Nuorašas

      Administracinė byla Nr. ATP-158-533/2012

      Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00773-2011-0

                   Procesinio sprendimo kategorija: 50.15.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 13 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla T. M. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatyto pažeidimo sudėties,

n u s t a t ė :

2011 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkas Valdas Juršėnas T. M. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 4.30 val., į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą įvažiavo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. M.,  su ja kaip keleivė vyko T. M. Muitinio tikrinimo metu nustačius, jog ši pilietė veža maisto produktus, kurių įvežimas draudžiamas. Buvo priimtas sprendimas grąžinti T. M. į Baltarusijos Respubliką. Atidarius grąžinimo vartus, nepaklususi muitinės reikalavimui grįžti į Baltarusijos Respubliką, išvyko į Lietuvos Respubliką be muitinė pareigūno Josifo Dzvinelio leidimo. Šiais veiksmais T. M. pažeidė Tarybos reglamento (EEB) nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 40, 41, 47 str., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 209 str. 1 d. 3 p.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą T. M. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatyto pažeidimo sudėties, motyvuojant tuo, kad T. M. administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas kaltinimas suformuluotas neaiškiai, be to, nepateikta įrodymų, jog ji gabeno įvežti draudžiamus maisto produktus.

Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Pangonis prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažįstant T. M. kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209 str. 1 d. 3 p., padarymo.

Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas byloje surinktais duomenimis, faktinės bylos aplinkybės įvertintos ir išaiškintos netinkamai.

Apelianto teigimu, T. M. per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą išvyko be muitinės pareigūno leidimo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 18.1 punktu nustatytą pasienio ir mutinio tikrinimo tvarką, kuria vadovaujantis atvykstantiesiems į Lietuvos Respubliką iš pradžių taikomas pasienio tikrinimas, po to – muitinis tikrinimas. Šių taisyklių 34 punktas numato, kad asmenis ir transporto priemones į pasienio kontrolės punkto, esančio prie automobilių kelio, patikrinimo zoną įleidžia tie patikrinimą atliekančios valstybės institucijos pareigūnai, kurie paskutinieji atlieka tikrinimą.

Taip pat apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad T. M. kaltinimas protokole suformuluotas neaiškiai – nepateikiant įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patraukta T. M. gabeno maisto produktus, kurių įvežimas draudžiamas. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra suformuluotas ir pateiktas konkretus kaltinimas dėl to, kad T. M., vykdama automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaklususi muitinės reikalavimui grįžti į Baltarusijos Respubliką, išvyko iš pasienio kontrolės punkto teritorijos be muitinės pareigūno leidimo.

Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie T. M. gabentus maisto produktus, kurių įvežimas draudžiamas, kadangi tiek ji pati, tiek kita automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė bei vairuotoja bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad lankėsi Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkte veikiančioje neapmuitinamoje parduotuvėje, kurioje įsigijo sulčių ir šokolado, kurie turėjo būti išvežti į Baltarusijos Respublikos teritoriją. 

Teigia, kad nesutampa administracinėn atsakomybėn patrauktos T. M. ir kartu vykusių K. M. bei R. P. paaiškinimai, kuriais jos teigia nevažiavusios į Baltarusijos Respublikos teritoriją dėl T. M. nebegaliojančios vizos. Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Kęstutis Laurinavičius patvirtino, kad paklausus automobilio vairuotojos, ar ji su keleivėmis buvo Baltarusijos Respublikoje, ši patvirtinusi, kad buvo įvažiavusios į Baltarusijos Respublikos teritoriją, tačiau jos buvo pamiršusios vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo užsienyje dokumentą, būtiną vykstant į užsienio šalis, nepriklausančias Europos Sąjungai, o Baltarusijos Respublikos pasieniečiai pamiršo uždėti atvykimo spaudą. Kęstutis Laurinavičius teigia, kad automobilio vairuotoja R. P. jam nepasakiusi apie pasibaigusį T. M. vizos galiojimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad tiek vairuotoja, tiek keleivės nuo kontrolės tarnybų norėjo nuslėpti tai, kad nebuvo Baltarusijos Respublikoje. Teigiama, kad šios aplinkybės leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad automobilio „VW Passat“ vairuotoja ir keleivės net neketino išvykti į Baltarusijos Respubliką, todėl teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad T. M. parodymais nėra pagrindo netikėti.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Pangonis teigia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. M. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 209 str. 1 d. 3 p. nustatytą pažeidimą, kartu su K. M. ir R. P. veikė sąmoningai, išvien. Tvirtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina T. M. kaltę dėl išvykimo iš muitinės be muitinės pareigūno leidimo.

Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn patraukta T. M. prašo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą.

Neigia Vilniaus teritorinės muitinės teiginius dėl draudžiamų į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti produktų gabenimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad posto pamainos viršininkas Valdas Juršėnas patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pagal pareigūno Josifo Dzvinelio pateiktą informaciją apie tai, kad ji veža maisto produktus, kurių įvežimas draudžiamas. Teismo posėdžio metu pareigūnas Josifas Dzvinelis teigė automobilio ir keleivių netikrinęs, nors 2011 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime pamainos viršininkui nurodęs, kad „muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad šios pilietės veža maisto produktus...“.

Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukta T. M. teigia, kad liudytojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno Kęstučio Laurinavičiaus parodymai apie tai, kad patikrinus dokumentus juose nebuvo rasta spaudų patvirtina, jog ji nebuvo išvykusi į Baltarusijos Respubliką. Be to, pirmos instancijos teismo posėdžio metu šis pareigūnas paneigė pareigūnui Josifui Dzvineliui sakęs, kad automobilyje buvo maisto produktų.

Tvirtina, kad iš pasienio kontrolės punkto be leidimo išvažiuoti negalėjo. Apklausos teisme metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Kęstutis Malikėnas paaiškino, kad be leidimo iš posto teritorijos negalima ir neįmanoma, kadangi pagal taisykles išvažiavimo užtvaras turi būti uždarytas ir atidaromas tik leidus išvažiuoti tam tikrai transporto priemonei.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

T. M. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama dėl to, kad išvyko iš pasienio kontrolės punkto be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo.

ATPK 209 str. 1 d. 3 p. nustato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: visų rūšių transporto priemonių ir asmenų, esančių muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvykimas be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.2. punkte nustatyta, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, pasienio kontrolės punkto teritorijoje privalo per patikrinimą pateikti asmens, transporto priemonės ir gabenamų prekių (daiktų) dokumentus. Minėtų taisyklių 47.2. punktas nustato, kad asmenims, kertantiems valstybės sieną, draudžiama išvykti iš patikrinimo vietos neužbaigus patikrinimo.

Patikrinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl T. M.  kaltės, išklausė jos paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė tiek suformuluotą kaltinimą patvirtinusius asmenis – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečius Kęstutį Laurinavičių, Kęstutį Malikėną ir muitinės posto pamainos viršininką Valdą Juršėną bei inspektorių Josifą Dzvinelį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai parodymus davusias liudytojas K. M. ir R. P., įvertino rašytinius įrodymus. Teismas savo nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra T. M. kaltės įrodymų, t. y. byla nutraukta nesant pažeidimo sudėties.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. M. nagrinėjant bylą teisme savo kaltės nepripažino. Pasienio pareigūno veiksmus vertino kaip leidimą išvažiuoti iš Šalčininkų pasienio kontrolės punkto. Užtvaras buvo pakeltas, todėl vairuotoja R. P. netrukdomai galėjo išvažiuoti iš pasienio kelio posto. Paaiškino, kad pareigūnai paėmė visų automobilyje važiavusių asmenų dokumentus, automobilio salono bei asmeninių daiktų nepatikrino.

Liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektorius Josifas Dzvinelis teisme parodė, kad 2011-09-24, apie 4-5 val. ryte, į muitinę atvyko automobilis VW Passat, kuriuo važiavo trys moterys, kurios deklaravo, kad gabena maisto produktus, todėl jis nuėjo atidaryti grąžinimo vartų, o pasienio pareigūnui liepė pranešti moterims apie jų grąžinimą, tačiau iš automobilio išlipusi vairuotoja pasakė, kad nebegrįš ir išvažiavo.

Liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas Valdas Juršėnas teisme parodė, kad 2011-09-24, apie 4.30 val., iš muitinės pareigūno Josifo Dzvinelio sužinojo, kad iš pasienio kontrolės posto pasišalino automobilis „VW Passat“, kuris turėjo būti grąžintas. Nors buvo atidaryti grąžinimo vartai, keleivės nepakluso. Toks sprendimas buvo priimtas, nes buvo įtarta, jog juo buvo gabenami maisto produktai, tačiau asmenys nepakluso muitininko reikalavimui ir išvažiavo be leidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Liudytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vyresnysis pasienietis Kęstutis Laurinavičius teisme parodė, kad 2011-09-24 apie 3.30 val. iš Baltarusijos Respublikos pusės atvažiavo automobilis „VW Passat“. Vairuotoja R. P. pateikė pasus, pasakė, kad buvo Baltarusijos Respublikoje. Patikrinus dokumentus nustatė, kad trūko spaudų. Tuomet vairuotoja patikslino, kad privažiavusi prie Baltarusijos Respublikos pasienio posto suprato neturinti vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo užsienyje dokumento, todėl sugrįžo. Pareigūnas patikrino automobilį, nieko nerado, tačiau pranešė muitinės pareigūnams apie kilusius įtarimus ir jie nusprendė automobilį grąžinti. Ar automobilis apsisuko, pareigūnas nematė. Teigia automobilyje maisto produktų nematęs.

Liudytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vyresnysis pasienietis Kęstutis Malikėnas teisme parodė, kad 2011-09-24 atvyko automobilis VW Passat. Kolegai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vyresniajam pasieniečiui Kęstučiui Laurinavičiui kilo įtarimas, kad automobilio keleivės gali vežti akcizines prekes. Buvo apžiūrėtas automobilis, nieko nerasta, tačiau vėliau buvo nuspręsta jį apžiūrėti atidžiau, todėl buvo priimtas sprendimas grąžinti automobilį į Baltarusijos Respubliką. Vis dėlto, vairuotoja savavališkai, be muitinės leidimo, išvažiavo į Lietuvos Respubliką.

Liudytoja K. M. teisme parodė, kad automobilį vairavo R. P. Pravažiavus Šalčininkų pasienio kontrolės punktą pastebėjo, kad baigėsi T. M. vizos galiojimas ir kad neturi vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo užsienyje dokumento, todėl grįžo prie Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės posto. Pasienio pareigūnas paėmė pasus ir nuėjo, vėliau pamojavo žibintu ir moterys nuvažiavo. Po kurio laiko pastebėjus, kad nėra pasų, grįžo i pasienio kontrolės postą, tačiau pasų neatgavo. Teigia, kad maisto produktų nevežė.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad patikrino pasus ir pastebėjo, kad pasibaigęs T. M. vizos galiojimas. Nuėjus prie Baltarusijos pasieniečio, paklausė, ar
jos gali sugrįžti į Lietuvą. Gavus sutikimą ir grįžus į Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, priėjo pasienietis, paėmė pasus ir nuėjo. Laukė muitininko. Muitininkui išėjus, šis pamojavo žibintu, pasakė, kad galima važiuoti, todėl jos nuvažiavo. Tik vėliau pastebėjo, kad nėra pasų. Grįžus į pasienio kontrolės punktą, pasus joms neatidavė.

Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 4.30 val., į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą įvažiavo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. P., o jo keleivėmis buvo K. M. ir T. M. Šios aplinkybės neginčija ir patys teisme apklausti pasienio kontrolės pareigūnai. Iš byloje esančių pasienio kontrolės punkto pareigūnų parodymų analizės matyti, kad automobilis VW Passat buvo patikrintas. Automobilio tikrinimą atliko pasienietis Kęstutis Laurinavičius, kuriam po šios procedūros kilo įtarimas, jog asmenys gali gabenti draudžiamas prekes ir reikalingas detalus automobilio patikrinimas. Apie tai Kęstutis Laurinavičius pranešė muitininkui, kuris priėmė sprendimą grąžinti automobilį. Grąžinimo vartus nuėjo atidaryti kelio posto inspektorius Josifas Dzvinelis, o kitas muitininkas turėjo informuoti apie tai automobilio vairuotoją ir keleives. Pasienietis Kęstutis Laurinavičius nunešė pasus pasieniečiams, kurie tikrino išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės rodo, kad automobilio patikrinimas jau buvo baigtas, tačiau pareigūnai  priėmė sprendimą grąžinti automobilį į Baltarusijos Respubliką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. Nr. 126 nutarimu patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 6 punktas numato, kad asmenys, transporto priemonės, gyvūnai, prekės (daiktai), kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus negali būti įleisti (atgabenti) į Lietuvos Respublikos teritoriją, grąžinami iš pasienio kontrolės punkto į teritoriją valstybės, iš kurios atvyksta (atgabenami).

Nagrinėjamu atveju, apie priimtą sprendimą grąžinti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Baltarusijos Respubliką T. M. ir kitas keleives turėjo informuoti pasienio kelio posto muitininkas. Byloje nėra duomenų, kas iš pareigūnų tai padarė. Nei vienas iš teisme apklaustų pareigūnų nenurodė su automobilio keleivėmis bendravusio pareigūno pavardės. Tai, kad pasienio pareigūnas, atidarydamas grąžinimo vartus, davė nurodymą automobilį vairavusiai R. P. pro juos pravažiuoti, nepaneigia K. M. pateiktos versijos, jog iš pareigūnų veiksmų suprato, kad po patikrinimo joms buvo leista išvažiuoti iš kelio posto į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kadangi užtvaras buvo pakeltas, jos taip ir padarė.

Nors iš T. M. ir kitų su ja važiavusių asmenų buvo paimti asmens dokumentai ir automobilio registracijos liudijimas po patikrinimo pastarosioms nebuvo sugrąžinti, ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai daryti apie tai, kad jos turėjo suprasti, jog patikrinimas nebaigtas ar jos turi sugrįžti į Baltarusijos Respubliką. Kaip jau buvo minėta, iš pareigūnų parodymų analizės yra akivaizdu,  kad buvo galima suprasti, jog automobilio patikrinimas buvo baigtas. Todėl nėra pagrindo netikėti T. M. teiginiais, kad pareigūno veiksmus ji suvokė kaip leidimą išvažiuoti iš pasienio kelio posto, t. y. sąžiningai klydo manydama, jog po atlikto patikrinimo jos gali važiuoti iš pasienio kontrolės punkto.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą T. M. atžvilgiu.

Esant šioms aplinkybėms, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d.  1 p.,

n u t a r ė :

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                            Viktoras Dovidaitis

Nuorašas tikras: