Civilinė byla Nr. 2-21132-984/2021

                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15918-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

3.1.6.; 3.2.5.; 3.2.12.; 3.1.10.;

3.1.7.6.; 3.1.7.8.;                

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei O. M.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui K. P. (K. P.), tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, antstoliai Donatas Kisielius, Dalius Traigys, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; po santuokos nutraukimo nepriteisti išlaikymo vienas kitam; po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2078). Šalys susilaukė dviejų vaikų – A. P. ir K. P.. 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių vardu arba registruoto vieno iš sutuoktinių vardu, laikyti kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau vėliau dėl interesų nesutapimo, išryškėjusio charakterių skirtumo, šeimos apleidimo, tarpusavio santykiai atšalo. 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko jis neteikė jokios paramos šeimai. Ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. nematė atsakovo. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kadangi atsakovo nenoras kurti šeimyninius santykius, moralinės bei materialinės paramos neteikimas, atsisakymas prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, šeimos palikimas ir visiškas atsakomybės nebuvimas, iš esmės pažeidė ieškovės, kaip sutuoktinės, teisėtus lūkesčius ir būtent dėl šios priežasties atsirado teisėtas pagrindas prašyti teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Be to, atsakovas 2018 m. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (už kontrabandą) buvo nuteistas.

3.       Ieškovė tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina nepilnamečius šalių vaikus, deda visas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais žmonėmis, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė iš atsakovo nereikalauja išlaikymo, o atsakovui jis nepriklauso, kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Šalys santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris būtų pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kuris po santuokos nutraukimo turėtų būti padalintas. Ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų, o apie atsakovo jai nėra žinoma.  

4.       Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio datą, laiką ir sudėtį atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu.

5.       Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą.

6.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime nurodo, kad atsakovas valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 1 126,99 Eur (ATPK bauda). Antstolių informacinės sistemos 2021 m. birželio 4 d. duomenimis, atsakovo atžvilgiu VMI ir valstybės naudai užvesta 1 vykdomoji byla dėl 1 300 Eur.

7.       Antstolis Donatas Kisielius atsiliepime nurodo, kad vykdo vykdomąją bylą 0174/18/02929 dėl administracine tvarka atsakovui paskirtos 1 300 Eur baudos išieškojimo.

8.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai per EPP VEP posistemį.   

9.       Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai

10.       Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2078). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – A. P. (A. P.) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. P. (K. P.) (gim. (duomenys neskelbtini)). Šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo ar registruotą vieno iš sutuoktinių vardu, laikyti kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybė. Šalys neturi jungtinės nuosavybės teise turimo turto. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. išdavė atsakovo Europos arešto orderį byloje Nr. ES1-17-898/2020, prašydamas suimti ir perduoti atsakovą, kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba nuosprendį, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, arba sprendimą dėl asmens sulaikymo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-312/2018, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-449/2019, atsakovas nuteistas 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už labai didelį kiekį narkotinių medžiagų laikymą, kontrabandą, veikiant organizuotoje grupėje. Likęs neatliktos bausmės laikas 11 metų 4 mėnesiai ir 16 dienų. Atsakovas nuo jam paskirtos bausmės slapstosi.   

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

11.       Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

12.       Byloje nustatyta, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-312/2018, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-449/2019, nuteistas už tyčinį nusikaltimą 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už labai didelį kiekį narkotinių medžiagų laikymą, kontrabandą, veikiant organizuotoje grupėje. Likęs neatliktos bausmės laikas 11 metų 4 mėnesiai ir 16 dienų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. išdavė atsakovo Europos arešto orderį byloje Nr. ES1-17-898/2020, prašydamas suimti ir perduoti atsakovą, kad būtų galima vykdyti nuosprendį, kadangi atsakovas slapstosi nuo jam paskirtos bausmės. Ieškovės teigimu, atsakovas paliko šeimą ir nesirūpina ja nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, kadangi jis nuteistas ilgamete laisvės atėmimo bausme už tyčinius nusikaltimus, be to trejus metus paliko šeimą ir nesirūpina ja, slapstosi. Todėl teismas tenkina šią ieškinio dalį ir nutraukia šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių

13.       Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo šalims palikti turimas pavardes, todėl teismas ieškovei palieka turimą pavardę M., o atsakovui turimą pavardę P. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). 

Dėl tarpusavio išlaikymo

14.       Santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.75 straipsnio 4 dalis). Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo išlaikymo, kadangi yra darbinga, todėl ieškovei iš atsakovo išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl turto padalijimo

15.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

16.       Šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo ar registruotą vieno iš sutuoktinių vardu, laikyti kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybė. Šalys neturi jungtinės nuosavybės teise turimo turto, todėl teismas nesprendžia dėl šalių turto padalijimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

17.       Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

18.       Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Šalių vaikai šiuo metu gyvena su ieškove. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. nesirūpina šeima, slapstosi nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsakovas nuteistas 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tyčinius nusikaltimus. Likęs neatliktos bausmės laikas 11 metų 4 mėnesiai ir 16 dienų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas negalės pasirūpinti vaikais dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas tenkina šią reikalavimo dalį ir šalių vaikų gyvenamąją vietą nustato su ieškove jos gyvenamoje vietoje.

19.       Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. 

21.         Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 468,41 Eur. Iš šios sumos turi būti atimta 70 Eur vaikui savivaldybės mokama išmoka, pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu 199,20 Eur (468,41 - 70 Eur = 398,41 Eur : 2), kurio dydžio nereikia įrodinėti.

22.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymui suma neviršija orientacinio vaiko išlaikymo dydžio sumos, kurios nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės šis reikalavimas tenkintinas visiškai ir vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaikų lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.185, 3.190, 3.208 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio procdeso kodekso (toliau – CPK) 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

23.       Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo leistina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis). 

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

24.       Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

25.       Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos, tačiau teismas turi dėl vaikų su atsakovu bendravimo pasisakyti. Minėta, kad atsakovas slapstosi nuo jam paskirtos bausmės. Atsakovo buvimo vieta nežinoma. Atsakovas nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl šiuo atveju, atsakovo su vaikais bendravimo tvarka nenustatoma.

26.       Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (nenustatymo) neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).    

Dėl prievolių padalijimo

27.       Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).

28.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15849-465/2019 UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo priteisė 188,84 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, už buto, kurio savininku buvo atsakovas nuo 2000 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., esančio (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Skolos išieškojimą vykdo antstolis Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/01799 (288,54 Eur).

29.       VMI atsiliepime nurodo, kad atsakovas valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 1 126,99 Eur (ATPK bauda). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šią skolą išieško antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02929 (1 300 Eur).

30.       Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK3.115 straipsnio 1 dalis), mokestinė ir kitos prievolės.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15849-465/2019 iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ priteisė skolą ir tai, jog antroje vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02929 yra išieškoma iš atsakovo ATPK bauda, šios prievolės ir vykdymo išlaidos pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Eur žyminio mokesčio.

34.       Už reikalavimus, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos (72 Eur x 2) priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. iš viso 144 Eur.

35.       Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,42 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos tarp šalių nedalintinos ir iš šalių nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.  

Nutraukti ieškovės O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę M., o atsakovui turimą pavardę P.  

        Pripažinti, kad prievolės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15849-465/2019, kurioje iš atsakovo priteista skola UAB „Vilniaus vandenys“, kurios išieškojimą vykdo antstolis Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/01799 (288,54 Eur) ir prievolės valstybei (VMI) dėl ATPK baudos, kurios išieškojimą vykdo antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje 0174/18/02929, yra asmeninės atsakovo K. P. prievolės.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. P. nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-06-02) iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. P. nepilnamečio vaiko K. P. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-06-02) iki jo pilnametystės.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei O. M. iš atsakovo K. P. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti valstybei iš atsakovo 144 Eur žyminio mokesčio, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui į bylą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Asta Katinienė