Administracinė byla Nr. eA-175-822/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02121-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 17.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo –Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dinaka“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. SDPN-20-170926-00039 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą pratęsti pareiškėjui privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams.
2. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. kovo 17 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170317-00020-(15.51) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) jis buvo įpareigotas pašalinti 2017 m. kovo 8 d. savavališkos statybos akte
Nr. SSA-2-170308-00016-(15.2) (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) nurodytus darbus iki
2017 m. rugsėjo 17 d. Supratęs, kad visų nurodytų darbų atlikti laiku nepavyks, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas pratęsti nustatytą terminą 3 mėnesiams, tačiau ginčijamu Sprendimu jo prašymas netenkintas. Pareiškėjas teigė Departamentui paaiškinęs, jog jis sudarė sutartį su architektu, kuris per 1,5 mėn. įsipareigojo parengti laikinojo statinio – kavinės „Viva Kaunas“ – korektūros dokumentus. Pareiškėjas negalėjo anksčiau atlikti visų Privalomajame nurodyme nurodytų darbų, kadangi laikinojo statinio konstrukcija ypatingai sudėtinga. Dėl rangovų užimtumo pareiškėjui per vasarą nepavyko rasti rangovų, kurie galėtų atlikti tokius ypač aukštų sugebėjimų ir patirties reikalaujančius darbus, šiuo metu jis derasi su keliais rangovais dėl darbų vykdymo. Be to, iš Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo pareiškėjui nepakankamai aišku, kokius darbus jis turi atlikti, t. y. kokie konkrečiai savavališkos statybos darbai buvo nustatyti, todėl pareiškėjas prašė Departamento šiuos darbus įvardyti, tačiau jo prašymo nepaisyta. Dėl pastarosios priežasties (t. y. neaiškumo, nemotyvuotumo) minėti aktai, pareiškėjo nuomone, laikytini nepagrįstais ir, prieš nagrinėjant skundo reikalavimus, būtina išspręsti klausimus dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo.
3. Pareiškėjo nuomone, termino prašymui pateikti praleidimas 1 diena (terminas suėjo sekmadienį, prašymas paduotas antradienį ryte – 2017 m. rugsėjo 19 d.) yra formalus pažeidimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo ir pažymėjo, kad šiuo atveju atsisakymo pratęsti terminą pasekmės Bendrovei būtų ypač skaudžios, juolab kad užtektų 3 mėnesių projekto planams pakoreguoti ir savavališkos statybos padariniams (kuriuos aiškiai nurodytų Departamentas) pašalinti. Pareiškėjas pagrindą terminui pratęsti siejo ir su visuomeniniu interesu – pareiškėjas turėtų galimybę darbus vykdyti taip, kad jie netrukdytų jam priklausančios kavinės darbui, priešingu atveju kavinė turėtų nutraukti savo veiklą, atleisti 17 darbuotojų, būtų padaryta ir žala valstybės biudžetui, į kurį Bendrovė sumoka daugiau nei 150 000 Eur. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad prašymas Departamentui pateiktas pavėluotai dėl advokato E. G., teikusio šį prašymą, sveikatos būklės – nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 19 d. ryto jam buvo sukilusi temperatūra.
4. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2732-1041/2018 pagal UAB „Dinaka“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo pratęsti sutartį ar sudaryti naują sutartį pripažinimo neteisėtu. Minėtu ginču siekiama statinio statybos įteisinimo, sprendžiamas žemės naudojimo klausimas, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl nepalankaus teismo sprendimo priėmimas pareiškėjui sukeltų neigiamas pasekmes – statinys būtų nugriautas, užkertant galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius.
5. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas dėl atsisakymo pratęsti pareiškėjui privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 3 dalyje (redakcija, įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d.) įtvirtintos identiškos nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatų yra nurodęs, kad, be kita ko, šios nuostatos skirtos reguliuoti nustatyto termino reikalavimui įvykdyti pratęsimą, bet ne atnaujinimą, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Šiuo atveju pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau pasibaigus šiam terminui,
t. y. terminas pasibaigė 2017 m. rugsėjo 17 d., o pareiškėjas prašymą padavė 2017 m. rugsėjo 19 d. Taigi, pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl minėto termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo, nors to nenumato teisinis reguliavimas. Atsakovo įsitikinimu, Sprendimas priimtas patikrinus faktines aplinkybes vietoje ir dokumentus, pagrindžiant jį teisės aktų normomis, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Atsakovas pagal kompetenciją tinkamai, nustatytu laiku, visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, tačiau nurodė manantis, kad pareiškėjas nepateikė nė vieno argumento, kodėl ginčijamas Sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Dinaka“ skundą.
9. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2012 m. spalio 24 d. UAB „Dinaka“ buvo suderintas supaprastintas projektas laikinam nesudėtingam statiniui – paviljonui statyti apžvalgos aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Juo numatytas statinio galiojimo terminas – iki 2017 m. spalio 24 d.
10. Departamentas, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 14 d. raštą Nr. (33.194)2-600, kuriame nurodyta, jog statinys pastatytas nesilaikant projekto sprendinių (didesnis, su papildomomis projekte nenumatytomis konstrukcijomis), 2017 m. kovo 2 d. atliko statybos patikrinimą ir 2017 m. kovo 8 d. patikrinimo akte konstatavo, jog statinys neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pastatytas ne pagal projektą ir be statybą leidžiančio dokumento.
2017 m. kovo 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170308-00016-(15.51), kuriuo konstatuota statinio savavališka statyba, nurodant, jog pareiškėjas, savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatė naują statinį – pastatą su terasa, priskiriamą neypatingų statinių kategorijai. Inspekcija 2017 m. kovo 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-20-170308-00001 pareiškėjui nurodė nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.
11. Inspekcija 2017 m. kovo 17 d. surašė privalomąjį nurodymą
Nr. PNSSP-20-170317-00020-(15.51), kuriuo pareiškėjo reikalavo ne vėliau nei iki 2017 m. rugsėjo 17 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius – nugriauti pastatą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini) (lankytojų aptarnavimo paviljoną apžvalgos aikštelėje), ir sutvarkyti statybvietę.
12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo atstovas advokatas E. G. į Inspekciją dėl termino pratęsimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidęs Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, jog 2017 m. rugsėjo 19 d. prašyme taip pat buvo reiškiamas prašymas patikslinti, kokius darbus Bendrovė turi atlikti, bei kad prašymai buvo pakartoti 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose prie 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymo. Taigi, atsakovas ginčijamu 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. SDPN-20-170926-00039 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Sprendimas motyvuotas, jame išdėstytos faktinės atsisakymo pratęsti terminą aplinkybės (prašymą pareiškėjas pateikė pavėluotai), nurodytas teisinis pagrindas (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.), todėl pareiškėjo argumentas, kad toks individualus administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atmestas.
13. Teismas pabrėžė, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turėjo kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti tokį terminą tik iki termino pabaigos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis aiškina termino praleidimą, nėra aktualios, nes neegzistuoja galimybė pratęsti nurodymo įvykdymo terminą ar šį terminą atnaujinti.
14. Teismas akcentavo, jog Sprendimas vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias aplinkybes, todėl šiai bylai nėra reikšmingos Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje
Nr. e2-2732-1041/2018 nagrinėjamos aplinkybės bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo pratęsti sutartį ar pirmumo teise sudaryti naują sutartį dėl pareiškėjui priklausančio ginčo statinio tolesnio naudojimo viešoje miesto vietoje.
15. Teismas konstatavo, jog atsakovas Sprendimu pagrįstai, teisėtai ir motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą ar tenkinti išvestinį skundo reikalavimą.
III.
16. Pareiškėjas UAB „Dinaka“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Pareiškėjas pakartotinai apžvelgia privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimo aplinkybes, pabrėžia, kad terminas praleistas tik viena diena. Mano, kad tiek prašymas atsakovui pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tiek skundas buvo atmesti vien formaliu pagrindus – nustačius, kad pareiškėjas pavėlavo pateikti prašymą dėl termino pratęsimo, nevertinant, ar prašymas pratęsti (atnaujinti) terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Tokiu būdu pareiškėjui kliudoma ginti savo teisėtus interesus, akivaizdžiai pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai. Pareiškėjo įsitikinimu, jis privalomojo nurodymo įvykdymo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau teismas visiškai netyrė termino praleidimo aplinkybių. Pareiškėjas taip pat pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2732-1041/2018, kurioje 2018 m. sausio 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis Kauno miesto savivaldybei uždrausta imtis bet kokių veiksmų, susijusių su Bendrovei priklausančiu laikinu statiniu, jo nugriovimu ar pašalinimu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas nepritaria teismo sprendimui nesustabdyti administracinės bylos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2732-1041/2018, nes, jo nuomone, ginčijamas teismo sprendimas yra akivaizdžiai nesuderinamas su minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (per nustatytą terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Inspekcija turi teisę kreiptis į antstolį dėl ginčo pastato priverstinio nugriovimo), kas pareiškėjui sukelia dideles neigiamas teisines pasekmes. Be to, pareiškėjas informuoja, kad ginčo objektas buvo parduotas K. B. (tai patvirtina 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita–faktūra), kuris neįtrauktas į bylos nagrinėjimą, nors skundžiamas teismo sprendimas neabejotinai jam sukelia teisines pasekmes.
18. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas yra aiškiai atskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Kita vertus, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, prašymą pratęsti tokį terminą galėjo pateikti Inspekcijai iki terminui sueinant, tačiau, pasirinkęs veikti per savo atstovą, terminą praleido. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo pateikęs duomenų apie ginčo objekto pardavimą K. B., neprašė įtraukti jo į bylos nagrinėjimą, o dokumento, patvirtinančio, jog statinys bus artimiausiu metu parduotas, kopiją pateikė teismui tik išnagrinėjus bylą, t. y. teismui jau išėjus priimti sprendimo. Toks pareiškėjo elgesys vilkinant procesą, atsakovo vertinimu, nepateisinamas. Laikino statinio pardavimas pagal pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą niekaip nekeičia ginčo esmės, nes Privalomasis nurodymas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, dar vis galioja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Nr. SDPN-20-170926-00039 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęsimo (jo atnaujinimo).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 8 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170308-00016-(15.51), kuriuo konstatuota statinio savavališka statyba, nurodant, jog pareiškėjas, savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pastatė naują statinį – pastatą su terasa, priskiriamą neypatingų statinių kategorijai. Inspekcija 2017 m. kovo 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-20-170308-00001 UAB „Dinaka“ nurodė nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką; Inspekcija 2017 m. kovo 17 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170317-00020-(15.51), kuriuo iš pareiškėjo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 17 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius - nugriauti pastatą su terasa (duomenys neskelbtini) (lankytojų aptarnavimo paviljoną apžvalgos aikštelėje) ir sutvarkyti statybvietę.
22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija), kuris reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą, 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
23. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėjui 2017 m. kovo 17 d. Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjo atstovas advokatas E. G. į Inspekciją dėl termino pratęsimo kreipėsi praleidęs Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 19 dienos prašymas (reg. 2017-09-19), dėl to byloje ginčo nėra.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. SDPN-20-170926-00039 atsisakė pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Šis sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstytas faktinės atsisakymo pratęsti terminą aplinkybės (prašymą pareiškėjas pateikė pavėluotai), nurodytas teisinis pagrindas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Pripažinus, kad pareiškėjas į Inspekciją dėl termino pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus terminui privalomajam nurodymui įvykdyti, pirmosios instancijos teismas teisėtai nusprendė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai, teisėtai, motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
26. Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas ta aplinkybė, jog 2017 m. rugsėjo 19 d. prašyme taip pat buvo reiškiamas prašymas patikslinti, kokius darbus UAB „Dinaka“ turi atlikti bei minėti prašymai pakartoti 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose prie 2017-09-19 prašymo, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas praleido Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą kreiptis dėl termino pratęsimo. Apeliacinio skundo motyvai dėl tolimesnių teisminių procesų ir dėl to, kad vėliau ginčo objektas buvo parduotas K. B. (tai patvirtina 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita–faktūra) neturi esminės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes ginčo dalykas yra 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ teisėtumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo veiksmų, jam taikant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisėtumas negali priklausyti nuo to, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas pasibaigus privalomuoju nurodymu nustatytam 6 mėnesių terminui savavališkos statybos padarinių pašalinimui.
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė