Civilinė byla Nr. e2A-486-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00553-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.11.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. Z. ir M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams K. Z., M. Z. bei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Malis“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas J. G. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. Z., M. Z. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Malis“ (toliau ir – bendrovė) 81 644 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad prašo priteisti iš BUAB „Malis“ buvusių vadovų – atsakovų K. Z., kuris kartu buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas, M. Z. bei BUAB „Malis“ bendrais jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą dėl penkių ieškovo iš BUAB „Malis“ nupirktų automobilių iškomplektavimo arba netekimo.

2.       Ieškovas paaiškino, kad dėl automobilių ,,Ford Mondeo“ ir ,,Jaguar XF“ tarp ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Malis“ buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovas sumokėjo 18 000 Eur bei 25 000 Eur. M. Z. rašytine forma įsipareigojo minėtus automobilius perduoti ieškovui, juos suremontavus. Automobiliai ieškovui perduoti nebuvo, todėl jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-530-1026/2022 nutraukė pirkimo–pardavimo sutarčių dalis dėl remonto rangos ir įpareigojo UAB ,,Malis“ automobilius grąžinti ieškovui. Automobiliai ieškovui grąžinti iškomplektuoti. Automobilio ,,Ford Mondeo“ liekamoji vertė – 768 Eur, automobilio ,,Jaguar XF“ liekamoji vertė – 4 538 Eur. Dėl automobilių ,,VW Sharan“, ,,Opel Insignia“, ,,VW Passat“ su UAB ,,Malis“ buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovas sumokėjo 21 000 Eur, 14 000 Eur ir 8 800 Eur. M. Z. rašytine forma įsipareigojo automobilius perduoti ieškovui, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Kauno prokuratūros 1-ojo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00175-20 medžiaga patvirtina, kad automobilių ,,VW Sharan“ ir ,,Opel Insignia“ registracijos liudijimai buvo pakeisti bei automobiliai parduoti kitiems asmenims. Automobilis ,,VW Passat“ nebuvo perduotas ieškovui, tai sudaro pagrindą manyti, jog jis taip pat yra iškomplektuotas arba perleistas kitiems asmenims.

3.       Ieškovo teigimu, atsakyti privalo visi atsakovai solidariai, nes žala buvo padaryta jų bendrais neteisėtais veiksmais. Atsakovai atliko bendrus neteisėtus tyčinius veiksmus, susijusius su visų penkių ieškovui parduotų automobilių netekimu ir (ar) iškomplektavimu. Atsakovai kartu organizavo veiklą, dėl kurios ieškovui padaryta žala. Ieškovas prašė atlyginti 81 644 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 20 462 Eur dėl automobilio ,,Jaguar XF“ iškomplektavimo, 17 232 Eur dėl automobilio ,,Ford Mondeo“ iškomplektavimo, 150 Eur už automobilių ,,Jaguar XF“ ir ,,Ford Mondeo“ vertinimo ataskaitų parengimą, 21 000 Eur netekus automobilio ,,VW Sharan“, 14 000 Eur netekus automobilio ,,Opel Insignia“, 8 800 Eur netekus automobilio ,,VW Passat“.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės BUAB ,,Malis“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų K. Z. bei M. Z. 81 494 Eur nuostolius; priteisė ieškovui iš solidarių atsakovų K. Z. bei M. Z. 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (81 494 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovų K. Z. ir M. Z. po 1 416,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš BUAB ,,Malis“ bankroto administravimui skirtų lėšų 666,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo santykius tarp ieškovo ir BUAB ,,Malis“ dėl penkių ginčo automobilių patvirtina byloje pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys, 2019 m. kovo 5 d. sąskaita Nr. 000594. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl aptartų pirkimo–pardavimo sutarčių tariamumo (fiktyvumo), nes atsakovai nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas apie pusantrų metų nesiėmė aktyvių veiksmų dėl automobilių išreikalavimo, negali būti pagrindas konstatuoti sutarčių tariamumą. Atsakovai nepateikė įrodymų nei apie pinigų skolinimosi faktą iš ieškovo (nors tam turėjo būti sudaryta notarinė sutartis), nei apie pinigų grąžinimo faktą. Pirkimo–pardavimo sutartys ir 2019 m. kovo 5 d. sąskaita Nr. 000594 nekelia abejonių dėl jų tikrumo, dėl jose išreikštos šalių valios parduoti bei pirkti automobilius. Sutarčių tikrumą patvirtina ir tai, kad: ieškovas nuolat pirkdavo iš atsakovų (kurie atstovavo tiek UAB „Mundatus“, tiek BUAB „Malis“ interesus) automobilius, sudarydamas analogiškas sutartis su iš esmės analogiškais pakvitavimais apie pinigų gavimą bei automobilių perdavimą ir šios sutartys buvo įvykdytos; Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovai neįrodė pirkimo–pardavimo sutarčių dėl automobilių ,,Ford Mondeo“ ir ,,Jaguar XF“ tariamumo.

6.       Nustatęs, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartis ieškovo įsigyti automobiliai jam nebuvo perduoti (trys neišlikę, o du atgauti iškomplektuoti), teismas nurodė, jog ieškovas pagrįstai reiškia piniginį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas nusprendė, kad ieškovas turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams (bendrovės valdymo organų nariams), nes atsakovai, būdami BUAB „Malis“ atstovais, žinodami, jog penki automobiliai yra parduoti ieškovui, jų jam neperdavė, o du (galimai ir tris) iš jų antrą kartą pardavė kitiems asmenims bei du grąžino tik vykdydami teismo sprendimą ir iškomplektuotus. Toks atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė specifiškai, tyčia, nesąžiningi veiksmai atlikti konkretaus kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu, t. y. jam priklausantys automobiliai buvo neteisėtai parduoti arba iškomplektuoti, dėl ko atsirado žala ieškovui.

7.       Iš BUAB ,,Malis“ bankroto bylos duomenų teismas nustatė, kad bendra BUAB „Malis“ kreditorių finansinių reikalavimų suma 2023 m. vasario 8 d. sudarė 363 785,43 Eur, iš kurių vien pirmos eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) reikalavimo dydis sudarė 33 785,86 Eur. Bankroto procese realizuojamą atsakovės BUAB „Malis“ turtą tesudaro septyni pakankamai seni, didelį nusidėvėjimo laipsnį turintys automobiliai. Įvertinęs pirmosios eilės kreditoriaus reikalavimo dydį ir patvirtintų administravimo išlaidų dydį (iki 28 minimalių mėnesinių algų + mokesčiai + archyvavimo išlaidos), teismas padarė išvadą, kad lėšų už parduotus septynis automobilius nepakaks administravimo išlaidoms ir pirmosios eilės kreditoriaus reikalavimams patenkinti, todėl atsakovė BUAB „Malis“ neturi galimybės patenkinti ir ieškovo, kaip antrosios eilės kreditoriaus, reikalavimų, dėl ko kyla bendrovės vadovo (-ų) civilinė atsakomybė. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams, nusprendė, jog atsakovai gali būti tik subsidiarūs bendraskoliai su pagrindine skolininke atsakove BUAB „Malis“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

8.       Teismas pažymėjo, kad subsidiarių skolininkų – atsakovų K. Z. ir M. Z. atsakomybė tarpusavyje gali būti solidarioji (jei jų bendri veiksmai nulėmė žalos padarymą). Teismas nustatė, kad: atsakovus K. Z. ir M. Z. sieja artimi giminystės ryšiai, t. y. sūnus ir tėvas; atsakovai gyvena kartu, dalyvauja tame pačiame versle; 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad faktinis BUAB „Malis“ vadovas buvo M. Z., o ne K. Z.; pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu atsakovas K. Z. buvo BUAB „Malis“ vadovas, o atsakovas M. Z. atstovavo BUAB „Malis“ sudarant sutartis; sudarant transporto priemonės ,,VW Passat“ pirkimo–pardavimo sutartį dalyvavo abu atsakovai; atsakovas K. Z., kaip įmonės vadovas, pagal sutartis (2018-2019 m.) parduotų automobilių neišregistravo iš valstybės įmonės ,,Regitra“; automobiliai ,,VW Sharan“ ir ,,Opel Insignia“ (tikėtina ir automobilis ,,VW Passat“) atsakovo K. Z. vadovavimo įmonei laikotarpiu (2019 m.) buvo parduoti kitiems asmenims; atsakovo K. Z. vadovavimo įmonei metu, 2020 m. sausio 22 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę dėl automobilių perdavimo, tačiau automobiliai nebuvo perduoti; nuo 2021 m. sausio 5 d. UAB „Malis“ vadovavo atsakovas M. Z., tačiau ir tuomet automobiliai nebuvo perduoti; atsakovas M. Z., kaip įmonės vadovas, nevykdė 2021 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dėl automobilių ,,Ford Mondeo“ ir ,,Jaguar XF“ perdavimo saugoti ieškovui ir juos perdavė iškomplektuotus tik 2021 m. balandžio 28 d.; atsakovai nenurodė aplinkybių, kurios galėtų paneigti jų veiksmų bendrumą, prarandant (parduodant, iškomplektuojant) ieškovo turtą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abu atsakovai veikė bendrai, abiejų atsakovų veiksmai lėmė ieškovo įsigytų automobilių netekimą bei iškomplektavimą, dėl ko ieškovui atsirado žala, todėl atsakovus K. Z. ir M. Z. teismas pripažino solidariais vienas kito atžvilgiu skolininkais.

9.       Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl netinkamo nuostolių skaičiavimo. Už automobilius sumokėtos sumos yra aiškios, todėl atsakovai, neperdavę automobilių ieškovui, turi ieškovo sumokėtas sumas grąžinti ieškovui. Perdavus automobilius, kurie yra iškomplektuoti, ieškovas pagrįstai prašo atlyginti nuostolius, apskaičiuotus iš jo sumokėtų už automobilius sumų atėmus jų likutinę vertę. Teismas 150 Eur sumą už automobilių ,,Jaguar XF“ ir ,,Ford Mondeo“ vertinimo ataskaitų parengimą vertino ne kaip ieškovui padarytą žalą, bet kaip išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, todėl skundžiamu sprendimu nustatytas nuostolių dydis – 81 494 Eur. Teismas nusprendė esant pagrindą taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovui nuostolius, nes nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246– 6.249 straipsniai).

 

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Atsakovai (apeliantai) K. Z. ir M. Z. apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl reikalavimo nuostolius subsidiariai priteisti iš atsakovų K. Z. bei M. Z. atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Atsakovų vertinimu, subsidiarioji bendrovės vadovų deliktinė atsakomybė dėl bendrovės padarytos žalos ieškovui neegzistuoja. Teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškovas ieškiniu neįrodė tiesiogiai jo atžvilgiu atsakovų atliktų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų (apgaulės, klaidinimo). Teismas nenurodė, kokias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas ar kitus teisės aktų reikalavimus pažeidė atsakovai. Teismas nevertino ir nenustatė atsakovų kaltės formos. Atsakovai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pirkimo–pardavimo sutartys buvo fiktyvios, o tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčius teisinius santykius (paskolos teisinius santykius), atsakovai nesiekė ieškovo apgauti, t. y. neegzistuoja didelė atsakovų kaltė (tyčia), kuri sąlygotų jų siekį pažeisti ieškovo interesus.

10.2.                      Teismas neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį, nes 2018 m. vasarą įvykęs susitarimas dėl automobilio ,,Ford Mondeo“ kainos (18 000 Eur) ir ,,Jaguar XF“ kainos (25 000 Eur) neleidžia daryti neginčijamos išvados, jog šių automobilių individualios vertės buvo būtent tokios. Ieškovas žalos atlyginimo būtų galėjęs reikalauti tik tokiu atveju, jei būtų skaičiuojamas skirtumas dėl automobilių individualios vertės sumažėjimo nuo 2018 m. vasaros iki 2021 m. balandžio mėn., kuomet jie buvo perduoti ieškovui. Atsakovų vertinimu, teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai patvirtino ieškovo teiginius dėl nuostolių dydžio.

10.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų atsakomybė tarpusavyje yra solidari, nes jų atsakomybė turėtų būti dalinė, nustatant iš kiekvieno automobilio perleidimo sandorio ieškovui padarytos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis.

11.       Ieškovas J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai įvardijo atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus ir pasisakė dėl atsakovų kaltės formos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sudarytos sutartys, kurių galiojimas nėra nuginčytas, negali būti laikomos (pripažintos) fiktyviomis ir negaliojančiomis. Argumentai, kad apeliantai nesiekė ieškovo apgauti yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

11.2.                      Atsakovų argumentai dėl nuostolių apskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiški. Neperdavus trijų automobilių pagal pirkimo–pardavimo sutartis, teismas pagrįstai priteisė ieškovo už automobilius sumokėtas sumas, o du automobilius grąžinus iškomplektuotus, teismas pagrįstai priteisė nuostolius, iš sumokėtos kainos atėmęs jų likutines vertes.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad abu atsakovai veikė bendrai, abiejų jų veiksmai lėmė ieškovo įsigytų automobilių netekimą bei iškomplektavimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

14.       Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2‑1007‑601/2022 UAB ,,Malis“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 15 d.

15.       Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas K. Z. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. buvo UAB „Malis“ vadovu (direktoriumi), o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos UAB ,,Malis“ iškėlimo ir vieninteliu bendrovės akcininku. Nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo UAB „Malis“ vadovu (direktoriumi) buvo K. Z. tėvas M. Z.

16.       K. Z., būdamas UAB ,,Malis“ vadovu, 2018 m. birželio 25 d. išdavė įgaliojimą M. Z. atstovauti UAB ,,Malis“: perkant, parduodant transporto priemones; atliekant grynųjų pinigų operacijas; atliekant automobilių įforminimo ir išforminimo procedūras bei pasirašant reikalingus dokumentus. Įgaliojimas galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d.

17.       Tarp ieškovo ir UAB ,,Malis“, atstovaujamos M. Z., 2018 m. birželio 28 d. sudaryta transporto priemonės „Ford Mondeo“ (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš UAB ,,Malis“ įsigijo automobilį už 18 000 Eur. Atsakovas Mantas Zinkevičius parašė pakvitavimą, kad pinigus už automobilį gavo, o automobilį suremontuos ir perduos ieškovui iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo perduotas transporto priemonės registracijos liudijimas.

18.       Tarp ieškovo ir UAB ,,Malis“, atstovaujamos M. Z., 2018 m. liepos 4 d. sudaryta transporto priemonės „Jaguar XF“ (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsigijo iš UAB ,,Malis“ automobilį už 25 000 Eur. Atsakovas M. Z. parašė pakvitavimą, kad pinigus už automobilį gavo, o automobilį suremontuos ir perduos ieškovui iki 2018 m. liepos 31 d. Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo perduotas transporto priemonės registracijos liudijimas.

19.       Tarp ieškovo ir UAB ,,Malis“, atstovaujamos M. Z., 2018 m. birželio 28 d. sudaryta transporto priemonės „VW Sharan“ (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas nupirko šį automobilį už 21 000 Eur. Atsakovas M. Z. parašė pakvitavimą, kad pinigus už automobilį gavo, o automobilį perduos ieškovui nedelsiant šiam pareikalavus. Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo perduotas transporto priemonės registracijos liudijimas.

20.       Tarp ieškovo ir UAB ,,Malis“ , atstovaujamos M. Z., 2018 m. gruodžio 14 d. sudaryta transporto priemonės „Opel Insignia“ (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas nupirko šį automobilį už 14 000 Eur. Atsakovas M. Z. parašė pakvitavimą, kad visus pinigus už automobilį gavo, o automobilį perduos ieškovui iki 2019 m. sausio 30 d. Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo perduotas transporto priemonės registracijos liudijimas.

21.       Tarp ieškovo ir UAB ,,Malis“, atstovaujamos K. Z., 2019 m. kovo 5 d. pasirašyta sąskaita Nr. MAL 000594/1, pagal kurią ieškovas įsigijo transporto priemonę „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 800 Eur. Atsakovas K. Z. parašė pakvitavimą, kad pinigus už automobilį gavo, o automobilį perduos ieškovui pareikalavus. Taip pat 2019 m. kovo 5 d. buvo pasirašytas pinigų priėmimo kvitas, kuriame atsakovas M. Z. pasirašė, kad pinigus gavo (8 800 Eur). Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo perduotas transporto priemonės registracijos liudijimas.

22.       Atsakovams nevykdant įsipareigojimų perduoti automobilius „Ford Mondeo“ ir „Jaguar XF“, ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl pirkimo–pardavimo sutarčių dalių, kuriomis susitarta dėl automobilių remonto rangos darbų, nutraukimo ir dėl šių automobilių grąžinimo ieškovui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-530-1026/2022 ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – automobilių „Ford Mondeo“ ir „Jaguar XF“ areštą, areštuoto turto saugotoju paskiriant ieškovą.

23.       Antstolis Raimondas Stanislauskas 2021 m. sausio 26 d. įpareigojimu vykdyti teismo nutartį Nr. S-21-70-2475 įpareigojo atsakovus perduoti automobilius ieškovui. Antstolis 2021 m. kovo 16 d. surašė pakartotinį įpareigojimą vykdyti teismo nutartį Nr. S-21-70-6526. Antstolis, 2021 m. balandžio 1 d. nuvykęs UAB ,,Malis“ adresu ir neradęs areštuotų automobilių, surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0070/21/00047. Antstolis 2021 m. gegužės 4 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0070/21/00047, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelėje surasti apardyti areštuoti automobiliai „Ford Mondeo“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Jaguar XF“ ((duomenys neskelbtini)). Automobiliai neatitinka 2020 m. gruodžio 30 d. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo metu konstatuotos būklės. 

24.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑530‑1026/2022 nutraukė tarp ieškovo ir UAB „Malis“ 2018 m. birželio 28 d. sudarytos transporto priemonės „Ford Mondeo“ pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl automobilio remonto rangos; nutraukė tarp ieškovo ir UAB „Malis“ 2018 m. liepos 4 d. sudarytos transporto priemonės „Jaguar XF“ pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl automobilio remonto rangos; įpareigojo UAB „Malis“ transporto priemones grąžinti ieškovui per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

25.       UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2021 m. gruodžio 15 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 22111011 nurodoma, kad automobilio „Jaguar XF“ liekamoji vertė yra 4 538 Eur.

26.       UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2021 m. gruodžio 15 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 22111012 nurodoma, kad automobilio „Ford Mondeo“ liekamoji vertė yra 768 Eur.

27.       Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00175-20 nurodyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. buvo pakeistas automobilio „VW Sharan“ transporto priemonės registracijos liudijimas ir tą pačią dieną automobilis „VW Sharan“ buvo parduotas E. Š. (E. Š.); 2019 m. liepos 1 d. buvo pakeistas automobilio „Opel Insignia“ transporto priemonės registracijos liudijimas ir 2019 m. spalio 15 d. automobilis buvo parduotas UAB „Elmova“.

28.       Byloje nėra duomenų, kad automobilis „VW Passat“ būtų perduotas ieškovui.

Dėl atsakovų atsakomybės už BUAB ,,Malis“ prievoles

29.       Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė ne tik juridiniam asmeniui – BUAB ,,Malis“, bet ir juridinio asmens valdymo organams – K. Z., kaip buvusiam BUAB ,,Malis“ vadovui ir akcininkui, bei M. Z., kaip buvusiam BUAB ,,Malis“ vadovui.

30.       Teismų praktikoje kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai; tokia pozicija grindžiama tuo, kad ši teisė yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, be kita ko, įmonės nemokumo procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑540‑469/ 2018; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑241‑421/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑69‑1075/2020; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑30‑969/2021).

31.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiesioginė juridinio asmens organų civilinė atsakomybė juridinio asmens kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės valdymo organai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. t. y. bendrovės valdymo organų atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

32.       Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens dalyviui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Nagrinėjamos bylos atveju aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑232-701/2020 38 punktas).

34.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė, kad ieškovas turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams (bendrovės valdymo organų nariams), nes atsakovai, būdami UAB „Malis“ atstovais, žinodami, jog penki automobiliai yra parduoti ieškovui, jų jam neperdavė, o du (galimai ir tris) iš jų antrą kartą pardavė kitiems asmenims bei du grąžino tik vykdydami teismo sprendimą ir iškomplektuotus. Toks atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė specifiškai, tyčia, nesąžiningi veiksmai atlikti konkretaus kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu, t. y. jam priklausantys automobiliai buvo neteisėtai parduoti arba iškomplektuoti, dėl ko atsirado žala ieškovui. Atsakovai, nesutikdami su paminėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: ieškovas neįrodė tiesiogiai jo atžvilgiu atsakovų atliktų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų (apgaulės, klaidinimo), o teismas nenurodė, kokias ABĮ ar kitų teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovai; atsižvelgiant į tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius (paskolos teisinius santykius), atsakovai nesiekė ieškovo apgauti, t. y. neegzistuoja didelė atsakovų kaltė (tyčia). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentais.

35.       Byloje pateikti įrodymai (ginčo automobilių pirkimo–pardavimo sutartys su pakvitavimais apie pinigų gavimą, 2019 m. kovo 5 d. sąskaita Nr. MAL 000594/1 su pakvitavimu apie pinigų gavimą (žr. šios nutarties 17-21 punktus) patvirtina, kad BUAB ,,Malis“, atstovaujama atsakovų, pardavė penkis ginčo automobilius ieškovui, o ieškovas sumokėjo už juos sutartas kainas. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad pirkimo–pardavimo sutartys yra fiktyvios, nes šalys pirkimo–pardavimo sutartimis užtikrino ieškovo atsakovui M. Z. suteiktos paskolos grąžinimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo – tariamo sandorio atveju apskritai šalys nesiekia sudaryti sandorio, o apsimestinio sandorio atveju iš tikrųjų siekiama sudaryti kitokį sandorį, nei išviešinama tretiesiems asmenims, todėl dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019). Atsižvelgiant į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovai iš esmės teigė, kad pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestinės, t. y. jomis iš tiesų buvo susitarta dėl paskolos teisinių santykių. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

36.       Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų nei apie pinigų skolinimosi faktą iš ieškovo, nei apie pinigų grąžinimo faktą ieškovui. Ieškovo su dubliku (dokumento registracijos Nr. DOK-29917) pateiktos kitų (ne ginčo) automobilių pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tiek su UAB ,,Malis“, tiek su UAB ,,Mundatus“, atstovaujamomis atsakovų, patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika dėl automobilių pirkimo–pardavimo, sutartyse nurodant pakvitavimus dėl pinigų gavimo ir vėlesnio automobilių perdavimo ieškovui, juos suremontavus. Ankstesnės sutartys buvo tinkamai įvykdytos. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-530-1026/2022 atmetė atsakovų argumentus dėl automobilių ,,Ford Mondeo“ ir ,,Jaguar XF“ pirkimo–pardavimo sutarčių fiktyvumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindo spręsti dėl pirkimo–pardavimo sutarčių fiktyvumo (apsimestinumo) byloje nėra, nes atsakovai byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių sutarčių šalių valią susitarti ne dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių, o dėl paskolos teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

37.       Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovai, kaip BUAB ,,Malis“ atstovai, netinkamai įvykdė pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo–pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011). Pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad automobiliai ,,sveiki“ (geros būklės). Ieškovo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad automobiliai ,,Ford Mondeo“ ir ,,Jaguar XF“ ieškovui perduoti tik vykdant Kauno apylinkės teismo nutartį bei iškomplektuoti (antstolio 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 0070/21/00047; žr. šios nutarties 23 punktą). Automobiliai ,,Opel Insignia“ bei „VW Sharan“ ieškovui nebuvo perduoti, o vėliau parduoti kitiems asmenims (Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00175-20; žr. šios nutarties 27 punktą). Byloje nėra duomenų, kad automobilis „VW Passat“ būtų perduotas ieškovui. Atsakovai byloje nepateikė įrodymų apie tinkamą prievolių perduoti sutarčių sąlygas atitinkančius automobilius ieškovui įvykdymą (CK 6.317, 6.327 straipsniai). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė ne ABĮ nuostatų pažeidimu, o CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakovų, kaip automobilių pardavėjos BUAB ,,Malis“ atstovų, pareigos perduoti pirkėjui (ieškovui) automobilius ,,Opel Insignia“, „VW Sharan“, „VW Passat“ ir CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos perduoti pirkėjui (ieškovui) sutarčių sąlygas atitinkančius automobilius ,,Ford Mondeo“ ir ,,Jaguar XF“ pažeidimu.

38.       Atsakovų apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00175-20 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pasisavinimas), padarymo, nesudaro pagrindo netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės, nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas.

39.       Aptartos aplinkybės taip pat leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovų neteisėti veiksmai atlikti konkretaus kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu, t. y. ieškovo du pagal pirkimo–pardavimo sutartis įsigyti automobiliai jam perduoti iškomplektuoti, trys neperduoti (du iš šių trijų parduoti kitiems asmenims), dėl ko atsirado žala ieškovui. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tyčia – atsakovai minėtus veiksmus atliko žinodami, kad automobiliai pagal pirkimo–pardavimo sutartis parduoti ieškovui.

40.       Pirmosios instancijos teismas iš BUAB ,,Malis“ bankroto bylos duomenų nustatė, kad BUAB „Malis“ neturi galimybės patenkinti ieškovo, kaip antros eilės kreditoriaus, reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu. Atsakovai nesutikimo argumentų su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame skunde nereiškia, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

41.       Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą tiesioginei juridinio asmens (BUAB ,,Malis“) valdymo organų (atsakovų) atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį taikyti, tinkamai nustatęs visas būtinas sąlygas tokiai atsakomybei kilti: atsakovų neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovo teisių pažeidimą; aplinkybę, kad būtent dėl atsakovų veiksmų ieškovui atsirado žala (dėl pagal pirkimo–pardavimo sutartis neperduotų arba perduotų, bet sutarties sąlygų neatitinkančių (iškomplektuotų) automobilių); aplinkybę, kad BUAB ,,Malis“ negali patenkinti ieškovo reikalavimų. t. y. atsakovai su BUAB ,,Malis“ atsako subsidiariai. Byloje taip pat nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai): neteisėti veiksmai, kaltės forma (tyčia), žala, ir priežastinis ryšys tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

42.       Jei dėl padarytos žalos atsakingi keli juridinio asmens valdymo organai – jų, kaip subsidiariųjų bendraskolių, atsakomybė gali būti solidarioji (jei jų bendri veiksmai nulėmė žalos padarymą), bet gali būti ir nesolidarioji (jei kiekvienas iš jų skirtingai prisidėjo prie žalos padarymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑30‑969/2021).

43.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl jų atsakomybė solidari. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jų atsakomybė turėtų būti dalinė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybes dėl atsakovų giminystės ryšių (tėvas ir sūnus), bendro verslo tvarkymo ir kitas šios nutarties 8 punkte nurodytas aplinkybes vertino kaip patvirtinančias ieškovui žalą sukėlusių atsakovų neteisėtų veiksmų bendrumą bei nustatė atsakovų solidarią atsakomybę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020 32 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 26 punktas).

44.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovų argumentus dėl netinkamo nuostolių apskaičiavimo būdo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo nuostolius už jam neperduotus automobilius sudaro ieškovo sumokėta kaina pagal pirkimo–pardavimo sutartis (už automobilį ,,VW Sharan“ – 21 000 Eur; už automobilį ,,Opel Insignia“ – 14 000 Eur; už automobilį ,,VW Passat“ – 8 800 Eur), o už ieškovui perduotus, bet iškomplektuotus automobilius – suma, gauta iš ieškovo už automobilius sumokėtos kainos atėmus jų likutines vertes (už automobilį ,,Ford Mondeo“ – 17 232 Eur (18 000 Eur - 768 Eur), o už automobilį ,,Jaguar XF“ –  20 462 Eur (25 000 Eur - 4 538 Eur); iš viso – 81 494 Eur.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

46.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

49.       Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, atsakovams nėra atlyginamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

50.       Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto rekomenduojamo išlaidų dydžio. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 950 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno atsakovo (apelianto) po 475 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisi ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atsakovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                Romualda Janovičienė

 

 

Irmantas Šulcas

 

 

Tomas Venckus