Civilinė byla Nr. e2-224-731/2018

                                                                                       Proceso Nr. 2-54-3-01023-2017-0

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 30 d.

                Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,

sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei, J. V.,

dalyvaujant ieškovui M. Š., jo atstovui advokatui G. J.,

atsakovams K. T., jo atstovui advokatui V. Ž.,

A. J. D., jos atstovui D. D.,

Antanui A. D., A. V. P., jų atstovei advokato padėjėjai M. P.,

tretiesiems asmenims A. T., notarei D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams A. J. D., Antanui A. D., A. V. P., K. T., K. T. įmonei, tretieji asmenys A. T., notarė D. S., dėl  sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A. J. D. ir K. T. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., pripažinti šią sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, perkelti ieškovui M. Š. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A. J. D. ir K. T. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; įpareigoti ieškovą M. Š. sumokėti K. T. 400,00 Eur; panaikinti K. T. vardu esančią teisinę registraciją nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Prašo panaikinti 2017 m. spalio 6 d. tarp A. A. D., A. V. P. ir K. T. įmonės sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., perkelti ieškovui M. Š. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, įpareigoti ieškovą M. Š. sumokėti K. T. įmonei 20.000 Eur; panaikinti K. T. įmonės vardu esančią teisinę registraciją nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad jis nuo 2017 m. liepos 25 d. bendrosios nuosavybes teise turi ir valdo 1/5 dalį 18.5600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jį valdė bendrosios nuosavybes teise su kitais bendraturčiais vienodomis dalimis (t. y. po 1/5 dalį) - A. J. D., A. A. D., A. V. P. ir A. T.. 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A. J. D. ir K. T. buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Šios Dovanojimo sutarties pagrindu K. T. įgijo nuosavybės teisę 1/5 dalį žemės sklypo. 2017 m. spalio 6 d. tarp A. A. D., A. V. P. ir K. T. įmonės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Šios Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu K. T. įmonė įgijo nuosavybės teisę į 2/5 dalį žemės sklypo. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 6 d., K. T. bei su juo susijęs juridinis asmuo K. T. įmonė, sudarė Dovanojimo ir Pirkimo-pardavimo sutartis dėl to paties nekilnojamojo turto objekto dalių įgijimo. Jo manymu K. T. ir K. T. įmonė, kaip tiesiogiai susiję asmenys turėjo bendrą tikslą įsigyti (nusipirkti) Žemės sklypo dalis. A.J. D., A.A. D., A.V. P. norint perleisti turimas nuosavybės teises į Žemės sklypo dalis, kiti bendraturčiai turėjo pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis.  A. J. D. ir K. T. sudarytos Dovanojimo sutarties aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ši sutartis yra apsimestinė, kuria siekiama pridengti tikruosius šalių ketinimus, tokiu būdu apeinant LR CK 4.79 str. nustatytą imperatyvą. Dovanojimo sutarties šalis siejantis ryšys bei komercinė-ūkinė veikla, kuria verčiasi K. T., leidžia manyti, jog sutartimi siekta įsigyti (nusipirkti) nuosavybės teisę į 1/5 dalį Žemės sklypo, o ne ją dovanoti. K. T. ir A. J. D. nesieja jokie giminystės ar kiti artimi santykiai. Kokiais motyvais vedina A.J. D. tariamai galėjo norėti neatlygintinai perduoti nuosavybės teisę į 1/5 dalį Žemės sklypo, kelia abejonių. K. T. bei su juo tiesiogiai susijęs juridinis asmuo K. T. įmonė per trumpą laikotarpį sudarė dvi sutartis, kuriomis atitinkamai įgijo 1/5 ir 2/5 dalis Žemės sklypo. Iš aplinkybių yra aišku, jog K. T. sudarius Dovanojimo sutartį, buvo išvengta pirmumo teisės įgyvendinimo ir šis asmuo tapo Žemės sklypo bendraturčiu. Savaime suprantama, kad siekiant sudaryti Pirkimo- pardavimo sutartį turėjo būti vedamos derybos dėl kainos, teisinių procedūrų įforminimo, kadangi A. A. D. ir A.V. P. yra senyvo amžiaus asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniuje, o sutartį sudarė Šilalėje, kai perleistas turtas randasi Zarasų r. Šios aplinkybės suponuoja tai, kad K. T. bei K. T. įmonė, turėjo vieningą tikslą nupirkti Žemės sklypo dalis, dar prieš sudarant Dovanojimo sutartį. Be to, sudarant Dovanojimo sutartį, 1/5 dalis Žemės sklypo buvo įvertinta 400 Eur suma, kai tuo tarpu vos po keleto savaičių sudarytoje Pirkimo-pardavimo sutartyje analogiško dydžio Žemės sklypo dalis buvo vertinama 10000 Eur suma, t. y. 25 kartus didesne kaina. O tai papildomai įrodo, kad Dovanojimo sutartyje nebuvo atskleista tikroji valia. K. T. įmonė, remiantis K. T. tapimu bendraturčiu, galimai suklaidino sandorį tvirtinantį notarą, kad turi tokias pačias teises ir pareigas, t. y. teisę pirkti sklypo dalis iš kitų bendraturčiu, nesilaikant pirmumo teisės. Nors iš esmės K. T. ir K. T. įmonė yra du atskiri subjektai, galintys įgyti atskiras teises ir pareigas. Pardavėjai nesilaikė šios imperatyvios pareigos ir pažeidė Ieškovo teises bei teisėtus interesus, parduodami turėtas nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalis, nesudarius galimybės bendraturčiams pasinaudoti pirmumo teise. Ieškovo teisių pažeidimas, lemia pagrindą teismui panaikinti Pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo posėdyje palaikė  ieškinyje nurodytas aplinkybei ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė A. J. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, ieškovas nevertino, kad pagal Dovanojimo sutartį atsakovui K. T. kilo prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, o jai išnyko prievolė deklaruoti Dovanojimo sutarties pagrindu perleistą Žemės sklypą ir atitinkamai mokėti žemės mokestį. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad, jis būdamas Žemės sklypo bendraturčiu, pagal LR CK 4.79 str. 1 d., turėjo pirmenybės teisę įsigyti Dovanojimo sutarties pagrindu perleistą Žemės sklypo dalį. Ieškovas teigdamas, kad „Dovanojimo sutarties aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ši sutartis yra apsimestinė, kuria siekiama pridengti tikruosius šalių ketinimus“, remiasi vien tik savo subjektyviu vertinimu bei prielaidomis, nesiremia liudytojų parodymais, nepateikia jokių rašytinių dokumentų ar kitų konkrečių duomenų, įrodančių, jog Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kad atsakovė gavo atlyginimą, nenurodo tariamai gauto atlyginimo dydžio pagal ką būtų galima šią sutartį laikyti pirkimo pardavimo sutartimi, taip pat nepateikia jokių kitų įrodymų, paneigiančių Dovanojimo sutarties teisėtumą, neįrodinėja, jog, Dovanojimo sutartis kažkokiu būdu neatitinka sandorio šalių valios ir joje nurodytų teisinių padarinių. Tarp jos ir K. T. yra susiklostę ilgalaikiai draugiški santykiai. Šalys nebuvo susitarusios, jog už dovaną bus atsilyginta, todėl sutartis negali būti kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris. Ji sudarydama Dovanojimo sutartį patvirtino, kad tikroji šalių valia buvo perduoti turtą neatlygintinai ir nebuvo reikalavimo, kad apdovanotasis pateiktų kokį tai turtinio pobūdžio patenkinimą. Motyvų dovanoti K. T. turtą ji turėjo daugiau nei pakankamai. Ji pasitarusi su sutuoktiniu, savo dukra bei sūnumi, padovanojo K. T. turėtą žemės sklypo (iš dalies apaugusio mišku) dalį. Vien Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ginčo sandoriai sudaryti vienas po kito (iš pradžių dovanojimo, vėliau - pirkimo-pardavimo), nepakanka juos pripažinti negaliojančiais. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jam neaišku, „kokiais motyvais vedina ji galėjo norėti neatlygintinai perduoti nuosavybės teisę į 1/5 dalį Žemės sklypo atsakovui K. T.“. Tačiau Ieškovas į ją net nesikreipė ir neprašė pateikti motyvų, todėl toks Ieškovo „pamąstymas“ teikiant ieškinį, bet prieš tai net neišsiaiškinus su ja, yra visiškai nepagrįstas ir nereikšmingas. Ji mano, kad Dovanojimo sutartyje neprivalėjo nurodyti motyvų, nes pagal civilinio kodekso normas ir šiuo konkrečiu atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog sandoris nebuvo realus, elgiasi nesąžiningai ir nerūpestingai, nes nepasinaudojo galimybe iki ieškinio pateikimo teismui, paklausti jos motyvų dėl Dovanojimo sutarties. Ieškovo reikalavimas dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių perkėlimas ieškovui apskritai negali būti tenkinamas ir realizuotas, nes prieštarauja teisei, kadangi teismas tenkindamas tokį ieškovo reikalavimą pažeistų kitų bendraturčių pirmumo teisę į parduodamą turtą.

Teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

         Atsakovai A. A. D. ir A. V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 1998-01-27 d. įregistruojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės sklypo savininkai: A. T. dalis bendrojoje nuosavybėje 1/5; J. A. dalis bendrojoje nuosavybėje 1/5; J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje nuosavybėje 1/5; V. D. dalis bendrojoje nuosavybėje 2/5. Visi šios žemės savininkai buvo giminaičiai. Mirus A. T., jos žemės sklypo dalį paveldėjo sūnus A. T.. Mirus J. A., jos žemės sklypo dalį paveldėjo dukra K., kurios turimą žemės sklypo dalį iš varžytinių nupirko Ieškovas. Mirus J. J. jo dalį paveldėjo jo dukra A. J. D., kuri vėliau savo žemės sklypo dalį padovanojo K. T.. M. V. D. jos žemės sklypo dalį paveldėjo jos vaikai A. A. D. ir A. V. P., kurie savo žemės sklypo dalį pardavė K. T..

          Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. Ieškovas paskambino A. A. D. ir A.V. P. ir informavo, kad jis iš varžytinių nusipirko dalį žemės sklypo ir pasiūlė jam parduoti savo dalį. Kiek vėliau jis atvyko pas A. A. D. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasakė norintis įsigyti jo ir  A. V. P. žemės sklypo dalį už 800 Eur. A.A. D. informavo Ieškovą, jog nei jis, nei jo sesuo A.V. P. už tokią kainą nesutinka parduoti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei informavo, kad žemės sklypą sutiktų parduoti už 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų). Ieškovas pareiškė, kad nieks už tokią kainą nepirks iš jų žemės sklypo ir primygtinai reikalavo tik jam parduoti turimą žemės sklypą už jo pasiūlytą kainą. Kadangi Ieškovo pasiūlyta kaina Atsakovų  netenkino, o Ieškovas už jų nurodytą kainą jiems nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo nesutiko pirkti, jie pasiūlė pirkti žemės sklypo dalį giminaičiams, t.y. pusbroliui A. T. ir pusseserei A. D.. A. T. atsisakė pirkti žemės sklypo dalį, o pusseserė A. D. informavo, kad ji savo žemės sklypo dalį padovanojo K. T.. Tada jie pasiūlė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą už 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) pirkti K. T. ir jis sutiko. 2017 m. spalio 6 d. jie nuvyko pas notarę D. S., kur buvo patvirtinta žemės sklypo pirkimo-padavimo sutartis. Pasirašydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl savo amžiaus (pažymėtina, kad Antanui A. D. šiuo metu yra 80 (aštuoniasdešimt) metų, o A. V. P. 82 (aštuoniasdešimt dveji) metai) nepastebėjo ir/ar nelabai suprato, kad yra ir/ar gali būti koks skirtumas, kad sutartis bus sudaryta ne su pačiu K. T., o su jo individualia įmone. Pas notarę D. S. dalyvavo pats K. T., jokių antspaudų nedėjo, ir pats faktas, kad sutartį pasirašo ne fizinis asmuo, o individualios įmonės steigėjas ir savininkas nebuvo akcentuotas. Juolab, kad tokiu atveju, turėjo ir pati notarė D. S. patikrinti prieš patvirtindama sutartį ar nėra jokių kliūčių sudaryti sutartį, t.y. dėl bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį.  Todėl, įvertinus išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, racionalumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, jų nuomone, pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2017-10-06 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turėtų būti perkeltos ne ieškovui, o atsakovui K. T., kaip žemės sklypo bendraturčiui, fiziniam asmeniui.

          Nurodė, kad nei vienas iš giminaičių ir žemės sklypo bendrasavininkų į pusseserės A. J. D. žemės klypo dalį nepretendavo, dovanojimui neprieštaravo. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo ieškinyje nurodytą teiginį, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinė. Dovanojimo sandorį patvirtino notaras, kuris ir aiškinosi šalių tikrąją valią. Tai, kad K. T. užsiima ūkine veikla, kurios kryptis – miškininkystė, nėra ir negali būti vertinama, kaip aplinkybė įrodanti dovanojimo sutarties negaliojimą. Vien aplinkybės, jog ginčo sandoriai sudaryti vienas po kito (iš pradžių dovanojimo, vėliau – pirkimo–pardavimo), nepakanka juos pripažinti negaliojančiais. Ieškovas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kurios pagrindinė veiklos sritis yra mediena, jos gaminiai, miškininkystė. Todėl, manytina, jog Ieškovui nepavykus įkalbėti itin senyvo amžiaus asmenų parduoti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo už itin mažą kainą ir sužinojus, kad to paties žemės sklypo dalis įsigijo K. T., kurio vykdoma ūkinė veikla yra tiesiogiai konkurencinga Ieškovo veiklai, nusprendė kreiptis į Teismą dėl neva tai pažeistų jo teisių gynimo.

          Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais.

          Atsakovas K. T. ir K. T. įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovai K. T. ir A. J. D. sąmoningai apsisprendė sudaryti dovanojimo sandorį, kaip alternatyvų nuosavybės perleidimo būdą. Su ieškovu sandorio šalys neturėjo jokių reikalų, nes pastarasis žemės sklypo bendraturčiu tapo atsitiktinai, tai yra 2017-07-14 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-85-7360 pagrindu, kai atsakovė A. J. D. žemės sklypo dalį valdė ir jį puoselėjo nuo 2001- 05 -21 dienos.  A. J. D. neprivalo atsiskaitinėti ieškovui, kurio elgesys jos nuosavybės atžvilgiu yra agresyvus, piktybiškas ir netoleruotinas ir kaimynystė su verslininku, siekiančiu išgyvendinti bendraturčius iš miškingo žemės sklypo ir kuo pigiau išpirkti jį, nepriimtina. Nuosavybės subjektui, dovanojimo sutartyje neprivaloma nurodyti savo apsisprendimo motyvus dovanoti K. T. savo nuosavybės, kuri yra neliečiama, dalį, nes pagal dovanojimo sandorio esmę, šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasi dovanotoja suteikia dovaną kitai šaliai, kai svarbu tai, kad dovanotojo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą.

        Pagal ginčijamą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį K. T.
parduodamą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko, ne kaip juridinis asmuo, o kaip privataus juridinio asmens, kurių tikslas - tenkinti privačius (įskaitant atsakovą K. T.) interesus, dalyvis, kurio turtas neatsiejamai susijęs su neribotos civilinės atsakomybės subjektu – individualia (personaline) įmone. Dėl šios priežasties turtas, kurį juridinis asmuo valdo naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso privataus juridinio asmens dalyviui nuosavybės teise. Vadinasi, sistemiškai aiškinant materialinės teisės normas, numatytas LR CK 2.34 str. 3 d., 2.48 str. 2 d. ir 2.50 str. 4 d., K. T. įmonė po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo tapo žemės sklypo bendraturte, turinčia LR CK 4.79 straipsnyje numatytas privilegijas. Ieškovas vadovaujasi LR CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostata, tačiau, šio straipsnio nuostatos suteikia bendraturčiui teisę reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas tik tada, kai pažeidžiama bendraturčio teisė pirkti, o ne teisė priimti dovaną. Vadinasi, ieškovas priimti dovaną naudojantis pirmenybės teise neturi nei praktinių nei teorinių galimybių, todėl pagal dovanojimo sutartį bendraturtis neturi reikalavimo teisės perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, ieškinio reikalavimo pripažinti ginčijamą dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi. Be to, įstatymas gina sąžiningo įgijėjo teises. LR CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys A. T. ir notarė D. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp A. J. D. ir K. T. sudaryta dovanojimo sutartis, patvirtinta Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. spalio 6 d. tarp Antano A. D., A. V. P. ir K. T. įmonės sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintą Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 18,5600 ha žemės sklypas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, kurios 13,41 ha sudaro miškas. Ieškovui M. Š. priklauso 1/5 dalis žemės sklypo, atsakovui K. T. priklauso 1/5 dalis, K. T. įmonei priklauso 2/5 dalys, trečiajam asmeniui A. T. priklauso 1/5 dalis žemės sklypo.

                                              Dėl dovanojimo sutarties

Ieškovas nurodo, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir dėl to turėtų būti pripažinta negaliojančia. Prašo ją pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi ir jam perkelti pirkėjo teises.               

Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą (sutartyje lingvistiškai pateiktą) jį sudariusių asmenų valią.

           Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui.

          Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. J. D. parodė, jog ji ir jos šeimos nariai artimai bendrauja su K. T.,  jis yra šeimos draugas. Ji turinti ne vieną žemės sklypą, pati gyvena Šilutėje, ginčo sklypas, kurį reikia tvarkyti ir prižiūrėti,  yra Zarasų rajone. K. T. verčiasi miškininkyste, jai ne kartą yra padėjęs  tvarkyti reikalus , ne tik su minėtu sklypu, bet ir su kitais jos turimais sklypais, todėl ji nutarė jam atsidėkodama padovanoti savo dalį bendrajame sklype. Toks buvo jos pačios apsisprendimas, jį priimdama tarėsi su kitais šeimos nariais. Jokio atlygio ji iš K. T. nereikalavo ir negavo. Tai buvo neatlygintinas sandoris, jį sudarė pas notarą. Notarė D. S. patvirtino, jog A. D. jai sakė, jog nori atsidėkoti K. T., todėl dovanoja sklypo dalį, o ne parduoda. Pinigai mokami nebuvo.

Teismas vertina, kad A. J. D. veiksmai (dovanojimo sutarties sudarymas) nėra prieštaraujantys įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Dovanojamo sandorio šalys  vieningai tvirtino, kad buvo daug metų pažįstami, artimai bendravo. Tokius jų parodymus patvirtino teismo posėdyje trečiasis asmuo, bendratutis, A. T., atsakovai Antanas A. D., A. V. P.. K. T. patvirtino, jog dovaną priėmė nemokėdamas jokio atlygio.

Vertinant jau aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą spręstina, kad nagrinėjamu atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtas atsakovų aiškinimas, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant atsakovui atsidėkoti už suteiktą pagalbą praeityje, negaunant už tai jokio atlyginimo.

Vien tai, kad po dovanojimo sutarties, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėm kiti bendraturčiai pardavė K. T. įmonei savo dalį sklypo, neįrodo, kad ginčo dovanojimo sandoris buvo atlygintinas ir sudarytas, siekiant pridengti kitą pirkimo-pardavimo sutartį. Visa tai nesudaro pagrindo minėtą dovanojimo sutartį laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi.

Ieškovas neįrodė, jog dovanojimo sandoris tarp K. T. ir A.J. D. yra apsimestinis (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis), todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

                                              Dėl pirkimo-pardavimo sutarties

Civilinio kodekso 4.78 straipsnis numato kiekvieno bendraturčio neginčytiną teisę elgtis su savo žinioje esančiu turtu savo nuožiūra, t.y. perleisti, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis kitam asmeniui, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad teisinis reguliavimas konstruojamas tokiu būdu, jog be suteikiamų teisių asmenims numatomos ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises turi ir atitinkamas pareigas, t.y. laikytis įstatymų. Tad akivaizdu, kad bendraturčio teisė nėra absoliuti, ypatingai kalbant apie bendrosios nuosavybės dalies pardavimą.

         Civilinio kodekso 4.79 straipsnis įtvirtina gan išsamią tvarką, kurios privalu laikytis kiekvienam asmeniui siekiančiam parduoti bendrosios nuosavybės dalį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.   2 dalyje numatyta, jog dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

         Iki prašomos naikinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ginčo žemės sklypo bendraturčiais buvo ieškovas M. Š., atsakovai  K. T., Antanas A. D., A. V. P. ir  trečiasis asmuo A. T.. 

        Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas M. Š. turėjo tikslą nusipirkti kitas

Žemės sklypo dalis, to neneigia ir atsakovai A.A. D. bei A.V. P., tačiau pasak atsakovų jis siekė nupirkti žemės sklypą žema kaina, prilygindamas kainą prie kainos nustatytos varžytinių metu.

          Šioje byloje atsakovai yra giminės, artimai bendraujantys žmonės, todėl sužinoję, jog A. J. D. padovanojo savo dalį sklypo K. T. nutarė savo sklypo dalis jam parduoti, nes jis sutiko su jų siūloma pardavimo kaina. Susirinkę pas trečiąjį asmenį A. T., dalyvaujant tapusiam bendraturčiu K. T., skambino ieškovui M. Š. ir klausė, jo ar jis sutiktų pirkti sklypo dalis už pardavėjų siūlomą 20000 Eur kainą. Visi patvirtino, jog M. Š. su tokia kaina nesutiko.  Apie tai, kad jam buvo skambinta teismo posėdyje patvirtino ir M. Š., tačiau vėliau neigė, jog jam buvo siūloma pirkti sklypo dalis už pardavimo kainą. Pirkti jų sklypo dalių nesutiko ir bendraturtis A. T., todėl atsakovai Antanas A. D., A. V. P. nutarė parduoti savo sklypo dalis K. T., kuris sutiko su siūloma kaina. Po ko, 2017 m. spalio 6 d. Šilalės notarų biure buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai nurodė, jog jie pardavinėjo sklypo dalis K. T. ir apie tai, jog dokumentai įforminami su K. T. individualia įmone jie nesuprato, galimai dėl amžiaus, galimai dėl to, jog jų manymu K. T. individuali įmonė jam pačiam ir priklauso, vadinasi yra tas pats ir jokio skirtumo tame nematė.

