Administracinė byla Nr. eA-650-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01617-2019-0

        Procesinio sprendimo kategorija 29.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Crumina“ dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 21R-240 (AG-149/01-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas), kuriuo panaikintas Agentūros 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. BR6-3329502 ,,Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Agentūros Sprendimas) dalis, kuria taikomos sankcijos už patikros vietoje metu nustatytus nenušienautus 9 laukus ar jų dalis, bei Agentūrą šioje dalyje įpareigota priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, perskaičiuojant šias išmokas; 2) priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Crumina“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2.       Atsakovas paaiškino, kad patikros vietoje metu nustatė, jog pareiškėjo deklaruoti laukai buvo nenušienauti. Komisija Sprendime nurodė, jog pareiškėjas galėjo pievas nušienauti 2018 m. birželio mėn., o iki patikros atlikimo žolė galėjo ataugti, todėl patikros vietoje metu galėjo būti matomas nenušienautos ganyklos efektas. Agentūra teigė, kad tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Agentūros tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, kokia laukų būklė bus po patikros vietoje atlikimo. Patikros vietoje ataskaitoje užfiksuoti patikros dieną nustatyti šienavimo reikalavimų pažeidimai, nurodyti plotai, kurie yra laikomi netinkamais paramai gauti. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, kurio pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, prie patikros vietoje ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Patikros vietoje ataskaitoje išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti.

3.       Pareiškėjas UAB ,,Crumina“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4.       Pareiškėjas teigė, kad Agentūra pažeidė gero viešojo administravimo principą, perkeldama pareigą pareiškėjui įrodinėti aplinkybę, kad jis iki 2018 m. birželio 10 d. atliko šienavimo darbus, pvz., pateikti nušienautos pievos fotonuotraukas ar pan. Pareiškėjas verčiasi žemės ūkio veikla, siekia užauginti produkciją ir gauti pajamų iš produkcijos. Pareiškėjas dirba daug hektarų žemės, todėl jam negali būti perkeliama pareiga nuolat fiksuoti atliktus darbus. Pagal teisės aktus pareiga fiksuoti paramos gavėjų atliktus darbus numatyta Agentūrai. Žolės nušienavimo vieną kartą per metus faktą Agentūra turėtų fiksuoti ne rugsėjo mėnesio pabaigoje, bet periodiškai, bent keletą kartą per metus, nes žolė auga greitai, dirvožemis skirtingose vietose yra skirtingas, todėl žolė auga skirtingu tempu. Agentūros Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kadangi rugsėjo mėnesio pabaigoje atlikta fotofiksacija negali atspindėti faktinės situacijos, buvusios liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Agentūros Sprendime nėra nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas taikyti sankciją, nesikreipta į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, nevertinta pareiškėjo pateikta informacija, nepagrindžiamos sankcijos taikymo priežastys. Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo atsakovo NMA prašymą atmetė.

6.       Teismas nu

7.       Teismas pažymėjo, kad Komisija Sprendime nusprendė panaikinti Agentūros Sprendimo dalį, kuria taikomos sankcijos už Agentūros Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriaus 2018 m. rugsėjo 20–25 d. atliktos pareiškėjo 2018 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikros vietoje (toliau – ir Patikra vietoje) ir Patikros vietoje ataskaitoje Nr. 18-1012303939-D4-1 nustatytus nenušienautus 9 laukus ar jų dalis bei įpareigojo Agentūrą šioje dalyje priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, perskaičiuojant išmokas. Byloje ginčas kilo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas deklaruotų kontrolinių žemės laukų nenušienavo pagal teisės aktų reikalavimus.

8.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo paraiška buvo administruojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. balandžio 14 d.) (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. balandžio 13 d.) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

9.       Teismas pažymėjo, kad pagal minėtas taisykles pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų – pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (įskaitytinai). Pagal Administravimo taisyklių 11 punktą, siekiant įsitikinti taisyklių 8.1 papunktyje (ar žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje nėra augalus stelbiančių piktžolių), 8.2 papunktyje (ar laiku nušienauta ir sutvarkyta) ir 8.7 papunktyje (ar į dirvą yra įterpti augalai, ar nėra piktžolių) nurodytų įsipareigojimų vykdymu, pareiškėjo deklaruojamų laukų patikros atliekamos konkretaus deklaruoto lauko plote, įvertinant, ar numatytas lauko priežiūros būdas pritaikytas visame lauko plote. Administravimo taisyklių 99 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatoma neatitiktis bent vienam iš taisyklių 8 ir 12–14 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriuose nustatytas pažeidimas) yra neteisingo deklaravimo atvejis. Administravimo taisyklių reglamentavimas įpareigoja pareiškėją paraiškoje deklaruotas pievas nušienauti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėjas šios pareigos nevykdė, turi pagrindą pareiškėjui taikyti sankcijas.

10.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo: kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 12,08 ha PDJ plotas (toliau – ir Laukas Nr. 1), o patikros vietoje metu rastas 0,40 ha GPŽ plotas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,75 ha DGP plotas (toliau – ir Laukas Nr. 2); kontroliniame žemės sklype lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,34 ha DGP plotas (toliau – ir Laukas Nr. 3); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,64 ha DGP plotas (toliau – ir Laukas Nr. 4); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 1,05 ha DGP plotas (toliau – ir Laukas Nr. 5); kontroliniame žemės sklype KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 3,60 ha DGP plotas (toliau – ir Laukas Nr. 6); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,44 ha GPŽ plotas (toliau – ir Laukas Nr. 7); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,70 ha GPŽ plotas (toliau – ir Laukas Nr. 8); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 8,90 ha DGP plotas (toliau – ir Laukas Nr. 9) (toliau kartu – ir Laukai). Agentūra, remdamasi Paraiškos patikra vietoje ir Ataskaitoje užfiksuotomis aplinkybėmis, nusprendė, kad pareiškėjas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. nenušienavo / nenuganė minėtų Laukų (ar jų dalių).

11.       Teismas pažymėjo, kad Agentūra tiek skunde teismui, tiek atsiliepime Komisijai nurodė, jog sankciją pareiškėjui taikė vadovaudamasi Ataskaitos duomenimis. Ataskaita buvo surašyta vadovaujantis atliktos patikros vietoje užfiksuotais rezultatais. Iš Ataskaitos turinio matyti, kad pažeidimai dėl Laukų nenušienavimo buvo nustatyti 2018 m. rugsėjo 20 ir 25 d. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros išvadomis ir teigia, kad Laukai buvo nušienauti 2018 m. birželio mėnesį, tačiau 2018 m. rugsėjo 20 ir 25 d. žolė Laukuose jau buvo ataugusi.

12.       Teismas, įvertinęs Ataskaitoje pateiktas nuotraukas, pažymėjo, kad patikros vietoje metu 2018 m. rugsėjo 20 ir 25 d. Agentūra nustatė, jog Laukai buvo nenušienauti. Iš minėtų nuotraukų turinio matyti, kad Laukuose buvo užaugusi žolė. Agentūra aplinkybes dėl to, ar Laukai buvo nušienauti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., tikrino 2018 m. rugsėjo 20 ir 25 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Administravimo taisyklėse nustatyto termino nušienauti laukus pabaigos. Teismas sprendė, kad Ataskaitoje pateikti duomenys vienareikšmiškai neįrodė, jog pareiškėjas Laukų nenušienavo Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

13.       Teismas nustatė, kad Ataskaitoje pateikti duomenys nėra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjas Laukų nenušienavo Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų teismui pagrindą abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas Laukus nušienavo 2018 m. birželio mėnesį. 

14.       Teismas, įvertinęs Agentūros Sprendimo turinį, taip pat pažymėjo, kad jis iš esmės neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovui taikant sankcijas, nepakanka paramos sumažinimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas. Sprendime iš esmės nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui taikoma sankcija. Agentūros Sprendime tik išvardytos teisės aktų nuostatos, tačiau nenurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė. Sprendime pateiktos teisės normos galėjo būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė Agentūros sprendimą pareiškėjui taikyti sankciją. Teismas vertino, kad Agentūra, taikydama pareiškėjui sankciją, Sprendime turėjo tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjo padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški.

15.       Teismas darė išvadą, kad Komisija Sprendimu pagrįstai nusprendė panaikinti Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo perskaičiuoti pareiškėjui mokėtinas išmokas, todėl atsakovo prašymą panaikinti Komisijos Sprendimą atmetė.

III.

16.       Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB ,,Crumina“ skundą atmesti.

17.       Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes, nustatytas Ataskaitoje bei laikosi pozicijos, kad Ataskaitos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019 suformuota praktika. Pareiškėjas neteikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad laukai buvo nušienauti laikantis Administravimo taisyklių 8.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl Agentūros nustatytos pažeidimo aplinkybės nepaneigtos. Nėra pagrindo abejoti Patikros vietoje duomenų teisingumu, o pareiškėjas nepagrindė teiginių, kad ginčo laukai (jų dalys) buvo nušienautos 2018 m. birželio mėnesį, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2018 m. Paraiškai taikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo (už Patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus). Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Agentūros Sprendimą bei įpareigoti Agentūrą perskaičiuoti išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus yra nepagrįstas, o teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas.

18.       Pareiškėjas UAB ,,Crumina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19.       Pareiškėjo nuomone, atsakovo nurodoma teismo praktika vadovautis nagrinėjamoje byloje negalima, nes skiriasi bylų faktinės ir teisinės aplinkybės. Administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019 pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjas buvo įsipareigojęs nupjauti žolę 2 kartus per žolės vegetacijos laikotarpį: pirmą kartą – iki liepos 1 d. ir antrą kartą – iki rugpjūčio 31 d. Agentūra spalio 11–12 d. (praėjus mažiau nei 1,5 mėn.) nuo nustatyto termino pabaigos, nustatė, kad pareiškėja žolės nenušienavo, pateikdama išmatuotos žolės matmenis, t. y. žolės aukštį. UAB ,,Crumina“ buvo įsipareigojusi nupjauti žolę tik vieną kartą per žolės vegetacijos laikotarpį, t. y. iki rugpjūčio 1 d., o Patikra vietoje buvo atlikta tik rugsėjo 20–25 d., t. y. po daugiau nei 3,5 mėnesio nuo žolės nupjovimo momento (UAB ,,Crumina“ žolę nupjovė iki birželio 10 d.) ir praėjus beveik 2 mėnesiams nuo Taisyklėse nustatyto termino nušienauti laukus pabaigos. Kadangi Agentūra atliko patikrinimą ne vasarą, o tik rugsėjo pabaigoje (20–25 d.), dalis ginčo laukų jau buvo nupurkšti ir suarti ruošiantis sėjai. Didesnė dalis deklaruotų pievų nuo rugsėjo mėnesio jau buvo užsėta žieminiais javais. Todėl Komisija sprendime ir pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Agentūros Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nes žolė galėjo ataugti. Be to, UAB ,,Crumina“ pateikė specialiųjų žinių augalininkystės srityje turinčių asmenų išvadas apie žolės augimo greitį. 2018 m. pavasario ir vasaros temperatūra buvo aukštesnė nei daugiametė įprastinė temperatūra Lietuvoje. Tai parodo, kad ginčo laukuose (jų dalyse) iki 2018 m. birželio 10 d. nupjauta žolė iki 2018 m. rugsėjo 25 d. patikros vietoje dėl aukštos oro temperatūros iš naujo užaugo. Todėl nėra pagrindo, kaip patikima, vadovautis Agentūros atlikta Patikra vietoje, kadangi ji vienareikšmiškai negali patvirtinti fakto, kad žolė ginčo laukuose (jų dalyse) iki rugpjūčio 1 d. nebuvo nušienauta. Vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent Agentūra turi pateikti neabejotinus ir nedviprasmiškus duomenis (įrodymus), kurie patvirtintų, jog iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. ginčo laukuose (jų dalyse) žolė nebuvo nušienauta. Patikros vietoje metu užfiksuoti duomenys (neinformatyvios nuotraukos, iš kurių nesuprantama, kokia konkrečiai lauko dalis yra užfiksuota; iš kurių nėra galimybės nustatyti žolės aukščio ir pan.) nėra tinkami duomenys, kurie neabejotinai patvirtintų, jog ginčo laukuose (jų dalyse) yra ne atžėlęs atolas, o apskritai per žolės vegetacijos sezoną nė karto nešienauta žolė, neatspindi vaizdo, kuris buvo birželio ar liepos mėnesiais.  

20.       Pareiškėjas pažymi, kad jo pateiktos nuotraukos akivaizdžiai parodo, jog ginčo laukuose yra technikos žymės, kad žolė ginčo laukuose (jų dalyse) buvo nušienauta. Laukuose Nr. 7 ir Nr. 9 žolė ne tik kad buvo nušienauta ir sumulčiuota, bet ji buvo nupurkšta ir laukai buvo suarti ruošiantis sėjai. Tai parodo šiuose laukuose žmogaus ir technikos darbą bei tai, kad Patikra vietoje buvo atlikta per vėlai. Dėl Laukų Nr. 7 ir Nr. 9 suarimo Agentūra apeliaciniame skunde nepasisako. Lauke Nr. 1 buvo deklaruotas 12,08 ha PDJ (pūdymas) plotas, o ne pieva. Todėl pareiškėjui nepagrįstai pritaikyta sankcija už žolės nenušienavimą šiame lauke, nes pareiškėjas nebuvo įsipareigojęs jame iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. nušienauti / nuganyti pievą. Agentūra nurodo, kad Lauke Nr. 5 pareiškėja deklaravo 1,05 ha DGP, tačiau dalis šio lauko (0,27 ha) iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo nenušienauta / nenuganyta, nors Patikros vietoje darytoje fotofiksacijoje su aprašymu nurodyta, kad dalis žemės sklypo (0,27 ha) yra neįdirbta, auga krūmai. Šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjo vertinimu, NMA darbuotojai, siekdami tinkamai administruoti paraiškų teikėjų įsipareigojimus, turėtų patikrinimą vietoje atlikti bent 2 kartus per augalų vegetacijos sezoną, tai neleistų abejoti Patikros vietoje rezultatais, atsižvelgiant į tai, kad žolė nuolat auga.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. BR6-3329502 ,,Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ dalies, kuria pareiškėjui UAB ,,Crumina“ pritaikyta 1 193,35 Eur sankcija programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą už 18,90 ha plotą ir įpareigojimo Agentūrą perskaičiuoti išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus. 

22.       Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Agentūros Sprendimo dalį dėl tiesioginių išmokų panaikino ir įpareigojo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, perskaičiuojant šias išmokas. Komisija darė išvadą, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (Ataskaita nepatvirtina, jog ginčo laukai buvo nenušienauti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.), atitinkamai pareiškėjo skundžiama sankcija pagal tiesioginių išmokų programą ir ši išmoka taip pat apskaičiuota netinkamai.

23.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, jį atmetė konstatavęs, kad Ataskaitoje pateikti duomenys nėra pakankami daryti išvadą, jog pareiškėjas Laukų nenušienavo Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl Komisijos Sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė, kad Laukai buvo nušienauti laikantis Administravimo taisyklių 8.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl Agentūros nustatytos pažeidimo aplinkybės nepaneigtos, o sankcija pritaikyta pagrįstai.

24.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26.       Pareiškėjui pritaikyta sankcija Agentūrai patikros vietoje metu nustačius, kad ginčo laukai nenušienauti, t. y. pažeistas Administravimo taisyklių 8.2 punktas. Administravimo taisyklių 8.2 punkte nustatyta, kad pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (įskaitytinai). Pareiškėjas teigia pievas nušienavęs 2018 m. birželio mėnesį. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, jo nuomone, Ataskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ginčo laukai Administravimo taisyklių 8.2 punkte nustatytu terminu nušienauti nebuvo.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritaria, kad Ataskaitoje užfiksuoti duomenys apie Laukų būklę patikros vietoje metu – 2018 m. rugsėjo 20–25 d., vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas nenušienavo ginčo laukų iki Administravimo taisyklių 8.2 punkte nustatyto termino. Nors iš Ataskaitoje pateikiamų nuotraukų matyti, kad žolė laukuose yra ataugusi, tačiau, kaip minėta, Administravimo taisyklių 8.2 punktas nedraudžia pareiškėjui nušienauti deklaruojamų pievų bet kuriuo laiku iki rugpjūčio 1 dienos (įskaitytinai), o pareiškėjas teigia tai padaręs 2018 m. birželio 10 d. Patikra vietoje atlikta 2018 m. rugsėjo 20–25 d., t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams nuo galutinio termino, iki kada turėjo būti įvykdytas Administravimo taisyklių 8.2 punkte nustatytas įpareigojimas nušienauti pievas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacijoje, toks patikros atlikimo laikas negali būti vertinamas kaip protingas atsižvelgiant į minėtus Administravimo taisyklių reikalavimus. Šiuo aspektu atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad, pareiškėjo teigimu, dalis deklaruotų laukų jau buvo nupurkšti, paruošti sėjai, arba pasėti pasėliai. 

28.        Nepaneigiant administraciniame procese įtvirtintos pareigos kiekvienai šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 56 str.), pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Agentūros Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos Programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas, siekdamas paneigti dalį tiesioginės išmokos, turi surinkti tokius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl padaryto pažeidimo. Būtent Agentūrai tenka pareiga pagrįsti, kokie faktiniai duomenys suponuoja pareigą grąžinti išmokėtas lėšas. Ir tie duomenys turi būti aiškūs, konkretūs bei pakankami, o pastarųjų stoka, abstraktumas, netikslumas trukdo pripažinti paramą administruojančios institucijos sprendimus teisėtais bei pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019).

29.       VAĮ (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). 

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama Agentūros Sprendimo dalis neatitinka aptartų VAĮ 8 straipsnio 1 ir dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Todėl Komisija Sprendimu pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

31.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.