Administracinė byla Nr. A-156-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00967-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.8; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų T. P. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. P., I. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, D. D., M. N., J. K., D. A. K., A. M. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas N. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 7-12, 177) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. gegužės 12 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Kauno filialas) sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-1145; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. scprl-156; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). T. P. ir I. P. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantis T. P.), Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantis D. D.), Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantis M. N.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantis N. P.) buvo suformuoti žemės reformos žemėtvarkos preliminariniu projektu, suderintu 1995 metų kovo 23-30 d. Raudondvario kadastrinės vietovės pirmasis žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-6927. Į šį projektą buvo perkeltos ir natūra grąžintų žemės sklypų, tarp jų ir ginčo sklypų, ribos. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas įbraižant į preliminarų žemėtvarkos projektą kaip natūra grąžintiną sklypą J. J. ir 1995 m. lapkričio 10 d. paženklinant sklypo ribas natūroje. Iš 1995 m. lapkričio 10 d. sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto matyti, jog sklypas ribojasi su A. B., A. M., A. P., J. K. ir Valstybinės žemės fondo žeme. Akte taip pat nurodoma, jog prie šio sklypo suprojektuotas 4 m pločio privažiavimas. 1995 m. gruodžio 29 d. parengtas laikinas žemės sklypo planas, kuriame yra pastaba, jog šis planas galioja iki sklypo geodezinių matavimų atlikimo. 1998 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/7856 į šį žemės sklypą J. J. atkurtos nuosavybės teisės. 2003 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. l-RL-6171 pagrindu J. J. žemės sklypą perleido T. P., o šis 2004 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. l-RL-7558 pagrindu – I. P. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004 m. gegužės 14 d., vadovaujantis 2004 m. sausio 26 d. parengtu ir 2004 m. vasario 13 d. patvirtintu žemės sklypo planu. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004 m. gegužės 14 d. buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir jokių plano netikslumų nebuvo pastebėta.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas (toliau – ir Skyriaus vedėjas) 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialo direktorių ir nurodė, jog atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. N.) kadastrinius matavimus ir pateikus patikrinimui į kadastro duomenų tvarkymo skyrių, gauta informacija, kad prie minėto žemės sklypo nėra privažiavimo. Dėl šios priežasties buvo atlikti kontroliniai žemės sklypų matavimai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštu buvo prašoma kadastro žemėlapyje pakeisti minėtų žemės sklypų ribas pagal pridedamus šių sklypų planus. Vadovaujantis šiuo NŽT raštu ir pateiktais planais, kadastro žemėlapyje sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė I. P.) ribos pakeistos 2007 m. lapkričio 7 d. 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu tinkamais naudoti pripažintas šiame sklype esantis gyvenamasis namas. Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930, adresuotu VĮ Registro centro Kauno filialo direktoriui, buvo prašoma Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus. Pagal su šiuo raštu pateiktuose sklypų planuose nurodytus kadastrinius duomenis sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų posūkio taškų koordinatės yra atstatomos į iki 2007 m. spalio 30 d. buvusią padėtį. Taigi žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo keistos 2 kartus: Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 ir 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 pagrindu. Keičiant sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046, skyrius turėjo teisę pagal kadastro tvarkytojo išvadą priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, tačiau tokio sprendimo nebuvo nei 2007 metais, nei 2009 metais. Šiuo atveju buvo nesilaikyta teisės aktuose nustatytos kadastro duomenų tikslinimo ir keitimo procedūros bei tvarkos. Lygiai taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie 2009 m. balandžio 7 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo raštu darytų kadastrinių duomenų pakeitimų pagrindo teisėtumą. Nėra duomenų apie tai, jog buvo surašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktai, nebuvo suderinimo su sklypo savininkais bei kitais suinteresuotais asmenimis. Akivaizdu, jog naujos koordinatės nustatytos senuose sklypų planuose, planai su naujomis koordinatėmis nepasirašyti sklypų savininkų, taip pat ir gretimų sklypų savininkų. Atliekant kadastrinių duomenų tikslinimo procedūrą, nebuvo laikytasi šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų.

Pareiškėjas pabrėžė, kad pataisymai kadastro žemėlapyje buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-1394/2013, kuria buvo panaikintas Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštas Nr. S6-930. Iš paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvų ir išvadų matyti, kad teismas pripažino, jog žemės sklypo ribos pagal žemėtvarkos skyriaus raštus ar prie jų pridedamus žemės sklypo ribų planus negali būti tikslinamos, tokių ribų tikslinimui ir keitimui yra nustatyta teisės aktais reglamentuota tvarka. Nepaisant to, panaikinus vieną žemėtvarkos skyriaus raštą, ginčo sklypo ribos buvo patikslintos kito analogiško to paties skyriaus rašto pagrindu. Tiek Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštu (kas buvo pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje), tiek ir 2007 m. spalio 30 d. šio skyriaus raštu, kaip kad dabar yra susidariusi situacija, žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos, kadangi tai ne tas teisinis dokumentas, kurio pagrindu daromi kadastro ir registro duomenų pakeitimai.

Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pagal ginčijamas sklypų ribas susiaurėja kelias ir pareiškėjui apsunkintas patekimas į savo sklypą, kadangi ant kelio yra trečiųjų suinteresuotų asmenų kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kolonos).

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas, trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimuose į  skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (I t., b. l. 83, 108-112) nurodė, kad šiuo metu kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos tiksliai atitinka žemės sklypo planuose, pridėtuose prie Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. Nr. S6-3046 rašto, nurodytas koordinates. Šie žemės sklypų planai yra suderinti Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. 2007 metais  galiojusioje Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), redakcijoje buvo aiškiai reglamentuota, jog būtent žemėtvarkos skyriai turėjo teisę ir pareigą patikrinti, ar žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas (Nuostatų 65.2 p., 65.3 p.). Nenustačius jokių tokio pobūdžio neatitikimų, žemės sklypo planas būdavo atitinkamai patvirtinamas žemėtvarkos skyriaus vedėjo parašu (Nuostatų 67 p.). Be to, teisės aktai suteikė teisę žemėtvarkos skyriams, esant gretimų žemės sklypų ribų neatitikimams, priimti sprendimus dėl vieno ar kito žemės sklypo plano tikslinimo (Nuostatų 125-127 p.).

Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negali vertinti kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat aiškintis, kokius procedūrinius pažeidimus galėjo padaryti kitas viešojo administravimo subjektas prieš priimdamas sprendimą, kadangi tai nėra Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo kompetencija. Tiek Kauno apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 teisėtumo klausimą. Paminėtoje administracinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 ir jo priedų teisėtumo. Lygiai tokios pačios žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios yra šiuo metu pažymėtos kadastro žemėlapyje, buvo pažymėtos ir laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. Žemės sklypų ribos 2009 m. balandžio 9 d. buvo patikslintos Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 bei prie jo pridėtų žemės sklypų planų pagrindu. Kauno apygardos administraciniam teismui panaikinus Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atstatė žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje į tą padėtį, kuri galiojo iki teismo sprendimu panaikinto viešojo administravimo subjekto akto įgyvendinimo, t. y. iki 2009 m. balandžio 9 d. atlikto žemės sklypų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje. Pabrėžė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas tinkamai vykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą, todėl jokių neteisėtų veiksmų šioje ginčo situacijoje tikrai neatliko. Akcentavo, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas net nesiriboja su žemės sklypais, dėl kurių ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje pareiškėjas pateikė teismui skundą. Be to, kaip tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų koregavimas kadastro žemėlapyje įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, skunde neužsimenama. Visų šių žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ribos pagal dabartinį jų pažymėjimą kadastro žemėlapyje visiškai sutampa (nėra jokių persidengimų ar tarpų). Šių žemės sklypų planų duomenys patvirtina, kad virš kiekvieno iš jų šiaurinės ribos, kurios koordinatės idealiai derinasi tarpusavyje ir kadastro žemėlapyje sudaro vientisą lygią liniją, yra pažymėtas projektuojamas kelias. Dėl to VĮ Registrų centro Kauno filialui yra nesuprantama, kodėl dabartinis žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje, kai ribos visiškai atitinka gretimų žemės sklypų ribas, gali kaip nors pažeisti pareiškėjo teises.

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų T. P., I. P. atstovai teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovai paaiškino, kad pareiškėjas neginčija Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto  Nr. S6-3046 ir jo priedų, todėl šie duomenys yra galiojantys. Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino tik 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930, o VĮ Registrų centro Kauno filialas įvykdė teismo sprendimą. Be to, pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes ginčo sklypai su pareiškėjo sklypu nesiriboja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. dėl pareiškėjo skundo paliko spręsti teismo nuožiūra.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai: panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-1145, panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. scprl-156 ir įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti 2014 m. sausio 6 d. neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo.

Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl ginčijamuose sprendimuose išreikšto atsisakymo ištaisyti 2014 m. sausio 6 d. pagal žemės sklypo planus, kurie buvo pridėti prie 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046, atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas administracines bylas turi pareigą nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovui atlikus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patekimą apsunkina tretiesiems suinteresuotiems asmenims (T. P. ir I. P.) priklausantys kiemo įrenginiai. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai (pvz., kadastro žemėlapio duomenys), todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjo teisės ginčijamais atsakovo veiksmais yra pažeistos ir jis turi teisę šias teises ginti teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, taip pat šio įstatymo įgyvendinimui skirti Nuostatai. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. To paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 bei prie jo pridėtų žemės sklypų planų pagrindu patikslinus žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribas kadastro žemėlapyje, šie minėtų sklypų kadastro duomenys galiojo nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. balandžio 7 d., kuomet minėtų sklypų ribos buvo dar kartą patikslintos vadovaujantis Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930. Minėtu laikotarpiu Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nebuvo nuginčyti, taigi laikytini teisingais ir išsamiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies prasme, todėl šioje byloje nevertintinas atsakovo veiksmų, 2007 m. lapkričio 7 d. atliekant ginčo sklypų ribų patikslinimą kadastro žemėlapyje, teisėtumas. Tačiau administracinėje byloje svarbu nustatyti, ar pagrįstai atsakovas 2014 m. sausio 6 d. pakeitė žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje. Iš atsakovo argumentų matyti, jog ginčijamus pakeitimus kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Kauno filialas savo iniciatyva atliko vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013.

Teismas pabrėžė, kad kilusio ginčo teisingam išsprendimui svarbu tai, kad ABTĮ 92 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito administracinio akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Tai lėmė, kad teismui panaikinus Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930, Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 teisinė galia savaime nebuvo atkurta (ABTĮ 57 str.). Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9  d. nutarties matyti, kad Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštas Nr. S6-930 buvo panaikintas dėl to, kad jį priimant nebuvo laikytasi kadastrinių duomenų keitimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, be to, skundžiamas aktas dar buvo ir nemotyvuotas. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 VĮ Registrų centro Kauno filialas (paminėtoje byloje – trečiasis suinteresuotas asmuo) teismo nebuvo įpareigotas tikslinti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis, todėl minėtas teismo sprendimas nelaikytinas teismo sprendimu, numatytu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 punkte, t. y. teismo sprendimu dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo. Panaikinus viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą, nors ir neatkuriama iki panaikinto akto galiojusio kito administracinio akto galia, tačiau atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, todėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai įgijo teisę į tai, kad jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastriniai duomenys būtų nustatyti ir, tuo pačiu, įrašyti į nekilnojamo turto kadastrą laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų. Administracinėje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas tik savo iniciatyva 2014 m. sausio 6 d. (nesant nei žemės sklypų savininkų, nei NŽT prašymų ir po 2013 m. gruodžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties teisės aktų nustatyta tvarka atliktų kadastrinių matavimų pakeitimų ar patikslinimų) pakeitė žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje vadovaudamasis tik 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S-3046 ir prie jo pateiktų žemės sklypų planų duomenimis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti veiksmai, kurie turi būti atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo (taip pat tikslinimo ar keitimo) metu, tačiau iš administracinės bylos duomenų matyti, jog procedūros dėl žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo, keitimo iš naujo (panaikinus 2009 m. balandžio 7 d. administracinį aktą) nebuvo atliktos (ABTĮ 57 str.). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines bei teisiškai reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. (3.1.6.)KAS-1145 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. scprl-156 panaikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), o atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas įpareigotinas ištaisyti neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo (t. y. grąžinti į iki 2014 m. sausio 6 d. atliktų kadastro duomenų pakeitimų buvusią padėtį) (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. P. ir I. P. (toliau – ir apeliantai) su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde apeliantai dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. Pareiškėjas neturėjo teisės ginčyti atsakovo veiksmų, susijusių su I. P. ir T. P. žemės sklypų koordinačių atstatymu į buvusią padėtį įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, t. y. pareiškėjas neturėjo teisinio suinteresuotumo. Pagal dabartinius duomenis projektuojamo kelio šiaurinė linija yra vientisa, kadastro žemėlapyje nėra jokių kliūčių, sklypas yra tinkamas projektuojamam keliui. Pareiškėjui neturint suinteresuotumo, skundas turėjo būti atmestas.

2. Atsakovas, vykdydamas įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą, teisėtai ir pagrįstai išregistravo neteisėtu pripažintą ir panaikintą Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 9 d. raštą, t. y. atkūrė pažeistas I. P. ir T. P. teises ir teisėtus interesus, todėl naikinti atsakovo sprendimo nebuvo pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1394/2013 aiškiai nurodė teisines pasekmes, kurios turėjo kilti po šio sprendimo įsiteisėjimo, t. y. kad turi būti atkurta iki nuginčyto Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo buvusi padėtis.

3. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai išregistravo įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintą Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 9 d. raštą, kadangi atsakovas turi pareigą išviešinti galiojančius juridinius faktus, t. y. užtikrinti, kad kadastre įregistruoti duomenys atitiktų galiojančius dokumentus. Atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir atstatė žemės sklypų ribas, kad jos atitiktų galiojančius dokumentus bei duomenis. Teisinėje valstybėje viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo atliktus veiksmus, pasireiškusius vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą bei atkuriant iki panaikinto rašto buvusią padėtį, prilygino ribų tikslinimui, kadangi žemės sklypų ribos nebuvo tikslinamos, tačiau atsakovas išviešino juridinį faktą, kad 2009 m. balandžio 9 d. aktas buvo panaikintas. Ankstesnės padėties atstatymas nėra vertinamas kaip ribų tikslinimas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo prasme.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime pažymi, kad tam, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas, neturėjo būti priimtas atskiras įpareigojimas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo atžvilgiu. Teismo sprendimas, naikinantis dokumentą, kuriuo remiantis buvo pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ar registre, yra pakankamas pagrindas atkurti prieš tai buvusius duomenis. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendime nuo 2007 m. lapkričio 7 d. galiojusius duomenis iš esmės pripažino nenuginčytais, teisingais ir išsamiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies prasme. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, nustatė, kad pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų atstatymas pasireiškia tuo, kad žemės sklypų savininkai įgijo teisę, kad jų žemės sklypų kadastro duomenys būtų nustatyti laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų. Tačiau pareiškėjai savo teises pasirinko ginti visiškai kitu būdu, t. y. panaikinant Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštą, kurio pagrindu pakeistos žemės sklypų koordinatės kadastro žemėlapyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veiksmus prilygino ribų tikslinimo procedūrai.

Pareiškėjas N. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašoma apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime kartoja argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje. Papildomai pažymi, kad žemės sklypų ribos pagal žemėtvarkos skyriaus raštus ar prie jų pridedamus žemės sklypo ribų planus negali būti tikslinamos, tokių ribų tikslinimui ir keitimui yra nustatyta teisės aktais reglamentuota tvarka. Nepaisant to, panaikinus vieną Skyriaus vedėjo raštą, ginčo žemės sklypo ribos buvo patikslintos kito analogiško to paties Skyriaus vedėjo rašto pagrindu. Akcentuoja, kad kadastrinių duomenų keitimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, be to, nebuvo atlikta teisės aktais reglamentuota kadastrinių duomenų tikslinimo ir keitimo kadastre procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui N. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 16-17). Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P. 2004 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu (I t., b. l. 18-20). Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2485/2500 dalys nuosavybės teise priklauso J. K. 1994 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-2604 pagrindu, o 15/2500 dalys – T. P. ir I. P. 2010 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3497 pagrindu (I t., b. l. 21-24).

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius vedėjas 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą nurodydamas, kad atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir pateikus patikrinimui kadastro duomenų tvarkymo skyriui, gauta informacija, jog prie minėto žemės sklypo nėra privažiavimo ir dėl šios priežasties buvo atlikti kontroliniai žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) matavimai bei prašydamas pakeisti kadastro žemėlapyje minėtų žemės sklypų ribas pagal pridėtų planų duomenis (I t., b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, jog prie šio rašto buvo pridėti ir žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planai, suderinti Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas patikslino šių žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje (I t., b. l. 115-116).

2009 m. balandžio 8 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštas Nr. S6-930, kuriame buvo prašoma Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus (I t., b. l. 129). Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2009 m. balandžio 9 d. dar kartą patikslino ginčo žemės sklypų ribas (I t., b. l. 130-131).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 patenkino pareiškėjų I. P., T. P. skundą ir panaikino Skyriaus vedėjo raštą Nr. S6-930 (I t., b. l. 133-137). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 69-79). Vykdydamas teismo sprendimą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2014 m. sausio 6 d. atstatė žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje pagal tas pačias aplinkinės ribos posūkio taškų koordinates, kurios buvo nurodytos žemės sklypų planuose, pridėtuose prie Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046.

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu ištaisyti žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje (I t., b. l. 114). VĮ Registrų centro Kauno filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2014 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. (3.1.6.) KAS-1145 ir prašymo netenkino (I t., b. l. 26). Minėtas sprendimas buvo apskųstas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr.cspr1-156 VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko galioti (I t., b. l. 29-30). 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. gegužės 12 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-1145; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. scprl-156; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai: skundžiamus sprendimus panaikino ir įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti 2014 m. sausio 6 d. neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo.

V.

Apeliaciniame skunde tretieji suinteresuoti asmenys su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka pirmiausia dėl to, kad, jų manymu, pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas į VĮ Registrų centro Kauno filialą kreipėsi dėl to, kad nesutiko su 2014 m. sausio 6 d. atliktais pataisymais kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo, ir prašė atsakovą minėtus pakeitimus panaikinti. Pareiškėjas nurodė, kad minėti atsakovo veiksmai lėmė, kad nurodžius kitas sklypų ribas, susiaurėjo kelias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį sklypą ir patekimą į sklypą apsunkina tretiesiems suinteresuotiems asmenims (T. P. ir I. P.) priklausantys kiemo įrenginiai (tai matyti iš byloje esančio kadastro žemėlapio). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje ir byloje, todėl skundas remiantis vien šiuo pagrindu negalėjo būti atmestas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. To paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas, kad būtų panaikinti atsakovo 2014 m. sausio 6 d. atlikti pataisymai kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų ribų pakeitimo, t. y. atstatymo į iki Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 buvusią padėtį. Minėti pakeitimai buvo padaryti po to, kai Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 patenkino pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą ir panaikino Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930 (I t., b. l. 133-137). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 69-79).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo atliktus veiksmus nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertino, kaip žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimą ar keitimą, kuriems Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra numatytos konkrečios procedūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šiuo atveju įgyvendino jam pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį tenkančią pareigą užtikrinti, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Akivaizdu, jog administracinėje byloje teismui panaikinus Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930 kaip neteisėtą, atsakovas turėjo pareigą išviešinti aptariamus duomenis, t. y. panaikinti remiantis Skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 padarytus pakeitimus. Taigi atsakovas iš esmės atliko veiksmus, siekdamas pašalinti teismo sprendimu panaikinto kaip neteisėto administracinio sprendimo teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, susijusius su žemės sklypų ribų pagal žemėtvarkos skyriaus raštus ar prie jų pridedamus žemės sklypo ribų planus tikslinamu, ir tuo, kad panaikinus vieną Skyriaus vedėjo raštą, ginčo sklypo ribos negalėjo būti patikslintos kito to paties Skyriaus vedėjo rašto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai, kurie taip pat pakartoti pareiškėjo atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą, yra nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Pabrėžtina, kad tiek anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis), tiek nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas Skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 teisėtumo klausimas, tuo tarpu aptariami pareiškėjo argumentai yra susiję būtent su šio administracinio sprendimo teisėtumu ir negali būti pagrindu spręsti dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, netinkamai patikrino skundžiamų sprendimų teisėtumą, neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjektų taikytų materialinės teisės normų ir nepagrįstai tenkino reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas (ABTĮ 143 str.), o trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas tenkintinas, priimant naują sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. (3.1.6.)KAS-1145 teisėtumą ir be pagrindo panaikino tiek atsakovo, tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčą išnagrinėjusio VĮ Registrų centro sprendimus. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegija minėtus sprendimus laiko teisėtais ir nemato pagrindo juos panaikinti. Atitinkamai atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje.

Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie apeliacinio skundo prideda 2014 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2003, pagal kurį sumokėjo 50 Lt (14,48 Eur) žyminį mokestį.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurių apeliacinis skundas buvo tenkintas, teisės. Taigi jiems priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Tačiau daugiau jokių patirtų išlaidų tretieji suinteresuoti asmenys nenurodė ir nedetalizavo (jų tiksliai ir konkrečiai nenurodė, nepateikė su jais susijusių įrodymų), todėl jiems yra išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Trečiųjų suinteresuotų asmenų T. P. ir I. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. P. ir I. P. iš pareiškėjo N. P. 14,48 Eur (keturiolika eurų keturiasdešimt aštuonis euro centus) žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan