Civilinė byla Nr. e2-6209-808/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01953-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,

atsakovo atstovams advokatui Arūnui Kontrimavičiui ir pirmininkui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Siesartis“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4823,17 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 30 d. su L. V. (toliau – Draudėja) buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. BD020650459), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir vandens) B. J. (namo savininkės) naudai buvo apdraustas vasarnamis su jame esančiu namų turtu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). 2021 m. rugsėjo 30 d., šalia Draudėjos sklypo esančio magistralinio vamzdžio įvykus avarijai, Turtas buvo užlietas. Atsakovė – SB „Siesartis“ yra vamzdžio, iš kurio išbėgęs vanduo padarė žalą apdraustam Turtui, - valdytoja. Pripažinus įvykį draudžiamuoju ir apskaičiavus jo metu padarytą žalą, Draudėjai išmokėta 6300,27 Eur dydžio draudimo išmoka. Turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, todėl išmokant draudimo išmoką neatsižvelgta į turto nusidėvėjimą, o jį įvertinus - padaryta žala 4963,17 Eur dydžio. Išmokant draudimo išmoką buvo pritaikyta 140 Eur dydžio išskaita ir taip sumažinta ieškinio suma. Iš atsakovės priteistina 4823,17 Eur suma. 2021 m. gruodžio 14 d. Pretenzija atsakovei pateiktas prašymas atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Atsakovė, neginčydama paties įvykio fakto ir aplinkybės, kad būtent ji yra ginčo vamzdžio valdytoja - nesutiko su žalos dydžiu (paskaičiavimu), tačiau nenurodė dalies su kuria sutinka.  

Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. pranešta apie įvykį, jog šalia sklypo trūko vandentiekio magistralinis vamzdis ir per sklypą bėgantis vanduo išplovė trinkelių pagrindą, gruntą užpylė valymo įrenginius, užliejo geriamo vandens šulinį, rūsį ir jame buvusius daiktus, nuplovė kondicionierių inverterių pamatus. Žalos mastas nustatytas likvidavus avariją ir atlikus situacijos fotofiksaciją. 2021 m. spalio 5 d. „Sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte“ ieškovė nurodė, kad B. J. priklausančiame sodo sklype esančiame SB „Siesartis“ Juodiškių kaime, matomas 140 kv. m ploto žemės grunto nuplovimas, namo rūsio patalpose tvarkoma elektros instaliacija, užpilti ten buvę daiktai džiovinami; nukentėję daiktai: žoliapjovės, elektriniai įrankiai, baldai. Žalos administravimo suvestinėje padaryta žala įvertinta 4963,17 Eur (daiktų sugadinimas, vandens, nuotekų ištraukimo, elektros taisymo ir kitos išlaidos). Fotonuotraukose matyti sklypo, namo rūsio užliejimo žymės, įvairūs daiktai. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, o nesant teisinio pagrindo, nėra prievolės atlyginti ieškovės Draudėjai išmokėtas sumas. Ieškovė neįrodinėja nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų, nei jos dydžio. 

Atsakovė tvirtina, kad iki įvykio, jos darbuotojai nuolat prižiūrėjo Bendrijoje esantį vandentiekį ir šalino nustatytus pažeidimus. Pusantro mėnesio iki minėto įvykio, prie sodo namelio esančio vandentiekio vamzdžiai buvo suremontuoti - metalinio vamzdžio dalį pakeičiant plastikine ir, toje vandentiekio atkarpoje vanduo iš vamzdžio netekėjo. Apžiūrėjus vamzdį po įvykio, paaiškėjo, kad dėl išorinio pašalinio poveikio į vamzdžio jungtį, jis dalinai ištrūko iš movos dėl ko, vamzdžio sudūrimo vietoje tekėjęs vanduo ir galėjo užlieti minėtą sodo sklypą. Darbuotojai pastebėję vandens pratekėjimą, apie tai informavo draudėją ir skubiai ėmė šalinti. Taigi, atsakovė ėmėsi visų priemonių gedimui likviduoti ir užkirsti kelią galimai žalai. Atsakovės teigimu, ji kaip rūpestinga turimo turto savininkė, prižiūrėjo vandentiekio konstrukcijas, o vamzdžio pažeidimas įvyko ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl negalima konstatuoti, kad jos veiksmai buvo neteisėti. Ieškovė neįrodė, kad žala atsirado dėl vandentiekio gedimo yra tik subjektyvi prielaida, kad gedimas sąlygojo žalą, nors nepatvirtintas realus priežastinis ryšys tarp gedimo ir žalos. Ieškovė remiasi išimtinai nukentėjusio asmens žodžiais, todėl į bylą pateikti įrodymai kelia abejonių dėl žalos atsiradimo momento ir jos dydžio. Turto apžiūros akte neužfiksuoti daiktų sugadinimo faktai, remiamasi tik Draudėjos pateiktais paaiškinimais ir jos pateiktais neinformatyviais buitinės technikos gedimo defektiniais aktais - jie vienodo turinio, nepatvirtinti, juose užfiksuoti bendro pobūdžio duomenys, o išvados apie daiktų nepataisomą stovį dėl korozijos iš esmės paneigia faktą, kad elektriniai įrankiai sugedo dėl jų užliejimo vandeniu. Negalima daryti išvados, kad elektriniai įrankiai sugedo dėl vandens, nes iš fotonuotraukų matyti, jog įrankiai buvo padėti aukščiau užliejimo. Be to, Defektiniame akte nurodytas žolės pjovimo įrenginys, o Draudėjos sąraše nurodyta benzininė žoliapjovė, kuri iš aprašymo, neaišku kokiu būdu sugedo. Kelia abejonių ir prašomos atlyginti žalos dydis, nes nėra duomenų kuo remiantis buvo apskaičiuota daiktams padaryta žala Daiktai nebuvo nauji, - kaip paskaičiuotas jų nusidėvėjimas. Nepateikti faktinę daiktų įsigijimo vertę, jų dabartinę vertę, patvirtinantys įrodymai. Nurodyta daiktų vertė neatitinka faktinių išlaidų jiems įsigyti ir sudaro sąlygas nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Neaišku kokiu būdu buvo sugadinti atskiri daiktai: guminis takelis, stalas su cilindrine koja, toršeras, badmintono raketės ir, ar tie daiktai nebuvo sugadinti anksčiau, ar jie buvo veikiantys. Neaišku, kodėl paskaičiuota žala dėl klijų sugedimo, nes pagal Draudimo taisykles tai nėra draudžiama (žr. Draudimo taisyklių 141 punktas.). Nepagrįstai į žalos dydį įskaičiuotas nuotekų ištraukimas ir sugedusių daiktų išvežimas - tai prieštarauja Draudimo sutarties sąlygoms. Pagal elektros varžų matavimą, patalpos buvo užlietos iki lubų, tačiau nepateikti įrodymai koks vandens lygis buvo patalpoje. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad išpumpuota 25 kv. m. vandens, nors vandens kiekis yra skaičiuojamas litrais, kubais ir pan.. Nelogiška tai, kad visi įrankiai bei prietaisai buvo ant grindų, o ne lentynose, paveiktose drėgmės (fotonuotraukos rodo priešingas aplinkybes). Neaišku kodėl buvo atlikta kondicionierių diagnostika ir oro kondicionavimo sistemų pildymas, nes nėra duomenų, jog kondicionieriai buvo ant grindų. Kodėl reikėjo daryti apsaugos signalizacijos diagnostiką. Atsakovė pažymiu, kad nustatinėjant žalą nepakviestas Sodininkų bendrijos atstovas, todėl susidarė palankios sąlygos Draudėjo ir ieškovės piktnaudžiavimui.

Teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ji neprivalo įrodinėti priežasties kodėl teka vanduo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. Magistralinio vamzdžio nesandarumo faktas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė netinkamai valdė minėtą vamzdį ir jos veiksmai/neveikimas yra neteisėti. Atsakovė neįrodė, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vamzdis tapo nesandarus dėl išorinio pašalinio poveikio į vamzdžio jungtį. Vamzdžio nesandarumo faktas yra akivaizdus ir atsakovė jį pripažįsta kaip ir tai, kad Draudėjos sodo sklypas buvo užlietas vandeniu, ištekėjusiu iš atsakovės valdomo vamzdžio (priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo). Turtui padaryta žala yra atsakovės valdomo magistralinio vamzdžio konstrukcinio trūkumo ir dėl to išsiliejusio vandens rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepateikė alternatyvaus žalos dydžio skaičiavimo. Į bylą pateiktame apžiūros akte užfiksuoti Turto sugadinimai, pateikti atskirų užlietų daiktų defektiniai aktai, atliktų darbų aktai, sąskaitos, sugadinto Turto nuotraukos, nusidėvėjimo apskaičiavimo lentelė ir draudimo išmokos sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Iš pateiktos nusidėvėjimo skaičiavimo lentelės matyti, kad už atskirus daiktus (stalas, toršeras, badmintono raketės, žoliapjovė ir kt.) draudimo išmoka nemokėta ir žalos atlyginimas neįtrauktas į ieškinio sumą. Atsakovė, žinodama apie magistralinio vamzdžio avariją ir apie Draudėjai padarytą žalą, nerodė iniciatyvos apžiūrėti sugadintą turtą ir aktyviai dalyvauti žalos nustatymo procese. Ieškovė neturi įstatyminės pareigos įtraukti atsakovę į žalos įvertinimo procesą.

Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad kaip rūpestinga turimo turto savininkė, prižiūrėjo vandentiekio konstrukcijas, jas remontavo (pusantro mėnesio iki įvykio) – pakeitė metalinio vamzdžio dalį plastikiniu vamzdžiu. Vamzdžio pažeidimas įvyko ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Vamzdis buvo tyčia pažeistas kitų asmenų ir tai patvirtins liudytojai, atlikę jo remontą – J. D. ir V. B. 2022 m. kovo 7 d. SB „ Siesartis“ komisija konstatavo, kad Bendrijos teritorijoje nustatytas atjungtas vandentiekio vamzdis. (analogiškas sugadinimas kaip ir 2021 m. rugsėjo 30 d.), todėl Bendrija kreipėsi į Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK. Abiem atvejais dėl nustatyto vandentiekio vamzdžio pažeidimo nėra atsakovės kaltės, nes vamzdžius pažeidė tretieji asmenys ir tai nėra netinkamas eksploatavimas, todėl nėra atsakovės kaltės, atitinkamai ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp vamzdžio gedimo ir žalos. Taip pat ir fakto, kad visi draudėjos daiktai buvo sugadinti dėl vandens, tekėjusio iš vamzdžio, nes draudėjos pateikti defektiniai aktai neturi juridinės galios, jie neinformatyvūs, juose užfiksuoti bendro pobūdžio duomenys, o išvadas dėl korozijos ir nepataisomo stovio paneigia faktą, kad elektriniai įrankiai sugedo dėl jų užliejimo vandeniu. Ieškovė draudėjai mokėjo už visus daiktus, netirdama jų galimo sugadinimo fakto. Būsto draudimo taisyklių Nr. TBD-20191 (toliau – Taisyklės), 60 ir 69 punktuose nurodyta, kad draudimas negalioja sporto inventoriui, o pagal 75 punktą - nedraudžiama nuo natūralaus nusidėvėjimo (pvz., techniniu savybių praradimo ir kt.) arba neišvengiamų natūralių procesu (pvz., drėgmes, korozijos, kalkių, puvimo, mikroorganizmu, grybelio, garavimo, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimo ir kt.). Todėl už draudėjos nurodytus daiktus“ aeratorių Makita, diskinį pjūklą, diskinį pjūklą ir kt. pažeistus korozijos, drėgmės ir oksidacijos, negalėjo būti mokama draudimo išmoka. Ieškovė neįrodė nuotekų ištraukimo ir sugedusių daiktų išvežimo išlaidų įtraukimo į žalos dydį, nes tai prieštarauja Draudimo sutarties sąlygoms, Taisyklių reikalavimams. Atsakovė nesutinka, kad privalo atlyginti netiesiogines ir su įvykiu nesusijusias išlaidas dėl elektros varžų matavimo, neaiškaus kiekio vandens išpumpavimo, kondicionierių, apsauginės signalizacijos diagnostikos, šiukšlių išvežimo ir kitų su įvykiu nesusijusių išlaidų, kurių bendra suma 4301,16 Eur. Ieškovė nenurodė įmonės, kuri nustatytų Turto pažeidimo priežastis, apimtis ir remonto ar atstatymo kaštus (Taisyklių 186 ir 197 punktai). Todėl negali būti laikoma išlaidomis reikalingos sugadintam objektui suremontuoti UAB „Real taste“ atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti darbai (įtampos elektros instaliacijos, kabelių varžų matavimai, defektų nustatymai elektros įrenginiuose, laikinos elektros rengimas patalpose, kondicionierių diagnostika, jungčių remontas, valcavimas, sistemos vakumavimas, oro kondicionavimo sistemos su atskiru aušintuvu ir 2 vid. agregat. derinimas, oro kondicionavimo sistemų užpildymas, apsaugos sistemos diagnostika, vandens išpumpavimas kvadratiniais metrais, užlietų paviršių valymas, drėgmės surinkėjo nuoma, oro sausintuvo nuoma, elektrinio oro šildytuvo nuoma, sugadintų daiktų išvežimas, transporto paslaugos). Utenos regiono atliekų tvarkymo centro informacija, paneigia ieškovės pateiktame 2021 m. spalio 14 akte Nr. 2 bei sąskaitoje nurodytų duomenų apie šiukšlių išvežimą į Molėtų atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelę pagrįstumą. Taigi, ieškovė draudimo išmoką draudėjai išmokėjo nesilaikant Taisyklių reikalavimų, todėl išmoka negali būti pripažinta žala, atsiradusia dėl draudiminio įvykio ir atsakovė neprivalo jos atlyginti. Vasarnamis su jame esančiu Turtu apdraustas Būsto draudimu ir namų turto draudimu nuo vandens, tačiau pagal Taisyklių 10,11 punktą, draudimas galioja vandentiekio avarijos – vandens išsiveržimas ne pagal paskirti iš pastato vamzdyno (pvz., vandentiekio vamzdžiu) arba prie jo prijungtų įrenginių (pvz. skalbyklės) ar akvariumo (nesvarbu, ar jis prijungtas prie vamzdyno, ar ne). Užliejimo – vandens prasiskverbimo iš savininkui nepriklausančių gretimu patalpų. Atsakovė teigia, kad šis įvykis laikomas nedraudiminiu (Taisyklių 13 punktas) ir ieškovė neturėjo teisinio pagrindo draudėjai išmokėti draudimo išmoką. Be to, iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti žalos dydžio, nes 2021 m. gruodžio 14 d. „Prašyme dėl žalos atlyginimo Nr. IFNT0002083“ reikalauta atlyginti 6366,28 Eur, ieškinyje nurodyta 4823,17 Eur žala, o lentelėje nurodyta 4963,17 Eur žala ( pritaikius nusidėvėjimą) ir 6518,11 Eur išmokėta suma. Iš pateiktų bankinių dokumentų negalima suprasti mokėjimų turinio, o pateikti kvitai be parašų (neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų). Nėra dokumentų, patvirtinančių draudimo įmokos sumokėjimą ir Draudimo sutartis įsigaliojimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Andrius Dobrovolskis iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. 

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad magistralinis vamzdis buvo tvarkomas prieš du mėnesius, nes buvo sunykęs. Tą dieną paskambinęs sodininkas pranešė apie vandens išsiliejimą. Pats vamzdis pats negalėjo savaime ištrūkti. Turėjo būti šalutinis poveikis ir atsakovė negali atsakyti už pašalinius asmenis. Ten vakarais renkasi jaunimas. Nėra tiesioginio ryšio tarp padarytų išmokų ir veiksmų. Į policiją nesikreipta, nes nemanyta, kad kas galėjo kenkti.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. (draudėja) parodė, kad ji yra B. J. (turto savininkės) dukra 2021 m. spalio pradžioje iš Bendrijos pirmininko sužinojo, kad į sklypą teka vanduo. Atvažiavus, sklype matėsi vandens išgraužtos gilios properšos. Namo rūsyje vandens buvo iki kelių, taip buvo daug smėlio. Daug turto, gulėjusio ant lentynų atsidūrė po vandeniu. Rozetės taip pat. Saugikliai iššokę. Baldai įmirkę. Vanduo buvo traukiamas vandens siurbliais, buvo panaudoti ir džiovintuvai. Valymui buvo samdomi žmonės. Žalos dydis realiai yra didesnis. Atvykęs draudėjas viską apžiūrėjo, pats aprašinėjo. Dalis sugadintų daiktų išvežta į savartyną, o mediniai - sudeginti.   

Teismo posėdžio metu liudytojas J. D. (SB santechnikas) parodė, kad liepos mėnesį tas vamzdis buvo taisytas, todėl jis pažeistas galėjo būti tik tyčia. Pažeidimas pašalintas Netoli pažeidimo vietos (apie 1,5 m) yra autobusų žiedas, ten didelis judėjimas. Vamzdžiui įtaką gali daryti ir pašokinėjimas (ten renkasi jaunimas). Apie policijos kvietimą nepagalvota.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. (santechniko padėjėjas) parodė, kad tą rytą paskambinus pirmininkui (dėl tekėjusio vandens), buvo uždaryta siurblinė ir remontuojamas vamzdis, kuris buvo tiesiog išsimovęs. Tam pakanka ant jo užlipti arba nuspirti. Tas vamzdis buvo taisytas liepos pabaigoje. Keliose nuotraukose (prie tripliko) parodyta ne ta, o kita vieta.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas ir išvados

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2021 m. liepos 30 d. Būsto draudimo Liudijimu Nr.BD020650459 apdraustas B. J. turtas - pastatas (vasarnamis) ir namų turtas jame, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 30 d. Gautas Pranešimas apie įvykį Nr.TD_PRANES_00019679, kad, adresu (duomenys neskelbtini) – trūkęs magistralinis vamzdis šalia minėto sklypo ir per sklypą bėgantis vanduo aplink namą iš dviejų pusių, išplovė trinkelių pagrindą, po sklypo teritoriją išsklaidė gruntą, užpylė valymo įrenginius, nuplovė kondicionierių ir inverterių pamatus, užliejo geriamo vandens šulinį ir namo rūsį su jame buvusiais daiktais. Žalos mastas bus aiškus likvidavus avariją.

2021 m. spalio 5 d. Sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodyta, kad apžiūros metu matomas išplautas gruntas aplink pastatą (apie 140 kv. m. ploto), atsirado išgraužos, duobės; nuvilkti kondicionieriai buvo sutvarkyti, užpildyti freonu; rūsio patalpose buvo tvarkoma elektros instaliacija (dėl užpylimo buvo sutrikusi nuotėkio relė); rūsio patalpose buvo užpilti ten buvę daiktai.. Patalpa buvo džiovinama. Taip pat išvardintas sugadintas turtas. Prie Akto pridėtos fotonuotraukos.

2021 m. rugsėjo 30 d. Atliktų darbų akte Nr.1 nurodyta, kad iš užlietų patalpų išpumpuotas vanduo, atliktas iki 0,4 kV įtampos elektros instaliacijos pereinamosios varžos bei įtampos kabelinių ir kitų linijų izoliacijos varžos matavimai; nustatyti defektai elektros įrenginiuose; patalpose įrengta laikina elektra; atlikta kondicionierių diagnostika, jungčių remontas, valcavimas, sistemos vakuumavimas; oro kondicionavimo sistemos su atskiru aušintuvu derinimas ir užpildymas šaldymo skysčiais; apsaugos signalizacijos sistemos diagnostika. Minėtame akte nurodyti atlikti šalinimo darbai įvertinti 2669,41 Eur suma (2021-09-30 PVM sąskaita faktūra serija RTA Nr.10902). Atliktų dabų akte Nr.2 nurodyta, kad buvo atliktas įvairių užlietų paviršių valymas rankiniu būdu; sugadintų daiktų ir sušlapusios įrangos išvežimas. Darbams atlikti buvo išsinuomota: drėgmės surinkėjas, oro sausintuvas, elektrinis oro šildytuvas bei transportas. Nurodytame akte atlikti šalinimo darbai ir paslaugos įvertinta 21631,75 Eur suma (2021-10-14 PVM sąskaita faktūra serija RTA Nr.10903).

Minėtam objekte buvo atlikti ir kiti darbai: nuotekų ištraukimas ir jų išvežimas įvertinti 48,11 Eur suma (2021-10-13 PVM sąskaita faktūra Nr. ATR 21-593).

Ieškovė pateikė duomenis (lenteles ir draudėjos pateiktus Defektinius aktus), kuriuose užfiksuoti sugadinti daiktai ir jų būklė.

Ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. Prašymu dėl žalos atlyginimo Nr. IFNT0002083 kreipėsi į atsakovę dėl su įvykiu susijusios žalos atlyginimu, patirtų išlaidų – 6366,28 Eur atlyginimo.

Atsakovė 2021 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į ieškovės prašymą, nesutiko su juo, nes nepateikti įrodymai dėl daiktų pažeidimo ir jų vertės, taip pat nenurodytas atliktų darbų pagrįstumas. Tuo pačiu atsakovė pateikė UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ raštą (2022-03-23 Nr.S-86), kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 15 d. į Molėtų APLSA atliekų nepristatyta; 2021 m. spalio 16 d. L. V. pristatė 40 kg statybinių ir 60 kg medienos atliekų.

Byloje šalių ginčas yra dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalą, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti. Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, jog jis pats turės atlyginti žalą. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 dalis).

Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Taigi, subrogaciniam reikalavimui taikomos normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Konkrečiu atveju draudėjos turto užliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio vamzdyno. Byloje dėl to ginčo nėra. Todėl atsakovė turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą ir ši pareiga negali būti perkeliama užlieto turto savininkei, kuri neatsakinga už vamzdynų priežiūrą. Turto užliejimas įvyko ne dėl nukentėjusio asmens tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo, todėl CK 6.282 straipsnio nuostatos netaikomos. Atsakovės neteisėti veiksmai suprantami kaip turto (vamzdynų) savininkės nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Taigi, atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes neginčytinai nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jos valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovė neprivalo įrodyti ar atsakovės valdomas turtas buvo netinkamai valdomas ar naudojamas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo būtent iš atsakovei priklausančio turto. 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpylimas gali įvykti dėl savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 ir kt.)

CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Vadinasi priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys - kai skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis - kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai ir netiesioginis - kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Taigi, netiesioginis priežastinis ryšys yra neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui (žr. 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008 ir kt.). Priežastinis ryšys laikomas civilinės atsakomybės sąlyga tada, kai nustatoma, kad kilusi žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas, t. y. kai neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu paveikė žalos atsiradimą. Juolab, kad pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas yra teismo diskrecija svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju analizuojant byloje nustatytas aplinkybes ir atsakovės veiksmus nustatant, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų neteisėto veiksmo (neveikimo), atsižvelgiama į Kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). 

Konkrečiu atveju, ištyrus šalių pateiktus įrodymus ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog draudėjos Turto užliejimo židinys yra atsakovei priklausantis vamzdynas. Kitų galimų užliejimo šaltinių byloje nenustatyta, todėl konstatuojama, kad žalą sukėlė atsakovė. Teismas, atsakovės teiginius, kad vamzdžio gedimas įvyko dėl galimai trečiųjų asmenų veiksmų, atmeta kaip nepagrįstus samprotavimus, juolab, kad šių savo teiginių atsakovė nepagrindė leistinais įrodymais.  

Dėl žalos

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje žalos faktą patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos, atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos (jose fiksuotos darbų kainos pagal aktus) ir dokumentai, susiję su draudimo išmokos paskaičiavimu (sąrašai, lentelės). Šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiam asmeniui (Turto savininkei) iš esmės teisingai apskaičiuota ir išmokėta 4823,17 Eur išmoka. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, atsižvelgusi į apgadinto turto nusidėvėjimą, ieškiniu teikė reikalavimą dėl mažesnės sumos nei pradinė, priteisimo (pradinė žalos suma - 6366,28 Eur). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo abejones dėl žalos dydžio iš esmės grindė prielaidomis ir deklaratyviais samprotavimais, nepateikdama savo teiginius patvirtinančių leistinų įrodymų. Taigi, teismas pripažįsta ieškovės žalos dydžio apskaičiavimą teisingu ir todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamas 4823,17 Eur žalos atlyginimas.

Dėl palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4823,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei aplinkybių, kurios teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nes teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, todėl ieškovei atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 109 Eur žyminis mokestis ir 1150 Eur už advokato teisinę pagalbą (jas patvirtina į bylą pateikti dokumentai) iš viso – 1259 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,92 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteisiama 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės SB „Siesartis, juridinio asmens kodas 191423858, ieškovės „If P&C Insurance“, juridinio asmens kodas 302279548, naudai 4823,17 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 17 ct) ir 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 4823,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1259 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės SB „Siesartis“, juridinio asmens kodas 191423858, 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Gražina Žukauskienė