Civilinė byla Nr. e2-69-1093/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12130-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1. 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,

sekretoriaujant Onai Pumputienei,

dalyvaujant ieškovei K. B., jo atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,

atsakovui R. B., jo atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei, advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,  

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Indrei Skorochodovei, Renatai Pekštenienei, Ingridai Jakubonienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė : 

1.       Ieškovė K. B. 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį vėliau patikslinusi (DOK-12105, DOK-127422, DOK-31470), teismo prašo: 

1)       nutraukti K. B. ir R. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2)       nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes;

3)       santuokos metu įgytą turtą – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur vertės, laikyti asmenine ieškovės nuosavybe;

4)       nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina K. B. jos gyvenamojoje vietoje;

5)       priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui iki vaiko pilnametystės po 380,72 Eur kiekvieną mėnesį, pinigus iki mėnesio 15 d. pervedant į K. B. banko sąskaitą, periodines išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. B.;

6)       nustatyti atsakovo R. B. bendravimo su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu vaiku M. B. bendravimo tvarką:

(1)       Atsakovas porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. 

(2)       Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafiką, tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sūnumi perkeliamos į artimiausią tėvo nedarbo dieną.

(3)       Tėvas R. B. bendrauja su sūnumi M. B. pusę R. B. kasmetinių atostogų ir pusę vaiko vasaros atostogų metu.

(4)       Tėvas R. B. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi M. B. švenčių dienomis tokia tvarka: neporiniais metais: gruodžio 31 - sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); poriniais metais: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24-ąją, 25-ąją, 26-ąją (Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis);

(5)       Tėvas R. B. bendrauja su sūnumi M. B. kiekvienais metais Tėvo dieną ir R. B. gimimo dieną, taip pat bendrauja kas antrą sūnaus gimtadienį, o tais metais, kai vaikas gimimo dieną praleidžia su motina, tėvas gali atvykti pasveikinti sūnų ir su juo pasimatyti.

(6)       Tėvams privalo bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaiku ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaiko ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaiko nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.

(7)       Tėvas R. B. gali nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

(8)       Bendru sutarimu, bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis (pagal susitarimą raštu (SMS žinute ar pan.). Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą (prieš 1 savaitę) ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

(9)       Bendravimo su vaiku tvarkoje nustatoma, jog savaitgaliu laikytinas tvarkos 1 punkte nurodytas nepertraukiamas laikas: penktadienis-sekmadienis.

2.       Ieškovė ieškinyje  ir teismo posėdžio nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje K. B. ir R. B. sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B.. Gimus vaikui, ieškovė su sūnumi persikėlė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie du metus iki 2013 m. Gyvenant skyrium, sutuoktiniai pradėjo atitolti vienas nuo kito. Ieškovė 2013 m. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) į bendrą šalių namą, kurį abu dar įrenginėjo, tačiau 2017 m., prieš pradedant sūnui eiti į mokyklą, ieškovė su sūnumi vėl persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas per daug tam ir neprieštaravo. Iš atsakovo pusės nebuvo bandymų susitaikyti. Ieškovė mano, kad santuoka nurūko dėl abiejų kaltės, nes sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir nutrūko jų tarpusavio ryšys. Šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl sutuoktinių asmeninės nuosavybės (visiško atskirumo) turto teisinio režimo principo nustatymo (sutarties 1.1 p.). Šios sutarties pagrindu dalintino turto tarp šalių nėra. Ieškovė santuokos metu (2019 m.) įsigijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji šį automobilį įsigijo už asmenines lėšas, kadangi tuo metu jau nebegyveno su atsakovu ir bendro ūkio nebevedė. Kadangi vaikas su motina gyvena nuo gimimo, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis. Taip pat reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi atsakovas, ieškovės nuomone, per mažai bendrauja su sūnumi, jai reikalinga pagalba rūpinantis vaiku, taip pat reikalingas žinojimas, kada konkrečiai ji gali planuoti ir savo laiką.

3.       Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-25735), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: sutiko su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinių pavardžių palikimo bei vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, o su likusiais reikalavimais sutiko tik iš dalies.

4.       Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bėgant laikui santuokoje išryškėjo šalių charakterių nesuderinamumas, kuris neretai sąlygodavo tarpusavio konfliktus netgi neesminėse šeimyninio gyvenimo situacijose, pradėjo skirtis jų požiūriai į šeimą, laisvalaikio pomėgius bei buities problemų sprendimą. Dėl charakterių skirtumų šalys netoleruoja vienas kito, nuo 2017 m. gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, jokių šeimyninių santykių nepalaiko. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. (duomenys neskelbtini) gimus vaikui, ieškovė su vaiku persikėlė gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini), o atsakovas įrenginėjo bendrą šalių namą (duomenys neskelbtini), šeimą aplankydavo tik savaitgaliais. Mano, kad sprendimas dėl atsakovės persikėlimo su vaiku pas tėvus 2011 m. buvo abiejų klaida. 2013 m. grįžus ieškovei gyventi kartu, abu darbo dienomis daug dirbdavo, savaitgaliais ieškovė vėl išvažiuodavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini), taip sutuoktiniai ir atitolo. Dėl to ieškovas sutiko su ieškovės reikalavimu santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu 380,72 Eur. Atsakovas sutinka teikti 230 Eur dydžio išlaikymą, nes toks išlaikymas kartu iš valstybės gaunamais vaiko pinigais ir ieškovės teikiamu išlaikymu yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio M. B. interesus. Ieškovė savo prašomo išlaikymo dydžio neįrodė. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka koreguotina, nes dėl atsakovo darbo slenkančiu grafiku tokio tvarkos nėra įmanoma vykdyti, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtinguose miestuose. Atsakovas siūlo bendravimo tvarką papildyti punktu, kad jeigu tėvo bendravimo su sūnumi laikas pagal darbo grafiką, tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sūnumi perkeliamos į artimiausią tėvo nedarbo savaitgalį. Tėvas pirmus tris bendravimo tvarkos punktus siūlo pakeisti (o su likusiais sutinka) tokiu būdu: (1) Porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafiką, tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sūnumi perkeliamos į artimiausią tėvo nedarbo savaitgalį; (2) Pusę vaiko kasmetinių atostogų. Kasmetinių atostogų bendravimas derinamas prie tėvo poilsio dienų pagal darbo grafiką. R. B. pateikia K. B. savo darbo grafiką likus ne mažiau kaip 1 savaitę iki vaiko kasmetinių atostogų pradžios. (3) Pusę vaiko vasaros atostogų. Vasaros atostogų metu, poriniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi liepos mėnesį, ne poriniais metais rugpjūčio mėnesį. Atsakovas taip pat nesutiko, kad automobilis „Volkswagen Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, kadangi ši automobilis yra įgytas 2019 m. santuokos metu. Turtas, įgytas santuokos metu iki povedybinės įsigaliojimo (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinas nutraukiant santuoką. Kadangi automobiliu „Vokswagen Passat“ naudojasi ieškovė, atsakovas sutinka, kad automobilis būtų priteistas ieškovei, išmokant atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, t. y. automobilio vertė yra 6 050 Eur, atsakovui turėtų būti išmokama 3 025 Eur kompensacija.  

5.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė savo reikalavimu ir prašė juos tenkinti.

6.       Teismo posėdžiu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

7.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurią teismo posėdyje palaikė ir Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kurioje nurodyta, kad buvo lankytasi ieškovės K. B. ir jos nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog motinos gyvenamojoje vietoje M. B. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikas turi atskirą kambarį, užtikrinami jo ugdymosi, laisvalaikio, poilsio poreikiai. Vaikas pasakojo, kad čia su mama gyvena jau penkti metai; nori gyventi su mama; tėtis gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini); vaikas nieko nenorėtų keisti. Per vasaros atostogas norėtų nuvažiuoti pas tėtį. Vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimų apsilankymo metu nenustatyta. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl M. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei prašomos bendravimo tvarkos nustatymui. Taip pat nurodė, kad ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :   

        Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8.       Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. ir R. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenės Ordinariate. Taigi bylos šalių santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką, tačiau bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) tik atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tiek iš procesinių dokumentų turinio, tiek ir iš šalių paaiškinimų teisme matyti, kad ieškovė, prašydama nutraukti šalių santuoką, siekia civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, pabaigos. Dėl to teismas laiko, kad ieškovės prašymas nutraukti šalių santuoką savo esme yra prašymas panaikinti santuokos sudarymo įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

9.       Bažnyčios (konfesijų) santuoka įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.

10.       Ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teisme nurodo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimus šalių sūnui, ji iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno su atsakovu, su vaiku persikėlė gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamų sąlygų gyventi su vaiku; pas tėvus ieškovė gyveno apie du metus iki 2013 m., gyvenant skyrium, sutuoktiniai pradėjo atitolti vienas nuo kito; ieškovė 2013 m. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) į bendrą šalių namą, kurį abu dar įrenginėjo, tačiau 2017 m., prieš pradedant sūnui eiti į mokyklą, ieškovė su sūnumi vėl persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas per daug tam ir neprieštaravo, iš jo pusės nebuvo realių bandymų sulaikyti ieškovę, susitaikyti; šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.; ieškovė mano, kad santuoka nurūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir nutrūko jų tarpusavio ryšys. Atsakovas teisme nors ir nesutiko, kad iš jo pusės nebuvo bandymų išlaikyti šeimos, ieškovės teiginiams, kad santuoka nutrūko ir kad ji nutrūko dėl abipusės kaltės, neprieštaravo. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių ginčo tarp šalių ir nekilo, teismas pripažįsta, kad santuoka yra iširusi. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys jau ilgą laiką negyvena kartu, nededa pastangų išsaugoti savo šeimą, nemato galimybės vėl pradėti gyventi kartu, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl jų santuokos iširimo. Teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalims kartu bendrai nebegyvenant daugiau kaip vienerius metus, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

11.       Šalims prašant, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovui paliekama turima pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). 

12.       Šalys neprašo priteisti viena kitai  išlaikymo (CK 3.72 straipsnio 1 dalis), todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Bylos šalių sūnus nuo tada, kai šalys 2017 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo gyventi skyrium, gyvena su motina. Atsakovas neprieštarauja ieškovės prašymui sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Iš 2022 m. virželio 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad motina sudaro tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir vystytis, iš 2022 m. birželio 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad M. B. nori gyventi su mama. Atsižvelgęs į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieškove ir atitinka visus vaiko poreikius, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, teismas nepilnamečio M. B. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina K. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

14.       Nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas skyriui gyvenančiam vaikui.

15.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

16.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 380,72 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas, neneigdamas savo pareigos teikti išlaikymą skyriui gyvenančiam vaikui, nesutinka teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, nes, atsakovo nuomone, reikalaujamas išlaikymo dydis yra padidintas ir neatitinka realių vaiko poreikių. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka teikti nepilnamečiam vaikui 230 eurų išlaikymą per mėnesį, nes tokio dydžio išlaikymas šiuo metu yra mokamas, ir jis kartu su iš valstybės gaunamais pinigais bei ieškovės teikiamu išlaikymu yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio interesus. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad galėtų teikti ir kažkiek didesnį išlaikymą, bet ne ieškovės prašomą.

17.       Ieškovė nurodo, kad išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra 761,43 Eur. Atsakovas su tuo nesutinka ir teigia, kad vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 540 Eur, o didesnės ieškovės išlaidos byloje neįrodytos. Teismas iš dalies sutinka su atsakovu. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu (DOK-127422) pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, detalizuodama vaiko poreikius. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė savo lentelę, iš kurios matyti, kad su ieškovės nurodomomis išlaidomis vaiko pietums mokykloje (60 Eur), rūbams (50 Eur), robotikos užsiėmimams (šiuo metu robotikos vaikas nebelanko, bet lanko mankštas, tam reikalinga analogiška 26 Eur suma), vasaros stovyklai (25,60 Eur), komunaliniams mokesčiams (54,83 Eur), t. y. 216,43 Eur išlaidų sumos, neginčija. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomomis išlaidomis vaiko maistui (250 Eur), vaistams, vitaminams (30 Eur), burnos higienai, briketams, kt. apsilankymams pas gydytoją (50 Eur), skalbimo ir kt. buitinėms priemonėms (30 Eur), laisvalaikiui (70 Eur), kelionių išlaidoms vežti vaiką į mokyklą (40 Eur), kaupiamoms lėšoms vaiko atostogoms (75 Eur), iš esmės teigdamas, kad tokios išlaidos yra neįrodytos. Iš tiesų, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikui būtų diagnozuotos ligos ar būtų nustatytos nepilnavertės mitybos pasekmės, ar pan., dėl ko vaikui būtina vartoti ieškovės nurodytus vitaminus („Vita-Squares“). Dėl to teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės nurodytos 30 Eur išlaidos vaistams ir vitaminams yra būtinos, dėl to jas sumažina iki atsakovo neginčijamos 10 Eur sumos. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnus nešioja briketus ir jam ortodontinis gydymas dar bus tęsiamas ateityje, nurodomos išlaidų sumos (50 Eur per mėnesį) ieškovė nepagrindė jokiais dokumentais, dėl to šios išlaidos yra mažinamos iki atsakovo neginčijamos 15 Eur sumos. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovės prašymas priteisti iš jo po 75 Eur vaiko atostogoms du kartus per metus, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka taip pat įpareigojamas dalį atostogų praleisti su vaiku, kurių metu atsakovas be abejonės turės išlaidų ir kurių ieškovė niekaip neįsipareigoja atlyginti atsakovui. Dėl to teismas šių išlaidų neįtraukia. Su atsakovo argumentais dėl pernelyg didelių likusių ieškovės išlaidų vaiko poreikiams tenkinti – 250 Eur maistui, 30 Eur buitinėms priemonėms, 70 Eur laisvalaikiui, gimtadieniams, knygoms, 40 Eur benzinui vežioti vaiką į mokyklą ir užsiėmimus, teismas nesutinka, kadangi ieškovė šias išlaidas patiria esminiams vaiko poreikiams tenkinti ir jos kartu su atsakovo neginčijama išlaidų suma (216,43 Eur) bei pirmiau aptartomis teismo sumažintomis išlaidomis sudaro maždaug minimalios mėnesinės algos dydžio sumą po mokesčių, t. y. 631,43 Eur (minimalios mėnesinės algos dydis po mokesčių 2023 m. yra 633 Eur), kurios ieškovė pagal teismų praktiką neprivalo įrodinėti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nors ieškinys teismui pateiktas 2022 m., kai minimali mėnesinė alga buvo apie 550 Eur po mokesčių, vis tik teismas vertina, kad orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl ieškovės įrodinėjimo pareigos, turėtų būti nuo 2023 m. metų nustatytas minimalios mėnesio algos dydis, kadangi jis, be kita ko, atspindi ir brangstantį pragyvenimą, o išlaikymas vaikui bus teikiamas į priekį. Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad reikalinga suma M. B. poreikiams tenkinti yra 631,43 Eur per mėnesį.

18.       Teismas nesutinka su atsakovu, kad šiuo konkrečiu atveju iš vaiko išlaikymo mėnesinio dydžio reikalinga atimti valstybės skiriamą išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos, kadangi abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, kas bus aptarta toliau, ir valstybės mokama išmoka vaikui turėtų ne kompensuoti tėvų vykdomą pareigą išlaikyti savo vienturtį vaiką, o padėti tėvams tenkinti ir papildomus jo poreikius.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), yra (duomenys neskelbtini) vadovė ir savininkė, kaip nurodė teismo posėdyje, ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Eur, dar padeda tėvai. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1 100-1 300 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ priklauso du žemės sklypai ir gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei dar priklauso ½ 0,0593 ha žemės sklypo Molėtuose. Šalys turi lygių įsipareigojimų Swedbank, AB pagal 2007 m. balandžio 25 d. kredito sutartį. Ieškovė nurodė, kad turi skolų SODRA iš jos vykdomos veiklos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, be sveikatos problemų, daugiau išlaikytinių neturi. Visa tai leidžia teismui spręsti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, kas leidžia daryti išvadą, kad šalys išlaikymą vaikui turi teikti lygiomis dalimis. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 316 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, kaip to prašo ieškovė, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

20.       Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

21.       Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šalių santykiai nėra konfliktiški, tačiau tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarką.

22.       Esminis ginčas dėl bendravimo tvarkos tarp šalių kilo dėl ieškovės prašomos nustatyti  sąlygos, numatančios, kad „jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafiką, tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sūnumi perkeliamos į artimiausią tėvo nedarbo dieną (2 p.)“. Ieškovė paaiškino, kad jeigu tėvo bendravimas su sūnumi būtų nustatytas tik savaitgaliais, kada yra atsakovo nedarbo dienos pagal darbo grafiką, vaikas tam tikrais mėnesiais su tėvu matytųsi tik kartą ar iš viso nesimatytų, ieškovė pabrėžė ir tai, kad ji taip pat dirba ir negali nuolat derintis prie atsakovo darbo grafiko, jai derinantis prie atsakovo darbo grafiko, ji negalėtų vykdyti savo darbinės veiklos, užsidirbti didesnių pajamų, nes visa našta ir pareigos yra perkeltos jai vienai, atsakovas su vaiku bendrauja tik jam patogiu laiku, nesirūpindamas kasdieniais rūpesčiais, susijusiais su vaiko priežiūra, vežiojimu į mokyklą, būrelius, gydytojus ir pan., ir savo pareigų nevykdymą pridengia darbo grafiku. Vis tik teismas, nekvestionuodamas atsakovo pareigų vykdymo sūnui būtinumo ir svarbos, ne visiškai gali pritarti ieškovei.

23.       Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad didele dalimi nesutarimą dėl bendravimo tvarkos tarp tėvų lemia tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose (ieškovė su sūnumi (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini)), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jis dirba slenkančiu grafiku, taip pat ir naktimis. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nekilo, pati ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Dėl to teismas laiko nelogiškais ieškovės argumentus, kad derinimasis prie atsakovo darbo grafiko, jai neleistų vykdyti darbinės veiklos. Ieškovė neįrodinėjo, kad dirba ar ketina (nori) dirbti neįprastu grafiku ir kad jai reikia papildomo laiko vakarais po vaiko mokyklos ar savaitgaliais, kad galėtų užsidirbti. Nors tėvų pareigos vaikams yra lygios, vis tik tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas po tėvų skyrybų, savaime tenka didesnė rūpinimusi vaiku našta. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarkos sąlyga, kad „jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafiką, tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sūnumi perkeliamos į artimiausią tėvo nedarbo dieną (2 p.)“, neatitinka vaiko interesų. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į vaiko amžių - šiuo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini), o tokio amžiaus vaikai jau turi savo nusistovėjusį gyvenimą, socialinius ryšius, papildomas veiklas po pamokų, kuriuos vaiko vežiojimas į kitą miestą darbo dienomis po mokyklos pagal tėvo darbo grafiką ir bendravimas su tėvu laiko tarpą, apimantį dvi naktis, nepagrįstai sutrikdys. Teismo vertinimu, ir vaiko vežiojimas į mokyklą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) rytais, ypatingai po tėvo naktinės pamainos (po kurios būna laisvos dienos), nebūtų saugus ir įprastas vaikui. Dėl to teismas šios ieškovės prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygos netvirtina.

24.       Tačiau įvertinęs ieškovės išsakytą poreikį, kad tėvas su sūnumi bendrautų daugiau savaitgalių, kuris taip pat atitinka ir vaiko interesus, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad pagal į bylą pateiktą 2022 m. darbo grafiką tokia galimybė būtų, savaitgalį laikant ne tik laikotarpį nuo penktadienio iki sekmadienio, tačiau ir trumpesnį, teismas nustato šiek tiek teismo pakoreguotą siūlomą bendravimo tvarkos sąlygą, kad „Tėvas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki kitos savaitgalio dienos 18 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafiką, tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sūnumi perkeliamos į artimiausią tėvo nedarbo savaitgalį. Savaitgaliu laikomas ne tik nepertraukiamas laikas nuo penktadienio iki sekmadienio, bet ir trumpesnis laikas (penktadienis-šeštadienis arba šeštadienis-sekmadienis). Jei tėvo su vaiku bendravimo savaitgalis prasideda šeštadienį, tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima 12 val.“, kartu pašalindamas ieškovės siūlomą bendravimo tvarkos sąlygą, kad „savaitgaliu laikomas nepertraukiamas laikas nuo penktadienio iki sekmadienio (9 p.)“.

25.       Teismo vertinimu, tikslintina ir atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka vaiko vasaros atostogų metu, o būtent dalyje, neapminančioje atsakovo vasaros atostogų su sūnumi. Teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad tikslinga būtų nustatyti, kad vaiko vasaros atostogų metu, kai tėvas neatostogauja su sūnumi, tėvas su vaiku bendrauja kas keturias dienas, t. y. laisvomis tėvo nuo darbo dienomis.   

26.       Kadangi tėvo bendravimo su sūnumi tvarkai yra reikšmingas atsakovo darbo grafikas, atsakovas įpareigotinas pateikti ieškovei savo darbo grafiką kaip tik galima greičiau, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d., o iki kovo 30 d. suderinti su ieškove savaitgalius, atostogas bei kitą laiką, kurį atsakovas praleis su sūnumi.

Dėl turto padalijimo

27.       Prieš santuokos sudarymą šalys lygiomis dalimis po ½ dalį įsigijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype iki santuokos sudarymo šalys pastatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Kadangi minimas turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis turtas laikomas kiekvieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas.

28.       Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų sutartį (povedybinę), kurioje susitarė, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant susituokus nuo šios sutarties įsigaliojimo bei įregistravimo viešame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtą įgijo savo vardu ar gavo (gaus) dovanų, paveldėjo (paveldės), atsidalino (atsidalins) (sutarties 1.2 punktas).

29.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) įgijo ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas buvo įgytas po Vedybinės sutarties sudarymo, jis laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini) įgijo po ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šis turtas taip pat laikytinas asmenine šalių nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas.

30.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. už 2 700 Eur įgijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad šis automobilis yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi buvo pirktas už asmenines ieškovės lėšas, nes šalys tuo metu kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Šis automobilis buvo įgytas santuokos metu iki (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, dėl to jis, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei yra dalintinas nutraukiant santuoką. Pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė negali prašyti teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi automobiliu „Volkswagen Passat“ naudojasi ieškovė, ieškovė jį laiko savo nuosavybe, atsakovas sutinka, kad automobilis būtų priteistas ieškovei, automobilis priteisiamas ieškovei, o atsakovui išmokama kompensacija už ieškovei tenkantį turtą natūra. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo pirktas už 2 700 Eur, ši suma laikytina šio konkretaus automobilio rinkos verte sandorio sudarymo metu (atsakovo pateikta VšĮ „Empreksis“ automobilio rinkos verte (6 050 Eur) teismas nesivadovauja, nes (i) ji neatspindi konkretaus automobilio individualios rinkos vertės, (ii) akivaizdu, kad automobilio rinkos vertė laikui bėgant ne didėja, o mažėja), dėl to, nesant aktualesnių duomenų apie konkretaus automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 350 Eur kompensacija. Atsakovo R. B. vardu transporto priemonių viešame registre nėra registruota (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31.       Šalys 2007 m. balandžio 25 d. yra sudarę Kredito sutartį su Swedbank, AB, kuria šalys yra gavę 144 810 Eur (500 000 Lt) kreditą ūkininko gyvenamojo namo statybai, iš kurio buvo pastatytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso šalims po ½ dalį. Kadangi kreditoriniai įsipareigojimai yra įgyti iki santuokos sudarymo, laikomi asmeninėmis šalių prievolėmis ir santuokos nutraukimo metu nėra dalinamos. Duomenų apie dalintinas bendras šalių prievoles byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų  

32.       CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33.       Ieškovė byloje sumokėjo 155 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir turėjo 1 120 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Teismas pažymi, kad ieškovė sumokėjo per mažai žyminio mokesčio už ieškinį. Ieškovė pareiškė iš viso penkis reikalavimus – tris neturtinius ((i) nutraukti santuoką, (ii) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir (iii) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką) ir du turtinius ((i) priteisti išlaikymą vaikui bei (ii) laikyti santuokos metu įgytą turtą jos asmenine nuosavybe). Toks ieškinys jo pareiškimo metu turėjo būti apmokėtas 313 Eur žyminiu mokesčiu (po 84 Eur už neturtinius reikalavimus (viso 252 Eur) ir 61 Eur už turtinį reikalavimą dėl automobilio, taikant lengvatą ieškinį pareiškus elektroninių ryšių priemonėmis bei taikant kainų indeksą – 118,7). Kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, kuris šio teismo sprendimo priėmimo metu nėra visas panaudotas, teismas įskaito trūkstamą 158 Eur žyminio mokesčio dalį šioje byloje ir laiko, kad ieškovė sumokėjo visą 313 Eur žyminį mokestį. Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti šioje byloje, teismo vertinimu, nėra per didelės ir yra protingo dydžio.

34.       Atsakovas patyrė 2 000 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti nėra per didelės ir yra protingo dydžio.

35.       Teismas laiko, kad buvo patenkinta 76,6 proc. ieškinio reikalavimų: reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinių pavardžių palikimo patenkintas 100 proc. (neturtinis), reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. (neturtinis), reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės patenkintas 100 proc. (neturtinis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 83 proc. (turtinis), reikalavimas dėl santuokinio turto padalijimo buvo išspręstas ieškovės nenaudai - t. y. patenkintas 0 proc. (turtinis).  

