(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,  

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Meno saloje registruotos likviduojamos įmonės Vintage Holdings Limited prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Meno salos Aukštojo teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą, 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą,                                 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir jungtinių likvidatorių paskyrimo bei 2015 m. spalio 30 d. sprendimą ir 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (suinteresuoti asmenys – bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko investicinė grupė“), ir

n u s t a t ė:

1.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. liepos 5 d. gautas pareiškėjos, atstovaujamos advokato Mariaus Intos, prašymas kuriame ji prašo pripažinti Lietuvos Respublikoje: 

1.1.                      Meno salos Aukštojo teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta paskirti M. C. iš BDO LLP, adresas (duomenys neskelbtini), ir P. A. S. iš Equiom Solutions Limited, adresas (duomenys neskelbtini), Vintage Holdings Limited laikinaisiais jungtiniais likvidatoriais, vadovaujantis 1931 m. Bendrovių įstatymo 178 straipsniu;

1.2.                      Meno salos Aukštojo teismo 2015  m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad:

1.2.1.       Meno salos Aukštasis teismas likviduos Vintage Holdings Limited, vadovaudamasis 1931 m. Bendrovių įstatymo 162 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis;

1.2.2.       M. C. iš BDO LLP, adresas (duomenys neskelbtini), ir P. A. S. iš Equiom Solutions Limited, adresas (duomenys neskelbtini), laikinas paskyrimas Vintage Holdings Limited jungtiniais likvidatoriais panaikinamas;

1.2.3.       M. C. ir P. A. S. paskiriami Vintage Holdings Limited Jungtiniais laikinaisiais likvidatoriais ir vadovaujantis 1931 m. Bendrovių įstatymo 174 straipsniu Vintage Holdings Limited likvidavimo tikslais taip pat laikomi ir jungtiniais nemokumo administratoriais;

1.2.4.       bet kurį veiksmą, kurį minėti asmenys M. C. ir P. A. S. privalo arba turi teisę atlikti veikdami kaip Vintage Holdings Limited jungtiniai laikinieji likvidatoriai ir (arba) jungtiniai nemokumo administratoriai, jie gali atlikti ir veikdami kartu, ir kiekvienas atskirai;

1.3.                      Meno salos Aukštojo teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo (iš dalies pakeisto                      2015 m. spalio 30 d. sprendimu dėl rašymo apsirikimo) dalį, kuria nuspręsta, kad:

1.3.1.       vadovaujantis 1931 m. Bendrovių įstatymo 179 straipsnio 3 dalimi paskirti M. C. iš BDO LLP, adresas (duomenys neskelbtini), ir P. A. S. iš Equiom Solutions Limited, adresas (duomenys neskelbtini) Vintage Holdings Limited jungtiniais likvidatoriais;

1.3.2.       bet kurį veiksmą, kurį minėti asmenys M. C. ir P. A. S. privalo arba turi teisę atlikti veikdami kaip bendrovės jungtiniai likvidatoriai ir (arba) jungtiniai nemokumo administratoriai, jie gali atlikti ir veikdami kartu, ir kiekvienas atskirai;

1.4.                      Meno salos Aukštojo teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (iš dalies pakeistą                        2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dėl rašymo apsirikimo), kuriuo nuspręsta:

1.4.1.       nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. panaikinti P. A. S. paskyrimą vienu iš Vintage Holdings Limited jungtinių likvidatorių, laikomų ir nemokumo administratoriais;

1.4.2.       nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. paskirti G. J. W., adresas (duomenys neskelbtini), vienu iš Vintage Holdings Limited jungtinių likvidatorių, laikomų ir nemokumo administratoriais, kuris veiks drauge su M. C., <...> ir nustatant, kad teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimu p. C. ir p. S. suteikti įgaliojimai toliau galioja p. C. ir p. W.

2.       Paaiškino, kad Meno salos Aukštojo teismo sprendimų pripažinimo klausimas yra reikšmingas Kauno apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-227-413/2019 bei sprendžiant klausimą dėl šioje civilinėje byloje BAB Ūkio bankas bei BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pareikštų reikalavimų teismingumo. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja nesutinka su Lietuvos teismų jurisdikcija dėl to, jog BAB Ūkio bankas ir BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ reikalavimai yra reiškiami kaip finansiniai reikalavimai pareiškėjo bankroto / likvidavimo byloje. Pagal Meno salos teisinį reglamentavimą, tokius potencialių pareiškėjo kreditorių reikalavimus nagrinėja išimtinai Meno salos teismas, o kitoje valstybėje tokio pobūdžio bylos dėl finansinių reikalavimų prieš pareiškėją galėtų būti nagrinėjamos tik gavus Meno salos teismo leidimą. Kadangi Meno saloje pradėtas pareiškėjos likvidavimo procesas teisinių padarinių Lietuvos Respublikoje savaime nesukuria, šis sprendimas dėl pareiškėjo likvidavimo turi būti pripažintas Lietuvos Respublikoje.

3.       Suinteresuotas asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) Ūkio bankas atsiliepime į prašymą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėja neįrodė, jog sprendimai, kuriuos ji siekia pripažinti, yra įsiteisėję – sprendimuose nėra jokios nuorodos apie Meno salos Aukštojo teismo sprendimų įsiteisėjimą. Pareiškėja sprendimų įsiteisėjimą grindžia netinkamais ir šališkais įrodymais – pareiškėjos likvidatoriaus p. G. J. W. patvirtinimu apie siekiamų pripažinti sprendimų įsiteisėjimą Meno saloje. Suinteresuoto asmens nuomone, toks patvirtinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu sprendimų įsiteisėjimą. Be to, nebuvo pridėti nei įstatymai, kuriais p. G. J. W. remiasi, nei oficialūs ir patvirtinti jų vertimai.

4.       Aplinkybė, jog atitinkami sprendimai buvo pripažinti Jungtinėje Karalystėje nesudaro jokio pagrindo šiuos sprendimus pripažinti Lietuvos Respublikoje. Tiek 2014 m. kovo 19 d., tiek 2015 m. spalio 28 d. Meno salos Aukštojo teismo sprendimai buvo pripažinti remiantis Jungtinių Tautų Tarptautinė prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) parengtu Pavyzdiniu tarptautinio bankroto įstatymu. Lietuvos Respublikoje nebuvo priimtas Tarptautinio bankroto įstatymas, kurio nuostatos būtų pagrįstos UNCITRAL parengtomis rekomendacijomis. Be to, 2015 m. spalio 28 d. Meno salo Aukštojo teismo sprendimas yra su trūkumais – nėra aiški šio sprendimo priėmimo data.

5.       Be jau pirmiau nurodyto pagrindo nepripažinti sprendimų, egzistuoja taip pat ir pagrindas nepripažinti sprendimų, kaip prieštaraujančių Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, įtvirtinančiai sąžiningą teismo procesą. Pareiškėjos veiksmai, siekiant pripažinti sprendimus praėjus beveik 3 metams nuo pareiškėjos bankroto procesų pradžios, ir Kauno apygardos teisme faktiškai užbaigus civilinės bylos Nr. e2-227-413/2019 nagrinėjimą, yra akivaizdžiai pažeidžiantys draudimo piktnaudžiauti procesu principą, o tuo pačiu ir viešąją Lietuvos Respublikos tvarką.

6.       Suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepime į prašymą prašo jo netenkinti. Suinteresuoto asmens nuomone, yra požymių, kad prašymas buvo teikiamas tik siekiant užvilkinti civilinę bylą                              Nr. e2-227-413/2019.

7.       Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad jeigu Lietuvos Respublikoje būtų pripažintas Meno saloje pradėtas pareiškėjos likvidavimo procesas ir šis procesas būtų užbaigtas minėtą bendrovę likviduojant, suinteresuotas asmuo ir jo kreditoriai prarastų galimybę realiai išieškoti pareiškėjos skolas, nes nebeliktų subjekto, kuriam pareikšti reikalavimai.

8.       Suinteresuotam asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sprendimų nepripažinimo pagrindai, nes jam nebuvo pranešta nei apie tai, kad Meno salos teisme yra pradedamas pareiškėjos likvidavimo procesas, nei apie pačius Meno salos Aukštojo teismo sprendimus dėl jos likvidavimo. Todėl suinteresuotas asmuo neturėjo jokios galimybės dalyvauti ir ginti savo teises minėtame procese iki Meno salos teismui nusprendžiant likviduoti pareiškėją, nors buvo pareiškėjos kreditorius pagal paskolos sutartis, kurios buvo sudarytos laikotarpiu nuo                 2007 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. liepos 14 d.

9.       Meno salos Aukštojo teismo sprendimai dėl pareiškėjos likvidavimo Lietuvoje negali būti pripažinti, nes pagal Lietuvoje galiojančias įmonių likvidavimo taisykles, nėra būtinosios sąlygos likvidavimo proceso pradėjimui – finansinių reikalavimų, patvirtintų įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pareiškėjos likvidavimo pripažinimas, nepaisant Lietuvos Respublikos teismuose vis dar vykstančių teisminių procesų, būtų visiškai nesuderinamas ir su Lietuvos teismų sprendimų privalomumo principu.

10.       Pareiškėja iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateikti argumentai yra nepagrįsti.

Sprendimai pripažintini Lietuvos Respublikoje.

11.       Užsienio teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios tokiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo sprendimui. Kitaip tariant, užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                     2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).

12.       Pagal procesiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, pareiškėjos buveinės vieta yra Meno sala (angl. Isle of Man), t. y. atskira Jungtinės Karalystės teritorija, kuriai Europos Sąjungos teisės aktai taikomi labai ribotai, nėra taikomos teismų bendradarbiavimo, susijusio su civilinėmis bylomis, priemonės, tarp jų ir teisės aktai, reglamentuojantys teismų jurisdikcijos ar ginčams taikytinos teisės nustatymą (Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 5 dalies c) punktas, 1972 m. sausio 22 d. Sutarties dėl naujų valstybių narių įstojimo į Europos ekonominę bendriją ir Europos atominės energijos bendriją Protokolas Nr. 3). Lietuvos Respublika taip pat nėra prisiėmusi įsipareigojimų dvišalių ar daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindu, kurios būtų aktualios nagrinėjamoje byloje (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).

13.       Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio procesinių sprendimų pripažinimo procedūroms taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, konkrečiai – CPK 809–812 straipsniai.

14.       Pagal CPK 811 straipsnio 1 dalį dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį asmuo kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje, pareiškėja pateikė visus įstatymo reikalaujamus dokumentus.

15.       CPK 810 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo sąlygos. Užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

16.       Pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus, jie įgyja teisinę galią ir jų pagrindu gali atsirasti tam tikri teisiniai padariniai (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Tai lemia CPK 810 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindų patikros reikšmingumą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys įrodinėja CPK 810 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytus atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimus pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su ankščiau nurodytais suinteresuotų asmenų argumentais.

18.       Bylos duomenys patvirtina, kad prašomi pripažinti ir leisti vykdyti sprendimai yra įsiteisėję. CPK nenustato kriterijų sąrašo, kuriais remiantis teismas gali įsitikinti ar prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas yra įsiteisėjęs, ar ne. Suinteresuoto asmens BAB Ūkio banko argumentas, kad tokį patvirtinimą gali išduoti tik kompetentinga valstybės institucija tėra vienas iš galimų patvirtinimų. Teismo vertinimu, pareiškėjos jungtinio likvidatoriaus p. G. J. W., patvirtinimas su priesaika (angl. affidavit) Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Meno salos teisės turinio bei prašomų pripažinti Meno salos Aukštojo teismo sprendimų statuso laikytinas pakankamu įrodymu apie prašomų pripažinti sprendimų įsiteisėjimą. Suinteresuoti asmenys šių paaiškinimų ir pateikto užsienio teisės turinio nenuginčijo. Atsižvelgiant į p. G. J. W. teisinį statusą pareiškėjos likvidavimo procedūroje ir byloje esančių duomenų visumą, jais abejoti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad dalies sprendimų pripažinimas Jungtinėje Karalystėje taip pat yra netiesioginis įrodymas, kad šie sprendimai yra įsiteisėję. Nors sutiktina, kad Lietuvos Respublikoje nebuvo priimtas Tarptautinio bankroto įstatymas, kurio nuostatos būtų pagrįstos UNCITRAL parengtomis rekomendacijomis, tačiau UNCITRAL pavyzdinis įstatymas nustato tą patį reikalavimą pateikti duomenis apie įsiteisėjimą (žr., pvz., UNCITRAL Model Law on Recognition and Enforcement of Insolvency-Related Judgments 11 straipsnio 2 dalies b ir c punktus).

19.       Sprendžiant dėl tinkamo informavimo apie procesą, teismas taip pat neturi pagrindo pritarti suinteresuoto asmens BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ argumentams, kad jam buvo užkirsta galimybė tinkamai dalyvauti likvidavimo bylos procese. Teismas pirmiausia pažymi, kad suinteresuotas asmuo nepateikė užsienio teisės turinio, patvirtinančio jo teisę dalyvauti sprendžiant likvidavimo proceso pradžios (likvidavimo bylos iškėlimo) ar likvidatorių paskyrimo klausimus, kurie išspręsti prašomais pripažinti sprendimais. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nuorodos į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas šiuo atveju nėra teisiškai aktualios, nes likvidavimo procesas vyksta ne pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, likvidatoriams yra žinomas suinteresuoto asmens reikalavimas, šis reikalavimas yra ginčijamas, taigi šiuo metu prašomi pripažinti sprendimai materialinių pasekmių suinteresuotam asmeniui nesukuria, jų pasekmės procesinės – pripažinti likvidatorių teisę atstovauti įmonei ir pradėtą likvidavimo procesą.

20.       Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti suinteresuotiems asmenims, kad sprendimų pripažinimas pažeistų Lietuvos Respublikos viešąją tvarką. Iš esmės visi suinteresuotų asmenų argumentai dėl siekio vilkinti procesą ir išvengti įsipareigojimų suinteresuotiems asmenims įvykdymo šiuo aspektu yra deklaratyvūs.

21.       Įstatymas nenumato termino, kada pareiškėjas turėtų pateikti prašymą dėl sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje. Tai sietina visų pirma su tuo, kad pareiškėjas turi turėti teisinį suinteresuotumą jį pripažinti. Šiuo atveju suinteresuotumas kildinamas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-889-516/2018, kurioje teismas pažymėjo, kad netaikant Reglamento Nr. 2015/848 nuostatų, Meno saloje pradėtas atsakovės likvidavimo procesas teisinių padarinių Lietuvos Respublikoje savaime nesukuria, o šis sprendimas turi būti pripažintas Lietuvos Respublikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties 29 punktas). Proceso vilkinimo požymių teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia. Bet kuriuo atveju, veikimas prieš greitą teismo procesą sprendžiamas atitinkamomis procesinėmis priemonėmis toje byloje, kurią galbūt siekiama vilkinti (CPK 95 straipsnis).

22.       Suinteresuotų asmenų argumentas, kad pasibaigus likvidavimo procesui gali nelikti asmens, į kurį bus galima nukreipti teismo sprendimo vykdymą, taip pat yra teisiškai neaktualus. Pareiškėjos prašomų pripažinti sprendimų pripažinimas ar nepripažinimas Lietuvos Respublikoje neturi jokio poveikio pareiškėjos likvidavimo procesui ir jo eigai – nepripažinimas jo nesustabdys. Atkreiptinas dėmesys, kad likvidavimo proceso Meno saloje ir teismo proceso Lietuvos Respublikoje atskirumo problema kyla iš suinteresuotų asmenų pasirinkto teisių gynimo būdo. Nė vienas iš suinteresuotų asmenų nepateikė duomenų, kokios kyla kliūtys tinkamai dalyvauti ir ginti savo teises likvidavimo procese. Pažymėtina, kad kylančios rizikos dėl pasirinkto teisių gynimo būdo efektyvumo faktą akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutarties 31 punkte. 

23.       Apibendrinant šioje nutartyje nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti pripažinti šiuos nutarties 1.1 – 1.4 papunkčiuose nurodytus užsienio teismo sprendimu. Į pagrindinius argumentus byloje atsakyta; kiti suinteresuotų asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

24.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti pareiškėjos prašymą ir pripažinti Lietuvos Respublikoje Meno salos Aukštojo teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą, 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir jungtinių likvidatorių paskyrimo bei 2015 m. spalio 30 d. sprendimą ir 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (CPK 185 straipsnis, 809–812 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 810 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjos Meno saloje registruotos likviduojamos įmonės Vintage Holdings Limited prašymą patenkinti.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Meno salos Aukštojo teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta paskirti M. C. iš BDO LLP, adresas (duomenys neskelbtini), ir P. A. S. iš Equiom Solutions Limited, adresas (duomenys neskelbtini), Vintage Holdings Limited laikinaisiais jungtiniais likvidatoriais, vadovaujantis 1931 m. Bendrovių įstatymo 178 straipsniu.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Meno salos Aukštojo teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad: Meno salos Aukštasis teismas likviduos Vintage Holdings Limited, vadovaudamasis 1931 m. Bendrovių įstatymo 162 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis; M. C. iš BDO LLP, adresas (duomenys neskelbtini), ir P. A. S. iš Equiom Solutions Limited, adresas (duomenys neskelbtini), laikinas paskyrimas Vintage Holdings Limited jungtiniais likvidatoriais panaikinamas; M. C. ir P. A. S. paskiriami Vintage Holdings Limited Jungtiniais laikinaisiais likvidatoriais ir vadovaujantis 1931 m. Bendrovių įstatymo 174 straipsniu Vintage Holdings Limited likvidavimo tikslais taip pat laikomi ir jungtiniais nemokumo administratoriais; bet kurį veiksmą, kurį minėti asmenys M. C. ir P. A. S. privalo arba turi teisę atlikti veikdami kaip Vintage Holdings Limited jungtiniai laikinieji likvidatoriai ir (arba) jungtiniai nemokumo administratoriai, jie gali atlikti ir veikdami kartu, ir kiekvienas atskirai.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Meno salos Aukštojo teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo (iš dalies pakeisto 2015 m. spalio 30 d. sprendimu dėl rašymo apsirikimo) dalį, kuria nuspręsta, kad: vadovaujantis 1931 m. Bendrovių įstatymo 179 straipsnio 3 dalimi paskirti M. C. iš BDO LLP, adresas (duomenys neskelbtini), ir P. A. S. iš Equiom Solutions Limited, adresas (duomenys neskelbtini) Vintage Holdings Limited jungtiniais likvidatoriais; bet kurį veiksmą, kurį minėti asmenys M. C. ir P. A. S. privalo arba turi teisę atlikti veikdami kaip bendrovės jungtiniai likvidatoriai ir (arba) jungtiniai nemokumo administratoriai, jie gali atlikti ir veikdami kartu, ir kiekvienas atskirai;

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Meno salos Aukštojo teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (iš dalies pakeistą 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dėl rašymo apsirikimo), kuriuo nuspręsta:  nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. panaikinti P. A. S. paskyrimą vienu iš Vintage Holdings Limited jungtinių likvidatorių, laikomų ir nemokumo administratoriais; nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. paskirti G. J. W., adresas (duomenys neskelbtini), vienu iš Vintage Holdings Limited jungtinių likvidatorių, laikomų ir nemokumo administratoriais, kuris veiks drauge su M. C., <...> ir nustatant, kad teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimu p. C. ir p. S. suteikti įgaliojimai toliau galioja p. C. ir p. W.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėja                                                                       Danguolė Martinavičienė