Civilinė byla Nr. 2-1660-178/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00957-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 127.1; 127.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“ direktoriaus D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Salvus Baltija“, civilinėje byloje Nr. B2-4776-258/2015, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Prosfera“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė iškelti UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo bylą.
Ieškovas UAB „Salvus Baltija“ direktorius D. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Salvus Baltija“. Nurodė, kad 2007-2008 m. pasaulinė krizė ir ekonomikos nuosmukis, ypač statybų sektoriuje, kuriame veiklą vykdo UAB „Salvus Baltija“, turėjo įtakos įmonės veiklai. Pakilimo laikais atsakovas vykdė daug projektų, tačiau nėra visiškai atsiskaityta už valstybės skelbtuose konkursuose laimėtus ir įvykdytus projektus, privatūs investuotojai irgi „laukimo“ būsenoje. Nuo krizės pradžios užsakovai stipriai sumažino savo projektines sąmatas darbams, stringa atsiskaitymai už atliktus darbus, dėl ko trūksta apyvartinių lėšų. Įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, nes negali laiku atsiskaityti su tiekėjais. Susitarti su visais kreditoriais dėl mokėjimo terminų išdėstymo per ilgesnį laikotarpį arba dėl jų nesikreipimo į teismus dėl skolų priteisimo bei vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių ir turto arešto taikymų, kurie apsunkina įmonės veiklą, sunkiai įmanoma, todėl įmonei reikalinga Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) teikiama apsauga kreditorinių reikalavimų tenkinimo laikotarpio išdėstymui. Ieškovas nurodo, kad vyksta teisminis ginčas su UAB „Inovus“ dėl 36 341,43 Eur skolos priteisimo, dėl to negautos įplaukos apsunkina įmonės kasdieninę veiklą. UAB „Salvus Baltija“ vykdo daug projektų, iki 2015 m. pabaigos planuoja gauti 2,25 mln. pajamų, dalyvauja konkursuose ir tikisi gauti daugiau užsakymų. Todėl įmonei būtina kreditorių pagalba, kad ji galėtų tęsti veiklą, vykdyti projektus ir atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Salvus Baltija“ atitinka visas ĮRĮ įtvirtintas sąlygas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Salvus Baltija“ bei netenkino trečiojo asmens UAB „Prosfera“ prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad iš restruktūrizavimo plano metmenų (toliau – Metmenys) matyti, kad UAB „Salvus Baltija“ planuoja ateityje gauti pajamas iš pagrindinės įmonės veiklos, kuri ir lėmė sunkią įmonės finansinę padėtį. Nors Metmenyse nurodoma, jog šiuo metu UAB „Salvus Baltija“ vykdo rangos sutartį Nr. SALV-05-02 (2 255 329,29 Eur vertės), tačiau ši sutartis pasibaigė 2015 m. kovo 2 d. (7.1 punktas). Ieškovas nepateikė duomenų apie likusios neapmokėtos sutarties 1 971 529,85 Eur sumos gavimą (grafiką, išieškojimą ar pan.), todėl teismui kilo abejonių dėl šių lėšų gavimo ateityje. Taip pat kilo abejonių ir dėl pareiškime nurodytos 36 341,43 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Inovus“, nes teismų informacinės sistemos duomenimis pastarajai bendrovei iškelta bankroto byla. Metmenų 7.2 punkte nurodoma, jog UAB „Salvus Baltija“ dalyvauja konkurse, kurio vertė 1 144 325,22 Eur, taip pat pateikė pasiūlymą fiziniam asmeniui dėl individualaus namo statybos 442 421 Eur sumai. Tačiau vien tik dalyvavimas konkurse ar pasiūlymo fiziniam asmeniui pateikimas, nesant konkretaus rezultato (sutarčių sudarymo ir pan.), nepatvirtina šių sumų gavimo realumą ateityje. Todėl, teismo vertinimu, Metmenyse nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, siekiant atkurti įmonės veiklą, yra nerealus.
Teismo nuomone, abejonių dėl UAB „Salvus Baltija“ veiklos atkūrimo restruktūrizavimo instituto pagalba kelia ir kitos aplinkybės. Juridinių asmenų registro ir ieškovo pateikti aktualūs įmonės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad įmonė 2009 m. turėjo 273 953,89 Eur turto, gavo 241,25 Eur pelno, bet turėjo 198 748,84 Eur įsipareigojimų kreditoriams, 2010 m. turto – 332 955,28 Eur, pelno – 44 992,47 Eur ir 196 219,59 Eur skolų, 2011 m. turto – 441 500,23 Eur, pelno – 82 269,75 Eur ir 272 486,39 Eur skolų, 2012 m. turto – 719 291,01 Eur, pelno – 80 040,84 Eur ir 344 843,32 Eur skolų, 2013 m. turto – 654 193,12 Eur, pelno – 33 635,02 Eur ir 314 829,99 Eur skolų, 2014 m. turto – 335 939 Eur, patyrė 188 526 Eur nuostolį ir turėjo 250 811 Eur skolų, 2015 m. kovo 27 d. duomenimis turėjo 348 661 Eur turto, gavo 31 926 Eur pelno ir turėjo 250 937 Eur skolų. Teismas nurodo, kad nors beveik kiekvienais metais (išskyrus 2014 m.) atsakovas deklaruodavo įmonės pelningumą, tačiau jos skolos beveik kiekvienais metais (išskyrus 2012-2013 m.) viršijo pusę įmonės turėto turto, o nuo 2012 m. turtas sumažėjo dvigubai. Todėl įsiskolinimus kreditoriams lėmė ne visuotinai žinomos pasaulinės ekonominės krizės padariniai, o kitos priežastys, nes atsakovo finansiniai sunkumai iš esmės yra nuolatinio pobūdžio. Iš Metmenų taip pat matyti, jog įmonės darbuotojų skaičius nuo 37, kuris buvo 2013 m. vasario 1 d., iki 2015 m. kovo 27 d. sumažėjo iki 12; visas turimas turtas, kurio vertė 22 131 Eur, yra naudojamas įmonės veikloje ir parduoti jo ar įsigyti naują neplanuojama; kredito įstaigos atsisakė išduoti įmonei kreditus. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į aktualiausiame įmonės balanse nurodytas turimas pinigines lėšas ir jų ekvivalentus (1352 Eur), teismas sprendė, kad ilgalaikio įmonės mokumo atstatymo ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo galimybės yra nerealios, o Metmenyse numatytos priemonės negali atkurti normalią įmonės veiklą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Salvus Baltija“ ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad nuo 2014 m. iki šiol įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nors atsakovas deklaruoja, kad per einamuosius metus iki kovo 27 d. gavo 31 926 Eur pelno (prieš apmokestinimą), tačiau vieno ketvirčio duomenys neįrodo, jog įmonės pelnas nepasikeis per likusius trejus ketvirčius. 2015 m. kovo 27 d. duomenimis įmonės turtą sudaro ilgalaikis turtas 22 131 Eur sumai ir trumpalaikis turtas 326 530 Eur sumai, iš kurio net 325 178 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Tačiau šių gautinų sumų atsiradimo ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Viešų registrų duomenimis nenustatyta, jog atsakovo vardu būtų registruotas nekilnojamasis turtas, įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 26 575,23 Eur, pas antstolius yra 7 vykdomosios bylos dėl bendros 60 961,02 Eur sumos arešto ir/ar skolos išieškojimo priverstine tvarka. Taigi, atsakovo turimo ilgalaikio materialiojo turto nepakanka esamiems pradelstiems kreditoriniams įsiskolinimams padengti, įmonės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Todėl teismas, kompleksiškai įvertinęs įmonės finansinę padėtį, sprendė, jog iš esmės UAB „Salvus Baltija“ atitinka nemokios įmonės statusą, kas sudaro pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Salvus Baltija“ ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu.
