Administracinio
teisės pažeidimo byla Nr. II-40-422/2010
Teisminio
proceso Nr. 4-62-3-00472-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija 39.4.; 73.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos
administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo
bylos teisena, R. G., jo atstovei advokatei Danai
Žvingilienei, nedalyvaujant pareiškėjai T. K., jos
atstovui advokatui R. Ž., institucijos, kurios pareigūnas
priėmė nutarimą, atstovui, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal T. K. skundą
dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro
policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados nutarimo panaikinimo ir
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Aleksoto policijos
nuovada (toliau- Aleksoto policijos nuovada), vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 250 str. 1 d. 1 p., 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu nutraukė
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl T. K. pareiškimo,
nesant administracinio teisės pažeidimo,
numatyto ATPK 50 str., sudėties.
T. K. skundu (b.l.4-5) prašė pripažinti neteisėtu ir
panaikinti 2009 m. rugpjūčio 17 d.
Aleksoto policijos nuovados nutarimą bei įpareigoti šią instituciją atlikti tyrimą
administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 188 str. ir nubausti kaltus
asmenis. Nurodė, kad išimtinai asmeninės nuosavybės teise jai priklauso žemės sklypas,
esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, s/b ,,Akacija“ ir
iki šiol jokie sandoriai, teisės aktai ar teismų sprendimai nėra suteikę jokių
teisių R. G. į jos nuosavybę. Dėl šių priežasčių mano, kad
R. G. naudojasi jos turtu be jos sutikimo, o Aleksoto
policijos nuovados nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodė,
jog aplinkybę, kad R. G. 2009 07 26 buvo jos sode kartu su
pašaliniais asmenimis, patvirtino sodo kaimynė V. Ž.. Pareiškėja
mano, kad visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog R.
G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str.,
sudėtis.
Asmuo, kurio
atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, R. G. ir jo atstovė advokatė Dana Žvingilienė prašė skundą
atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė,
kad R. G. su pareiškėja gyveno bei vedė bendrą ūkį nuo
1996 m. iki 2008 m., 2001 metais jiems gimė dukra. Žemės sklypus, kuriuose
vėliau pradėjo statyti namą ir garažą, kartu su pareiškėja įsigijo 1998 ir 1999
metais. Žemės sklypus nuo pat įsigijimo momento R. G. prižiūrėjo,
sodino augalus, pjovė žolę, genėjo medžius, todėl žemės sklypas, kuriame jis
skynė uogas, laikytinas jo ir pareiškėjos daline nuosavybe. Nurodė, kad šią
aplinkybę konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d.
sprendime.
Ginčijamą nutarimą
priėmusios institucijos įgaliotas atstovas, pareiškėja, jos atstovas į teismo
posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant
(ABTĮ 123 str. 1 d.).
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas
administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas
administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo
trauktinas administracinėn atsakomybėn, bei išsiaiškinti kitas aplinkybes,
turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 27 d. Kauno
apskrities VPK Kauno miesto Centro PK buvo užregistruotas T. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2009
m. liepos 26 d. apie 1700 val. paskambino sodo kaimynė ir pranešė,
jog jos sode, esančiame (duomenys neskelbtini),
Kaune, s/b ,,Akacija“ vaikšto pašaliniai asmenys, o atvykusi į sodą apie 1900 val., pareiškėja pastebėjo, jog nuo
dviejų serbentų krūmų nuskintos uogos bei nupjautas vyšnios medis. Be to,
pareiškėja pareiškime nurodė, jog, nors ir nematė, kas tai padarė, tačiau
įtarė R. G. su pašaliniais asmenimis (b. l. 21).
Administracinėn atsakomybėn
traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti
įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą
veiką. Skundžiamame Aleksoto policijos nuovados 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarime, kuriuo nutarta
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,
nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties,
nurodyta, kad buvo atliktas patikrinimas, apklausti sodo kaimynai. V. Ž. teigė, jog sode matė R. G. su
keliais draugais, tačiau, kad pastarieji skintų uogas ar pjautų medį, nematė. K. P. ir A. T. paaiškino, kad R. G. vienas savo jėgomis
statė ir tvarkė sodą. Be to, esant duomenų, kad tarp T. K. ir R. G. vyksta teisminiai ginčai
dėl šio sodo, aptartų aplinkybių pagrindu nutarime buvo konstatuota, jog nėra R. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių,
numatytų ATPK 50 str. (b. l. 32).
Iš T. K. teismui
pateikto skundo ir paaiškinimų 2009 11 30 teismo posėdyje matyti, kad pareiškėja nesutinka su Aleksoto policijos nuovados 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo
bylos teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties. Pareiškėja
taip pat pažymi, kad R. G. veiksmai turėtų būti
kvalifikuojami ne pagal ATPK 50 str. (smulkusis
svetimo turto pagrobimas), bet pagal ATPK
188 str. (savavaldžiavimas).
ATPK 50 str. numato atsakomybę už smulkiojo svetimo turto
pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių
aplinkybių. Minėto pažeidimo kvalifikavimui būtinos neigiamos pasekmės –
padaryta žala.
ATPK 188 str. numato atsakomybę už savavališką,
nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos
teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar
teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms
arba organizacijoms.
Nors Aleksoto policijos nuovados 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje
yra nurodyta, jog R. G. veikoje nėra administracinės
teisės pažeidimo požymių, numatytų ATPK 50 str., tačiau iš nutarimo turinio
bei tyrimą atiliekant surinktos medžiagos matyti, jog buvo atliktas tyrimas
tiek dėl ATPK 50 str., tiek dėl ATPK 188 str. numatytų pažeidimų ir minėtų
pažeidimų požymių R. G. veiksmuose nenustatyta.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo
administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą
ir pagrįstumą ( ATPK 297 str.).
R. G. teismo posėdžio metu neneigė, jog 2009 07 26 su sūnėnu
buvo sodų bendrijoje „Akacija“ T. K. nuosavybės teise
registruotame sode, nupjovė žolę, prisiskynė dvi stiklines apvytusių serbentų
uogų nuo dviejų krūmų, kuriuos pats prieš 2-3 metus pasodino, tą pačią dieną nupjovė
nudžiūvusią vyšnios šaką, nurodė, jog jokios žalos T. K. nepadarė,
nors konfliktas su ja dėl turto vyksta nuo 2008 m. kovo mėnesio, tačiau ji
niekada neprieštaravo ir nedraudė tvarkyti sodo, jį prižiūrėti, pjauti žolę,
ką jis ir atliko, tuo metu jis jau buvo kreipęsis į teismą dėl šio turto
pripažinimo bendrąja nuosavybe, mano, jog turėjo ir turi teisę į šį bendrą
turtą ( b.l. 73-74).
Liudytojais apklausti sodo kaimynai A.
T., K. P. jo nurodytas aplinkybes patvirtino, nurodė,
jog matė, kad kaimynų sode vasarą buvo nupjauta laukinės vyšnios nudžiūvusi
šaka, apie serbentų nuskynimą nežino, teigė, jog sodų kaimynus R. G. ir T. K. pažinojo kaip šeimą, iki
2008 m. juos matydavo kartu, R. G. sode vykdė statybos
darbus (b.l.75 ). Jų parodymai nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, todėl jais
netikėti teismui nėra pagrindo.
Administracinėje byloje nustatyta, jog T. K. vardu nuosavybės teise registruoti 2 žemės sklypai
1999-05-26 ir 1998-05-20 pirkimo –pardavimo sutarčių pagrindu ( b.l. 11-15).
Juose esančių statinių ( pastato –sodo namelio ir ūkio pastato ( baigtumas 86
proc.) nuosavybės teisės neįregistruotos. T. K. ir R. G. nėra sudarę santuokos, turi dukrą K.
K., gim. 2001-02-19.
2009 07 27 rašydama pareiškimą policijai T. K. nurodė, jog dėl sodo žemės vyksta teisminiai ginčai ( b.l.
