Administracinė byla Nr. eA-774-261/2019

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01407-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.9  

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. N. (tretieji suinteresuoti asmenys – A. V., R. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Medstata“, uždaroji akcinė bendrovė ,,MAK Projektai“) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. N. 21 660,81 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 13–14.1 punktais, nuo 2015 m. birželio 6 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2.       Agentūra paaiškino, kad atsakovas A. N. 2007 m. liepos 13 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė). Pagal atsakovo 2008 m. birželio 18 d., 2008 m. gruodžio 11 d., 2009 m. gruodžio 14 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 13 d. Agentūrai pateiktus mokėjimo prašymus jam buvo išmokėtos atitinkamai 69 561,51 Lt, 6 617,59 Lt, 6 617,59 Lt, 6 617,59 Lt ir 5 364,71 Lt paramos sumos už 7,14 ha plotą. 2013 m. rugsėjo 30 d. automatiškai buvo suformuotas kasmetinis prašymas už 2013 metus, pagal kurį atsakovui buvo išmokėta 562,06 Lt (7,14 ha × 78,72 Lt/ha) dydžio prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka. Agentūrai administruojant kasmetinį prašymą gauti paramą pagal Priemonę už 2014 metus, 2014 m. lapkričio 26 d. iš Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) buvo gautas paramos gavėjų, kurių miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą reikia atlikti, sąrašas, kuriame nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 6 d. atsakovo apželdintame plote VMT atliko miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą. Sąraše nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) plote miško želdinių ir žėlinių tankio įvertinimas yra blogas, t. y. 5,61 ha ploto neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50.7.1 punkte nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, mokėjimo 2008–2012 metų prašymai bei kasmetinis 2013 metų prašymas buvo įvertinti pakartotinai bei nutarta perskaičiuoti atsakovui išmokėtą paramos sumą už 2008–2013 metus, o nuo 2014 metų paramą mokėti tik už 1,53 ha sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, kurio miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimas yra geras / patenkinamas. Agentūra 2015 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-214 „Dėl A. N. išmokėtos paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ dalies sumos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SKP-214). Pagal Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 punktą negrąžinus skolos laiku, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

3.       Atsakovas A. N. atsiliepime į Agentūros prašymą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sąžiningai vykdė projektą: laikėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomendacijų dėl miško želdinimo, priežiūros ir apsaugos, pasirenkant miško apsaugos nuo laukinių žvėrių priemones ir ekonomiškiausią apsaugos būdą; pasirinko optimalius turto ir paslaugų įgijimo būdus; tinkamai vykdė sutartis su pardavėjais; darbams atlikti pasamdė kelis miško įveisimo ir priežiūros specialistus. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medstata“ 2006 m. gruodžio 18 d. parengė Miško želdinimo projektą, 2007 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Medstata“ dėl miško įveisimo ir priežiūros, 2008 metų pavasarį UAB „Medstata“ įveisė mišką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra miško želdinimo darbų kokybę, miško želdinius pirmaisiais augimo metais bei želdinių apsaugos kokybę įvertino gerai. 2010 m. lapkričio 15 d. išduotoje pažymoje apie miško želdinių / žėlinių apskaitą nurodyta, kad reikėtų atsodinti žuvusius želdinius: 1,53 ha sklype žuvo 20 proc. želdinių, 5,61 ha sklype žuvo 47 proc. želdinių. Neprigijusius želdinius atsakovas savo lėšomis įsigijo ir atsodino du kartus, tačiau atsodinti augalai neprigydavo, greičiausiai dėl to, kad šiuose sklypuose augavietė nebuvo tinkama arba dėl klimatinių sąlygų, už kurias niekas negali prisiimti atsakomybės. Atsakovas 2012 m. lapkričio 20 d. sudarė miško priežiūros sutartį su UAB „MAK Projektai“ dėl įveisto miško priežiūros darbų 2012 metais pagal miško želdinimo projektus. VMT 2014 m. lapkričio 6 d., atlikusi miško želdinių kokybės vertinimą, 5,61 ha sklype įveistus želdinius ir žėlinius įvertino blogai. Gavęs VMT įvertinimą, atsakovas 2015 metų pavasarį skubiai iš privataus asmens Lenkijoje papildomai įsigijo ąžuolo sodinukų, juos pasodino, suremontavo želdinių aptvarą, atliko želdinių priežiūros darbus. Atsakovo teigimu, Agentūra prašyme neįrodė visų sąlygų, kurioms esant atsiranda atsakomybė, neįrodė atsakovo tyčios dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o nesant sutarties neįvykdymu pasireiškiančių atsakomybės sąlygų, negalima reikalauti priteisti išmokėtų sumų grąžinimo. Agentūros prašoma priteisti 21 660,81 Eur skola iš esmės yra netesybos, todėl joms turi būti taikomas netesybas reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Atsakovas prašė sumažinti netesybų dydį, kadangi jos yra aiškiai (neprotingai) didelės, o Agentūra nepatyrė nuostolių ar kitų neigiamų padarinių atsakovui sąžiningai vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo sąnaudos pagal paramos sutartį buvo didesnės, negu kompensacija, gauta pagal paramos sutartį.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į Agentūros prašymą išdėstė argumentus, iš esmės analogiškus nurodytiems atsakovo atsiliepime į Agentūros prašymą, prašė jį atmesti.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Agentūros prašymą tenkino – priteisė Agentūrai iš atsakovo A. N. 21 660,81 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2015 m. birželio 6 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