         Pažymėtina, kad dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, pardavėjui numatoma imperatyvi pareiga raštu apie pardavimą ne bendraturčiui pranešti bendraturčiams. Pranešime turi būti nurodoma pardavimo kaina ir kitos pardavimo sąlygos. Apie nekilnojamojo turto dalies pardavimą turi būti pranešama per notarą. Tačiau, teismas atsižvelgia į tai, jog pardavėjai visuomet laikė, jog K. T. kaip fizinis asmuo ir jo individuali įmonė yra bendraturčiai, ir tokiu atveju jie neprivalėjo raštu pranešinėti kitiems bendraturčiams, kaip numatyta CK 4.79 str. 2 dalyje, be to, su visais bendraturčiais buvo deramasi dėl kainos ir jie žodžiu atsisakė pirkti sklypo dalis pardavėjų prašoma kaina.

        Individualių įmonių įstatyme (7-8 str.) nurodoma, jog individuali įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, todėl teismo manymu laikytina, jog K. T. įmonė santykyje su K. T. kaip fizinių asmeniu, įmonės savininku, nėra ne bendraturtis, kuriam parduodant dalį sklypo esant kitiems bendraturčiams, pardavėjui kyla imperatyvi prievolė raštu per notarą pranešti kitiems bendraturčiams apie pardavimą ir siūlomą kainą. Teismo posėdyje apklausta notarė D. S. parodė, jog ji teiravosi Mokesčių inspekcijoje, kur jai buvo atsakyta, jog minimu atveju nėra skirtumo kas bus įformintas pirkėju.

        Teismas pripažįsta, jog pardavėjai, juolab notaras, neturėjo skubėti įforminti pirkimo-pardavimo sutarties, turėtų gauti bendraturčių rašytinius sutikimus ar atsisakymus, tačiau formaliu pagrindu naikinti pirkimo-pardavimo sutarties teismas nemato pagrindo, dėl šios priežasties ieškinys dalyje dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, netenkintinas.

Netenkindamas šį ieškinio reikalavimą, teismas taipogi atsižvelgia į tai, jog  ieškovui prašant, panaikinus pirkimo- pardavimo sutartį, perkelti jam pirkėjo teises, bei jam sutikus sumokėti K. T. įmonei 20000 Eur (pardavimo kainą), jis nėra žemės sklypo vienintelis bendraturtis, ir panaikinus sutartį tuo pagrindu, jog raštu nebuvo pranešta apie sklypo dalių pardavimą kitiems bendraturčiams, atsirastų teisė pirkti sklypą be ieškovo ir kitiems bendraturčiams, tam pačiam K. T., trečiajam asmeniui A. T., ir jeigu jie sutiktų pirkti sklypo dalis už tokią pačią siūlomą kainą, pardavėjas turėtų teisę pasirinkti pirkėją, nes tik jis gali su savo nuosavybe elgtis kaip mano geriausiai. Todėl, teismo manymu, naikinant pirkimo-pardavimo sutartį nurodytais pagrindais bei tenkinant ieškinio dalį, perkeliant pirkėjo teises tik ieškovui, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai, pažeista pardavėjo teisė  su savo nuosavybe elgtis savo nuožiūra, kitų bendraturčių teisės.

Atmetus ieškininius reikalavimus iš ieškovo priteistina valstybei 36,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu  (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.), priteistina atsakovui K. T. 500 Eur, jo turėtų išlaidų advokato pagalbai (CPK 88 str. 1 d. 6,8 p.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :   

      Ieškinį atmesti.

      Panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į 1/5 ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

    Priteisti iš M. Š. 300 Eur atsakovams A.A. D. ir A.V. P. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

        Priteisti iš M. Š. 500 Eur atsakovui K. T. jo  turėtas bylinėjimosi išlaidas.

         Priteisti iš M. Š. 36,54 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėja                                                                                                       Liudmila Kuzmickienė