36.       Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 1 098 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37.       Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 468 Eur bylinėjimosi išlaidų

38.       Pašto išlaidos byloje yra 4,48 Eur. Pašto išlaidos nesiekia minimalaus priteistino dydžio, dėl to šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos.

Dėl įskaitymo

39.       Siekdamas vykdymo procedūrų supaprastinimo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, teismas atlieka ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų (1 098 Eur) ir ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų (468 Eur) bei kompensacijos už automobilį (1 350 Eur) tarpusavio įskaitymą.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį patenkinti iš dalies.

        Panaikinti ieškovės K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenės Ordinariate ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei K. B. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui R. B. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti K. B. ir R. B. nepilnamečio vaiko M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove K. B..

Priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečiam vaikui M. B. išlaikymą, mokamą po 316 Eur (trys šimtai šešiolika eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus už einamąjį mėnesį iki mėnesio 15 d. pervedant į K. B. banko sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. B..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

        Nustatyti tokią atsakovo R. B. (toliau ir – tėvas) su nepilnamečiu vaiku M. B. (toliau ir – vaikas) bendravimo tvarką:

(1)       Tėvas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki kitos savaitgalio dienos 18 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jeigu tėvo savaitgalis yra jo darbo dienos pagal darbo grafiką, tuomet savaitgalio praleidimo dienos su sūnumi perkeliamos į artimiausią tėvo nedarbo savaitgalį. Savaitgaliu laikomas ne tik nepertraukiamas laikas nuo penktadienio iki sekmadienio, bet ir trumpesnis laikas (penktadienis-šeštadienis arba šeštadienis-sekmadienis). Jei tėvo su vaiku bendravimo savaitgalis prasideda šeštadienį, tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima 12 val.;

(2)       Tėvas bendrauja su sūnumi pusę tėvo kasmetinių atostogų ir pusę vaiko vasaros atostogų metu. Vaiko vasaros atostogų metu, kai tėvas neatostogauja, tėvas su vaiku bendrauja kas keturias dienas, t. y. laisvomis tėvo nuo darbo dienomis;   

(3)       Tėvas pateikia ieškovei K. B. elektoriniu paštu savo darbo grafiką kaip tik galima greičiau kalendorinių metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d., o iki kovo 30 d. suderina su ieškove savaitgalius, atostogas bei kitą laiką, kurį atsakovas praleis su sūnumi;          

(4)       Tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi švenčių dienomis tokia tvarka: neporiniais metais: gruodžio 31 - sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); poriniais metais: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24-ąją, 25-ąją, 26-ąją (Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis);

(5)       Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną ir R. B. gimimo dieną, taip pat bendrauja kas antrą sūnaus gimtadienį, o tais metais, kai vaikas gimimo dieną praleidžia su motina, tėvas gali atvykti pasveikinti sūnų ir su juo pasimatyti.

(6)       Abu vaiko tėvai privalo bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaiku ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaiko ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaiko nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.

(7)       Tėvas gali nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

(8)       Bendru sutarimu, bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis (pagal susitarimą raštu (SMS žinute ar pan.)). Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą (prieš 1 savaitę) ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovės K. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur vertės, o atsakovui R. B. priteisti iš ieškovės K. B. 1 350 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt eurų) dydžio kompensaciją už ieškovei tekusį turtą natūra.  

Priteisti ieškovei K. B. iš atsakovo R. B. 1 098 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės K. B. 468 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Atlikti ieškovei K. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų (1 098 Eur) ir atsakovui R. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų (468 Eur) bei kompensacijos už automobilį (1 350 Eur) tarpusavio įskaitymą ir nustatyti, kad po įskaitymo ieškovės K. B. mokėtina suma atsakovui R. B. yra 720 Eur (septyni šimtai dvidešimt eurų), o atsakovo R. B. prievolė sumokėti bylinėjimosi išlaidas ieškovei K. B. yra pasibaigusi.

Priteisti iš atsakovo R. B. į valstybės biudžetą 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas – 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų; įmokos kodas – 5660; mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Ieškinį nepatenkintoje dalyje atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir valstybės įmonei „Regitra“.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.

                 Teisėja Monika Benetė