LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 1 d. gautu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis urmas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovės uždaroji akcinė bendrovė „Univesa“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos miestelis urmas“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Nuova“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis urmas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos „valdytojo“ sąvokos aiškinimu ir taikymu civilinėse bylose dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu, kuomet ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, laikant viešpataujančiu daiktu valstybinį žemės sklypą, teisme reiškia tik tokio daikto nuomininkas, taigi laikinas valstybinės žemės sklypo valdytojas ir naudotojas pagal prievolių teisės normas. Atsakovių vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovė prašė servitutų nustatymo, nesudarė pakankamo teisinio pagrindo ieškovės prašomų servitutų nustatymui CK 4.126 straipsnio 1 dalies požiūriu. Nepaisant to, teismas ieškinį patenkino, tuo ne tik pažeisdamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, bet ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovių įsitikinimu, tie teisės aktai, kurių neatitikimu (pažeidimu) buvo grindžiama ieškovės pozicija nustatyti servitutus, vadovaujantis CK 4.126 straipsniu, tam, kad pastato atveju būtų užtikrintas priešgaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimas, pagal tokių aktų turinį yra adresuojami būtent (vien) pačiai ieškovei, kaip pastato savininkei. Ieškovė, siekdama servitutų nustatymo pastato priešgaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimo tikslu, jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju iš esmės įgyja galimybę išvengti jai skirtų teisės aktų reikalavimų vykdymo, o tokiam tikslui servituto institutas pagal jo paskirtį netaikytinas. Dar vienas skundu keliamas teisės klausimas yra susijęs su CK 4.122 straipsnio, reglamentuojančio statinių servitutą, taikymu, kuomet tuo pačiu taikomas kelio servitutas (CK 4.117 straipsnis), kurių turiniai, kaip matyti iš sprendimo turinio, tam tikra apimtimi sutampa, t. y. yra vienodi. Be to, atsakovių vertinimu, ieškovės reikalavimas nustatyti statinių servitutus CK 4.122 straipsnio prasme turėjo būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas uždrausti statyti statinius, tačiau CK 4.122 straipsnio prasme draudimas statyti statinius galėjo būti nukreiptas tik į tokius statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą kraštovaizdį, tačiau tokio pobūdžio priežastimis (aplinkybėmis) ieškovė savo reikalavimo negrindė. Teismas neteisingai taikė CK 4.129 straipsnį, nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų, tuo pačiu nukrypo kasacinio teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nurodo, kad kasacinio teismo praktika aiškinant servituto teisinius santykius yra nuosekli, išplėtota ir sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti už kasatorius žyminį mokestį sumokėjusiam advokatui K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 338 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 1 d. per epp sistemą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas