(S)

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja V. P. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) 2020 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. T1-229-(1.1.) „Dėl V. P. gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos nepripažinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei įpareigoti Akreditavimo tarnybą pakartotinai įvertinti pareiškėjos profesinę kvalifikaciją.

Pareiškėja nurodo, kad yra baigusi Tarptautinėje medicinos kolegijoje Duisburgo-Eseno universitete (Vokietija) ortodontijos studijas. Ji įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį.  

        Paaiškina, kad 2019 m. lapkričio 11 d. raštu kreipėsi į Akreditavimo tarnybą dėl gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. iš atsakovės gavo raštą Nr. D2-11722-(6.5.1.), kuriuo paprašyta pašalinti pateiktų dokumentų trūkumus. Atsižvelgdama į šį raštą, pareiškėja 2019 m. lapkričio 27 d. raštu informavo Akreditavimo tarnybą, kad užpildė teisingą paraišką ir yra pridėjusi atsakovės reikalaujamą pažymą. Pareiškėjos teigimu, vėliau atsakovė jai neturėjo pretenzijų dėl užpildytos paraiškos.

Pareiškėja mano, kad jos pateikti formalios kvalifikacijos įgijimą įrodantys dokumentai atitinka automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principą. Taip pat mano, kad šiuo atveju kompetentinga institucija pripažinti pareiškėjos įgytą profesinę kvalifikaciją yra Duisburgo-Eseno universitetas, todėl ji Akreditavimo tarnybai nurodė visais klausimais dėl pateiktų dokumentų kylančių abejonių kreiptis į minėtą universitetą. Pareiškėjos teigimu, teisės aktuose nenustatyta, kad dėl kvalifikacijos pripažinimo besikreipiantis asmuo privalo tiesiogiai gauti pažymą iš kompetentingų institucijų. Tokią pažymą, kuri yra suderinta su Vokietijos odontologų rūmais, pareiškėjai išdavė universitetas, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – ir Direktyva).

Nurodo, kad atsakovė siuntė paklausimus Vokietijos odontologų rūmams ir negavo jokio atsakymo, kad pareiškėjos formalios kvalifikacijos įrodymai neatitinka automatinio pripažinimo principo, tačiau Akreditavimo tarnyba 2020 m. vasario 12 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nepripažino pareiškėjos gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos. Pareiškėjos teigimu, skundžiamame Įsakyme išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl ji turėtų būti įtraukta į Vokietijos odontologų rūmų elektroninę sistemą, nes ji neplanuoja dirbti Vokietijoje ir ten niekada neprašė licencijos.

Pareiškėja mano, kad Akreditavimo tarnyba netinkamai įvertino jos pateiktus dokumentus prašomai kvalifikacijai pripažinti, įskaitant ir pažymą, kuri buvo pateikta kartu su kitais kvalifikacijos įgijimą įrodančiais dokumentais bei gauta taip, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.

Atsakovė Akreditavimo tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad tiek Direktyva, tiek Įstatymas numato įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą remiantis formalios kvalifikacijos įrodymais, todėl priimančioji valstybė narė įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procese nekvestionuoja kitoje valstybėje narėje baigto rengimo, t. y. specialios žinios, patirtis, sugebėjimai pripažįstant jau įgytą profesinę kvalifikaciją nėra vertinami, vertinami tik rengimą patvirtinantys atitinkami formalios kvalifikacijos įrodymai.

Nurodo, kad Akreditavimo tarnyba 2019 m. lapkričio 13 d. gavo pareiškėjos paraišką dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint Lietuvos Respublikoje dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, išskyrus vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesijas, priskiriamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai (toliau – Paraiška), kuria ji prašė pripažinti gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją po jos Tarptautinėje medicinos kolegijoje Duisburgo-Eseno universitete (Vokietija) baigtų ortodontijos mokymų.

Akreditavimo tarnyba 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. D2-11722-(6.51) pareiškėją informavo, kad ji užpildė ir pateikė ne tą paraiškos formą, kad turėjo pateikti paraiškos dėl gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gydytojo odontologo profesiją Lietuvos Respublikoje formą (toliau – Paraiška dėl gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo). Taip pat šiuo raštu pareiškėja informuota, kad ji nepateikė kilmės valstybės narės kompetentingosios institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio, kad jos formalios kvalifikacijos įrodymams taikoma Direktyva.

Akcentuoja, jog pareiškėja pateikė paraiškos formą, kuri skirta pripažinti toms gydytojo odontologo specialisto profesinėms kvalifikacijoms, dėl kurių rengimo valstybės narės nėra susitarusios Direktyvoje ir tų profesinių kvalifikacijų pripažinimui nėra taikomas automatinio pripažinimo principas. Gydytojų odontologų specialistų ortodontijos specializacijos (kurios pripažinimo siekė pareiškėja), kaip ir burnos chirurgijos specializacijos, rengimas yra aptartas Įstatyme ir Direktyvoje ir šių specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimui yra taikomas automatinio pripažinimo principas, todėl pareiškėjos buvo paprašyta pateikti atitinkamą paraiškos formą. Be to, pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad ji neatitinka Įstatyme nustatytos minimalios ortodontijos specialistų rengimo trukmės.

Atsakovė nurodo, kad į Akreditavimo tarnybos 2019 m. lapkričio 25 d. raštą pareiškėja atsakė skundu, adresuotu Akreditavimo tarnybos direktorei ir sveikatos apsaugos ministrui, kuriuose teigė, kad Akreditavimo tarnybos prašomą pažymą ji pateikė kartu su paraiška ir pasiūlė atsakovei pačiai kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (1.1.36-11) 4-3045 skundą persiuntė Akreditavimo tarnybai. Atsakovė 2019 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. D2-13797-(6.51) atsakė pareiškėjai ir nurodė, kad gydytojų odontologų ortodontijos specializacijos specialistų formalios kvalifikacijos įrodymas Vokietijoje nuo 1980 m. sausio 28 d. yra įvardintas Fachzahnärztliche Anerkennung für Kieferorthopädie, o tokį įrodymą išduodanti institucija – Landeszahnärztekammer. Šiuo raštu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad atsakovė siekdama išsiaiškinti, ar tarp pareiškėjos pateiktų dokumentų, kaip teigia pareiškėja, yra Vokietijos kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, atitinkantis nurodytąjį Įstatymo 3 priedo 3.3.3 punkto 1 lentelės 4-oje eilutėje (atitinkamai Direktyvos V priede 5.3.3 lentelės 4-oje eilutėje), Europos komisijos Vidaus rinkos informacinėje sistemoje kreipėsi į atitinkamų Vokietijos žemių kompetentingas institucijas, pateikdama joms užklausas.

Akreditavimo tarnybai Vokietijos žemių atitinkamos kompetentingos institucijos su klausimais dėl gydytojų ortodontų specializacijos nurodė kreiptis į Odontologų rūmus Šiaurės Reine (Landeszahnärztekammer, Zahnärztekammer Nordrhein (Nordrhein-Westfalen). Atsakovė 2019 m. gruodžio 9 d. išsiuntė užklausą Odontologų rūmams Šiaurės Reine, pridėdama pareiškėjos pateiktus dokumentus, ir gavo atsakymą, kad automatinis pripažinimo principas netaikomas, V. P. jiems nėra žinoma, jokių dokumentų jai nėra išdavę bei pasiūlė kreiptis į Odontologų rūmus Vestfalijos-Lipės (Zahnärztekammer Westfalen-Lippe (Nordrhein-Westfalen).

Akreditavimo tarnyba kreipėsi į Odontologų rūmus Vestfalijos-Lipės, pridėdama pareiškėjos pateiktus dokumentus, ir gavo atsakymą, kad V. P. jiems nėra žinoma, jokios informacijos apie ją neturi ir jokių dokumentų jai nėra išdavę. Akreditavimo tarnyba pridėjo pareiškėjos pateiktą dalyvavimo pažymėjimą ir paprašė paaiškinti, ką reiškia V. P. dalyvavimo pažymėjime esantis įrašas, jog Odontologų rūmai Vestfalijos-Lipės yra informuoti kaip atitinkama institucija. Akreditavimo tarnybai buvo atsakyta, kad Odontologų rūmai Vestfalijos-Lipės informuoti nebuvo, bei pasiūlė kreiptis į Odontologų rūmus Šiaurės Reine (Landeszahnärztekammer, Zahnärztekammer Nordrhein (Nordrhein-Westfalen).

Siekdama įsitikinti dėl Vidaus rinkos informacinėje sistemoje gautų atsakymų, Akreditavimo tarnyba 2020 m. vasario 3 d. savo iniciatyva dar kartą kreipėsi į minėtas Vokietijos žemių kompetentingas institucijas, išsiųsdama paklausimus el.paštu ir prašydama dar kartą atsakyti į pateiktus klausimus, tačiau iš Odontologų rūmų Šiaurės Reine vėl gavo atsakymą, kad reikia kreiptis į Odontologų rūmus Vestfalijos-Lipės, o iš pastarųjų atsakymo negavo.

Akreditavimo tarnyba 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. D2-1238-(6.51) informavo pareiškėją, kad Vokietijos kompetentinga institucija nepatvirtino, kad pareiškėjos baigtiems ortodontijos mokymams ir juos patvirtinantiems dokumentams taikomas automatinis pripažinimo principas, ir kad Akreditavimo tarnyba ne vėliau kaip 2020 m. vasario 12 d., numato priimti sprendimą – nepripažinti gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos. Reaguodama į šį raštą, pareiškėja atsakovei pateikė savo paaiškinimus apie Direktyvos sąvokų apibrėžimus bei automatinio pripažinimo principą. Atsakovė 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. D2-1548-(6.51) pareiškėją dar kartą informavo, kad Vokietijos institucija, išduodanti gydytojo odontologo specialisto – gydytojo ortodonto, formalios kvalifikacijos įrodymą, yra Landeszahnärztekammer, o ne Duisburgo-Eseno universitetas.

                Akreditavimo tarnyba, atsižvelgdama į Vokietijos kompetentingų institucijų gautus atsakymus bei į tai, kad pareiškėja nepateikė kilmės valstybės narės (Vokietijos) kompetentingos institucijos išduoto dokumento, 2020 m. vasario 12 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nusprendė nepripažinti V. P. gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos.

        Atsakovė mano, kad tinkamai ir išsamiai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus bei įdėjo pakankamas pastangas siekiant išspręsti ginčytiną situaciją, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija, susipažinusi su pareiškėjos skundu bei prie jo pridedamais dokumentais, mano, kad Akreditavimo tarnyba priėmė teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą Įsakymą, kurio nėra pagrindo naikinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Akreditavimo tarnybos 2020 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. T1-229-(1.1.) „Dėl V. P. gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos nepripažinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Akreditavimo tarnybai pakartotinai įvertinti pareiškėjos profesinę kvalifikaciją.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 11 d. raštu kreipėsi į Akreditavimo tarnybą dėl gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Kartu su šiuo raštu pareiškėja pateikė Paraišką, dokumento apie suteiktą akademinį laipsnį, dalyvavimo ir egzaminavimo pažymėjimų, diplomo bei jo priedo su vertimais kopijas ir kitus dokumentus.

Akreditavimo tarnyba 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. D2-11722-(6.51) pareiškėją informavo, kad ji užpildė ir pateikė ne tą paraiškos formą bei nepateikė kilmės valstybės narės (pareiškėjos atveju – Vokietijos) kompetentingosios institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio, kad jos formalios kvalifikacijos įrodymams taikoma Direktyva. Pareiškėja šiuo raštu taip pat informuota, kad turi pateikti Paraišką dėl gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo, kurios forma pridėta prie rašto. Atsakovė pareiškėjos prašė trūkstamus dokumentus pateikti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo minėto rašto išsiuntimo dienos.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į Akreditavimo tarnybos direktorę ir sveikatos apsaugos ministrą, nurodydama, kad atsakovė nepagrįstai vilkina jos gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos pripažinimą, ir kad Akreditavimo tarnybos prašomą pažymą ji pateikė kartu su Paraiška. Šiuo raštu pareiškėja pasiūlė atsakovei pačiai kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad Akreditavimo tarnyba, siekdama išsiaiškinti, ar tarp pareiškėjos pateiktų dokumentų yra Vokietijos kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, atitinkantis nurodytąjį Įstatymo 3 priedo 3.3.3 p. 1 lentelės 4-oje eilutėje (atitinkamai Direktyvos V priede 5.3.3 lentelės 4-oje eilutėje), Europos komisijos Vidaus rinkos informacinėje sistemoje ir el. paštu kreipėsi į Vokietijos kompetentingas institucijas - Odontologų rūmus Šiaurės Reine (Landeszahnärztekammer, Zahnärztekammer Nordrhein (Nordrhein-Westfalen) ir į Odontologų rūmus Vestfalijos-Lipės (Zahnärztekammer Westfalen-Lippe (Nordrhein-Westfalen), pateikdama joms užklausas. 

        Atsakovė Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. T1-229-(1.1.) „Dėl V. P. gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos nepripažinimo“ nusprendė nepripažinti pareiškėjos gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos. Iš skundžiamo Įsakymo turinio matyti, kad tokį sprendimą atsakovė priėmė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nepašalino 2019 m. lapkričio 25 d. Akreditavimo tarnybos rašte Nr. D2-11722-(6.51) nurodytų trūkumų – nepateikė kilmės valstybės narės (Vokietijos) kompetentingos institucijos išduoto dokumento, ir į tai, kad Vokietijos kompetentinga institucija (Odontologų rūmai Šiaurės Reine – Landeszahnärztekammer, Zahnärztekammer Nordrhein (Nordrhein-Westfalen)), atsakydama į atsakovės paklausimą Vidaus rinkos informacinėje sistemoje, nepatvirtino, kad pareiškėjos baigtiems specializuotos ortodontijos tęstiniams mokymams ir juos patvirtinančiam pareiškėjai išduotam Tarptautinės medicinos kolegijos Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija) dokumentui, suteikiančiam specializuotos ortodontijos magistro laipsnį (Master of Science (M. Sc.) in Specialized orthodontics), taikomas automatinis pripažinimo principas.

        Akreditavimo tarnyba 2020 m. vasario 17 d. raštu Nr. D2-1709-(6.51) informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą, kartu išsiuntė jai Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. T1-229-(1.1.) kopiją bei informavo apie jo apskundimo tvarką.

Pareiškėja mano, kad Akreditavimo tarnyba netinkamai įvertino jos prašomai kvalifikacijai pripažinti pateiktus dokumentus, įskaitant ir pažymą, kuri buvo pateikta kartu su kitais kvalifikacijos įgijimą įrodančiais dokumentais bei gauta taip, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.

Nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar pareiškėjos Akreditavimo tarnyba pagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjos įgytą gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją, siekiant taikyti automatinį profesinės kvalifikacijos pripažinimą pagal pateiktus dokumentai.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas – principas, kai profesinė kvalifikacija automatiškai pripažįstama asmeniui, turinčiam nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, garantuojantį reikiamą kvalifikaciją. Detalesnis šio principo reglamentavimas nustatytas Įstatymo 18 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos (jų nustatyta tvarka) pripažįsta tokius formalios kvalifikacijos įrodymus, išvardytus atitinkamai šio įstatymo 3 priedo 3.1.1, 3.1.2, 3.2.2, 3.3.2, 3.3.3, 3.4.2, 3.6.2 ir 3.7.1 papunkčiuose ir suteikiančius galimybę užsiimti pagrindinio rengimo medicinos gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, vaistininko ir architekto profesine veikla. Formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti būtiniausius rengimo reikalavimus, nurodytus atitinkamai šio įstatymo 22, 23, 29, 32, 33, 36, 42 ir 44 straipsniuose. Toks įrodymas Lietuvos Respublikoje laikomas tokiu pačiu kaip ir Lietuvos Respublikoje išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos, o prireikus kartu išduodami ir atitinkami šio įstatymo 3 priedo 3.1.1, 3.1.2, 3.2.2, 3.3.2, 3.3.3, 3.4.2, 3.6.2 ir 3.7.1 papunkčiuose išvardyti pažymėjimai.

Įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja gydytojų odontologų specialistų rengimą (atitinkamai Direktyvos 35 straipsnis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gydytojų odontologų specialistų rengimo pagal nuolatinę studijų formą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip treji metai ir jas turi prižiūrėti kompetentingos institucijos ar įstaigos (atitinkamai Direktyvos 35 straipsnio 2 dalis). 

Taigi, vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu, gydytojo ortodonto profesinė kvalifikacija pripažintina tik tuo atveju, jei asmuo turi formalios kvalifikacijos įrodymą, kurį išduoda valstybės narės kompetentinga institucija, patvirtinantį gydytojo odontologo specialisto būtiniausių rengimo reikalavimų, nurodytų Įstatymo 33 straipsnyje, atitiktį.

Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad formalios kvalifikacijos įrodymas – kompetentingos institucijos išduotas diplomas, pažymėjimas ar kitas dokumentas, kuriais patvirtinama, kad įgyta profesinė kvalifikacija ar paprastai valstybėse narėse sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas, arba trečiosios valstybės institucijos išduotas diplomas, pažymėjimas ar kitas dokumentas, pripažįstami valstybės narės, jeigu jo turėtojas valstybėje narėje turi tam tikros profesijos trejų metų patirtį ir ta patirtis joje pripažįstama.

Pagal Direktyvos V priedo „Pripažinimas remiantis minimalių mokymo sąlygų koordinavimu“ 5.3.3 lentelę nuo 1980 m. sausio 28 d. Vokietijoje įgytą gydytojų odontologų specialistų oficialią kvalifikaciją patvirtina institucijos Landeszahnärztekammer išduotas dokumentas įvardintas Fachzahnärztliche Anerkennung für Kieferorthopädie. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Įstatymo 3 priedo 3.3.3 papunkčio 1 lentelės 4-oje eilutėje

Užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras reglamentuoja Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. T1-1683-(1.1.) „Dėl Ministerijos kuravimo sričiai priskiriamų reglamentuojamų profesijų, išskyrus vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesijas, pripažinimo“ patvirtinti tvarkos aprašai. Gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo specialisto – ortodonto profesinei kvalifikacijai, įgytai kitoje valstybėje narėje, pripažinti taikoma procedūra yra reglamentuota Gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gydytojo odontologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, patvirtintu Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. T1-1683-(1.1.) „Dėl Ministerijos kuravimo sričiai priskiriamų reglamentuojamų profesijų, išskyrus vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesijas, pripažinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 10 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, siekiantis gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gydytojo odontologo profesiją, arba jo įgaliotas asmuo pateikia Akreditavimo tarnybai tiesiogiai arba per Įstatyme nurodytą Lietuvos Respublikos kontaktinį centrą paraišką (1 priedas) ir toliau nurodytus dokumentus arba jų kopijas. Aprašo 10.1–10.16 punktuose nurodyti dokumentai, kuriuos pareiškėjas turi pateikti Akreditavimo tarnybai kartu su paraiška. Aprašo 10.14 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi pateikti dokumentą, išduotą kilmės valstybės narės kompetentingų institucijų, patvirtinantį, kad šiems formalios kvalifikacijos įrodymams taikoma  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES (OL 2013 L 354, p. 132).

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos įvertina, ar teisingai užpildyta paraiška, ar pateikti visi reikiami ir galiojantys dokumentai. Jei nustato trūkumų, susijusių su paraiška ir (ar) kartu pateiktais dokumentais, raštu apie tai praneša pareiškėjui ir nustato ne ilgesnį kaip 1 mėnesio nuo pranešimo išsiuntimo dienos terminą, per kurį jis turi pašalinti nustatytus trūkumus. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia prašomą informaciją, neįskaitomas į paraiškos ir dokumentų nagrinėjimo laiką. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą paraišką ir dokumentus, turi priimti vieną iš šių sprendimų: pripažinti pareiškėjo profesinę kvalifikaciją (13.1 papunktis); nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, jeigu pareiškėjas per Aprašo 12 punkte nustatytą terminą nepašalino Akreditavimo tarnybos nurodytų trūkumų (13.2 papunktis).

Aprašo 14 punkte nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba galutinį motyvuotą sprendimą dėl gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo priima kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Aprašo 10 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos. Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nurodyti sprendimai įforminami Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Prireikus, Akreditavimo tarnyba gali kreiptis į kitas institucijas dėl pareiškėjo formalios kvalifikacijos įrodymų ir kitų dokumentų (Aprašo 15 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Akreditavimo tarnyba skundžiamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai nusprendė nepripažinti pareiškėjos V. P. gydytojo ortodonto profesinės kvalifikacijos. Akreditavimo tarnybos Įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Direktyvos ir Įstatymo bei Aprašo nuostatas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti Akreditavimo tarnybą pakartotinai įvertinti pareiškėjos profesinę kvalifikaciją taip pat netenkintinas.

Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamą Įsakymą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjos 100,67 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu. Iš atsakovės pateiktos 2020 m. liepos 7 d. PVM sąskaitos-faktūros MKC serija Nr. 06443 bei 2020 m. liepos 16 d. Valstybės iždo mokėjimų pagal mokėjimų paraiškas formos matyti, kad dokumentų vertimą atlikusiai viešajai įstaigai Visuomenės specialiam mokymo ir konsultavimo centrui už dokumentų vertimus buvo pervesta atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas tenkintinas, iš pareiškėjos atsakovei priteistini 100,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191352247, 100,67 Eur (vienas šimtas eurų 67 centai) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                Violeta Petkevičienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė        

Eglė Žulytė-Janulionienė