7.       Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atsakovas 2007 m. liepos 13 d. pateikė Paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, kad žemės ūkio paskirties sklypus (duomenys neskelbtini) apželdins mišku pagal pateiktus miško želdinimo projektus. Agentūra ir atsakovas 2008 m. vasario 26 d. sudarė paramos sutartį, kuria Agentūra įsipareigojo kompensuoti paramos gavėjui iki 88 698,17 Lt investiciją (išlaidas, sąnaudas), padarytą vykdant projektą (pagal miško įveisimo schemą, įveisto miško ir apsaugos išmokų schemą ir prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemą), o atsakovas įsipareigojo be nukrypimų vykdyti projektą. Paramos sutarties 3 straipsnio 4.2 punkte nustatyta, kad Agentūra suteikia paramą su sąlyga, kad paramos gavėjo veikla projekto vykdymo metu (20 metų) atitiks tinkamumo kriterijus bei kitus priemonės reikalavimus. Paramos sutarties 3 straipsnio 6 punkte ir 12 straipsnyje nustatyta, kad Agentūra turi teisę mažinti paramą ir taikyti sankcijas, jei bus nesilaikoma Paramos sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar nustačius priemonės pažeidimus. Pareiškėjui pagal pateiktus mokėjimo prašymus už apželdintus mišku sklypus už 2008 metus buvo išmokėta miško įveisimo išmoka, 2008–2012 metais išmokėta įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoka, o 2008–2013 metais – mokama prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka.

8.       Teismas pažymėjo, jog paramos gavėjams taikomas reikalavimas įveistame miške užtikrinti tinkamą medžių rūšių tankį buvo numatytas Taisyklėse tiek pasirašant Paramos sutartį, tiek visu Paramos sutarties galiojimo laikotarpiu, o visiškas paramos susigrąžinimas dėl netinkamo medžių rūšių tankio buvo numatytas dar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-733 pakeistose Taisyklėse. 

9.       Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2010 m. lapkričio 15 d. pažymoje apie miško želdinių apskaitą Nr. VR-13.9-37 buvo nustatyta, kad jau 2010 metais sklype (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas ženklus medžių trūkumas, lyginant su miško želdinimo projekte nustatytais medžių kiekiais, todėl paramos gavėjui buvo nurodyta atsodinti medžius. VMT 2014 m. lapkričio 20 d., vadovaudamasi Taisyklių 34 punktu, pateikė Agentūrai paramos gavėjų, kurių miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą reikia atlikti, sąrašą, kuriame pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) miško želdinių ir želdinių tankis buvo įvertintas „blogai“. VMT 2014 m. lapkričio 6 d. pažymoje Nr. A-2K-02-54 detalizuota, kad minėtame sklype projektuotas, reikalaujamas 2100 vnt. / ha tankis, tačiau faktiškai gyvybingų medelių tankis 1300 vnt. / ha, todėl miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas „blogai“. Agentūra 2015 m. balandžio 20 d. Sprendimu Nr. SKP-214, atsižvelgdama į nustatytą pažeidimą ir vadovaudamasi Taisyklių 50.7.1 punktu, nusprendė pakartotinai įvertinti mokėjimo prašymus, pateiktus 2008–2013 metais, ir pritaikyti išmokėtos paramos už sklypą (duomenys neskelbtini) susigrąžinimo sankciją bei įpareigoti paramos gavėją grąžinti susidariusią 21 695,69 Eur permoką. Agentūros Sprendimas Nr. SKP-214 nenuginčytas ir yra galiojantis. Agentūra apie sprendimą perskaičiuoti išmokėtą paramos sumą atsakovą informavo 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. BR6-6544. Agentūra 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. BRK-4730(3.1444) informavo atsakovą, kad priėmė minėtą sprendimą susigrąžinti 21 695,69 Eur paramos sumą, dalį (34,88 Eur) skolos 2015 m. balandžio 28 d. išskaičiavo paramos mokėjimo metu, paprašė per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo sumokėti likusią paramos dalį (21 660,81 Eur) bei, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 13 ir 14.1 punktais, informavo pareiškėją, kad negrąžinus skolos per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, bus pradėtos skaičiuoti palūkanos.

10.       Atsižvelgęs į tai, kad  galiojančiu ir nenuginčytu Agentūros Sprendimu Nr. SKP-214 už nustatytą įsipareigojimų pagal Paramos sutartį ir Taisykles pažeidimą atsakovui pritaikyta dalies paramos lėšų susigrąžinimo sankcija, o 2015 m. gegužės 6 d. raštu Agentūra informavo pareiškėją apie jo pareigą per 30 kalendorinių dienų grąžinti išmokėtas paramos lėšas, tačiau atsakovas nei per šį terminą, nei vėliau išmokėtų paramos lėšų negrąžino, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Agentūros reikalavimai dėl grąžintinos išmokėtos paramos sumos bei palūkanų priteisimo pagrįsti ir tenkintini. Ginčas dėl grąžintinų sumų aritmetinio apskaičiavimo teisingumo nekilo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisakė.

11.       Atsakovo argumentus, kad grąžintina paramos suma turi būti mažinama remiantis netesybas reglamentuojančiomis civilinės teisės normomis, pirmosios instancijos teismas vertino kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog paramos teikimo teisiniai santykiai reglamentuojami ne civilinės, o administracinės teisės normomis, įtvirtintomis Taisyklėse, Grąžintinų lėšų taisyklėse ir kitose normose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus, nustatytus Taisyklėse dėl apželdinto miško tankio, tai lėmė, kad jam buvo pritaikyta Taisyklėse nustatyto dydžio sankcija, kuri yra administracinio, o ne civilinio pobūdžio. Todėl ginčui spręsti netesybas reglamentuojančios civilinės teisės normos netaikytinos, atitinkamai, remiantis jomis negali būti mažinamas grąžintinos paramos dydis. 

12.       Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus mažinti grąžintinos paramos sumą pagal VMT sklype nustatytą gyvybingų medelių kiekį, teismas laikė nepagrįstais Taisyklių nuostatomis, nes tokios būklės miško plotui proporcinga parama pagal Taisykles apskritai negali būti teikiama.

III.

13.       Atsakovas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria Agentūrai iš atsakovo priteistos 5 proc. metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2015 m. birželio 6 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

14.       Atsakovas apeliaciniame skunde pakartotinai dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į Agentūros prašymą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje netaikytinos civilinės teisės normos, kadangi administracinėje byloje civilinės teisės normos gali būti taikomos. Pareiškėjo teigimu, mažinant palūkanas, kaip netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų aplinkybių, gali būti nepriteisiamos arba mažinamos palūkanos. Atsakovas pabrėžia, jog nuo 2007 metų sąžiningai vykdė projektą, šiuo metu visas 5,61 ha plotas yra apsodintas mišku. Atsakovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekdamas pagerinti želdinių kokybę, o neprigijusius sodinukus stengėsi atsodinti bet kokiomis sąlygomis. Agentūra atsakovo tyčios dėl Paramos sutarties neįvykdymo neįrodė, todėl nėra sąlygų iš atsakovo priteisti palūkanas. Be to, teismas gali sumažinti palūkanas atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei tai, kad palūkanų nepriteisimas pareiškėjui nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju Agentūra neįrodė, kad nepriteisus palūkanų ji patirs nuostolius. Iš atsakovo priteistos palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, vertinant jas pagal Paramos sutarties esmę ir prasmę. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad gauta parama ne buvo naudojama kitiems tikslams, tik žemės apsodinimui mišku. Sodinukų aukštis ir kiti reikalavimai yra formalūs lyginant su jau pasiektu rezultatu, t. y. šiuo metu įveistu mišku. Atsakovo teigimu, jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, šeima neturi brangaus nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų grąžinti priteistą sumą, be to, dėl prastos sveikatos jis negali dirbti daugumos darbų.   

15.       Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytą poziciją ir argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Ginčas šioje byloje kilo dėl skolos už neteisėtai gautas paramos išmokas grąžinimo ir 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodyta apimtimi patikrinusi teismo sprendimą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja, o tik papildo teismo išvadas atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

19.       Dėl civilinės teisės taikymo šiam ginčui pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

20.       Paramos administravimą reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

21.        Paramos grąžintinų lėšų mažinimo viešosios teisės aktai nenumato. Jos negali būti mažinamos ir atsakovo nurodytais pagrindais remiantis CK normomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė mažinti atsakovo prašomą priteisti skolos sumą.

22.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio ginčo atveju palūkanos ir jų dydis yra nustatytos teisės aktais. Remiantis 2011m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 5 straipsniu, taikytina palūkanų norma skaičiuojama pagal nacionalinės teisės aktus.

23.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 13 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 proc., jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Kitų teisės aktų, nustatančių ginčo santykiams taikytinų palūkanų dydį, nėra, todėl palūkanų dydį Agentūra nustatė teisėtai.

24.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, palūkanos gali būti mažinamos, jei buvo susitarta dėl didesnių palūkanų nei įstatymo nustatytas dydis. Šio ginčo atveju palūkanų dydis buvo nustatytos teisės aktu ir pritaikytos palūkanos nėra didesnės nei teisės akto nustatytos, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

25.       Pažymėtina, jog atsakovo nurodyti skolos bei palūkanų mažinimo argumentai gali būti įvertinti vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių VI skyriaus nuostatomis teismo sprendimo vykdymo metu taikant grąžintinų lėšų nurašymo sąlygas.

26.       Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas  teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius