Administracinė byla Nr. A-1480-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01382-2014-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.7

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 6–12) prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu sujungti įsiterpusį 0,25 ha ploto laisvos žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą su besiribojančiais, pareiškėjui A. R. nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2014 m. gegužės 23 d. prašymu kreipėsi į atsakovą parduoti jam 0,25 ha ploto žemės juostą (apie 200 m ilgio ir 13 m pločio), kuri įsiterpusi tarp pareiškėjui priklausančių žemės sklypų. Dėl to, remdamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), atsakovui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad šis sklypas nėra laikomas įsiterpusiu valstybės žemės sklypu, kadangi jis nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir jį galima suformuoti kaip atskirą sklypą, todėl pareiškėjo prašymas buvo nepatenkintas.

Pareiškėjas teigė, kad ginčo situacijoje būtina vadovautis 2003 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) bei šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis (toliau – ir Pardavimo taisyklės). Pareiškėjas apie tai 2014 m. liepos 22 d. prašymu informavo atsakovą ir pateikė naują prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą 0,25 ha laisvą žemės sklypą sujungiant su jam nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Prašyme pareiškėjas rėmėsi Nutarimo 2.3 punktu ir Pardavimo taisyklių 51 punktu. Nurodė, kad tinkamas naudoti žemės ūkio veiklai sklypas įsiterpęs tarp nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų. Šio žemės sklypo plotas tėra 0,25 ha, todėl visiškai nesuprantama atsakovo pozicija dėl negalimumo sujungti jį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties sklypais. Remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės) 2.6 punktu, jeigu Vyriausybė nusprendė, kad gali būti prijungiamas įsiterpęs žemės sklypas iki 1 ha dydžio, 0,25 ha dydžio sklypas negali būti pripažintas racionaliu ir suformuotas kaip atskiras sklypas, kadangi pagal jo paskirtį juo neįmanoma naudotis, nes 13 m pločio ir 200 m ilgio žemės juostoje su jokia technika neįmanoma dirbti. Atsakovo teiginiai prieštarauja Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 punktui bei teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas 2014 m. liepos 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai nepateikia įsiterpusio žemės ploto apibrėžimo perleidžiant žemės ūkio paskirties žemę, todėl įsiterpęs žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti aiškinamas analogiškai kaip nurodyta 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte – įsiterpę valstybinės žemės plotai laikytini įsiterpusiais, kai šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Tais atvejais, kai valstybinės žemės plotai yra suteikti laikinai naudotis arba išnuomoti ir tinkamai naudojami pagal paskirtį (t. y. žemės ūkio veiklai), laikytina, kad tokie plotai neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai remiasi 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 692, nes šiuo atveju kalbama apie žemės ūkio paskirties žemę. Pareiškėjo prašymas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Nutarimo 2.3 punktu ir šiuo Nutarimu patvirtintų Pardavimo taisyklių 51 punktu.

Skundo reikalavimas turėtų būti patenkintas dėl ginčo situacijos teisinio reglamentavimo, nes Nutarimo 2.3 punktas numato, kad jeigu įsiterpęs laisvos žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus ir šį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs parduotinas laisvos žemės plotas gali būti didinamas. Taigi, įsiterpusio žemės sklypo plotas (ginčo atveju – 0,25 ha) nėra jokia kliūtis parduoti pareiškėjui minimą žemės sklypą, kadangi jis neviršija 1 ha, o be to, minimo žemės sklypo plotą sudaro siaura juosta. Atsakovas taip pat nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir Žemės įsigijimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyti 3 atvejai, kuomet asmenims formuojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai pardavimui ne aukciono būdu. Vienas iš atvejų – sklypų savininkai turi teisę ne aukciono būdu pirkti tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties plotus, neviršijančius Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Nei šis įstatymas, nei atsakovo nurodyti poįstatyminiai normatyviniai aktai neapibūdina, kas tai yra „racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas“. Be to, 2014 m. sausio 2 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. 200 m ilgio ir 13 m pločio siaura žemės ūkio paskirties įsiterpusi žemės sklypo juosta negali būti pripažinta racionalių ribų ir tinkama naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Taisyklių 33 punktas numato, kad žemės ūkio paskirties sklypus, reikia taip formuoti ir pertvarkyti, kad besiribojantis žemės sklypai ir įsiterpęs žemės sklypas nepablogintų šių žemės sklypų sąlygų ir galimybių ūkinei veiklai vystyti bei nepablogintų veiklos sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams. Be to, joks teisės aktas nedraudžia įsiterpusį žemės sklypą parduoti, sujungiant jį su besiribojančiais privačiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kai jis yra suteiktas laikinai naudotis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 32–34) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2320 informavo pareiškėją, jog 2004 m. spalio 4 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklų patvirtinimo“ (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 2.6 punkte nurodyta, kad projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad būtų galima be aukciono parduoti žemės sklypą, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-561/2014). Atsakovas akcentavo, kad vertinant ar laisvos žemės plotas laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, būtina atsižvelgti į tai, ar rengiant žemėtvarkos projektus, įsiterpusiuose žemės plotuose gali būti suformuoti atskiri žemės sklypai, tinkami jų naudojimui pagal paskirtį – ar toks laisvos valstybinės žemės plotas gali funkcionuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 43 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais, o žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Remiantis šuo reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 0,25 ha žemės sklypas ribojasi su keliu ir jo plotas yra didesnis negu Metodikoje nustatytas minimalus galimas racionalaus dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas, šį sklypą galima suformuoti atskiru sklypu ir tinkamai jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 50–55) pareiškėjo A. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė bylos faktines aplinkybes ir išdėstė 2003 m. vasario 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (2014 m. kovo 28 d. redakcija) 51 punkto, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (nuo 2014 m. gegužės 1 d. galiojanti redakcija), 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. spalio 4 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (nuo 2014 m. sausio 15 d. galiojanti redakcija) 2.6 ir 4.4 , 32–34 punktų nuostatas. Nurodė, kad Taisyklių punktuose įtvirtinti imperatyvai, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Minėti sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Be to, žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų. Aktualu ir tai, kad Metodikos (2012 m. sausio 1 d. redakcija) 43 punkte imperatyviai nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis, taip pat turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Be to, ir 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 punktas (2014 m. kovo 28 d. redakcija), reglamentuojantis ne žemės ūkio paskirties, tačiau kitos paskirties valstybinės žemės pardavimą, taip pat numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Apibendrinęs minėtą teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas), taip pat ir Žemės reformos įstatyme bei teismo sprendime paminėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus teisinio reguliavimo mechanizmas reiškia, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Šia nuostata yra siekiama Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės bei valstybės biudžetus gavimą. Nežiūrint to, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu) įsigyti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011). Pagal aptartą teisinį reguliavimą laisvą valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkai, bet tik esant visumai sąlygų: 1) tai turi būti laisvas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės plotas ne mažesnis kaip 0,10 ha; 2) jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypo; 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008). Teisės aktais nustatytas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį norima įsigyti ne viešo aukciono būdu, minimalus plotas – 0,10 ha.

Teismui pateiktų įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad ginčo sklypo plotas – 0,25 ha, sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos, ribos sutampa su kitais viešajame registre įregistruotais žemės sklypais, turi privažiavimą, kuris pažymėtas teritorijos planavimo dokumente, 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip atskiras žemės ūkio paskirties sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui (šią aplinkybę proceso dalyviai pripažįsta). Be to, iš esmės analogiškas plotas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu taip pat išnuomotas kitam fiziniam asmeniui (A.). Teismas taip pat akcentavo, kad 0,25 ha ploto žemės sklype, kurio kraštinių ilgiai maždaug 15 x 200 m, yra reali galimybė verstis žemės ūkio veikla: sodinti daržoves, ganyti gyvulius ir t. t. Iš to seka, kad pareiškėjo prašomame parduoti 0,25 ha žemės ūkio paskirties plote yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą su atskiru privažiavimu, kuris pažymėtas Žemėtvarkos projekte (b. l. 36), ir todėl pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp jam ir kitam asmeniui (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančių sklypų, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos (ABTĮ 57 str.). Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Akcentavo, kad pareiškėjas nurodė visą eilę teisės aktų, kurių normos taikomos ne tik valstybinės žemės ūkio paskirties plotams, bet ir kitos paskirties valstybinei žemei. Iš šių teisės aktų visumos pareiškėjas ir jo atstovas, nevertindami jų sistemiškai, neatsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, paima tik atskiras teisės normas, kurias bando interpretuoti (pritaikyti) savo naudai. Visa tai negali būti pakankamu pagrindu skundui patenkinti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

III.

Pareiškėjas A. R. apeliaciniu skundu (b. l. 58–62) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visa apimtimi.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas, sprendimas yra be motyvų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatą, nes nagrinėjamu atveju netirtos kelio nutiesimo galimybių aplinkybės, o teismo sprendime keliu remiamasi kaip realiai egzistuojančiu faktu. Kadangi, pareiškėjo manymu, teismas vadovavosi netinkamomis teisės normomis, pirmosios instancijos teismo sprendime aptarta teismų praktika šiai bylai yra netaikytina. Pirmosios instancijos teismo nurodyta sąlyga kad laisvas įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ne mažesnis kaip 0,10 ha yra aplamai nesuprantama, kadangi laisvo įsiterpusio žemės ploto iki 0,10 ha būtų aplamai negalima nusipirkti. Abejotina ar šiuo atveju reikia vadovautis teismo nurodytu Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (2012 m. sausio 1 d. redakcija) 43 punktu, žinant, kad Nutarimas leidžia įsiterpusius žemės plotus parduoti iki l ha, o jei įsiterpusius žemės plotus sudaro siaura juosta, šlaitas ar griovos, šis Vyriausybės nutarimas nurodytais atvejais įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus leidžia net didinti. Netaikytina ir teismo nurodoma Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, kadangi ji reglamentuoja valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose parduodamus įsiterpusius žemės plotus.

