 1, b. l. 130-137) ir kitais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad kaltus veiksmus pasisavinus didelės vertės sporto klubo turtą įvykdė ne Automobilių sporto klubas ,,X“ kaip juridinis asmuo, o fizinis asmuo – šio klubo prezidentas R. A., jis turi atsakyti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinio skundo argumentas, jog sporto klubas, sudaręs paskolos sutartį, turėjo finansinės naudos, yra nepagrįsta. Nors apeliantas teigia, kad klubas įgijo teisę reikalauti sugrąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, tačiau nurodyta paskola iki šios dienos nėra klubui sugrąžinta, o palūkanų           R. A. taip pat nemokėjo. Ta aplinkybė, kad nei sporto klubas (jame nuteistasis dirba iki šios dienos) nėra byloje pareiškęs civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, nepaneigia to fakto, jog R. A. išties yra pasisavinęs didelės vertės sporto klubo ,,X“ turtą.

Kolegija sutinka su teismo išvada, kad R. A. pasisavintų lėšų realiai negrąžino ir žalos neatlygino. Ši išvada paneigia apeliacinio skundo teiginius apie paskolos grąžinimą klubui išrašant du neprotestuotinus paprastuosius vekselius 597 490,60 Lt ir 2887 280 Lt sumoms.

Dėl nuteistajam R. A. paskirtos bausmės

R. A. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę ir nepakankamai įvertino jo atsakomybę charakterizuojančias aplinkybes. Kolegija, nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatas ir nuosprendyje aptarė bei įvertino     R. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, nebuvo teistas, vedęs, išlaiko nepilnametį sūnų, atlygino 100 000 Lt nusikaltimu padarytą žalą, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 100 000 Lt paramos lėšų pasisavinimo pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę), todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir šiuo pagrindu sušvelninti bausmę kolegija negali. Lietuvos automobilių sporto federacijos charakteristikoje (t. 17 b. l. 80) ir apeliaciniame skunde nurodyti      R. A. pasiekimai Lietuvos automobilių ralio sporte (profesionalus sportininkas, 2006 m. ir 2012 m. Lietuvos automobilių ralio čempionas, du kartus – vicečempionas, aktyvus visuomeninio gyvenimo veikėjas) negali būti vertinami kaip prioritetiniai ir nulemti skiriant bausmę. Kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas atkreipia dėmesį į padarytų nusikaltimų pavojingumą – padaryti trys sunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai, kurie yra baigti ir jais padaryta labai didelė turtinė žala – nuteistasis pasisavino beveik du milijonus litų (1 993 250,60 Lt), iš kurių atlygino tik nežymią dalį – 100 000 Lt ir liko neatlyginta 1893 250,60 Lt.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę teismas skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Galimybė paskirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, įtvirtinta BK                  54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kolegija, išanalizavusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo švelninti R. A. paskirtų bausmių remiantis minėtais straipsniais ir nurodo, jog paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK     62 straipsnio 1 ir 2 dalį teismas gali tik tada, jeigu konstatuoja konkrečių šiose normose įtvirtintų sąlygų buvimą. Pažymima, kad R. A. veiksmuose sąlygų visumos, nurodytų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nėra, todėl nėra pagrindo švelninti jam paskirtas bausmes remiantis BK 62 straipsniu.

Duomenų apie tai, kad R. A. klubui pagal 2005-08-01 paskolos sutartį sugrąžino 957280 Lt palūkanų, byloje nėra. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog R. A., išrašydamas paprastuosius vekselius ir įsipareigojęs iki 2013-08-01 grąžinti pagal paskolos sutartį ir kasos išlaidų orderius pasisavintas klubo lėšas, realiai klubui pinigų negrąžino ir padarytos žalos neatlygino, todėl vekselių išrašymas neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimus dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo ir bausmės paskyrimo. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pateikė 2013-10-15 Automobilių sporto klubo ,,X“ buhalterinę pažymą (t. 17, b. l. 81), kurioje nurodyta, kad R. A. pagal 2005-08-01 paskolos sutartį su X m. ASK ,,X“ atsiskaitė pilnai ir finansinių pretenzijų neturi. Tačiau ši pažyma neatitinka tikrovės, nes pats R. A., tardamas paskutinį žodį apeliacinės instancijos teisme, prašė neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nes jis nori dirbti ir atlyginti klubui padarytą materialinę žalą. Vadinasi, padaryta didelė materialinė žala nėra realiai atlyginta iki šiol. 

Apeliantai prašymą R. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas motyvuoja tuo, jog išimtine aplinkybe šioje byloje turi būti pripažinta ilga baudžiamojo proceso trukmė – procesas vyksta daugiau nei 5 metus.

Prašymas netenkinamas, nes šią aplinkybę įvertino pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam mažesnes bausmes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, todėl dar kartą atsižvelgti į tą pačią aplinkybę kolegija negali.

Paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali tik esant išimtinėms aplinkybėms, t. y. tuomet, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui – būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Šiuo konkrečiu atveju R. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir išimtine aplinkybe pripažinti per ilgą baudžiamojo proceso trukmę nėra jokio pagrindo.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu apskritai, bet su nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio         5 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis Europos Žmogaus Teisių teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuoti daugelyje šio teismo bylų. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, kaltininko elgesys, teisėsaugos institucijų  veiksmai organizuojant procesą. Ar konkrečioje byloje baudžiamasis procesas (ne) atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendžiama atsižvelgus ne į vieną atskirą kriterijų, o įvertinus jų visumą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2005 m. rugsėjo 22 d., o 2008 m. gruodžio 2 d. sujungtas su kitu ikiteisminiu tyrimu (t. 1, b. l. 1, 6). Pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje,                  183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, įteiktas R. A. 2007 m. vasario 21 d. (t. 12 b. l. 148-158) ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 12 b. l. 168-169). Ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui 2010 m. lapkričio 16 d. (t. 13 b. l. 32). Vadinasi, ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyko penkerius metus. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog ji yra didelės apimties (ją sudaro 17 tomų), todėl vertinama kaip sudėtinga, tai pripažino ir patys apeliantai. Kaip matyti iš bylos duomenų, visos proceso eigos, jos trukmę iš esmės lėmė X miesto sporto klubo ,,X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai ir specialistų išvadų pateikimas. Iš viso ikiteisminiame tyrime buvo atlikti net trys šio sporto klubo ūkinės finansinės veiklos tyrimai ir pateiktos specialistų išvados (t. 2 b. l. 9-25, t. 9 b. l. 25-32, t. 3 b. l. 7-15). Pirmasis tyrimas užtruko labai ilgą laiką, t. y. beveik aštuonis mėnesius, kiti – trumpiau. Baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d., t. y. dvejus metus. Per šį laikotarpį buvo paskirti 38 teisiamieji posėdžiai, iš kurių įvyko – 23, o neįvyko – 15 posėdžių. Teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl tos priežasties, jog penkis kartus sirgo R. A. arba jo gynėjas, du kartus posėdžiai neįvyko dėl to, jog kaltinamasis dalyvavo varžybose, į šešis posėdžius neatvyko arba R. A., arba jo gynėjas, todėl teismas ėmėsi griežtų priemonių ir kaltinamajam pakeitė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į namų areštą, o kai kurie posėdžiai buvo atidėti dėl advokato kaltės (nors su juo buvo suderinta posėdžių data, jis vis vien neatvyko pranešęs, jog yra užimtas kitame procese). Vienas posėdis atidėtas dėl to, jog nebuvo atvesdinti liudytojai ir vienas – dėl neatvykusios specialistės. Vadinasi, bylos nagrinėjimą vilkino pats R. A. ar jo gynėjas be svarbių priežasčių neatvykę į teismą.

Kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad bylos proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga ir kad ši byla buvo tiriama ir nagrinėjama teisme darant tokius procesinius delsimus, dėl kurių buvo pažeista R. A. teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

Apeliaciniame skunde aptartose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (kuomet buvo sušvelnintos bausmės) nėra tapačios situacijos lyginant šiuos sprendimus su R. A. baudžiamąja byla, todėl jos negali būti pritaikytos šiuo konkrečiu atveju.

Kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeistos nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 straipsnio 1 dalies, nei BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :                      

nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                        Rūta Mickevičienė

Teisėjai                                                                      Valdimaras Bavėjanas

                                                                      Violeta Ražinskaitė