Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-09-02][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2173-437-2016].docx
Bylos nr.: I-2173-437/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 288719620 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos

Adm

Administracinė byla Nr. I-2173-437/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08083-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1, 3.21

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-8) prašydamas: 1) teismui pripažinus, kad yra praleistas terminas skundui paduoti – jį atnaujinti esant svarbioms priežastims; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-12-04 sprendimą Nr. 1D-10864(11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo“; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2012-01-01 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 5 287,03 Lt, kuri papildomai susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau –  ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos  Lietuvos  Respublikos vidaus reikalų ministerijos po 145,51 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-01-01 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 5) įpareigoti atsakovę VRM nuo 2014-01-01 mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.

Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais.  

Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 27-31) paaiškina, kad sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką. Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra nebetaikomas. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjo pensija mokama tokia, kokia buvo paskirta, be jokio mažinimo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo,  laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-01-01 taikant  Laikinojo  įstatymo 4 str. ir laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2012-01-01  taikant  Laikinojo  įstatymo 5 str.

Byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, taikant  Laikinojo įstatymo 5 str., atnaujinimo pareiškėjui.

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje             (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-66/2015). Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui turėjo būti išmokėta už 2010 m. vasario mėnesį - 2010 m. kovo mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2013-12-19 (spaudas ant voko, b. l. 13).

Vertintina, kad pareiškėjas praleido trejų metų senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl valstybinės pensijos   dalies,  sumažintos  pagal  Laikinojo  įstatymo  5  straipsnį priteisimo už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-12-31.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013   galutinai  suformavo  teismų  praktiką  dėl  kreipimosi  į  teismą  terminų. Pareiškėjas  savo  teisėms  į pareigūnų  ir  karių  valstybinę  pensiją  ginti  į  teismą  kreipėsi  praėjus  kiek  daugiau,  nei  mėnesiui  po  šios  teismo  nutarties  priėmimo  ir  mėnesio  laikotarpyje  po  skundžiamo  akto  priėmimo. Teismas  atsižvelgia  į  buvusį  teisinį  neaiškumą  ir  vertina,  kad  pareiškėjas  terminą  kreiptis  į  teismą  praleido  dėl  svarbių  priežasčių,  todėl  jis  atnaujinamas.

Pareiškėjui  2005-01-28  VRM  sprendimu  Nr. 19097  už  tarnybą  nuo  2004-12-31  paskirta  569,79 Lt  valstybinė  pensija  (b. l. 18). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie  Lietuvos  Respublikos  vidaus  reikalų  ministerijos  2013-12-02 pažymos (b. l. 25-26) matyti, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį  ir  laikotarpiu  nuo  2010-02-01  iki  2012-01-01   (su  pertrauka  už  2011  metų  liepos - spalio  mėnesius)  buvo  perskaičiuojama  taikant  ir  Laikinojo  įstatymo  5  straipsnį.

Pareiškėjas  2013-11-04 kreipėsi į VRM  su  prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį  (b. l. 22). VRM 2013-12-04 sprendimu Nr. 1D-10864(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusią nepriemoką, informavo, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjo prašymo dalies dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos  (b. l. 23-24).

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pasisakė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012‑12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjai valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai.

Pareiškėjos  skundo  dalis  dėl  priteisimo  valstybinės  pensijos dalies, sumažintos  taikant  Laikinojo  įstatymo  4  straipsnio  nuostatas,  atmetama  kaip  nepagrįsta.  Pareiškėjo  skundo  dalis  dėl  priteisimo  pareigūnų  ir  karių  valstybinės  pensijos  dalies,  sumažintos  taikant  Laikinojo  įstatymo  5  straipsnio  nuostatas  tenkinama.  Pareiškėjui  iš  valstybės  priteisiama  šiuo  pagrindu  sumažintos  valstybinės  pensijos  dalis – 1531,23 euras.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-12-04 sprendimą Nr. 1D-8708(11), kuriame ji nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusią nepriemoką, informavo, kad remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjo prašymo dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552‑1377/2014). Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Atsakovės skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyti skundo padavimo terminai. Atsižvelgusi į minėtą LVAT praktiką, teismas konstatuoja, kad VRM, nagrinėdama pareiškėjo 2013-11-04 prašymą, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimta skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Pareiškėjui nuo 2014 metų mokama visa jam paskirta pensija, todėl reikalavimas įpareigoti mokėti Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtą pensiją atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p., 101 str. 7 p., 127 ir 129 str.,

 

n u s p r e n d ė:

 

            Atnaujinti pareiškėjui V. S. terminą  kreiptis į  teismą  dėl  priteisimo  neišmokėtos  pareigūnų  ir  karių  valstybinės  pensijos  dalies  už  laikotarpį  nuo  2010-02-01 iki 2012-01-01, sumažintos  taikant  Lietuvos  Respublikos  socialinių  išmokų  perskaičiavimo  ir  mokėjimo  laikinojo  įstatymo  5  straipsnį.

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. S.  neišmokėtą  pareigūnų  ir  karių  valstybinės  pensijos  dalį - 1531,23  eurus  laikotarpiu  nuo  2010-02-01  iki  2011-12-31  taikant  Lietuvos  Respublikos  socialinių  išmokų  perskaičiavimo  ir  mokėjimo  laikinojo  įstatymo  5  straipsnio  nuostatas.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-12-04 sprendimo Nr. 1D-10864(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013-11-04 prašymą dėl taikant Lietuvos  Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį neišmokėtos   pareigūnų  ir  karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo.

Kitą  skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai              Raimondas Blauzdžius

 

 

              Ina Kirkutienė

 

 

              Liudmila Zaborovska