Civilinė byla Nr. e2A-952-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00285-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.8.10; 2.6.7; 2.6.11.6; 2.6.18.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. S., A. T. ir I. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S., A. T. ir I. T. ieškinius atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grafas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Deora Investment“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, skolos priteisimo ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

1.1.                      pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1745, pagal kurią atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grafas“ perleido atsakovei UAB „Deora Investment“ šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus (duomenys neskelbtini);

1.2.                      taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės UAB „Deora Investment“ atsakovei UAB „Grafas“ nurodytus sklypus, iš atsakovės UAB „Grafas“ atsakovei UAB „Deora Investment“ 80 300 Eur;

1.3.                      priteisti ieškovei E. S. iš atsakovės UAB „Grafas“ 13 999,26 Eur žalos atlyginimo (8 999,26 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos) ir 2 100 Eur skolos;

1.4.                      priteisti ieškovams I. T. ir A. T. iš atsakovės UAB „Grafas“ 23 472,83 Eur žalos atlyginimo (22 472,83 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos).

2.       Ieškovai nurodė, kad ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 49907/100000 dalies buto (duomenys neskelbtini), ir 4/31 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ ieškovei E. S. pardavė butą ir žemės sklypo dalį, o ieškovė sumokėjo 43 000 Eur (38 000 Eur už butą ir 5 000 Eur už žemės sklypo dalį). Pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 proc. bei tinkamai ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), taip pat iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 proc. ir tai buvo nurodyta sutartyje.

3.       Ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė susitarimą, pagal kurį UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis apmokėti buto atidalijimo ir pridavimo išlaidas, o šiam tikslui ieškovė perdavė atsakovei 2 100 Eur sumą. Taip pat atsakovė UAB „Grafas“ žodžiu sutiko suremontuoti buto sienas ir įrengti grindų šildymą už papildomą užmokestį. Už tai ieškovė E. S. atsakovei sumokėjo 6 400 Eur sumą grynaisiais. Šis susitarimas buvo žodinis.

4.       Atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.2 ir 6.1.4 punktuose nurodytų įsipareigojimų.

5.       Ieškovės E. S. užsakymu specialistas O. A. (O. A.) parengė 2019 m. balandžio 23 d. lokalinę sąmatą. Pagal ją bendra buto įrengimo ir defektų ištaisymo kaina – 7 272,81 Eur. Be to, dėl sienų garso izoliacijos pagerinimo butas sumažės 2 kv. m. Neįrengus visiškos garso izoliacijos, negalima priduoti buto, todėl pažeidžiamas pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.2 punktas.

6.       Ieškovai A. T. ir I. T. bei atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini) ir 8/35 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ pardavė ieškovams butą su sklypo dalimi, o ieškovai sumokėjo 88 900 Eur (86 400 Eur už butą ir 2 500 Eur už žemės sklypą). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 proc. Ieškovai A. T. bei I. T. ir atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kurią UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti ieškovams nuosavybės teise perleisto buto įrengimo darbus: šildymo sistemos įrengimo, santechnikos išvedžiojimo ir apdailos darbus. Darbų atlikimo sutartyje atsakovei UAB „Grafas“ atlygis nenustatytas, nes buto baigtumas – 87 proc., todėl darbų kaina įskaičiuota į buto pardavimo kainą.

7.       Atsakovė UAB „Grafas“ netinkamai įvykdė darbų atlikimo sutartį, t. y. atliko nekokybišką remontą. Ieškovai žodžiu ragino atsakovę UAB „Grafas“ ištaisyti atliktų darbų defektus, bet atsakovė šių trūkumų neištaisė. Atsakovė UAB „Grafas“ iki galo neužbaigė darbų, neįvykdė reikalavimo pastatyti ir prijungti savo lėšomis vieno iš dviejų tualetų (vidutinė vertė 150 Eur), atliko tik dalį dušinės pastatymo darbų (vidutinė vertė 100 Eur) (darbų atlikimo sutarties 2.2 punkto 2 papunktis). Taip pat atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė įsipareigojimo pastatyti savo lėšomis virtuvinį komplektą (darbų atlikimo sutarties 2.2 punkto 3 papunktis).

8.       Ieškovų A. ir I. T. užsakymu specialistas Gintautas Laugalis 2019 m. balandžio 22 d. ataskaitoje nustatė buto vidaus apdailos įrengimo darbų ir buto išorės defektus, kurių visų šalinimas ieškovams kainuos 16 431,15 Eur.

9.       Taip pat paaiškėjo, kad dvibučio sublokuoto gyvenamojo namo stogas nekokybiškas. Pagal statybos (stogo) defektų šalinimo darbų sąmatą, abiejų namų stogo defektų šalinimas kainuotų 27 357,14 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad butui Nr. 2 tenka 1/4 stogo dalis, jos ištaisymo kaina – 6 839,28 Eur.

10.       Atsakovės UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo tuometinis įmonės vadovas M. K. ir įmonės vienintelis akcininkas, jo brolis, T. K., priimtas nutarimas vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 8 d. patvirtino brolių kreditinius reikalavimus, pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti.

11.       Atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių 2019 m. balandžio 26 d. susirinkime nuspręsta netvirtinti ieškovės E. S. reikalavimo, patvirtinti dalį ieškovų A. ir I. T. reikalavimų – 1 507 Eur.

12.       Ieškovai, supratę atsakovei UAB „Grafas“ vykdomo neteisminio bankroto teisines pasekmes bei tai, kad atsakovė UAB „Grafas“ nepripažįsta savo sutartinių įsipareigojimų, pateikė teismui skundą, kuriame ginčijo UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimų nutarimus. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovų skundus tenkino ir panaikino atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimų protokolus, nutraukė ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą (civilinė byla Nr. 2-209-569/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Grafas“ atskirąjį skundą atmetė ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-520-881/2020).

13.       Ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami priteisti skolą, turtinę ir neturtinę žalą, iš viso – 39 572,09 Eur, iš atsakovės UAB „Grafas“. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovų ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovės UAB „Grafas“ 39 572,09 Eur vertės turtą. Pateikus nutartį vykdyti antstolei, paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Grafas“ su kita atsakove UAB „Deora Investment“ 2020 m. balandžio 9 d. sudarė ginčijamą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgdami į tai, kad neliko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalimi, prašo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

14.       Ieškovės E. S. turtinę žalą sudaro 7 272,81 Eur išlaidos už atsakovės UAB „Grafas“ neužbaigtus darbus ir atliktų darbų trūkumus bei 1 526,45 Eur suma už sumažėjusį buto Nr. 1 plotą, iš viso – 8 799,26 Eur. Be to, atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto įsipareigojimo įteisinti butą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė E. S. ir UAB „Grafas“ pasirašė 2018 m. rugpjūčio 22 d. susitarimą, kuriuo UAB „Grafas“ įsipareigojo atidalyti E. S. perkamo buto dalį nuo likusios dalies, o už tai UAB „Grafas“ direktorius M. K. pasirašė pakvitavimą, kad iš ieškovės E. S. gavo 2 100 Eur sumą. Ieškovės E. S. nesiejo teisiniai santykiai su M. K., bet siejo buto pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai su atsakove UAB „Grafas“.

15.       Ieškovams A. ir I. T. priklausančiam butui tenkančio stogo dalies defektų šalinimo kaina siektų 6 839,28 Eur sumą, o atlikus buto atliktų vidaus apdailos darbų vertinimą, paaiškėjo, kad neatitikčių pašalinimui reikalinga 13 579,46 Eur, neįskaitant PVM, suma. Kadangi dalį buto defektų UAB „Grafas“ ištaisė, galutinė suma sumažėjo iki 10 448,39 Eur. Prie šios sumos pridėjus 21 proc. dydžio PVM, gaunama galutinė darbų ir paties namo defektų šalinimo kaina – 12 642,55 Eur.

16.       2019 m. balandžio 24 d. atsakovės kreditorių susirinkimas patvirtino dalį ieškovų A. ir I. T. reikalavimų atlyginti nuostolius dėl iki galo neįrengto ieškovų buto, t. y. patvirtino ieškovų 1 507 Eur kreditorinį reikalavimą. Atsakovė iki ieškinio parengimo dienos neatlygino ieškovams šių nuostolių ir nesumokėjo nurodytos sumos.

17.       Ieškovė E. S. kreipėsi į kvalifikuotą specialistą O. A., kad jis parengtų defektų šalinimo sąmatą, užsakė pakartotinį garso izoliacijos testą. Dėl to ieškovė patyrė 200 Eur išlaidų. Ieškovai A. ir I. T. už buto bei jo įrengimo darbų defektų patikrą ir sąmatos defektams šalinti parengimą sumokėjo 484 Eur, o už gyvenamojo namo stogo ekspertizę ir ekspertizės akto surašymą – 1 000 Eur.

18.       Ieškovė E. S. dėl atsakovės UAB „Grafas“ įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo vykdymo patyrė neturtinės žalos, kurią įvertino 5 000 Eur, o ieškovai A. ir I. T. – 1 000 Eur neturtinės žalos.

19.       Ieškovų teigimu, yra visos sąlygos pripažinti ginčijamą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį: 1 metų ieškinio senaties terminas nesuėjęs, sutartis pažeidžia ieškovų teises; didžiąją dalį sumos už 17 žemės sklypų atsakovė UAB „Grafas“ gavo grynaisiais pinigais, nukreipti į tokį turtą išieškojimą neįmanoma, nėra galimybės patikrinti, ar dar yra gautos iš sandorio lėšos; net jeigu atsakovė UAB „Grafas“ vis dar turi už 17 žemės sklypų gautą 80 300 Eur sumą, jos nepakaks ieškovų reikalavimams patenkinti; turtas parduotas už neproporcingai mažą kainą; nėra duomenų, kad UAB „Grafas“ privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį, sutartis sudaryta skubotai; atsakovės UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad pažeis ieškovų teises ir teisėtus interesus.

20.       Ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nes ji prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovės sudarė sutartį, turėdamos vienintelį tikslą – kad UAB „Grafas“ išvengtų atsiskaitymo su ieškovais. Sandoris sudarytas už 3 kartus mažesnę, negu rinkos, kainą, žinant, kad ieškovai buvo UAB „Grafas“ kreditoriai ir jiems bus apsunkintas išieškojimas iš UAB „Grafas“ turto, kurio po sandorio neliko. Be to, abiejų įmonių direktoriai – geri draugai. Mėginimas apsunkinti išieškojimą arba padaryti jį neįmanomą prieštarauja įstatymams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, priteisė: 1) iš atsakovės UAB „Grafas“ ieškovei E. S. 5 586,68 Eur turtinės žalos, ieškovams I. T. ir A. T. 20 278,67 Eur turtinės žalos ir 1 684,46 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) iš ieškovės E. S. atsakovei UAB „Grafas“ 1 210,12 Eur, atsakovei UAB „Deora Investment“ 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) iš ieškovų I. T. ir A. T. atsakovei UAB „Deora Investment“ 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

22.       Teismas nustatė, kad ieškovai nebuvo ginčijamo sandorio šalies kreditoriai, neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Grafas“, galbūt jais taptų šioje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl jie neturėjo teisės ginčyti šioje byloje atsakovių 2020 m. balandžio 9 d. sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio. Ginčo sklypai ne kartą pardavinėti varžytinėse, paskutinį kartą už šiek tiek didesnę negu 40 000 Eur kainą, bet pirkėjų neatsirado. UAB „Grafas“ pardavė sklypus UAB „Deora Investment“ už 80 300 Eur. Ieškovai neįrodinėjo atsakovės UAB „Grafas“ nemokumo ginčo sandorio sudarymo metu. Sandoris nepažeidė ieškovų teisių. Teismas nenustatė vienos actio Pauliana sąlygos, todėl nevertino kitų sąlygų (CK 6.66 straipsnis).

23.       Ieškovai neturėjo reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Grafas“, todėl sandoris nepažeidė jų teisių. Parduodamo turto kaina – pirkimo–pardavimo sutarties šalių derybų klausimas. Teismas nenustatė, kad sandoris prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

24.       Naujam statiniui įregistruoti nepakanka dalinės jo apdailos. Teismas įvertino ieškovų sumokėtą kainą, tai, kad A. ir I. T. pasirašė rangos sutartį su atsakove, siekdami butą įsirengti visiškai atsakovės UAB „Grafas“ lėšomis, padarė išvadą, kad ieškovės už dalį buto sumokėta kaina neapima šios dalies buto visiško įrengimo išlaidų, todėl, tikėtina, jog ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ žodžiu susitarė dėl rangos darbų atlikimo E. S. bute, priešingu atveju sutarties 6.1.2 punkto įvykdymas taptų priklausomas nuo E. S. valios. E. S. ir UAB „Grafas“ siejo ne tik pirkimo–pardavimo, bet ir rangos teisiniai santykiai.

25.       Ieškovė E. S. neturi kito turto, su nepilnamečiu vaiku gyvena motinos bute, todėl ji ginčo butą įsigijo asmeninėms reikmėms, jos ir atsakovės UAB „Grafas“ sudarytos žodinės rangos sutarties dalykas atitinka vartojimo rangos sutarties požymius (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

26.       Ieškovė E. S. elektroniniuose laiškuose ragino atsakovę UAB „Grafas“ atlikti buto įrengimo darbus, nurodė sumokėjusi atsakovės vadovui M. K. už įrengimo darbus 6 400 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė sumokėjo atsakovei už buto įrengimo darbus 6 400 Eur, atsakovė dalies darbų neatliko ar atliko juos su trūkumais, todėl ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. 

27.       O. A. 2019 m. balandžio 23 d. sąmatą parengė pagal 2019 m. kovo mėn. kainas. Į ją įtraukti pertvaros išgriovimo ir atstatymo, sienos garso izoliacijos pagerinimo darbai, laiptinės sienų, lubų apdailos, elektros instaliacijos darbai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Grafas“ turėjo pareigą taip pat įrengti ieškovės buto garso izoliaciją. Ji netinkama ir atitinka tik „E“ klasę.

28.       Laiptinės sienų ir lubų glaistymo, tinkavimo, elektros instaliacijos, dažymo darbai turėjo būti atlikti ir įskaičiuoti į būsto kainą (sąmatos 1–23 punktai). Juos privalėjo atlikti atsakovė. Ieškovė nepagrindė būtinybės išgriauti blokelių pertvarą ir pastatyti naują tam, kad būtų įrengta garso izoliacija, taip pat reikalavimo priteisti 1 526,45 Eur už sumažėjusį 2 kv. m buto plotą dėl garso izoliacijos įrengimo. Perkant būstą su daline apdaila, tikėtina, kad būsto plotas gali sumažėti dėl būsto įrengimo sprendinių, todėl teismas konstatavo, jog darbai, susiję su pertvaros įrengimu ir garso izoliacija, nesusiję su atsakovės įsipareigojimais (sąmatos 34-46 punktai). Šalys neginčijo atsakovės įsipareigojimo iškloti trinkeles.

29.       Sąmatoje į darbų kainą įskaičiuotas PVM mokestis. Jis įskaičiuotas nepagrįstai, nes darbus gali atlikti ne tik PVM mokėtojas. Ieškovė pagrindė 200 Eur išlaidas už defektų šalinimo sąmatą bei garso izoliacijos testą.

30.       Atsakovės UAB „Grafas“ direktorius M. K. nedalyvauja šioje byloje, todėl reikalavimas priteisti 2 100 Eur pagal raštelį, kuriame nurodyta, kad pastarasis gavo iš ieškovės E. S. 2 100 Eur, nagrinėtinas kitoje byloje.

31.       Teismas nustatė, kad ieškovus A. ir I. T. bei atsakovę UAB „Grafas“ siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

32.       Ieškovai darbų trūkumus grindė specialisto G. Laugalio 2019 m. balandžio mėn. parengta buto atliktų vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos (remonto) darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita (toliau – ir Ataskaita). Atsakovė UAB „Grafas“ atliko dalį darbų, susijusių su lengvų profilių metalinio karkaso įrengimu pertvaroms, sienų apšiltinimu ir sienų apdaila (18, 19, 20 punktai), bet tinkamai neatliko būsto įrengimo darbų, nepašalino fasado trūkumų. Atsakovės padarytų trūkumų ištaisymas ieškovams kainuos 10 448,39 Eur. Atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pastatyti ir prijungti tualetą, atliko tik dalį dušinės įrengimo darbų, nepastatė virtuvinio komplekto, todėl atsakovai patyrė 1 507 Eur žalos. Teismas įvertino, kad PVM mokestis paskaičiuotas nepagrįstai, nes PVM nemokamas, jeigu darbus atliktų ne PVM mokėtojas.

33.       Teismas pažymėjo, kad ieškovai I. ir A. T. pirko naujos statybos būstą. Naujos statybos būstas turi būti statomas naudojant naujas, bet ne naudotas statybines medžiagas. Ekspertas V. Š. 2019 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės akte pagrįstai vadovavosi techniniu projektu ir nustatė, kad ieškovai patyrė 6 839,28 Eur žalos dėl nekokybiškai įrengto stogo ir 1 000 Eur išlaidų stogo ekspertizei atlikti.

34.       Ieškovai patyrė tam tikrų nepatogumų dėl to, kad atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, bet šie nepatogumai nesukėlė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

35.       Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2020 m. balandžio 9 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nepriteisė ieškovei E. S. 4 888,67 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovams I. T. ir A. T. – 2 194,16 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

35.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovai nėra atsakovės UAB „Grafas“ kreditoriais, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes ieškovai kreditoriais tapo nuo žalos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė įsipareigojimų: 1) ieškovei E. S. iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 proc. ir ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas); 2) ieškovams A. ir I. T. iki 2019 m. sausio 20 d. savo lėšomis įrengti parduodamą butą. Be to, UAB „Grafas“ neteisminis bankroto procesas pripažintas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus. Atsakovės UAB „Grafas“ kreditoriai 2019 m. balandžio 26 d. susirinkime patvirtino dalį ieškovų A. ir I. T. reikalavimų. Ginčijamos sutarties sudarymo metu visi ieškovai buvo atsakovės UAB „Grafas“ kreditoriais.

35.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes atsakovė UAB „Grafas“ nepardavinėjo varžytynėse 17 žemės sklypų už 40 000 Eur sumą – varžytynėse šie sklypai buvo pardavinėjami už 342 042,75 Eur kainą, už kurią niekas sklypų nepirko. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vėliau žemės sklypai buvo pardavinėjami. Skolininko turto pardavimas už mažesnę kainą – aplinkybė, dėl kurios taikoma nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Bendra šių žemės sklypų vidutinė vertė – 232 540 Eur, t. y. beveik 3 kartus didesnė negu UAB „Grafas“ gavo pagal ginčijamą sutartį (80 300 Eur). UAB „Grafas“ 2018 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šiuos 17 sklypų įsigijo už 112 530 Eur, pardavė 32 230 Eur pigiau (32,64 proc.), nors per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos padidėjo.

35.3.                      Teismas neįvertino ieškovų pateiktų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nemokumą (antstolės R. S. pranešimai, kad atsakovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, banko sąskaitoje yra 0,44 Eur, UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimų protokolus). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi grynųjų pinigų, kuriuos turėjo gauti už parduotus žemės sklypus. Ieškovai mano, kad gautos lėšos sumokėtos kitiems kreditoriams broliams Kaminskiams, kurie yra UAB „Grafas“ vadovai ir akcininkai. Atsakovė yra nemoki (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis).

35.4.                      Ieškovai įrodė kitas actio Pauliana sąlygas. Atsakovė UAB „Grafas“ neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties. Sandoris sudarytas skubiai. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. atmetė UAB „Grafas“ atskirąjį skundą byloje dėl neteisminio bankroto panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-520-881/2020). Kitą dieną išrinktas naujas atsakovės UAB „Grafas“ vadovas T. K.. Jis įregistruotas 2020 m. kovo 13 d., t. y. tą pačią dieną, kai panaikintas bankrutavusios įmonės statusas. 2020 m. kovo 23 d. įregistruota nauja įmonė UAB „Deora Investment“, kurios vadovas – T. Š.. 2020 m. balandžio 9 d. sudaryta ginčijama sutartis. UAB „Deora Investment“ direktorius T. Š. ir vienintelis akcininkas E. K. yra K. geri draugai.

35.5.                      Atsakovė UAB „Deora Investment“ jai prieinamomis priemonėmis galėjo pasidomėti, ar UAB „Grafas“ neturi kreditorių. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje konstatuotas UAB „Grafas“ ir brolių K. nesąžiningumas, nurodyti ieškovų reikalavimai.

35.6.                      Teismo išvada, kad O. A. sąmatoje nepagrįstai paskaičiuotas PVM, prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė E. S. šalino žalą, pasinaudodama įmonių, kurios yra PVM mokėtojos, paslaugomis.

35.7.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės E. S. reikalavimą priteisti 1 526,45 Eur žalą dėl sumažėjusio ploto. Atsakovė UAB „Grafas“ neįrengė minimalius reikalavimus atitinkančios garso izoliacijos. Siekiant įrengti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią sienų izoliaciją, būtina išgriauti pertvarą, įrengti garso izoliaciją, tuomet sieną atstatyti, nutinkuoti ir apglaistyti. Šios išlaidos atsiranda dėl atsakovės UAB „Grafas“ neteisėtų veiksmų, nes ji pardavė butą su trūkumais. Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta pareigos ieškovei įsirengti tinkamą garso izoliaciją ar kad dėl jos įrengimo buto plotas sumažės.

35.8.                      Ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė susitarimą, kuriame atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis apmokėti ieškovės buto atidalinimo ir pridavimo darbus, o šiam tikslui ieškovė E. S. perdavė atsakovės vadovui 2 100 Eur. Atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė savo įsipareigojimo atidalinti butą, todėl, negrąžinusi lėšų, ji nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė manė, kad pakanka rašto. Ji neatsako už tai, kad atsakovės vadovas tinkamai neįformino sandorio.

35.9.                      Ieškovė E. S. patyrė neturtinės žalos. Dėl to, kad atsakovė UAB „Grafas“ neįrengė garso izoliacijos, laiptinės, neišklojo trinkelių stovėjimo aikštelėje, atliko buto įrengimo darbus su trūkumais, ieškovė E. S. negali naudotis butu. Ji ketverius metus gyvena kitoje vietoje. Visą šį laiką ieškovė eikvojo laiką, bylinėjosi. Dėl to ji patyrė išgyvenimų. Ieškovė gyvena vienam kambaryje su nepilnamečiu vaiku, neturi privatumo. Ieškovė turės ieškoti naujų rangovų, kad ištaisytų atsakovės darbų trūkumus. Ji kreipėsi į medikus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes dėl atsakovės UAB „Grafas“ iki šiol išgyvena ir patiria stresą. Ieškovė vartoja raminamuosius vaistus, kuriuos skyrė gydytojas.

35.10.                      Ieškovams A. ir I. T. priteisus žalą, neįskaičiuojant PVM, pažeistas visiškas nuostolių atlyginimo principas.

35.11.                      Ieškovai A. ir I. T. iš atsakovės UAB „Grafas“ negavo to, ko tikėjosi. Buto darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais. Ieškovai neturi kitos gyvenamosios vietos, giminaičių, pas kuriuos galėtų prisiglausti, todėl gyvena didelių trūkumų turinčiame bute. Ieškovų buto stogas senas, netinkamas naudoti, įrengtas ne pagal namo techninį projektą, sienos išmuštos, nelygios, palangės aplankstytos. Ieškovai deda didžiules pastangas, eikvoja laiką, kad jiems būtų atlyginta patirta turtinė žala, metus laiko bylinėjosi dėl iškelto neteisminio bankroto, kuris pripažintas pažeidžiantis ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus, panaikinimo, dvejus metus bylinėjasi šioje civilinėje byloje. Ieškovai patyrė daug išgyvenimų, nerimą, stresą, nemigą.

36.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Grafas“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

36.1.                      Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų kreditoriams.

36.2.                      Ieškovai, reikšdami šį ieškinį, klaidingai tvirtina, kad turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė UAB „Grafas“ ginčijo ieškovų reikalavimus, įrodinėjo jų nepagrįstumą. Ieškovai sandorio sudarymo metu neturėjo neabejotino reikalavimo. Jie nepateikė įrodymų, kad UAB „Grafas“ buvo prisiėmusi įsipareigojimų, kurių neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Ieškovai nepagrįstai akcentuoja kasacinio teismo praktiką, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, bet ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas.

36.3.                      Ieškovai neįrodė, kad dėl ginčijamo sandorio atsakovė UAB „Grafas“ tapo nemokia. Žemės sklypai parduoti už 80 300 Eur. Ieškovai nepagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo metu nustatyta kaina. Žemės sklypai apjungia didelį nekilnojamojo turto vystymo objektą, kuris aktualus itin mažai pirkėjų grupei. Reikalingos didelės investicijos (nėra gatvės, komunikacijų, projektų, sklypai neišlyginti). Sklypai yra laukuose, kuriuose aplink tik žemės ūkio sklypai. Be to, iš šių sklypų 14 a žemės yra skirta keliams ir komunikacijoms tiesti, 6 a yra želdiniai, kuriuose negalima vykdyti statybų dėl nustatytų apsaugos zonų, t. y. šie sklypai yra beverčiai.

36.4.                      Neatsirado pirkėjų, kurie įsigytų sklypus už didesnę kainą. Žemės sklypai pardavinėti 2019 m. balandžio mėn. UAB „Grafas“ neteisminio bankroto procese, 2019 m. balandžio 2 d. vykusiame kreditorių susirinkime, nutarta patvirtinti administratoriaus nurodytų 17 žemės sklypų pradinę pardavimo kainą – 360 045 Eur ir sumažinti pardavimo kainą antrosiose varžytinėse iki 342 042,75 Eur. Ieškovų teiginiai, kad vykdyti pardavimai nepatvirtina turto vykdyto pardavimo fakto yra nepagrįsti. 2019 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime pritarta administratoriaus siūlymui patvirtinti žemės sklypų kainą – 239 429,93 Eur (30 proc. sumažinta kaina nuo paskutinės patvirtintos pardavimo kainos), juos pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą be varžytinių; nustatyti, kad neparduoto turto komplekso pardavimo kaina mažinama kas mėnesį po 30 proc. nuo paskutinės patvirtintos pardavimo kainos. Žemės sklypų kaina atitinkamai buvo mažinama: 2019 m. rugpjūčio 24 d. kaina sumažinta iki 167 600 Eur; 2019 m. rugsėjo 24 d. – iki 117 320 Eur; 2019 m. spalio 24 d. – iki 82 124 Eur; 2019 m. lapkričio 24 d. – iki 57 487 Eur; 2019 m. gruodžio 24 d. – iki 40 240 Eur. UAB „Deora Investment“ pasiūlė sumokėti už žemės sklypus 80 300 Eur, UAB „Grafas“ neturėjo priežasčių su tuo nesutikti.

36.5.                      Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoris atitiko UAB „Grafas“ interesus. Sandorio sudarymo metu dėl COVID 19 karantino ypatingai neigiamai paveiktas statybų verslas, nekilnojamojo turto pardavimo rinka sulėtėjo 3, 4 kartus.

36.6.                      Tai, kad didžiąją dalį sandorio sumos UAB „Grafas“ gavo grynaisiais, nepažeidžia ieškovų interesų. Faktas, kad pirkėjas dalį pinigų sumokėjo grynaisiais negali būti vertintinas kaip šalių nesąžiningumas. Sutarties laisvės principas nedraudžia šalims pasirinkti joms priimtiną atsiskaitymo formą. Šalys sudarė atlygintinį sandorį. Įmonės turimas turtas nesumažėjo, tiesiog pasikeitė turimo turto forma iš nekilnojamo turto į lėšas. UAB „Grafas“ yra veiklą vykdanti įmonė.

36.7.                      Atsakovė sklypus pardavinėjo ilgą laiką. Sandoris nesudarytas skubotai. Atsakovės neturėjo imperatyvios pareigos sudaryti sandorį, bet faktinės aplinkybės nepaneigia priimto sprendimo racionalumo. Be to, ginčas kilo ne dėl pačių daiktų pardavimo fakto, bet dėl jų pardavimo kainos. Sandorio kaina nebuvo akivaizdžiai per maža, ji tikra, objektyviai sąlygota rinkos sąlygų ir paklausos faktoriaus.

36.8.                      T. K. su T. Š. susipažino tik dėl ginčijamo sandorio (apžiūrint sklypus, pas notarą). Natūralu, kad asmenys, užsiimantys tuo pačiu verslu, būdami panašaus amžiaus, gyvendami tame pačiame mieste susitinka, todėl socialiniame tinkle rastos bendros šių asmenų fotografijos nepagrindžia jų nesąžiningumo.

36.9.                      Atsakovų nesąžiningumą paneigia faktinės sandorio sudarymo aplinkybės. UAB „Grafas“ pardavinėjo turtą ilgą laiką, skelbė ne vienerias varžytynes, bet nebuvo nė vieno pirkėjo, kurį sudomintų parduodamas turtas. Atsakovė UAB „Deora Investment“ pasiūlė dvigubai didesnę turto kainą, negu ji nustatyta kreditorių susirinkime.

36.10.                      Šalys sudarė nedraudžiamą sandorį. Sandorio sudarymo metu šalys žinojo, kad parduodamas turtas neįkeistas, neareštuotas ar kitaip nesuvaržytos disponavimo juo teisės. Tai, kad sandorio sudarymo metu buvo priimta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis neturi reikšmės, nes ja nepatvirtinti ieškovų reikalavimai. Ieškovų reikalavimų pagrįstumas iki šiol nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sudaromo sandorio suma viršijo ieškovų reikalavimų sumą, todėl nebuvo pagrindo spręsti, jog sandoriu gali būti pažeistos kreditorių teisės.

36.11.                      UAB „Grafas“ neginčijo pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei E. S. ir tuos įsipareigojimus, kurių įvykdymas priklausė tik nuo UAB „Grafas“ valios, ji įvykdė. UAB „Grafas“ neįsipareigojo įrengti ieškovės E. S. įsigyto buto dalies. Šalių nesiejo rangos santykiai. Tai teismo posėdyje patvirtino ieškovė E. S..

36.12.                      Atsakovė UAB „Grafas“ pastatė du sublokuotus dvibučius namus, jų baigtumas – 87 proc. Viename name butą, kuris yra per du pastato aukštus, nupirko ieškovai A. ir I. T., o antrame – buto dalį, esančią pirmame aukšte, – ieškovė E. S.. Pastarosios viena buto siena ribojasi su viena T. buto siena. Pagal namo darbo projektą, iš ieškovės E. S. buto pusės siena turi būti padengta garso izoliacine medžiaga. Šio darbo ieškovė iki šiol neatliko, todėl tarp ieškovų butų ir tuo pačiu tarp sublokuotų namų, garso izoliacija neatitinka projektinių reikalavimų, abu namai negali būti laikomi baigtais statyti dėl E. S. neveikimo (2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio įrašas nuo 1:23:10 val.).

36.13.                      Šiuo metu laiptinė ir ieškovės E. S. buto dalis įrengta, bet ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas įrengimo išlaidas, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kuris pagrįstas ne faktinėmis patirtomis išlaidomis, bet sąmatomis.

36.14.                      Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyti blokelių pertvaros išgriovimo ir atstatymo darbai, tinkavimas bei glaistymas. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino kaip siekį keisti buto išplanavimą.

36.15.                      Ieškovė E. S. nelaikytina vartotoja, nes butą įsigijo tam, kad jį perparduotų. Ieškovė parduoda butą už dvigubai didesnę kainą negu jį įsigijo.

36.16.                      Ieškovai A. ir I. T. nepatyrė ieškinyje nurodytų išlaidų. Teismas nepagrįstai priteisė stogo dangos keitimo išlaidas, nes stogas yra visų bendraturčių nuosavybė.

36.17.                      Ieškovai neįrodė, kad patyrė neturtinės žalos. Ieškovė E. S. yra įsirengusi kitą butą, kuriame gyvena. Teismas nepagrįstai laikė ją vartotoja.

37.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Deora Investment“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

37.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovai neįrodė vienos actio Pauliana sąlygos. Ieškovai nepateikė papildomų įrodymų ar paaiškinimų, todėl nėra pagrindo tenkinti jų apeliacinį skundą.

37.2.                      Šiaulių apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovai ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo atsakovės UAB „Grafas“ kreditoriais, jais taptų tik įsiteisėjus sprendimui, todėl ieškovai neįrodė pirmosios actio Pauliana taikymui reikalingos sąlygos ir šios aplinkybės užtenka, jog apeliacinis skundas būtų atmestas.

37.3.                      Ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovų teisių. Žemės sklypams reikalingos didelės investicijos (nėra gatvės, komunikacijų, projektų, sklypai neišlyginti), jie yra laukuose, aplink tik žemės ūkio paskirties sklypai. Be to, iš šių sklypų 14 a žemės skirta keliams ir komunikacijoms tiesti, 6 a – želdiniai, kuriuose statybų vykdyti negalima dėl nustatytų apsaugos zonų, t. y. šie sklypai yra beverčiai. Vykdant atsakovės UAB „Grafas“ bankroto procedūrą, šių žemės sklypų kaina buvo 60 000–70 000 Eur, bet neatsirado pirkėjų.

37.4.                      Turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, neatitinka tikrosios vertės. UAB „Deora Investment“ sumokėta kaina atitiko rinkos kainą sandorio sudarymo metu. Sandoris sudarytas, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID–19, buvo neaiški jo trukmė. Dėl karantino įmonių, kurios užsiėmė statybų verslu, veikla buvo visiškai apribota, jos (taip pat ir atsakovės) buvo įtrauktos į įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID 19, sąrašus. Karantino metu nekilnojamojo turto pardavimo rinka sulėtėjo 3–4 kartus, todėl ginčo sandorio kaina buvo tikra ir nevertintina kaip per maža.

37.5.                      Ieškovai neįrodė, kad atsakovė UAB „Grafas“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamo sandorio.

37.6.                      Ieškovų argumentas, kad UAB „Deora Investment“ direktorius T. Š. ir vienintelis akcininkas E. K. yra geri buvusio UAB „Grafas“ direktoriaus M. K. ir dabartinio UAB „Grafas“ akcininko ir direktoriaus T. K. draugai, nepagrindžia nesąžiningumo kriterijaus. E. K. – akcininkas ir vadovas UAB „Europinė partnerystė“, kuri ne vienerius metus užsiima statybų verslu Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia ginčo žemės sklypų. Asmenys, užsiimantys tuo pačiu verslu bendrauja ir neformaliai, todėl socialiniame tinkle rastos bendros jų nuotraukos nepagrindžia nesąžiningumo.

37.7.                      UAB „Deora Investment“ jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo Nekilnojamojo turto registre, ar ginčo sandorio metu žemės sklypai nebuvo įkeisti, areštuoti ar kitaip suvaržyti.

37.8.                      Net jeigu ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Deora Investment“ būtų žinojusi apie ieškovų ir UAB „Grafas“ ginčą (sandorio sudarymo metu jau pasibaigusį) teisme – ginčijamo sandorio sudarymas nepažeistų ieškovų teisių. Ieškovai į BUAB „Grafas“ bankroto bylą buvo pateikę prašymą patvirtinti 2 247,69 Eur finansinį reikalavimą. Tokio dydžio kreditoriaus reikalavimas negali stabdyti įmonės sudaromų sandorių, juo labiau pripažinti juos negaliojančiais. Be to, nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų ieškovams priteista žala. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38.       Nagrinėjamoje byloje apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė actio Pauliana instituto sąlygas, neteisingai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

Dėl nagrinėjamai bylai nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

39.       Apeliantai A. T., I. T. ir atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Buto baigtumas – 87 proc.

40.       Apeliantai A. T., I. T. ir atsakovė UAB „Grafas“ tą pačią 2018 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė ir darbų atlikimo sutartį Nr. 3. Pastarąja sutartimi atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019 m. sausio 20 d. savo lėšomis įrengti ieškovams parduotą butą: atlikti šildymo sistemos įrengimo (šildomos grindys, dujų katilas, medžiagos ir darbas), santechnikos išvedžiojimo (medžiagos ir darbas) ir apdailos (darbas ir medžiagos) darbus.

41.       Apeliantė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė dalies buto, (duomenys neskelbtini) ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodytoje sutartyje atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 proc. ir tinkamai ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Buto baigtumas – 87 proc.

42.       Apeliantė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ tą pačią dieną, 2018 m. rugpjūčio 22 d., pasirašė susitarimą, kuriame atsakovė įsipareigojo savo lėšomis apmokėti ieškovės buto atidalijimo nuo likusios (priklausančios atsakovei) buto dalies ir pridavimo išlaidas.

43.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovų skundus tenkino ir panaikino atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimų protokolus, nutraukė ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą (civilinė byla Nr. 2-209-569/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Grafas“ atskirąjį skundą atmetė ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-520-881/2020).

44.       Atsakovės UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ 2020 m. balandžio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ pardavė atsakovei UAB „Deora Investment“ 17 žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 300 Eur kainą.

45.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovės UAB „Grafas“ ieškovei E. S. 8 999,26 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovams A. T. ir I. T. 22 472,83 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) pripažino negaliojančia iš dalies 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ perleido atsakovei UAB „Deora Investment“ šį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini); 3) taikė restituciją – iš atsakovės UAB „Deora Investment“ priteisė atsakovei UAB „Grafas“ nurodytus žemės sklypus, o iš atsakovės UAB „Grafas“ – 37 000 Eur.

46.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei E. S. 5 586,68 Eur, ieškovams I. ir A. T. – 20 278 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme (ne) priėmimo

48.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnyje nustatyta teismui pareiga priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

49.       Apeliantė E. S. pateikė į bylą naujus įrodymus – atsakovės UAB „Grafas“ 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį, taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį ji įsigijo iš atsakovės UAB „Grafas“. Nagrinėjamoje byloje apeliantai ginčija 2020 m. balandžio 10 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Apeliantės pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kurios įvyko praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. atsakovės UAB „Grafas“ finansinę padėtį 2021 metais.

50.       Atsakovė „UAB „Grafas“ pateikė duomenis iš tinklapio „aruodas.lt“, pagrindžiančius, kad ieškovė E. S. parduoda buto dalį. Nagrinėjamoje byloje neapribota apeliantės teisė parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, skelbime nėra duomenų, kad jos veikla susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu.

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pateikti rašytiniai įrodymai neturės įtakos, sprendžiant dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsisako juos priimti į bylą.

Dėl apeliantų reikalavimų atlyginti turtinę žalą vertinimo

52.       Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad ieškovus ir atsakovę UAB „Grafas“ siejo ne tik pirkimo–pardavimo, bet ir vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.392 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis).

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nekeliamas šalių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas, taip pat neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantams iš atsakovės UAB „Grafas“ priteista turtinė žala. CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Dėl to apeliacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir atsakovių atsiliepimuose nurodytus atsikirtimus į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nevertins ir nepasisakys dėl kitų atsiliepimuose nurodytų argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, bet jie nepatenka į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

54.       Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.678 straipsnio 2, 3 dalis, jeigu rangovas nevykdo užsakovo reikalavimo neatlygintinai pašalinti trūkumus, užsakovas turi teisę reikalauti arba grąžinti dalį už darbą sumokėtos kainos, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

55.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės E. S. reikalavimą priteisti 1 526,45 Eur žalos atlyginimą, nes jos buto plotas sumažėjo 2 kv. m. Apeliantė teigia, kad atsakovė UAB „Grafas“ neįrengė garso izoliacijos, kuri atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Siekiant įrengti tokią sienų izoliaciją, būtina išgriauti pertvarą, įrengti garso izoliaciją, atstatyti sieną, ją nutinkuoti ir nuglaistyti. Šios išlaidos atsiranda dėl atsakovės UAB „Grafas“ neteisėtų veiksmų, nes ji pardavė butą su trūkumais. Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta pareigos ieškovei įsirengti tinkamą garso izoliaciją ar kad dėl jos įrengimo buto plotas sumažės.

56.       Pagal CK 6.353 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją pagal CK 6.2286 arba 6.2287 straipsnį. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2286 straipsnio 5 dalis).

57.       Iš apeliantės E. S. ir atsakovės UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo– pardavimo sutarties nustatyta, kad apeliantė įsigijo 49 907/100 000 dalis buto (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo įrengti nurodytą buto dalį iki 100 proc. baigtumo ir garso izoliaciją. Į bylą pateikti garso izoliavimo klasės klasifikavimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad apeliantės buto atitvara, besiribojanti su kitomis patalpomis, atitinka „E“ garso klasę. Vienos buto sienų garso pralaidumas didesnis 5, kitos – 7 decibelais didesnis. „E“ garso klasė – ribinio akustinio komforto sąlygų klasė, „C“ garso klasė – priimtino akustinio komforto sąlygų klasė (STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 14.3, 14.5 punktai). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Grafas“ netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nes „E“ garso klasė neatitinka statinio techniniame projekte nustatytos „C“ klasės. Apeliantė prašo atlyginti jai žalą, nes, įrengus garso izoliaciją, jos buto plotas sumažės 2 kv. m. Svarbu tai, kad apeliantė įsigijo buto 49 907/100 000 dalis, kurios nustatytos pagal buto dalių paskaičiavimo projektą. Projektas parengtas dar nesant įrengtos garso izoliacijos, todėl apeliantė turėjo įvertinti, kad perkamo buto dalis gali sumažėti dėl įrengtinos pertvaros, taip pat ir dėl to, kad buto baigtumas pirkimo dieną buvo 87 proc. Apeliantė, įsigydama nebaigtos statybos butą, turėjo įvertinti, kad nebuvo padaryta sienų apdaila, matėsi blokeliai. Įrengus butą, keičiasi ne tik sienų storis, bet ir buto plotas. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB „Grafas“ pažeidė CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ją įspėti, kad buto plotas sumažės dėl įrengtinos pertvaros ir garso izoliacijos. Apeliantė nepagrįstai prašo atlyginti jai 1 526,45 Eur žalą už sumažėjusį buto plotą.

58.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantės E. S. perduotą M. K. 2 100 Eur sumą. Į bylą pateiktas raštelis, kuriame parašyta, kad M. K. gavo iš E. S. 2 100 Eur. Iš raštelio turinio negalima nustatyti, gavo M. K. pinigus kaip fizinis asmuo ar kaip atsakovės UAB „Grafas“ vadovas. Raštelyje nenurodyta pinigų panaudojimo paskirtis. Apeliantė teigia, kad jos ir M. K., kaip fizinio asmens, nesiejo jokie teisiniai santykiai. Apeliantė ir atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė susitarimą, kuriame atsakovė įsipareigojo savo lėšomis apmokėti ieškovės buto atidalinimo ir pridavimo darbus. Ji tą pačią dieną perdavė atsakovės UAB „Grafas“ vadovui M. K. 2 100 Eur, kad šis atliktų susitarime nurodytus darbus. Atsakovė UAB „Grafas“ teigė, kad apeliantė perdavė M. K. pinigus kaip fiziniam asmeniui, bet atsiliepime į apeliacinį skundą dėl šios aplinkybės nepasisakė.

59.       CK 2.133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).

60.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“, kurią atstovavo M. K., sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Vėliau apeliantė E. S. bendravo su M. K., kaip su atsakovės UAB „Grafas“ vadovu, jų nesiejo kiti teisiniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtina apeliantės pateikti elektroniniai laiškai, taip pat tai, kad M. K. neapskaitė kitų iš E. S. gautų lėšų už santechnikos darbus, buto atidalijimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. K., kaip juridinio asmens vadovas, privalėjo tinkamai įforminti apeliantės jam perduotas lėšas, bet byloje nėra duomenų, kad jis būtų tai padaręs. Pirmiau nustatyta, kad apeliantė yra vartotoja, sandorio silpnesnioji šalis. Apeliantė su M. K. bendravo tik kaip su atsakovės vadovu dėl įsigyto buto įrengimo (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Nustatytos bylos aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantė galėjo perduoti M. K., kaip fiziniams asmeniui, 2 100 Eur. Atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė savo įsipareigojimo atidalinti butą, todėl apeliantė patyrė 2 100 Eur žalos. 

61.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbų sąmatoje, defektų aktuose nepagrįstai paskaičiuotas PVM mokestis, nes darbus atliekant ne PVM mokėtojui, PVM nebūtų mokamas, prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui.

62.       CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymuose ar sutartyse nustatyta ribota atsakomybė. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).

63.       Iš PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad apeliantė E. S. pašalino dalį atsakovės darbų trūkumų, naudodamasi įmonių, kurios yra PVM mokėtojos, paslaugomis. Dėl to apeliantams priteisus žalą, neįskaičius PVM, nebus atlyginta visa žala. Taigi, būtų ne tik apribota apeliantų teisė naudotis įmonių, kurios yra PVM mokėtojos, paslaugomis, bet ir būtų pažeistas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad apeliantams priteistinas žalos atlyginimas, įskaitant PVM, apeliantams A. ir I. T. priteistina ne 20 278,67 Eur (neįskaitant PVM), bet 22 472,83 Eur (įskaitant PVM) turtinės žalos, apeliantei E. S. priteistina ne 5 586,68 Eur (neįskaitant PVM), bet 7 472,81 Eur (įskaitant PVM) turtinės žalos. Taigi, iš viso apeliantams A. ir I. T. priteistina 22 472,83 Eur, apeliantei E. S. – 9 572,81 Eur (7 472,81 Eur + 2 100 Eur) turtinės žalos.

Dėl apeliantų reikalavimų atlyginti neturtinę žalą vertinimo

64.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimų priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą.

65.       Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kita ko, grindžiama Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Šios vartotojo teisės įgyvendinimui taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę, įskaitant neturtinės žalos atlyginimą, reglamentuojančios taisyklės ir jas aiškinanti kasacinio teismo praktika.

66.       Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

67.       Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą atsakovės UAB „Grafas“ argumentą, kad apeliantė E. S. nelaikytina vartotoja, nes ji įsigijo butą tam, kad parduotų didesne kaina. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė E. S. – fizinis asmuo, kuri įsigijo butą asmeniniams poreikiams tenkinti (ketino jame gyventi). Ji butą įsigijo iš verslininkės – atsakovės UAB „Grafas“. Akcentuotina tai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė verstųsi veikla, susijusia su nekilnojamojo turtu pardavimu ar kad ji įsigijo butą verslo tikslais. Tai, kad apeliantė po ilgai trukusio ir vis dar tebevykstančio bylinėjimosi nusprendė parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, nepagrindžia, jog jai netaikytinas VTAĮ.

68.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas dėl netinkamai atliktų vartojimo statybos rangos darbų. Pavyzdžiui, kasacinis teismas priteisė 579 Eur už netinkamos stogo dangos pateikimą ir stogo remonto neatlikimą laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013); 3 000 Eur už netinkamai įgyvendintą statinio techninį projektą, per žemo namo pastatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Nors pastarojoje byloje kasacinis teismas pripažino, kad ieškovai dėl netinkamai įgyvendinto statinio techninio projekto gavo kitokios kokybės daiktą, negu buvo sutarta pagal statybos rangos sutartį, teismas nurodė, kad priteisti ieškovams neturtinės žalos atlyginimą taip pat lėmė siekis užtikrinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą bei aplinkybė dėl pernelyg užsitęsusio teisminio proceso, kadangi ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas prieš daugiau negu prieš ketverius metus.

69.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantė E. S. patyrė nepatogumų, kurie sukėlė padarinių, nustatytų CK 6.250 straipsnyje. Atsakovė UAB „Grafas neįrengė garso izoliacijos, laiptinės, neišklojo trinkelių stovėjimo aikštelėje, atliko buto įrengimo darbus su trūkumais. Dėl to E. S. negali naudotis butu. Apeliantė ketverius metus gyvena kitoje vietoje. Ji eikvojo laiką, bylinėjosi. Dėl to ji patyrė neigiamų išgyvenimų. Apeliantė gyvena vienam kambaryje su nepilnamečiu vaiku, neturi privatumo. Ji turės ieškoti naujų rangovų, kad ištaisytų atsakovės atliktų darbų trūkumus. E. S. kreipėsi į medikus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes dėl atsakovės UAB „Grafas“ iki šiol išgyvena ir patiria stresą. Ieškovė vartoja raminamuosius vaistus, kuriuos skyrė gydytojas.

70.       Apeliantai A. ir I. T. iš sutartinių santykių su atsakove UAB „Grafas“ negavo to, ko tikėjosi. Buto darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais. Apeliantai neturi kitos gyvenamosios vietos, giminaičių, pas kuriuos galėtų prisiglausti, todėl gyvena didelių trūkumų turinčiame bute. Jų buto stogas senas, netinkamas naudoti, įrengtas ne pagal namo techninį projektą, sienos išmuštos, nelygios, palangės aplankstytos. Apeliantai stengiasi, eikvoja laiką, kad jiems būtų atlyginta patirta turtinė žala, metus laiko bylinėjosi dėl iškelto neteisminio bankroto, kuris pripažintas pažeidžiančiu ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus, panaikinimo, dvejus metus bylinėjasi šioje civilinėje byloje. Ieškovai patyrė daug išgyvenimų, nerimą, stresą, nemigą.

71.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė arba netinkamai įvykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl kurių apeliantai, būdami vartotojais, patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, rūpesčių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad patirti neigiami padariniai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad apeliantai patyrė neturtinės žalos. Apeliantai, siekdami apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, ne kartą kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, iš atsakovės priteisia apeliantams A. ir I. T. 1 000 Eur, apeliantei E. S. – 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti žalą ir reikšti reikalavimą actio Pauliana instituto pagrindu

72.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

73.       Nurodytame straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų. Actio Pauliana – tai ieškinys, kuriuo kreditorius siekia apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, dėl kurių sumažėjo jo mokumas, ir užsitikrinti, kad skolininkas įvykdytų savo įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009, 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

74.       Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

75.       Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatymo nedraudžiama šiuos reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje. Teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

76.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jie negali pasinaudoti teise reikšti actio Pauliana ieškinio, nes neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Grafas“, nes ginčo teisenos keliu siekia dar tik tapti šios atsakovės kreditoriais. Tai, kad nėra priimto ar įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų apeliantams priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės, savaime nepaneigia apeliantų reikalavimo teisės. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad apeliantai pateikė teismui du skirtingus ieškinius. Viename apeliantai prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovės UAB „Grafas“, kitame – panaikinti atsakovių UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ sandorį actio Pauliana pagrindu (civilinės bylos Nr. e2-11890-285/2020 ir Nr. e2-495-569/2020). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nurodytos bylos sujungtos, nes abejose civilinėse bylose ginčas kilo tarp tų pačių šalių, reikalavimai susiję su ta pačia sutartimi, sutampa dalis nustatinėtinų aplinkybių, dėl kurių kils poreikis vertinti iš esmės tuos pačius šalių argumentus ir įrodymus. Taigi, teismas, spręsdamas dėl apeliantų reikalavimo teisės galiojimo, turėjo nustatyti, įvykdė atsakovė įsipareigojimus per sutartyse ir susitarimuose nustatytus terminus ar ne ir kokios žalos patyrė apeliantai, jeigu atsakovė laiku jų neįvykdė.

Dėl apeliantų reikalavimo teisės atsakovei UAB „Grafas“

77.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigojo: 1) iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti apeliantės E. S. perkamo buto statybą iki 100 proc. ir ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas); 2) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Taip pat atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. darbų atlikimo sutartyje įsipareigojo iki 2019 m. sausio 20 d. (įskaitytinai) savo lėšomis įrengti apeliantams A. ir I. T. priklausantį butą (sutarties 2 punktas).

78.       UAB „Grafas“ vienintelio akcininko T. K. 2019 m. sausio 14 d. sprendimu nuspręsta inicijuoti įmonės bankroto procesą, bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Pagal atsakovės UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 14 d. kreditorių sąrašą, įmonė turėjo du kreditorius – M. K. ir T. K., kurių bendra reikalavimų suma – 104 607,58 Eur. Bankrutuojančios įmonės 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo protokole užfiksuotos UAB „Grafas“ ir apeliantų 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartys ir susitarimai, nurodytas jų pobūdis (atsakovės įsipareigojimas savo lėšomis apmokėti buto (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir pridavimo darbus bei įrengti butą (duomenys neskelbtini). 

79.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasibaigus sutartyse ir susitarimuose nustatytam terminui, per kurį atsakovė UAB „Grafas“ turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, apeliantai reikalavo, kad atsakovė juos įvykdytų, aktyviai gynė savo teises. Apeliantai, sužinoję apie UAB „Grafas“ neteisminį bankrotą, pateikė prašymus įtraukti juos į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. 2019 m. balandžio 26 d. UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimas patvirtino apeliantų A. ir I. T. 1 507 Eur reikalavimą.

80.       Atsakovė UAB „Grafas“ nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus apeliantams. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad apeliantė E. S. nuo 2019 m. sausio 1 d., apeliantai A. ir I. T. nuo 2019 m. sausio 21 d. turi reikalavimo teisę atsakovei UAB „Grafas“ ir yra jos kreditoriais, t. y. jie turi teisę reikalauti darbų trūkumų išlaidų ir žalos atlyginimo.

81.       Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ perleido atsakovei UAB „Deora Investment“ nekilnojamąjį turtą. Akcentuotina tai, kad pastarasis sandoris sudarytas praėjus daugiau negu vieneriems metams po to, kai pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 1, 22 d. pirkimo–pardavimo sutarčių ir susitarimų įvykdymo terminai (2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. sausio 20 d.). Neįvykdytos sutartys yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nustatyta pirmoji actio Pauliana sąlyga. Be to, atsakovė „UAB „Grafas“ neginčijo apeliantų jai pareikštų reikalavimų teisme.

Dėl apeliantų teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos

82.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas sandoris nepažeidė jų teisių, teismas neįvertino apeliantų pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad 17 žemės sklypų parduota už per mažą kainą.

83.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti alternatyvūs atvejai, kuriems esant, konstatuotina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus; 2) būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

84.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

85.       Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

86.       Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis e3K-3-120-611/2021).

87.       Apeliantai teigia, kad atsakovė UAB „Grafas“ pardavė atsakovei UAB „Deora Investment“ 17 žemės sklypų už 80 300 Eur kainą, nors jų bendra vidutinė rinkos vertė, nurodyta ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje ir Nekilnojamojo turto registro išrašuose – 232 540 Eur, t. y. beveik tris kartus didesnė. Iš 2019 m. kovo 8 d. UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad atsakovė UAB „Grafas“ 2018 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pirmiau nurodytus žemės sklypus už 112 530 Eur. Taigi atsakovė pardavė žemės sklypus pigiau negu nusipirko.

88.       Atsakovė UAB „Grafas“ teigia, kad žemės sklypai buvo pardavinėjami iš varžytynių, bet niekas jų nepirko. UAB „Grafas“ 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 17 žemės sklypų pradinę pardavimo pirmosiose varžytynėse kainą – 360 045 Eur, antrosiose varžytinėse –342 042,75 Eur. Žemės sklypai neparduoti iš varžytynių, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. 2019 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė sumažinti žemės sklypų pardavimo kainą 30 proc. nuo paskutinės patvirtintos pardavimo kainos ir patvirtino 239 429,93 Eur pardavimo kainą. Be to, kreditoriai nustatė, kad, nepardavus turto, kaina mažinama kas mėnesį 30 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos. Atsakovė teigia, kad žemės sklypų kaina atitinkamai mažinta: 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 167 600 Eur; 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 117 320 Eur; 2019 m. spalio 24 d. iki 82 124 Eur; 2019 m. lapkričio 24 d. iki 57 487 Eur; 2019 m. gruodžio 24 d. iki 40 240 Eur.

89.       Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro pranešimas, kad žemės sklypai buvo pardavinėjami tik dvejose varžytynėse, vykusiose 2019 m. gegužės 6 d. ir 2019 m. birželio 26 d. Byloje nėra duomenų, kad vėliau žemės sklypai pardavinėti iš varžytynių. 2019 m. liepos 24 d. UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, kad kreditoriai nutarė pardavinėti žemės sklypus kaip vieną turtinį kompleksą be varžytynių. Atsakovė UAB „Grafas“ pateikė bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ raštą, kuriame nurodyta, kad bankroto administratorė pardavinėjo žemės sklypus per interneto svetainę „www.adminbiuras.lt“, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nes neišsaugojo skelbimų. Apeliantai atkreipė dėmesį tai, kad nurodytoje interneto svetainėje išsaugoti kiti skelbimai apie bankroto administratorės administruojamų įmonių parduodamą turtą nuo 2011 metų. Nesant duomenų, pagrindžiančių, kad žemės sklypai, kaip vienas turtinis kompleksas, pardavinėti internetinėje svetainėje, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie buvo padavinėjami, mažinant turto kainą 2019 m. liepos 24 d. UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, taip pat, kad neatsirado pirkėjų, kurie būtų domėjęsi įsigyti 17 žemės sklypų už 40 240 Eur kainą.

90.       Atsakovė UAB „Deora Investment“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, neatitinka tikrosios turto vertės. Žemės sklypams reikalingos didelės investicijos (nėra gatvės, komunikacijų, projektų, sklypai neišlyginti), jie yra laukuose, aplink tik žemės ūkio paskirties sklypai. Iš šių sklypų 14 a žemės skirta keliams ir komunikacijoms tiesti, 6 a – želdiniams, kuriuose statybų vykdyti negalima dėl nustatytų apsaugos zonų, t. y. šie sklypai yra beverčiai. Vykdant atsakovės UAB „Grafas“ bankroto procedūrą, šių žemės sklypų kaina buvo 60 000–70 000 Eur, bet neatsirado pirkėjų, kurie jais būtų domėjęsi. UAB „Deora Investment“ sumokėta kaina atitiko rinkos kainą sandorio sudarymo metu.

91.       Nurodyti žemės sklypai masinio vertinimo būdu įvertinti 3 kartus didesne (232 540 Eur) negu sudaryto ginčijamo sandorio kaina (80 300 Eur). Atsakovė UAB „Grafas“ pardavė žemės sklypus 32 230 Eur pigiau negu juos įsigijo (112 530 Eur). Iš bylos duomenų nustatyta, kad visi žemės sklypai neparduoti už 342 042,75 Eur. Atsakovės UAB „Grafas“ 2019 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime kreditoriai patvirtino 239 429,93 Eur žemės sklypų kainą, bet byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad bankroto administratorė bandė parduoti sklypus už tokią, taip pat ir mažesnę kainą. Byloje nėra individualių žemės sklypų įvertinimų, įrodymų, kad nepavyko žemės sklypų parduoti už 40 240 Eur kainą. Dėl to teismas vadovaujasi masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypų verte, kuri išviešinta Nekilnojamojo turto registre.

92.       Sprendžiant klausimą, pažeidė atsakovių sudarytas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoris ieškovų teises ar ne, svarbu nustatyti atsakovės UAB „Grafas“ turtinę padėtį, t. y. jos turimą turtą, turtines teises, gaunamas pajamas, turto bei įsipareigojimų santykį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės UAB „Grafas“ vienintelio akcininko 2019 m. sausio 14 d. sprendimu inicijuotas įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolus ir nutraukė ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodytose nutartyse teismai konstatavo, kad UAB „Grafas“ bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių informavimo tvarką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės UAB „Grafas“ mokumas atkurtas.

93.       Iš UAB „Grafas“ finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. ieškovė turėjo 121 336 Eur vertės turtą, iš kurio trumpalaikis turtas (nebaigtos vykdyti sutartys) – 113 026,87 Eur (nebaigta statyba Eidintų g. – 12 207,88 Eur ir nebaigta statyba Aušros g. –100 818,99 Eur). Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 104 608 Eur, debitorių skola įmonei – 1 854,43 Eur. Pagal UAB „Grafas“ ir bankroto administratorės 2019 m. sausio 22 d. pinigų perdavimo–priėmimo aktą, įmonės vadovas perdavė pinigus banko sąskaitoje – 5,47 Eur. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Grafas“ būtų gavusi pajamų iki teismo nutarties, kuria nutrauktas įmonės bankroto procesas, įsiteisėjimo – 2020 m. kovo 4 d.

94.       Atsakovė UAB „Deora Investment“ sumokėjo atsakovei UAB „Grafas“ 10 300 Eur mokėjimo pavedimu, 70 000 Eur grynaisiais pinigais (pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktas). Apeliantai mano, kad atsakovė „Grafas“ neturi lėšų, gautų už parduotus žemės sklypus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Grafas“ turtą. Antstolė R. S. 2020 m. gegužės 12 d. informavo ieškovus, kad atsakovė UAB „Grafas“ neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turtu, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Antstolė taip pat nustatė, kad atsakovės banko sąskaitoje yra 0,44 Eur.

95.       Atsakovė UAB „Grafas“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ji – veiklą vykdanti įmonė. Įmonės turtas nesumažėjo, bet pasikeitė jo forma, t. y. įmonė nebeturi nekilnojamo turto, bet turi lėšų. Atsakovė, siekdama įrodyti savo turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, turėjo pateikti teismui tai pagrindžiančių duomenų, nurodyti teismui savo tikrąją būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Vis dėlto antstolės, vykdžiusios teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, surinkta informacija pagrindžia aplinkybę apie atsakovės UAB „Grafas“ sunkią finansinę padėtį – jai trūksta lėšų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė sandorio neteisėtumo atsakovės UAB „Grafas“ mokumo (nemokumo) kontekste.

96.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė UAB „Grafas“ perleido vienintelį jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi kito turto, iš kurio galėtų patenkinti apeliantų kreditorių reikalavimus. Po sandorio sudarymo atsakovės turto vertė sumažėjo, taip pat sumažėjo galimybė įvykdyti prievoles apeliantams. Dėl to konstatuotina antroji actio Pauliana taikymo sąlyga – apeliantų, kaip kreditorių, teisių pažeidimas.

Dėl senaties termino

97.       CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

98.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ 2020 m. balandžio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai 2020 m. gegužės 19 pateikė teismui ieškinį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl būtinybės (privalomumo) atsakovei sudaryti ginčijamą sandorį vertinimo

99.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius gali ginčyti actio Pauliana pagrindu tik tuos sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

100.       Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės UAB „Grafas“ pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Byloje nėra duomenų, kad įstatyme ar sutartyje buvo nustatyta atsakovei UAB „Grafas“ pareiga perleisti nekilnojamąjį turtą atsakovei UAB „Deora Investment“. Atsakovė UAB „Deora Investment“ nepagrįstai teigia, kad apeliantai nepateikė įrodymų, kad atsakovė neturėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ne apeliantams, bet atsakovei UAB „Grafas“ kilo pareiga įrodyti sandorio sudarymo būtinybę. Atsakovė UAB „Grafas“ nepagrindė priežasčių, dėl kurių ji turėjo sudaryti ginčijamą sandorį, nenurodė, kokiu tikslu jis sudarytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas, praėjus mėnesiui, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria nutrauktas ne teismo tvarka pradėtas atsakovės bankroto procesas. Taigi UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais nutarta pardavinėti atsakovės turtą, taip pat neturėjo reikšmės. Sandorio sudarymo metu apeliantai buvo pareiškę reikalavimus atsakovei. Ji neinformavo apeliantų apie ketinamą sudaryti sandorį. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovei UAB „Grafas“ nekilo būtinybė (privalomumas) sudaryti 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sandorį.

Dėl sandorio šalių (ne)sąžiningumo

101.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti, jeigu: 1) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 2) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

102.       CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įpareigojimas kiekvienai sutarties šaliai, turinčiai sutartinių santykių, elgtis sąžiningai. Šalys privalo elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, sudarydamos sutartį, aiškindamos jos turinį, ją vykdydamos (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.163 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

103.       Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-115-469/2020).

104.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

105.       CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešinių įsipareigojimų disproporcija). Taigi atsakovei priklausančio turto pardavimas už beveik tris kartus mažesnę, negu nustatyta masinio vertinimo būdu, kainą yra pagrindas taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją.

106.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė UAB „Grafas“, turėdama sutartinių santykių su apeliantais, nebuvo su jais sąžininga. Apeliantai 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 2, 6 d., 2019 m. vasario 13 d. elektroniniais laiškais pareiškė atsakovės vadovui M. K. pretenzijas, susijusias su gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymu. Apeliantė E. S. 2019 m. kovo 25 d. notarine tvarka informavo atsakovę apie neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė UAB „Grafas“ žinojo apie apeliantų materialinį suinteresuotumą, kilusį iš pirkimo–pardavimo sutarčių ir susitarimų, bet neinformavo apeliantų apie bankroto proceso inicijavimą ne teismo tvarka, teisę pareikšti reikalavimus, ketinimus parduoti turtą.

107.       Atsakovė UAB „Deora Investment“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2020 m. kovo 23 d., ginčijama sutartis sudaryta 2020 m. balandžio 9 d., praėjus mėnesiui nuo teismo nutarties, kuria panaikintas ne teismo tvarka pradėtas įmonės bankroto procesas, įsiteisėjimo. Be to, bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktas ne dėl to, kad atkurtas įmonės mokumas, bet dėl to, kad bankroto procesas pradėtas neteisėtai, nes apie jį neinformuoti įmonės kreditoriai (apeliantai). Atsakovė UAB „Grafas“ teigia, kad sandoris nesudarytas skubotai, turtas buvo pardavinėjamas ilgą laiką. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad bankroto administratorė siekė parduoti turtą dvejose varžytynėse, bet jos neįvyko. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad vėliau žemės sklypai, kaip vienas turtinis kompleksas, buvo pardavinėjami įmonės kreditorių susirinkime nustatyta tvarka. Nurodytos aplinkybės pagrindžia atsakovės UAB „Grafas“ siekį skubiai parduoti turtą. 

108.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad UAB „Deora Investment“ direktorius – T. Š., vienintelis akcininkas – E. K.. Jie – T. ir M. K. geri draugai. Tai patvirtina socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintos nuotraukos, kuriose užfiksuotos bendrų švenčių akimirkos, susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su buvusiu UAB „Grafas“ direktoriumi M. K.. Sutiktina su atsakovės UAB „Deora Investment“ argumentu, kad šios aplinkybės savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovių nesąžiningumą. Jos turi būti įvertintos kartu su kitomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas sandorio šalių nesąžiningumas. Taigi šį susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, duomenis iš socialinio tinklo teismas ir vertina kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą abi atsakovės nurodė, kad jų atstovai bendrauja neformaliai.

109.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės nepaneigė apeliantų nurodytų aplinkybių, kad E. K. žinojo apie jų reikalavimus atsakovei UAB „Grafas“, nes 2019 metų pradžioje, broliams Kaminskiams atostogaujant Azijoje, jie paprašė E. K. perduoti apeliantams A. ir I. T. 1 500 Eur sumą, kurią atsakovė UAB „Grafas“ sutiko grąžinti. E. K. pateikė apeliantams A. ir I. T. pasirašyti dokumentą, kad jie neturės pretenzijų atsakovei UAB „Grafas“. Apeliantai A. ir I. T. su tuo nesutiko.

110.       Atsakovė UAB „Deora Investment“ teigia, kad pasidomėjo jai prieinamomis priemonėmis, ar atsakovė UAB „Grafas“ neturėjo kreditorių. Ginčo sandorio metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotų žemės sklypų suvaržymų. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovių UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ akcininkai ir vadovai yra draugai. UAB „Deora Investment“ akcininkas E. K. žinojo apie apeliantų A. ir I. T. pretenzijas atsakovei UAB „Grafas“. Atsakovės teigia, kad sandoris sudarytas, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, nebuvo žinoma, kokia bus situacija nekilnojamojo turto rinkoje bei statybų sektoriuje. Atsakovė UAB „Deora Investment“ apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „Grafas“ bankroto proceso metu žemės sklypų rinkos kaina buvo 60 000–70 000 Eur, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Ji pasiūlė sumokėti 80 300 Eur. Atsakovė nenurodė, kodėl ji pasiūlė sumokėti didesnę kainą. Priešingai, esant neaiškiai rinkos situacijai dėl paskelbto karantino, žinant, kad kitai sandorio šaliai pareikštos pretenzijos, atsakovė UAB „Deora Investment“ turėjo išsamiau pasidomėti sandorio sudarymo aplinkybėmis, taip pat UAB „Grafas“ kreditoriais.

111.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad abi atsakovės, sudarydamos 2020 m. balandžio 9 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorį, buvo nesąžiningos. Taigi nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Dėl restitucijos taikymo

112.       CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

113.       Kasacinis teismas nurodė, kad Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

114.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl atsakovės UAB „Grafas“ sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo apeliantė E. S. patyrė 10 572,81, apeliantai A. ir I. T. – 23 472,83 Eur žalos. Bendra žalos suma – 34 045,64 Eur. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų galimybę taikyti restituciją natūra (CK 6.146 straipsnio 1 dalis). Taigi taikytina dalinė restitucija, t. y. naikintina tik ta sandorio dalis, kuri būtina apeliantų teisių pažeidimui pašalinti. Žemės sklypų vertė, kurie, pritaikius restituciją, grąžintini atsakovei UAB „Grafas“, nustatytina pagal Nekilnojamojo turto registre užfiksuotą vidutinę rinkos vertę, kuri galiojo ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dieną. Spręsdama dėl naikintinos sandorio dalies, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kurie žemės sklypai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti paskutiniai, t. y. Daiktas 17, Daiktas 16, Daiktas 15. Dėl to, pritaikius restituciją, pirkimo–pardavimo sandoriu perleistų žemės sklypų dalis, t. y. (duomenys neskelbtini), grąžinami atsakovei UAB „Grafas“, o atsakovei UAB „Deora Investment“ iš atsakovės UAB „Grafas“ – 14 400 Eur suma, sumokėta už šiuos sklypus. Kita sandorio dalis paliktina galioti ir dėl kitų sklypų restitucija netaikoma (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

115.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, kuriose reglamentuoti actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, atsakovių sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio dalis pripažintina negaliojančia, taip pat apeliantams priteistina turtinės žalos atlyginimas, į kurį įskaičiuotas PVM, ir neturtinės žalos atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

116.       CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

117.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

118.       Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

119.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė E. S. patyrė 2 889 Eur bylinėjimosi išlaidų (381 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 734 Eur žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį, 269 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 505 Eur teisinės pagalbos išlaidų: 830 Eur pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą pirmą kartą, 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 75 Eur pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą antrą kartą, 300 Eur už apeliacinio skundo surašymą).

120.       Apeliantai A. ir I. T. patyrė 2 855 Eur bylinėjimosi išlaidų (547 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 734 Eur žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį, 119 Eur už apeliacinį skundą ir 1 155 Eur išlaidų už teisinę pagalbą: 830 Eur bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą, 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 75 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, 300 Eur už apeliacinio skundo surašymą).

121.       Atsakovė UAB „Grafas“ pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 3 086 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2 299 Eur už advokato teisines paslaugas ir 787 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

122.       Atsakovė UAB „Deora Investment“ pateikė į bylą rašytinių įrodymų, kad patyrė 3 330 Eur bylinėjimosi išlaidų: 780 Eur žyminį mokesčio už apeliacinį skundą ir 2 550 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (1 000 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą, 600 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme ir 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

123.       Šalys pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles.

124.       Sprendžiant dėl patenkintų ieškinio reikalavimų procentinės išraiškos, ieškinio reikalavimai išskirtini į dvi grupes: 1) dėl actio Pauliana instituto taikymo; 2) dėl žalos atlyginimo. Kiekvienos grupės reikalavimai įvertintini 50 proc. Šia nutartimi patenkinti pirmosios grupės reikalavimai. Apeliantė E. S. prašė teismo priteisti jai 13 999,26 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Šia nutartimi apeliantei priteistina 10 572,81 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. teismas tenkino 37,76 proc. (10 572,81x 50 proc. : 13 999,26) antrosios grupės reikalavimų. Taigi iš viso šia nutartimi tenkintina 87,76 proc. reikalavimų. Apeliantų A. ir I. T. antrosios grupės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl darytina išvada, kad jų reikalavimai tenkintini 100 proc.

125.       Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovei UAB „Deora Investment“ šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apeliantams. Dėl to, priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių, jos priteistinos ne lygiomis dalimis, bet iš atsakovės UAB „Deora Investment“ – 25 proc., iš atsakovės UAB „Grafas“ – 75 proc.

126.       Apeliantė E. S. patyrė 2 889 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas patenkino 87,76 proc. jos reikalavimų. Taigi šiai apeliantei atlygintina 2 513,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 889 x 0,8776 = 2 513,43), t. y. iš atsakovės UAB „Grafas“ priteistina 1 885,07 Eur (2 513,43 x 75 proc. : 100 proc.), iš atsakovės UAB „Deora Investment“ – 628,36 Eur (2 513,43 x 25 proc. : 100 proc.).

127.       Apeliantai A. ir I. T. patyrė 2 855 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios visos priteistinos iš atsakovių, t. y. iš atsakovės UAB „Grafas“ priteistina 2 141,25 Eur (2 855 x 75 proc. : 100 proc.), iš atsakovės UAB „Deora Investment“ – 713,75 Eur (2 855 x 25 proc. : 100 proc.).

128.       Atsakovė UAB „Grafas“ patyrė 3 086 Eur. Netenkinus 12,24 proc. (100 – 87,76) ieškinio reikalavimų, nurodytos išlaidos proporcingai netenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš apeliantės E. S.. Iš viso atsakovei UAB „Grafas“ ir apeliantės E. S. priteistina 37,77 Eur (3 086 x 12,24 proc. : 100 proc.).

129.       Atsakovei UAB „Deora Investment“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes patenkinti jai pareikšti apeliančių reikalavimai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 

„Patenkinti iš dalies patikslintą ieškinį.

Priteisti ieškovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ (juridinio asmens kodas 304208578) 9 572,81 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 81 ct) turtinės ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos, 1 885,07 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovams I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ (juridinio asmens kodas 304208578) 22 472,83 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt du eurus 83 ct) turtinės ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos, 2 141,25 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti negaliojančia atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ (juridinio asmens kodas 304208578) ir uždarosios akcinės bendrovės „Deora Investment“ (juridinio asmens kodas 305521921) 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Grafas“ perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deora Investment“ šį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini). Palikti galioti kitą 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį.

Taikyti restituciją:

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Grafas“ (juridinio asmens kodas 304208578) iš uždarosios akcinės bendrovės „Deora Investment“ (juridinio asmens kodas 305521921) šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 12 900 Eur; žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 12 900 Eur; žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 12 900 Eur. 

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deora Investment“ (juridinio asmens kodas 305521921) iš uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ (juridinio asmens kodas 304208578) 14 400 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus eurų).

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti ieškovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deora Investment“ (juridinio asmens kodas 305521921) 628,36 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovams I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deora Investment“ (juridinio asmens kodas 305521921) 628,36 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grafas“ (juridinio asmens kodas 304208578) iš ieškovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,77 Eur (trisdešimt septynis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.“