Trečiasis asmuo UAB „Prosfera“ prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau iš ieškovo procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis siekia, jog jo vadovaujama UAB „Salvus Baltija“ tęstų savo veiklą, o neteisingas aplinkybių vertinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Byloje nepakanka duomenų, jog ieškovas savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, todėl teismas prašymą skirti baudą netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Salvus Baltija“ direktorius D. K. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti atsakovui UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas neteisingai ir subjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė nei į verslo, nei į UAB „Salvus Baltija“ vykdomos pagrindinės veiklos (statybos ranga) specifiką.
- Nepagrįsta teismo išvada, kad Metmenyse nurodytas preliminarus įmonės verslo planas yra nerealus. Ši teismo išvada prieštarauja elementariai verslo logikai. Verslas visada yra susijęs su rizika, kuri yra pagrįsta egzistuojančiais laisvos rinkos dėsniais. Net sutarčių sudarymas ir jų vykdymas dar negarantuoja pelno gavimo ateityje, nes tai priklauso nuo daugelio įvairių objektyvių ir subjektyvių faktorių. Todėl normalu ir pagrįsta, kad Metmenys turi tam tikrą reliatyvumo ir tikėtinumo elementą. Be to, Metmenys iš esmės yra tik įmonės verslo plano projektas. Byloje nesant įrodymų, paneigiančių įmonės preliminarų verslo planą bei jo skaičiavimus, teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso normas.
- UAB „Salvus Baltija“ dalyvauja rinkoje, teikia pasiūlymus, dalyvauja konkursuose, ieško užsakymų ir tikisi ateityje uždirbti pajamų, tęsti veiklą, mokėti einamąsias įmokas bei atsiskaityti su kreditoriais.
- Teismas nurodė, kad abejonių dėl UAB „Salvus Baltija“ veiklos atkūrimo restruktūrizavimo instituto pagalba kelia ir kitos aplinkybės, tačiau teismo nutartis negali būti grindžiama abejonėmis. Teismo išvada dėl UAB „Salvus Baltija“ nemokumo yra nemotyvuota, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, paremta tik prielaidomis ir abejonėmis.
- Nors teismas nurodo, kad įsiskolinimus kreditoriams lėmė ne visuotinai žinomos pasaulinės ekonominės krizės padariniai, o kitos priežastys, tačiau kokios tos „kitos priežastys“ teismas nenurodo ir byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas. Byla nutrauktina.
Restruktūrizavimo proceso – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ 4 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Tuo tarpu ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje reglamentuoti atvejai, kada teismas atsisako kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2754/2013; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1986/2014).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo finansiniai sunkumai iš esmės yra nuolatinio pobūdžio; jo finansinė padėtis atitinka nemokumo sąvoką; ilgalaikio įmonės mokumo atstatymo ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo galimybės yra nerealios, o Metmenyse numatytos priemonės negali atkurti normalios įmonės veiklos. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu. Taigi, teismas sprendė tiek dėl to, ar pagal bylos duomenis atsakovas gali būti laikomas mokia įmone, turinčia tik laikinų finansinių sunkumų, tiek dėl atsakovo Metmenyse numatytų restruktūrizavimo priemonių realumo.
Pažymėtina, kad apelianto restruktūrizavimo byla inicijuojama jau antrą kartą. Apeliantas jau buvo kreipęsis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Salvus Baltija“ iškėlimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2930-340/2015) jo pareiškimas netenkintas, minėta nutartis buvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo bei 2015 m. kovo 26 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje tarp tų pačių šalių kaip ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2930-340/2015 sprendžiamas ginčas dėl to paties dalyko, t. y. apelianto restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Toje byloje teismai sprendė, kad UAB „Salvus Baltija“ atitinka nemokios įmonės statusą, taip pat konstatavo, jog pagal pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti įmonės normalios veiklos.
ĮRĮ nuostatos nedraudžia, esant poreikiui bei ĮRĮ numatytoms sąlygoms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau tokiu atveju ieškovui kyla pareiga įrodyti naujų, anksčiau nagrinėjant tokio pobūdžio pareiškimą nebuvusių esminių aplinkybių, patvirtinančių restruktūrizavimo proceso taikymo pagrindą (t. y. pagrįsti naują ieškinio pagrindą). Priešingu atveju, pakeitus tik neesminius duomenis apie įmonę (o jie gali pasikeisti per santykinai trumpą laiką, pavyzdžiui, balanso duomenys), restruktūrizavimo plano metmenų detales, būtų sudarytos galimybės neribotą kartų inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą inter alia ir turint tikslą išvengti bankroto bylos iškėlimo nemokioms įmonėms. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, inicijuojant restruktūrizavimo procesą, būtina vadovautis bendruoju teisės principu – sąžiningumu, įpareigojančiu civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinti savo teises rūpestingai, teisingai, atsižvelgiant į teisėtus bei pagrįstus kitų asmenų interesus (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2 d.). Neabejotinai galioja ir draudimas piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai; be to, teismas turi pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali netgi atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Kaip minėta, šalių ir ginčo dalyko tapatumas yra akivaizdus. Vertinant ieškinio (pareiškimo) pagrindo (ne)tapatumą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2015).
Šioje byloje apeliantas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, tik pridėjo dokumentus su formaliai pakeistais (pasikeitusiais) kai kuriais duomenimis. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog naujas įmonės balansas buvo parengtas jau sekančią dieną po apeliacinės instancijos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties minėtoje civilinėje byloje Nr. B2-2930-340/2015 priėmimo (b.l. 19). Natūralu, kad praėjus tam tikram laikui keičiasi įmonės balanso duomenys, tačiau šie pasikeitimai yra įtakoti ne esminių finansinių pokyčių, įvykusių bendrovėje po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo, bet nulemti įprastinės įmonės veiklos.
Į bylą pateikto 2015 m. kovo 27 d. sudaryto balanso duomenys patvirtina, kad įmonės turtas sudaro 348 661 Eur (ilgalaikis turtas 22 131 Eur, trumpalaikis turtas 326 530 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 250 937 Eur. Iš apelianto pateikto 2015 m. kovo 27 d. kreditorių sąrašo matyti, kad jų reikalavimai sudaro 250 936,78 Eur, iš jų kreditoriams, kuriems apmokėjimo terminai 2015 m. kovo 27 d. dar nebuvo suėję, - 95‘858,40 Eur, todėl spręstina, kad minėtai datai pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 155 351,38 Eur sumą (b.l. 40-45). Kaip jau anksčiau yra konstatavę teismai, apelianto turtą iš esmės sudaro tik turtas, kuriame didžiąją dalį sudaro gautinos sumos, kurių atgavimo realumas abejotinas. Tai nepakitę ir nagrinėjamoje byloje - pateiktame balanse šios sumos įmonės turte sudaro beveik 94 proc.
Reikšminga yra nustatyti ir tai, ar į bylą teikiami Metmenys gali būti pagrindu kitokioms nei anksčiau teismų padarytoms išvadoms. Nagrinėjamoje byloje pateikti Metmenys, palyginus juos su apeliacinės instancijos teismo išreikalautoje civilinėje byloje Nr. B2-2930-340/2015 teiktais restruktūrizavimo plano metmenimis, yra iš esmės analogiški: pagal preliminarų verslo planą nurodomos sutarties su UAB „Veikmės statyba“ reikšmingumas jau buvo vertintas ir toje byloje, kaip ir įmonės deklaracijos apie esamą/būsimą dalyvavimą konkursuose. Toje byloje teiktų metmenų įgyvendinimo galimybės, kaip minėta, buvo neigiamai įvertintos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (CPK 18 str.), todėl spręsti kitaip dėl šiuo metu teikiamų iš esmės tapačių Metmenų nėra jokio pagrindo.
Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto pareiškimo pagrindas yra tapatus civilinėje byloje Nr. B2-1652-730/2014 išnagrinėto pareiškimo pagrindui.
Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kaip minėta, yra pagrindas spręsti, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas tapatus pareiškimas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti šį pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o jį priėmęs ir nustatęs pareiškimų tapatumą, turėjo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – byla nutraukiama (CPK 293 str. 3 d., 302 str., 337 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –bylą nutraukti.
Teisėjas Alvydas Poškus