Administracinė byla Nr. I-6593-331/2014

                                                                                                  Proceso Nr. 3-61-3-01132-2014-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 15-17) ir prašo: 1) konstatuoti, kad praleido Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (iki 2012-12-31 galiojusi redakcija) 45 str. nustatytą 3 metų terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos paduoti dėl labai svarbios priežasties, terminą skundui paduoti atnaujinti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014-02-18 sprendimo Nr.(6.5)I-1491 tą dalį, kurioje atsisakoma išmokėti 2010 m. sausio-gruodžio mėnesiais ir 2011m. sausio-gruodžio mėnesiais neišmokėtas senatvės pensijų didesnes dalis; 3) įpareigoti VSDFV pareiškėjos J. B. skundus išnagrinėti iš naujo dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių išmokėti senatvės pensijos didesnės dalies nepriemoką už 2010-2011 metus.

Paaiškino, kad 2009-12-27 buvo paskirta 1 084,47 Lt senatvės pensija. 2010-2011 m. dirbo  ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl kas mėnesį buvo mokama ne visa paskirto dydžio senatvės pensija, o perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 str. 1 dalies bei 8 str. 1 dalies nuostatomis, faktiškai kas mėnesį buvo išmokama mažesnė senatvės pensijos dalis.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas turi sąsajas ir su Konstitucijos 29 str. l d., kurioje pabrėžiama, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, o taip pat su Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., kurioje sakoma, kad nuosavybė yra neliečiama ir kad nuosavybę saugo įstatymai. Kadangi senatvės pensija yra materialus turtas ir paskirta iki gyvos galvos, todėl ji kas mėnesį mažinta didesniu mastu 2010-2011 metais, remiantis neteisėtu įstatymu, todėl turi būti išmokėta.

Prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti paaiškino, kad 2010 m. sausio mėnesį gavusi pirmąją didesniu mastu sumažintą savo senatvės pensiją, negalėjo žinoti, kad Laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir kad sumažintos didesniu mastu senatvės pensijos mokėjimas pažeidžia jos teises, kurias garantuoja ir gina Konstitucijos 23 str., 48 str. 1 d., todėl iki 2012-09-22 negalėjo ginti savo teisės dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo didesniu mastu, nes jeigu su tokiu prašymu ar skundu būtų kreipusi į VSDFV teritorinį skyrių, ar į teismą, prašymai ar skundai būtų pagrįstai atmesti, kaip prieštaraujantys galiojančiam Laikinajam įstatymui. Mano, kad terminas skundui paduoti yra atnaujintinas, pradedant ji skaičiuoti nuo 2012-09-22.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovas VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 36-39) paaiškino, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų kovo mėnesį, taigi pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų kovo mėnesį. Nustatė, kad kreipdamasi į Vilniaus skyrių su 2013-12-19 prašymu ir į Fondo valdybą su 2014-12-17 prašymu išmokėti jai nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą ir nurodė, kad jei iki 2014-03-14 ji pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, 2014-03-04 prašymu pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus argumentus, atsisakė atnaujinti praleistą terminą Skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos prašymų. Pareiškėja į Fondo valdybą kreipėsi 2014-01-17 prašymu, praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie mokamą ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją, tad Fondo valdyba 2013-02-18 sprendimu Nr. (6.5) I-1491 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl negautos senatvės pensijos dalies, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

S k u n d a s   n e t e n k i n t i n a s

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2010-03-17 sprendimu Nr. 15-17-4346 pareiškėjai nuo 2009-12-27 iki gyvos galvos paskyrė po 1 084,47 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, jame nurodant, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio mėn. yra 994,11 Lt (b. l. 25). 2011-02-02 VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 15-17-2237 nuo 2011-01-01 pareiškėjos valstybinė pensija perskaičiuota po 1 104,50 Lt per mėnesį, nurodyta, kad pensijos dydis dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2011 m. sausio mėnesį yra 1012,17 Lt (b. l. 26).

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.). Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies  8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.). Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija, 2010-10-26 redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o jos mažinimas dar ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas. 

Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 23-24).

Pareiškėja 2013-12-19 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama išmokėti neišmokėtą pensijos dalį už 2010-2011 m. (b. l. 31).

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2014-01-13 raštu Nr. (10.1-3) 3-4360 paaiškino pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad neturi pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies, pateikė informaciją apie išmokėtas senatvės pensijos sumas (b. l. 44-45).

2014-01-17 pareiškėja, nesutikdama su VSDFV teritorinio skyriaus pateiktu atsakymu, pateikė skundą VSDFV, prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti sumažintos pensijos dalį.