21), tai įrodo patikslinto ieškinio pareiškimas bendrosios kompetencijos
teismui ( b.l. 26). Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, jog 2009 07 27 dėl
šių žemės sklypų ir jame esančių statinių nuosavybės teisių pripažinimo vyko
ginčas teisme, R. G. šį turtą prašė pripažinti bendrąją
daline nuosavybe. 2009 12 16 Kauno apygardos teismo sprendimu jo ieškinys
patenkintas visiškai ( b.l.63-65 ). Minėtas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2009 d. liepos
27 d. būtų galioję teismo uždėti draudimai, nustatantys apribojimus R. G. nesinaudoti minėtais žemės sklypais ir jame esančiais
statiniais.
Nors T. K. 2009 11 30 teismo
posėdžio metu nurodė, jog buvo uždraudusi naudotis šiuo žemės sklypu (b.l. 55),
tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nesurinkta. R. G. paaiškinimu
nustatyta, jog ir po 2008m. kovo mėn. konflikto jis toliau lankėsi sode, pjovė
žolę, jį prižiūrėjo, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti sodo
kaimynai A. T., K. P. ( b.l. 75-76).
Administracinėje byloje nenustatyta, jog R. G. savavališkai nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos
realizavo savo teisę minėto turto naudojimosi atžvilgiu. CK 4.37 str., 4.98
str. nuostatos gina savininko teises, tačiau ši T. K. teisė
buvo ginčijama teisme, esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog R. G. veiksmuose nebuvo savavaldžiavimo ( ATPK 188 str.)
sudėties.
Esant teisminiam ginčui dėl turto teisinio statuso,
negalima šio turto vertinti kaip svetimo ( o tai yra būtinas ATPK 150 str.
numatytos veikos požymis), be to, nors
pareiškėja ir nurodė, jog jai padaryta 120 Lt žala, tačiau tai patvirtinančių
įrodymų nesurinkta, turtinės žalos padarymo faktas nenustatytas.
Atsižvelgus į tai, kad
atliekant tyrimą Aleksoto policijos nuovadoje buvo išsiaiškintos visos
aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, jos buvo įvertintos
tinkamai pagal byloje surinktą medžiagą, taip pat į kitas aukščiau išdėstytas
aplinkybes, darytina išvada, kad Aleksoto policijos nuovados 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas nutraukti administracinio
teisės pažeidimo bylos teiseną, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti
nėra teisinio pagrindo bei nėra pagrindo tenkinti išvestiniam reikalavimui dėl
įpareigojimo atlikti tyrimą pagal ATPK 188 str.
R.
G. teismo prašė priteisti 787 Lt advokatės
atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo surašymas – 300 Lt, advokatės susipažinimas
su byla – 50 Lt, atstovavimas byloje – 300 Lt bei pridėtinės vertės mokestis
137 Lt.
Išlaidų,
turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas numatytas
ATPK 279 str., kuris numato, kad
turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir
vertėjams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra
išaiškinęs (pavyzdžiui, byla Nr. N575-5779/2008; Administracinių
teismų praktikos 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K), jog ATPK normos reglamentuoja
kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų
bylose. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui
ar nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme
patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas,
panašių ABTĮ nuostatų taikymas yra
negalimas.
Konstatuotina,
jog nagrinėjamu atveju, remiantis administracinių teismų praktika, turi būti
taikomos ATPK nuostatos, kuriose
nenumatoma galimybės nukentėjusiesiems atlyginti ar priteisti atstovavimo
išlaidų atlyginimą, todėl R. G. prašymas dėl atstovavimo
išlaidų priteisimo netenkintinas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo
124 str. 1 d. 1 p., 128
str. teisėja
n
u t a r i a :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kauno miesto Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados 2009 m.
rugpjūčio 17 d. nutarimą „Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos
teiseną“ palikti nepakeistą ir skundo
nepatenkinti.
R. G. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo atmesti kaip
nepagrįstą.
Nutartis
per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį
teismą.
Teisėja
Janina
Vitunskienė