Skundas Nr. 1S-422-628/2014

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1.

(S)

Teisėjas R. R.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 29 d.

           Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, teismo posėdyje išnagrinėjusi S. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas S. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

                                                                                                  n u s t a t ė :

2014 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas S. G. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą žurnalisto K. K. atžvilgiu dėl pareiškėjo šmeižto ir įžeidimo. Tyrimą prašoma pradėti dėl „Lietuvos ryto“ televizijos 2014 m. vasario 3, 10 ir 27 dienomis transliuotame laidų cikle „Nusikaltimas ir bausmė“ minėto žurnalisto išsakytų teiginių. Pasak pareiškėjo, K. K. šiose laidose atskleidė neteisėtai sužinotas aplinkybes, susijusias su slapta apklausa Lietuvos Respublikos generalinėje apklausoje 2000 metais, savaip interpretavo įvykius ir, nepatikrinęs faktų, skleidė apie jį trikovės neatitinkančią, šmeižiančią informaciją įžeidinėjo žeminančiais žodžiais, siejo su verslininkais ir H. D., nors su šiais asmenimis S. G. nieko bendro neturi.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą K. K. atžvilgiu pagal S. G. pareiškimą, konstatuojant, kad veikos, dėl kurių prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, yra priskiriamos privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamoms veikoms, byloje nenustatyta BPK 409 str. numatytų sąlygų atlikti ikiteisminį tyrimą ir palaikyti valstybinį kaltinimą. Nutarime pabrėžiama, kad veikas galimai padaręs asmuo pareiškėjui yra žinomas, nenustatyta, kad pareiškėjo pareiškime aprašytos veikos turi visuomeninę reikšmę, kad pareiškėjas dėl svarbių objektyvių priežasčių negali pats ar per atstovą įgyvendinti privataus kaltintojo funkcijų. Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą K. K. atžvilgiu dal galimo šmeižto ar įžeidimo bei išaiškinta pareiškėjo teisė kreiptis tiesiogiai į teismą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo.

S. G. nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, motyvuojant tuo, jog skundžiamame prokuroro nutarime tinkamai įvertintos nurodytos aplinkybės ir motyvuotai pasisakyta, kodėl nėra pagrindo atlikti ikiteisminio tyrimo dėl S. G. aprašytų veikų bei pagrįstai atsisakyta pradėti šių veikų ikiteisminį tyrimą išaiškinant pareiškėjui teisę dėl minimų veikų tiesiogiai kreiptis į teismą su privataus kaltinimo skundu.

Skundu apygardos teismui S. G. prašo įpareigoti generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą K. K. atžvilgiu pagal BK 155 str.1 d. ir 154 str. 2 d.

Pasak pareiškėjo, žurnalistas K. K. nusikalto įstatymui piktnaudžiaudamas savo pareigomis, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, šmeižė ir įžeidinėjo S. G. 2014 m. vasario 3, 10 ir 27 dienomis savo televizijos laidoje „Nusikaltimas ir bausmė“ „Lietuvos ryto“ televizijoje. Jo padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 2 d., sudėties požymius. Skunde pažymima, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, todėl K. K. socialinė padėtis nesuteikia jam jokių privilegijų savo komercinio pobūdžio laidose šmeižti kitus asmenis.

Pareiškėjo S. G. skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. 2014 m. kovo 20 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą K. K. atžvilgiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nusikalstamos veikos, numatyta BK 154 str. ir 155 str. yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, todėl šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. 1 d. numatytus atvejus, kai veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti teisėtų savo interesų. Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia S. G., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

BPK 407 str., inter alia, įtvirtinta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 d., 3 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytais atvejais. BPK 409 str. nurodoma, kad atvejais, kai nusikalstamos veikos, išvardintos BPK 407 str. turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, baudžiamąjį procesą dėl tokių veikų turi pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Vertinant aptartas nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamosios bylos dėl BPK 407 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų gali būti nagrinėjamos bendra tvarka tik tokiu atveju, jei yra tenkinamos BPK 409 str. numatytos sąlygos: nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, BPK 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jei dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, S. G. K. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę sieja su tuo, kad, pareiškėjo teigimu, melaginga, jį šmeižianti ir įžeidžianti informacija buvo pateikta K. K. televizijos laidose, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, sprendžia, kad K. K. galimai padaryti nusikalstami veiksmai buvo labiau susiję su S. G. asmeniu bei jo ankstesne veikla, padarytais nusikaltimais, už kuriuos jis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu ir šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatyta, kad dėl K. K. laidų cikle „Nusikaltimas ir bausmė“ paskelbtos informacijos, kurios S. G. nei savo pareiškime, neis skunduose nedetalizuoja, kilo didelis rezonansas visuomenėje.

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų visuomeninės reikšmės, pažymėtina ir tai, kad vien nukentėjusiojo užimamos pareigos ar socialinis statusas, jo tautybė, rasė, religijos išpažinimas ar kitokia socialinė priklausomybė kokiai nors žmonių, individų grupei, savaime neapsprendžia nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, nes, kaip teisingai savo skunde apygardos teismui pažymėjo S. G., įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, nepaisant jų veiklos rūšies ir pobūdžio (BPK 6 str. 2 d.).

Analizuojant BPK 409 str. 1 d. įtvirtintos kitos teisinės išimties, kuriai esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. ir 155 str., t. y. , kai asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų pats ar per savo atstovą, turinį, pabrėžtina, kad kaip suformuota teismų praktikos, aptariama formuluotė apibūdina tokias situacijas, kai asmuo apskritai negali – nei pats, nei per teisėtą atstovą, išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali - nei pats, nei per teisėtą atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz. dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t.t.), ir tokiais, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą atstovą išreikšti valią ginti savo interesus ir atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai gali nepakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz. dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t.t.) (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šių aplinkybių plotmėje konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad S. G. pareiškime nurodytomis galimai padarytomis veikomis buvo padaryta žala pareiškėjui kaip asmeniui, dėl aptartų aplinkybių negalinčiam pačiam, ar per savo įgaliotą atstovą, ginti savo teisėtų interesų. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas pats (ar per savo atstovą), palaikydamas kaltinimą baudžiamojoje byloje (privataus kaltinimo proceso metu), negalės veiksmingai apginti galimai pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentais, kad nagrinėjamu atveju BPK 409 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. ir 155 str., nenustatytos, todėl pareiškėjas S. G., manydamas, jog galimai neteisėtais K. K. veiksmais buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, juos gali ginti teisme privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Pareiškėjo S. G. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                   Sigita Bieliauskienė