Civilinė byla Nr. e2-23-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00009-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ ieškinį atsakovams J. O. (J. O.), uždarajai akcinei bendrovei „Gaisrinės saugos sistemos“, uždarajai akcinei bendrovei „Alkensta“ dėl turtinės žalos atlyginimo

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Eugvilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. O., UAB „Gaisrinės saugos sistemos“, UAB „Alkensta“, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. O., UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB „Alkensta“ 400 700,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019-08-26 nutartimi nutarė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atmesti, nustatyti ieškovei UAB „Eugvilsta“ terminą iki 2019-09-19 šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti 3 980 Eur žyminį mokestį ir pateikti šį mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tinkamai neatskleidė savo turtinės padėties.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė tik nurodo, kad ji šiuo metu gali atsiskaityti su VSDFV, o per 8 mėn. laikotarpį su VSDFV atsiskaičius, atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį.

6.       Teismas darė išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys apie mokėjimus VSDFV negali būti pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu turimas pinigines lėšas įmonės kasoje, turimą turtą, kurie leistų teismui daryti neabejotiną išvadą apie šiuo metu sunkią ieškovės turtinę padėtį. Kita vertus, ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymų, kad tuo atveju, jei jai bus priimtas nepalankus teismo sprendimas, ji pajėgs sumokėti žyminį mokestį ateityje. Dėl to teismas sprendė, kad prašymas yra nepagrįstas ir šiuo aspektu.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė duomenis apie šiuo metu jos atžvilgiu vykdomus 18 antstolių išieškojimų. Iš nurodytų vykdomųjų bylų matyti, kad tarp jų vykdomi išieškojimai UAB „SME Finance“ naudai, kur iš ieškovės išieškoma suma yra 248 656,70 Eur, UAB „Statybų turtas“ naudai išieškoma suma yra 17 188,50 Eur, UAB „Incorpus“ naudai išieškoma suma iš ieškovės yra 18 118 Eur.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, darė išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys iš vykdomųjų bylų, paneigia ieškovės prašyme atidėti žyminį mokestį nurodomą argumentą, kad atsiskaičius su SODRA po 8 mėnesių ji turės piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir įsiskolinimų tretiesiems asmenims mastą, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad po bylos išnagrinėjimo, esant jai nepalankiam teismo sprendimui, ji bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį. Dėl to prašymas atidėti ieškovei žyminio mokesčio mokėjimą netenkintinas.

11.       Teismas nurodė, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą netenkinamas, dėl šios priežasties ieškovei nustatytinas terminas trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti šį mokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 115 str. 2d., 135 str., 138 str. ).

12.       Teismas pažymėjo, kad išaiškintina ieškovei, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi bus grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

13.       Ieškovė UAB „Eugvilsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo      2019-08-26 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

14.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai įrodo, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki ir ji šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Ateityje jos finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

14.2.                      Jei pirmos instancijos teismui tokių duomenų nepakako, tai jis galėjo nustatyti terminą ieškovei pateikti papildomus dokumentus, kurie teismo nuomone būtų pakankamas pagrindas taikyti CPK 84 straipsnį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė, jokių papildomų dokumentų nepareikalavo.

14.3.                      Pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, taip pat  išaiškinant kokiais kriterijais pirmos instancijos teismas turi vadovautis taikant CPK 84 straipsnį,  o ieškovei išaiškinant kokius konkrečiai dokumentus reikėtų pateikti papildomai, kad būtų tinkamai išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo buvo atmestas ir nustatytas ieškovei terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

17.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau, pažymėtina, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

18.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

19.       Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens turtinė, o juridinio asmens – finansinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.

21.       Nagrinėjamu atveju keliamas CPK 84 straipsnio taikymo klausimas. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

22.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018).

23.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės pateikti duomenys apie mokėjimus VSDFV negali būti pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

25.       Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė reikšmingų įrodymų, iš kurių būtų galima būtų spręsti, kad ieškovės (apeliantės) finansinė padėtis ieškinio padavimo momentu neleidžia jai sumokėti žyminio mokesčio už ieškinį, nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat  duomenų apie šiuo metu turimas pinigines lėšas įmonės kasoje, turimą turtą, kurie leistų teismui daryti išvadą apie šiuo metu sunkią ieškovės (apeliantės) finansinę padėtį. Be to, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad sprendimo priėmimo dienai ji žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).

26.       Apeliacinis teismas pažymi, kad įstatymas nenustato teismui pareigos išaiškinti ieškovei, kokius konkrečiai dokumentus reikėtų pateikti papildomai, kad būtų tinkamai išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Dėl to apeliantei neturint reikiamų teisinių žinių, ji privalo pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.).

27.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

28.       Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

29.       Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eugvilsta“ terminą iki 2020 m. vasario 18 d. įskaitytinai sumokėti 3 980 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.