Administracinė byla Nr. I-3276-171/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01464-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 21; 37.2.3; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Paulauskienės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. C., atsakovo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Vainauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. C. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 1aikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus 2011-05-11 nutarimą Nr. 62-207 ir Kalėjimų departamento laikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus pavaduotojo 2010-06-23 sprendimą Nr. 2S-1883 kaip neteisėtus ir nepagrįstus.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010-12-08 yra sulaikytas, jam paskirtas suėmimas ir yra laikomas Lukiškių TI-K. Nurodo, kad 2011-05-05 buvo perkeltas į 305 kamerą. Užėjęs į ją, pamatė, kad ten sėdi 3 žmonės, o kameros plotas yra 8 kv. m. Žinodamas, kad pagal Kalėjimo departamento direktoriaus priimtą įsakymą vienam žmogui priklauso ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, ir suvokdamas, kad keturių asmenų buvimas 8 kv. m kameroje kenkia sveikatai, paprašė pervesti į kitą kamerą. Tuo metu jį atlydėjęs pareigūnas liepė parašyti paaiškinimą, kodėl prašo būti pervedamas į kitą kamerą.
Pareiškėjas paaiškinime išdėstė, kad kamera ir iki jo atėjimo jau buvo perpildyta, kad jo laikymas joje gali pakenkti sveikatai ir taip būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Praėjus maždaug valandai, atėjo prižiūrėtojas, paėmė pasiaiškinimą ir pervedė į kitą kamerą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2011-05-11 būrio viršininkas pasakė, jog jam atimama teisė vieną mėnesį pirkti produktus, nes be motyvuotų priežasčių atsisakė būti kameroje Nr. 305.
Pareiškėjo įsitikinimu, jo pasiaiškinime buvo aiškiai nurodytos priežastys, dėl kurių jo buvimas kameroje 305 buvo nepateisinamas – būtų buvęs pažeistas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, kuriame aiškiai nurodyta, jog vienam žmogui priklauso ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, ir sukelta grėsmė sveikatai.
Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamentas nepagrįstai nurodė, jog neva jis atsisakė eiti į kamerą Nr. 305, kadangi į šią kamerą jis užėjo be jokių pretenzijų, tačiau kai pamatė, kad ji jau perpildyta, pasinaudojo teisės aktų suteikta teise dėl svarbių priežasčių atsisakyti būti konkrečioje kameroje.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus (b. l. 80–83). Akcentavo tai, kad kameros plotas buvo 8 kv. m, joje nebuvo ventiliacijos, pradėjo skaudėti galvą. Nurodė, kad parašė paaiškinimą, kuriame išdėstė argumentus, kodėl nenori būti toje kameroje, ir vėliau buvo perkeltas į karantino kamerą. Pareiškėjas paaiškino, kad per metus kameras pakeitė 12–13 kartų.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 44–45) paaiškino, kad 2011-05-05 suimtasis K. C. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – be svarbių ir motyvuotų priežasčių atsisakė būti jam paskirtoje kameroje Nr. 305, pareiškėjui 2011-05-11 nutarimu Nr. 62-207 buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – atimta teisė vieną mėnesį pirkti maisto produktus.
Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pastatytas daugiau nei prieš 100 metų, todėl nėra pritaikytas dabartinei demografinei bei kriminogeninei situacijai, ir įstaigos perpildymo problemos Lukiškių TI-K administracija išspręsti neturi galimybių. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nesiekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija daro viską, kas įmanoma, siekdama pagerinti asmenų laikymo sąlygas, todėl pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis atsisakė būti laikomas paskirtoje kameroje, negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinamomis.
Atkreipė dėmesį, kad tai ne pirmas tokio pat pobūdžio K. C. nusižengimas – jam 2011-05-09 nutarimu Nr. 62-195 buvo paskirta nuobauda (5 paros baudos izoliatoriuje), nes 2011-05-04 taip pat atsisakė eiti į jam paskirtą kamerą Nr. 222 ir su pareigūnais elgėsi įžūliai, savo elgesiu bandė sukelti konfliktą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 80–83). Nurodė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai. Teigia, kad atsisakymas būti kameroje dėl to, kad joje trūksta vietos, yra Suimtųjų elgesio taisyklių pažeidimas, o taisyklių nesilaikymas yra svarbi priežastis skirti nuobaudą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 31–33) nurodė, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą pareigą suimtiesiems vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.15 p., nustatantį, kad suimtiesiems draudžiama atsisakyti būti jiems paskirtoje kameroje be svarbių motyvuotų priežasčių. Taigi 2011-05-11 nutarimu Nr. 62-207 nuobauda (uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus) skirta pagrįstai ir jos naikinti nėra pagrindo.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmuose tariamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktų nebuvo nustatyta. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl esamos kriminogeninės situacijos Lietuvoje visi tardymo izoliatoriai yra perpildyti. Įstaigos administracija negali nepriimti suimtųjų ir nuteistųjų į įkalinimo įstaigas, nors ir yra perpildyta, todėl tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytas normas, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Nurodo, kad kartais gali atsirasti tarnybinis būtinumas trumpesnį ar ilgesnį laiką perkelti asmenis į kitą kamerą, nors kartais gali būti ir nevisiškai užtikrinamas priklausantis kameros plotas. Iš pareiškėjo skunde teismui išdėstytų aplinkybių matyti, kad įstaigos administracija kaip įmanydama operatyviau, siekdama užtikrinti suimtiesiems teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas, sprendžia iškilusias problemas, perkelia į kitas kameras, tai buvo padaryta ir su pareiškėju.
Mano, kad pareiškėjas be svarbių ir motyvuotų priežasčių atsisakydamas būti jam paskirtoje kameroje, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokie jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti kaip Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 p. ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.15 p. reikalavimų pažeidimas.
Teismo posėdyje Kalėjimų departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 80–83). Pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė būti kameroje be svarbių priežasčių. Teigia, kad jis privalo paklusti pareigūnų reikalavimams, net jei mano, kad sąlygos nėra tinkamos, ir kameros plotas nėra svarbi priežastis atsisakyti joje būti.
Skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-05-11 Lukiškių TI-K laikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus nutarimu Nr. 62-207 (b. l. 3, 38) pareiškėjui paskirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus – dėl to, kad jis 2010-05-05 be motyvuotų ir svarbių priežasčių atsisakė būti jam paskirtoje kameroje Nr. 305 ir tokiais veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 dalies 1 p. bei Taisyklių 3.15 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, 2011-05-25 pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 34–37).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011-06-23 sprendime Nr. 2S-1883 (b. l. 4, 43) konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai.
Ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui K. C. buvo paskirta nuobauda ? draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus.
Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos.
Tvarkos 3.15 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems draudžiama atsisakyti būti jiems paskirtoje kameroje be svarbių ir motyvuotų priežasčių (jas nurodant raštu).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad vertinant, ar pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai, būtina nustatyti, ar pareiškėjas atsisakė būti kameroje Nr. 305 dėl svarbių ir motyvuotų priežasčių ir ar tas priežastis nurodė raštu.
Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 4 korpuso vyresniojo Z. S. (Z. S.) rašyto tarnybinio pranešimo (b. l. 48) matyti, kad 2011-05-05 apie 16 val. K. C. atsisakė būti jam paskirtoje kameroje Nr. 305.
Pareiškėjas 2011-05-05 rašytiniame paaiškinime (b. l. 41–42, 49–50) nurodė, kad atsisakė eiti į nurodytą kamerą dėl to, kad ji yra 8 kv. m ploto, joje jau sėdėjo trys žmonės, o pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą nutarimą vienam suimtajam priklauso ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Paaiškinime nurodė, kad sutinka sėdėti trise, bet ne keturiese.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus).
Iš Kamerų numerių ir kalinių jose skaičiaus lentelės (b. l. 62) matyti, kad kameros Nr. 305 plotas yra 7,99 kv. m ir joje 2011-05-05 kalėjo 3 asmenys. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vienam asmeniui šioje kameroje teko 2,6 kv. m ploto, t. y. po 1 kv. m kiekvienam kalinčiam asmeniui mažiau, nei nurodyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje. Jei ir pareiškėjas būtų apgyvendintas šioje kameroje, kiekvienam joje kalinčiam asmeniui tektų tik po 1,99 kv. m ploto.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad apgyvendinat pareiškėją kameroje Nr. 305 buvo pažeidžiama jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011-09-07 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76–79) nurodyta, jog Lukiškių TI-K yra perpildytas, todėl kalinamų asmenų laikymo sąlygos yra blogos, nesilaikoma minimalių gyvenamojo ploto normų, dėl šių priežasčių suimtų asmenų teisės yra pažeidžiamos.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2005 m. balandžio 7 d. sprendime byloje K. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99) išaiškino, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną iš pačių pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Jis absoliučiai uždraudžia kankinimą arba nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, nepriklausomai nuo aplinkybių ir nukentėjusio elgesio. Ši nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Ypač mažas gyvenamasis plotas yra labai svarbus aspektas, į kurį būtina atsižvelgti, vertinant, ar ginčijamos kalinimo sąlygos prilygo „žeminančiam orumą“ elgesiui Konvencijos 3 straipsnio požiūriu.
Pažymėtina, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuojama, kad kalinant asmenį nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiamos jo subjektinės teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo adm. bylos Nr. A143 – 1966/2008, Nr. A502-913/2011, Nr. A438-121/2009), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)) ir net ta aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normas, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm. bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011).
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į teismų praktiką bylose dėl kalinimo vietų ploto, daro išvadą, kad pareiškėjas atsisakė būti kameroje Nr. 305 dėl svarbių ir motyvuotų priežasčių, kurias nurodė raštu 2011-05-05 paaiškinime, t. y. dėl to, kad kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamentas 2011-06-23 sprendime Nr. 2S-188 nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas atsisakė eiti į kamerą Nr. 305, kadangi iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad į šią kamerą jis užėjo ir joje prabuvo apie valandą (b. l. 81).
Apibendrinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui K. C. nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – paskirta nepagrįstai, Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl nutarimo pagrįstumo, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, taigi pareiškėjo skundas tenkintinas – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus 2011-05-11 nutarimas Nr. 62-207 ir Kalėjimų departamento laikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus pavaduotojo 2010-06-23 sprendimas Nr. 2S-1883 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo K. C. skundą tenkinti.
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo laikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus 2011-05-11 nutarimą Nr. 62-207 ir Kalėjimų departamento laikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus pavaduotojo 2010-06-23 sprendimą Nr. 2S-1883 kaip neteisėtus ir nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Irena Paulauskienė
Ernestas Spruogis
Liudmila Zaborovska