2014-02-18 VSDFV sprendimu Nr. (6.5)I-1491 įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių panaikinti 2014-01-13 rašto Nr. (10.1)3-4360 dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos reikalavimą išmokėti 2010-2011 sumažintos pensijos dalį. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teritorinis skyrius turėjo persiųsti 2013-12-19 prašymą nagrinėti VSDFV, todėl VSDFV atsako ne tik į 2014-01-17 prašymą, bet ir į 2013-12-19 prašymą dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo, adresuotą VSDFV Vilniaus skyriui. Paaiškino, kad pirmoji sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. kovo mėn., todėl laikė, kad kreipdamasi su 2013-12-19 ir 2014-01-17 prašymu praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, todėl skundą nagrinėti atsisakė. Jeigu iki 2014-03-14 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 47-49).

2014-03-04 pareiškėja pateikė VSDFV prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, paaiškindama, kad 2010 m. sausio mėnesį gavusi pirmąją sumažintą senatvės pensiją negalėjo žinoti, kad Laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Iki 2014-09-22 negalėjo ginti savo teisių, nes jos prašymus VSDFV būtų atmesti, nes Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas paskeltas 2012-09-21 (b. l. 42).

VSDFV 2014-03-20 sprendimu Nr. (6.5)I-2644 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2013-12-19 ir 2014-01-17 prašymų. Atsakovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, nurodė, kad nei Konstitucinio Teismo įstatyme, nei kitame teisės norminiame akte nėra numatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, todėl argumentą dėl termino pradėjimo skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo atmetė (b. l. 40-41).

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.  Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą, savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 išplėtojo teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo ir pateikė nagrinėjamai bylai taip pat aktualų procesinio kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos pradžios skaičiavimo aiškinimą. Šioje nutartyje kolegija konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Kaip nustatyta, pirmoji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. kovo mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl senatvės pensijos mokėjimo.

LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Remiantis nurodyta LVAT praktika konstatuotina, jog pareiškėjos 2013-12-19 prašymas laikytinas kreipimusi į VSDFV Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme, todėl darytina išvada, kad pareiškėja praleido nagrinėjamu atveju taikytiną 3 metų terminą skundui VSDFV dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (veiksmų), mokant dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo perskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją.

Ginčijama VSDFV 2014-02-18 sprendimo Nr.(6.5)I-1491 dalis, kurioje atsisakoma išmokėti 2010-2011 m. neišmokėtas senatvės pensijų dalis, kurioje buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos, yra pagrįsta ir teisėta, nes pareiškėja praleido 3 metų terminą tokiam reikalavimui pareikšti, skaičiuotiną nuo 2010 m. kovo mėnesio, kai buvo sumokėta pirmoji sumažinta senatvės pensija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja po kreipimosi į teismą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė ir VSDFV. Iš 2014-03-04 prašymo VSDFV turinio matyti, kad jis yra analogiškas pareikštam teisme.

Pažymėtina, kad praleisti terminai gali būti atnaujinami tik dėl išimtinių, ekstraordinarių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios, aplinkybių. Termino praleidimo priežastimis pareiškėja teismui nurodo tai, kad 2010 m. sausio mėnesį gavusi pirmąją didesniu mastu sumažintą savo senatvės pensiją, negalėjo žinoti, kad Laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir kad sumažintos didesniu mastu senatvės pensijos mokėjimas pažeidžia jos teises, kurias garantuoja ir gina Konstitucijos 23 str., 48 str. 1 d., todėl iki 2012-09-22 negalėjo ginti savo teisės dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo didesniu mastu, terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tokais atvejais sužino tada, kai jam neišmokama tam tikra pensijos dalis. Šiuo atveju apie tokį pažeidimą pareiškėja sužinojo 2010 m. kovo mėnesį, todėl argumentai, kad apie savo pažeistą teisę ji sužinojo tik po 2012-09-21 atmestini kaip nepagrįsti. Įstatymų leidėjas pensijų gavėjams buvo nustatęs ilgą 3 metų terminą kreiptis į VSDFV dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Pareiškėja tokio pobūdžio skundą VSDFV galėjo pateikti iki 2013 m. kovo mėnesio, t.y. turėjo pakankamai laiko net skaičiuojant nuo 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, tačiau tokią savo teisę įgyvendino tik 2013-12-19. Taigi VSDFV 2014-02-18 sprendimo Nr.(6.5)I-1491 dalis, kurioje atsisakoma išmokėti 2010-2011 m. neišmokėtą senatvės pensijos dalį, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas negali vertinti pareiškėjos argumentus kaip sudarančius pagrindą terminą skundui paduoti atnaujinti.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jau laiku kreiptis į VSDFV ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV pareiškėjos skundus išnagrinėti iš naujo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos J. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

  Teisėjai                                                                  Jolanta Malijauskienė

                                                                                Henrikas Sadauskas

                                                                                 Liudmila Zaborovska