Civilinė byla Nr. e2-515-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00540-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.1.7.4.; 3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Shagi 12“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skovalda“ atstovui V. M.,

atsakovui T. T. ir jo atstovei advokatei I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Shagi 12“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skovalda“ ieškinį atsakovui T. T. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Shagi 12“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo T. T. (toliau – atsakovas) 143 307 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teisme buvo iškelta ieškovei bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Slovis“. Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorę UAB „Slovis“ ir naująja nemokumo administratore paskyrė UAB „Skolvalda“. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 28 d. patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus 39 637,99 Eur sumai. 2021 m. liepos 2 d. UAB „Slovis“ perdavė UAB „Skolvalda“ turėtus BUAB „Shagi 12“ dokumentus. Iš 2018 metų balanso matyti, kad tais metais įmonės turtas siekė 143 307 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas. Įmonės vardu yra registruota 18 transporto priemonių, tačiau visų jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas ir joms visoms yra taikyti areštai. Taip pat nustatyta, jog 17 transporto priemonių yra parduotos ir įmonei šiuo metu priklauso viena transporto priemonė M. B., pirmos registracijos data 2003 m. vasario 5 d., valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, transporto priemonė). VšĮ „Emprekis“ duomenimis šios transporto priemonės vertė 2022 m. rugsėjo mėnesį yra – 975 Eur. Atsakovas, kaip buvęs BUAB „Shagi 12“ vadovas, bankroto proceso metu neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei UAB „Shagi 12“ valdomo ir naudojamo turto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, o būtent transporto priemonės M. B. ir kito turto, kurio vertė 143 307 Eur, todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl bendrovės buvusio vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos priteisimo. Atsakovas, būdamas paskutinis ieškovės valdymo organas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų juridinio asmens interesams. Atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, veiksmai – ieškovei priklausančio turto (transporto priemonės) neperdavimas/pasisavinimas – laikomi neteisėtais, kadangi tokie veiksmai nėra teisiškai pagrįsti, reglamentuoti (nėra pagrįsti jokiais dokumentais), todėl atsakovas pažeidė tiek (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies, tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovo padaryta žala pasireiškė: turto ekonominės vertės praradimu ir kreditorių teisės, atgauti skolą ir (ar) dalį skolos, pažeidimu. Nesilaikydamas įstatymo reikalavimų atsakovas pažeidė teisinę pareigą dėl kurios pažeidimo tiek bendrovė, tiek bendrovės kreditoriai patyrė 143 307 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė preziumuojama, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio nuostatomis.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės nemokumo administratorės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

II.       Atsakovo atsiliepimo argumentai

4.       Atsakovas T. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad buvęs administracijos vadovas – direktorius, jokio turto ir dokumentacijos neperdavė. Vadovai bendrovėje nuo jos registravimo keitiesi net 7 kartus. Pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas, atsakovas išsiaiškino, kad ankstesniojo vadovo M. T. buhalterė apskaitą tvarkė atmestinai, todėl atsakovas sudarė naują buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį. Nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. spalio 30 d. bendrovės finansinę atskaitomybę tikrino Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuri dalį finansinių dokumentų iš įmonės paėmė. 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš direktoriaus pareigų. Pateikus prašymą dėl atsistatydinimo apie tai pranešė MB „Diligitis“, kuri teikė bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas, pastaroji grąžino atsakovui visus finansinės apskaitos dokumentus, tačiau nebuvo pateiktas bendrovės balansas už 2019 m. Į 2019 m. gruodžio 17 d. susirinkimą niekas iš akcininku neatvyko, todėl 2019 m. gruodžio 23 d. buvo sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turėjo vykti 2020 m. sausio 4 d., tačiau ir į jį niekas neatvyko. 2020 m. sausio 6 d. atsakovas pateikė prašymą VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui dėl jo išregistravimo iš direktoriaus pareigų, kas ir buvo užfiksuota 2020 m. sausio 14 d. Iškėlus bankroto bylą administratoriumi buvo paskirta UAB „Slovis“, kuriam atsakovas perdavė visus buhalterinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Ieškovas teikdamas ieškinį remiasi tik 2018 m. balanso duomenimis, tačiau neanalizuoja sintetinių sąskaitų suvestinių, kurie atspindi bendrovės veiklą per 2019 m. Atsakovui nebuvo perduotas automobilis ir kitas įmonės turtas. Ieškovei perėmus bendrovės valdymą jam perėjo ir pareiga pateikti VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės rinkinį, tame tarpe ir balansą, už 2019 m. Teismo nutartis dėl bendrovės likvidavimo įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 15 d., o pareiga valdymo organui pateikti finansinės atskaitomybės rinkinį turėjo būti įvykdyta iki 2021 m. gegužės 31 d. Ieškovė savo, kaip bendrovės valdymo organo, pareigos neįvykdė, nors jai buvo perduota visa finansinės atskaitomybės dokumentacija ir sudaryti 2019 m. balansą buvo tik techninis darbas.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-130-413/2023 BUAB „Shagi 12“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Slovis“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 28 d. 2021 m. kovo 1 d. nutartimi buvo nustatytas 10 dienų terminas perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti vėlesnėmis nutartimis. 2021 m. birželio 4 d. atsakovas bankroto administratoriui perdavė dalį įmonės dokumentų (el. b. 1 t., b. l. 85-87). Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorę UAB „Slovis“ ir naująja nemokumo administratore paskyrė UAB „Skolvalda“. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarė įmonę likviduoti dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 15 d. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 40 336,10 Eur (el. b. 1 t., b. l 27-28).

7.       Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2021 m. liepos 14 d. išrašas patvirtina, kad UAB „Shagi 12“ vadovas nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 14 d. buvo T. T.. Atsakovas buvo ne tik samdomas vadovas, bet ir įmonės akcininkas, kuriam iki 2019 m. lapkričio 9 d. priklausė 20 procentų (iki 2019 m. lapkričio 7 d. – 40 procentų) UAB „Shagi 12“ akcijų (el. b. 2 t., b. l. 23-24). Kitą dieną po akcijų perleidimo, atsakovas iniciavo neeilinį akcininkų susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas vienintelis klausimas dėl atsakovo atsistatydinimo iš įmonės vadovo pareigų. Akcininkams nepriėmus sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį atsakovą (neatvykus į šaukiamą susirinkimą), atsakovas iš įmonės vadovo pareigų išregistruotas Juridinių asmenų registro nuostatų 140 punkte nustatyta tvarka (2023-02-20 DOK-4835).

8.       Bylos duomenis paskutinis balansas buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui 2019 m. birželio 6 d., už 2018 m. Šis balansas sudarytas atsakovo T. T. vadovavimo įmonei metu. Vadovaujantis paskutinio balanso už 2018 m. duomenimis, įmonei priklauso 143 307 Eur dydžio vertės turtas, kurį sudaro: atsargos – 137 271 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 6 036 Eur.

9.       Šioje byloje ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei CK 2.87 straipsnio pagrindu – bendrosiomis juridinio asmens organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

10.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

11.       Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

12.       Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtina JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose (Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla). Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal nurodytas JANĮ įstatymo nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų Akcinių bendrovių, Finansinės apskaitos ir kitų įstatymų nuostatų.

13.       Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja Finansinės apskaitos įstatymas (FAĮ). FAĮ 12 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi atsakovo vadovavimo įmonei metu) nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal FAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. FAĮ 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga ūkio subjektams tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5, 12 dalis įmonės balansas yra ataskaita, kurioje yra įforminamas įmonės turimas turtas, kas reiškia, kad ataskaitą gali parengti tik asmuo, kurio žinioje yra įmonės turtas ir dokumentai. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovas T. T. pasirašė 2018 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir jo vadovavimo įmonei laikotarpiu šie dokumentai buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, patvirtina faktą, jog atsakovas disponavo dokumentais ir turtu, o tai paneigia atsakovo teiginius, kad jam buvęs vadovas neperdavė įmonės dokumentų bei turto. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad būtent atsakovas disponavo įmonės dokumentais: jis nutraukė buvusią ir sudarė naują sutartį su apskaitos paslaugas teikiančia įmone kartu pasirašydamas dokumentų perdavimo – priėmimo aktus (el. b., 1 t. b. l. 67-72). Po bankroto bylos įmonei iškėlimo, nesilaikant teismo nutartyje nustatytų terminų dėl turto ir dokumentų perdavimo atsakovas 2021 m. birželio 4 d. perdavimo-priėmimo aktu (el. b., t. 1, b.l. 85-86) paskirtam nemokumo administratoriui perdavė dalį įmonės dokumentų. Šis perdavimo-priėmimo aktas patvirtina keletą aplinkybių. Pirma, kad net ir nustojus eiti vadovo pareigas būtent atsakovo žinioje buvo įmonės dokumentai. Antra, aktu buvo perduoti dokumentai nuo 2014 metų, kas paneigia atsakovo argumentus apie tai, kad jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai tapus vadovu. Trečia, kad administratoriui nebuvo perduota kasos knyga, t. y. dokumentas, kuriame turi atsispindėti piniginių lėšų operacijos nurodant kasos operacijų atlikimo datą ir tos darbo dienos pradžioje įmonės kasoje esantį pinigų likutį, kasos pajamų ir išlaidų orderių numerius, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendrą per dieną gautų ir bendrą išmokėtų pinigų sumą ir pinigų likutį kasoje baigiantis darbo dienai. Atsakovas neteigė nemokumo administratoriui perdavęs kokį nors įmonės turtą.

15.       Konstatuotina, kad pareiga perduoti bendrovės visą turtą pagal balansą nebuvo įvykdyta, kas sudaro pagrindą atsakovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, pasireiškusius aukščiau aptartų įstatymo nuostatų pažeidimu. Atsakovo teiginiai, kad apskaitą įmonėje tvarkė samdyti specialistai, nepaneigia jo civilinės atsakomybės. Tuo atveju, jeigu atsakovas laiko, kad minimi apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti, neapskaityti ar netinkamai tvarkomi ir kt. dėl juos tvarkiusių asmenų kaltės, jis gali pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise ir kelti klausimą dėl nuostolių atlyginimo. Vertinant atsakovo teiginius, kad dėl sveikatos būklės jam buvo sudėtinga suprasti, jog įmonėje trūksta dokumentų, kad jam neperduotas turtas ir, kad jį apgavo buvęs direktorius, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal atsakovo pateiktą pažymą jam diagnozuotas dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (el. b. 2, t., b. l. 156), kad atsakovas, nepaisant jo nurodomų sveikatos sutrikimų, šiuo metu eina dviejų juridinių asmenų vadovo pareigas (šią aplinkybę atsakovas pripažino 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu, CPK 187 straipsnis), kad atsakovas buvo ne tik įmonės vadovas, bet ir akcininkas. Taigi atsakovui, jo nurodomi, sveikatos sutrikimai šiuo metu netrukdo eiti juridinio asmens vadovo pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad tie patys sutrikimai sutrukdė jam pilnai suvokti situaciją ir tinkamai vykdyti iš įstatymų kylančias įmonės vadovo pareigas tuomet, kai jis buvo BUAB „Shagi 12“ vadovas. Kartu pažymint, kad pats diagnozuoto sutrikimo pobūdis nesuponuoja kitokio vertinimo.

16.       Nustačius, kad valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

17.       Ieškovė nurodo, kad pagal 2018 metų balansą, įmonės apskaityto turto vertė yra 143 307 Eur, tame tarpe ir transporto priemonė M. B., kurios vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo 975 Eur, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti nuostolius apskaityto ir neperduoto turto vertei – 143 307 Eur.

18.       Taigi ieškovė prašo priteisti tiesioginius nuostolius – turtinį praradimą ir jį grindžia paskutiniais finansinės atskaitomybės dokumentais. Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

19.       Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovui teko pareiga pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį. Atsakovas į bylą pateikė dalį sintetinių sąskaitų (el. b. 1 t., b. l. 88-118), tačiau pateikti duomenys yra fragmentiški ir pagal juos nėra galimybės nustatyti bankroto bylos iškėlimo metu buvusio įmonės turto kiekį ir sudėtį. Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė preliminarų balansą už 2019 m. (el. b. 2, t. b. l. 1-2). Nors ant balanso nurodoma ataskaitos nudarymo data – 2019 m. lapkričio 18 d., tačiau šį balansą atsakovas sudarė jau nagrinėjant šią bylą. Vertinant kiek šis pateiktas balansas už 2019 metus atspindi realią buvusią įmonės turtinę padėtį teismas atsižvelgia į tai, kad pirma, atsakovas šį balansą parengė po to, kai jau buvo atidavęs, jo teigimu, visus įmonės dokumentus nemokumo administratoriui. Taigi itin abejotina, kad neturint pirminių buhalterinių dokumentų įmanoma parengti faktinę padėtį atsispindintį balansą. Antra, sulyginus 2018 m. ir atsakovo parengto 2019 m. balanso duomenis matyti itin ženklūs pokyčiai įmonės turto sudėtyje. 2018 m. balanso duomenimis didžiąją dalį įmonei priklausančio turto sudarė atsargos (137 271 Eur), pagal 2019 m. balanso duomenis įmonė atsargų visai neturėjo, visą turtą – 71 870 Eur (išskyrus 2 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti kas lėmė tokius ženklius pokyčius įmonės turto sudėtyje. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, spręsdamas kokios vertės buvo įmonės turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, nesivadovauja atsakovo pateiktu balansu už 2019 m.

20.       Iš į bylą pateiktos U. valstybinės muitinės tarnybos informacijos nustatyta, kad transporto priemonė M. B., valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 29 d. įvažiavo į U. teritoriją (el. b., 2 t., 42-48). Duomenų, kad ši transporto priemonė būtų grįžusi į Lietuvos teritoriją byloje nėra. Žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinio reikalavimo dalis dėl šios transporto priemonės neperdavimo negali būti tenkinama, nes atsakovas pagrindė, kad šios transporto priemonės neturėjo ir atitinkamai jam negali kilti atsakomybė dėl jos neperdavimo. Ieškovė šios transporto priemonės vertę grindė VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos šios transporto priemonės vertė 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo – 975 Eur. Ginčo dėl vertės byloje nėra. Dėl ko, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, šios transporto priemonės vertė minusuotina iš įmonės balanse apskaityto turto masės.

21.       Byloje yra pateikta 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45) FR1042-4264 (el. b., 1 t., b. l. 73-79). Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė neparduotų prekių – 40 naudotų automobilių, kurių faktiškai neturėjo. Įmonė operatyvaus patikrinimo metu Mokesčių inspekcijai pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformino šių automobilių pardavimą. Pagal sąskaitas bendra šių transporto priemonių pardavimo kaina – 40 170 Eur. Ieškovė į bylą pateikė dvi transporto priemonių pardavimo sutartis (dėl dviejų automobilių) bei PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintas likusių automobilių pardavimas ir VšĮ „Emprekis“ duomenis (el. b., 2 t., b. l. 69-111), kuriais grindė savo poziciją, jog transporto priemonės buvo perleistos už ženkliai mažesnę kainą ir galimai fiktyviai, kadangi nėra nei transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, o pačios sąskaitos nepasirašytos. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas pažymi, kad byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovas neperdavė įmonės bankroto bylos iškėlimo metu turėto įmonės turto (ar turto ekvivalento). Šioje byloje reikalavimas nebuvo grindžiamas tuo, kad atsakovas turtą perleido už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą ar, kad buvo sudaryti fiktyvūs turto perleidimo sandoriai tokiu būdu padarant žalą įmonei. Dėl šios priežasties reikalavimas dėl žalos atlyginimo dalyje, kurioje žalą sudaro šiame punkte aptariamos transporto priemonės (jų vertė), negali būti tenkinamas. Dėl ko sprendžiant dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio šių transporto priemonės vertės bendrai 40 170 Eur sumai minusuotinos iš įmonės balanse apskaityto turto masės. Teismas pažymi, kad tai nereiškia, kad ieškovė apskritai neturi teisės į šios žalos atlyginimą. Ieškovė siekdama, kad jai būtų atlyginta žala, kylanti iš buvusio vadovo veiksmų disponuojant šiomis transporto priemonėmis, turi teisę reikšti reikalavimą dėl jos atlyginimo įrodinėdama atitinkamus pagrindus.

22.       Kadangi iš byloje esančių finansinių dokumentų turinio nustatyta, kad įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo apskaityto turto už 143 307 Eur, o atsakovas įrodė, kad bankroto bylos iškėlimo dienai įmonėje nebuvo transporto priemonių bendrai 41 145 Eur sumai (40 170 Eur + 975 Eur), bendrovei buvo padaryta žala dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, neperdavimo 102 162 Eur (143 307 – 41 145) sumai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 102 162 Eur žalos.

23.       Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (102 162 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Bendrąsias bylinėjimosi  išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1742 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto nuo priteistos sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą (el. b. 2 t., b. l. 169 – 172). Atsakovas byloje patyrė 1 050 Eur atstovavimo išlaidų (2023-05-09 DOK-12250, 2023-10-03 DOK-24257, 2023-10-31 DOK-26743). Ieškovės reikalavimų patenkinta 71 procentas. Taikant įstatyme nustatytą proporciją, ieškovei iš atsakovo priteisiama 859 Eur išlaidų (1 210 x 71 /100), o atsakovui iš ieškovės 305 Eur (1 050 x 29 / 100) (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Shagi 12“, juridinio asmens kodas 303021052, iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102 162 Eur (vieną šimtą du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (102 162 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 859 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Shagi 12“, juridinio asmens kodas 303021052, 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 742 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja Anita Sereikienė