Nutarimo 2.3 punktas ir juo patvirtintų Pardavimo taisyklių 51 punktas nenustato ir nekalba kas yra racionalus žemės sklypas pareiškėjo manymu dėl to, jog šiomis naujai priimtomis teisės normomis siekiama Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės biudžetus gavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 355/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-471/2013, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą). Įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotams neturėtų būti taikomos Lietuvos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 nuostatos, kadangi tai yra skirtingos paskirties žemės plotai ir Vyriausybė priimdama Nutarimo 2.3 punkto pakeitimą ir šiuo nutarimu priimtų Pardavimo taisyklių papildymą 51 punktu, turėjo tikslą parduoti įsiterpusius laisvus valstybinius žemės plotus, kad jie leistų Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimo ir papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą.

Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomi tik du kriterijai – laisvas, įsiterpęs valstybinės žemės plotas, turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir turi būti nedidesnis kaip 1 ha kaimo vietovėje. Pareiškėjo nurodytas žemės sklypas jo manymu atitinka minėtus kriterijus.

Pažimi, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad iš esmės analogiškas plotas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu taip pat išnuomotas kitam fiziniam asmeniui (A.), tačiau teismas nesiaiškino ir nevertino to fakto, kad minimas žemės sklypas buvo išnuomotas A. prieš keletą metų, kai Vyriausybė dar nebuvo priėmusi Nutarimo 2.3 punkto ir Pirkimo taisyklių papildymo 51 punkto (nutarimas papildytas 2014 m.). Teismas neteisingai nurodė, kad minimame įsiterpusiame žemės plote, kurio kraštinių ilgiai yra maždaug 15 x 200, yra reali galimybė verstis žemės ūkio veikla: sodinti daržoves, ganyti gyvulius ir t. t., todėl mano, kad teismas nesivadovavo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 32 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. 200 m ilgio ir 15 m pločio siaura žemės ūkio paskirties įsiterpusi žemės juosta negali būti pripažinta racionalių ribų ir tinkama naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Remdamasis minėtų taisyklių 33 punktu teigia, jog suformavus šį įsiterpusį žemės plotą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą pablogės tiek suformuoto naujo žemės sklypo sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti, tiek gretimų žemės sklypų veiklos ir naudojimo sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prie įsiterpusio žemės ploto nėra jokio privažiavimo, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai teigė, jog įsiterpęs žemės plotas turi privažiavimo kelią. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, kuris įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pire Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69–71) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į skundą grindžia tais pačiais esminiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamais teisės aktais ir nurodė teismų praktiką, kuri netaikytina nagrinėjamu atveju. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (nuo 2014 m. gegužės 1 d. galiojanti redakcija) numatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, bei nurodė, kad 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte įvardintas galimo pirkimo ne aukciono būdu atvejis – privačių žemės sklypų savininkai tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės sujungti įsiterpusį 0,25 ha ploto laisvos žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą su besiribojančiais, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini).

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams.

Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 21 straipsnyje nustatytais atvejais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginamą žemės sklypo planą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustatyta tvarka. Vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323, šios nuostatos netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp jam ir kitam asmeniui (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančių sklypų, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.

Iš jau minėto Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto matyti, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su Kauno apygardos administracinio teismo galutine išvada sutinka – ginčo sklypas, pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką.

Įvertinusi administracinėje byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu, t. y., jog ginčo sklypo plotas – 0,25 ha, sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos, ribos sutampa su kitais viešajame registre įregistruotais žemės sklypais, turi privažiavimą, kuris pažymėtas teritorijos planavimo dokumente, 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip atskiras žemės ūkio paskirties sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui. Be to, iš esmės analogiškas plotas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu taip pat išnuomotas kitam fiziniam asmeniui (A.). Pažymėtina, jog šių faktinių aplinkybių apeliaciniame skunde taip pat neginčija ir pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad 0,25 ha ploto žemės sklype, kurio kraštinių ilgiai maždaug 15 x 200 m, yra reali galimybė verstis žemės ūkio veikla. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad šis sklypas yra neracionalaus dydžio, todėl jo neįmanoma tinkamai naudoti pagal paskirtį. Šį savo teiginį grindžia tuo, jog sklype neįmanoma dirbti su žemės ūkio technika. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Manytina, jog sklypo matmenys yra pakankami dirbti su sunkiaja žemės ūkio technika, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog esama kitų aplinkybių, kurios sudarytų kliūtis sklype dirbti žemės ūkio technikai. Be to, žemės ūkio veikla gali būti vykdoma ir be sunkiosios žemės ūkio technikos.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašomame parduoti 0,25 ha žemės ūkio paskirties plote yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą su atskiru privažiavimu, kuris pažymėtas Žemėtvarkos projekte (b. l. 36). Esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų įtvirtintų, visų pirma, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, antra, nesuderinama su reikalavimais numatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas iš tikrųjų neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų (ABTĮ 57 str.).

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.