Civilinė byla Nr. e2-15744-987/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11181-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 2.6.39.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovo atstovui advokatui Egidijui Langiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“ dėl turtinės žalos subrogacijos pagrindu ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE, atstovaujamas Lietuvos filialo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.1. ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ 5 868,09 Eur dydžio turtinę žalą subrogacijos pagrindu, 363,66 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (el.b. dok. Nr. CBP-11156).

1.2. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nurodo 2021 m. vasario 25 d. įvykusį draudiminį įvykį, kuomet nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogo nukrito sniego lavina ir apgadino automobilį Volkswagen T-Roc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grant Thorton Baltic“ automobilį buvo apdraudęs laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. gegužės 8 d. pagal ieškovo 2020 m. balandžio 23 d. išduotą Transporto priemonių draudimo liudijimą Serija (duomenys neskelbtini). Apie įvykį buvo pranešta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris 2021 m. vasario 25 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino 2021 m. vasario 25 d. gavęs M. M. pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nukritus nuo pastato stogo sniegui, buvo apgadintas automobilis Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, pripažinęs įvykį draudiminiu, draudėjui sumokėjo 5 885,53 Eur draudimo išmoką, kurią paskaičiavo iš 5 985,53 Eur (be PVM) sumos pagal autoserviso išrašytą sąskaitą už automobilio remontą atėmęs 100,00 Eur išskaitą.

1.3. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 868,09 Eur sumą subrogacijos tvarka, kurią paskaičiavo iš 5 885,53 Eur draudimo išmokos sumos atėmęs 17,44 Eur (0,62 proc.) nusidėvėjimą medžiagoms. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę įrodinėja kaip namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus. Ieškovo teigimu, atsakovas atlieka visas su pastato prižiūrėjimu (įskaitant ir stogą) susijusias pareigas; todėl atsakovui tenka ir pareiga pastoviai valyti sniegą nuo pastato stogo; atsakovui to nepadarius, sniego lavina užkrito ant draudėjo automobilio ir jį sugadino. Šias aplinkybes ieškovas įvardina kaip netinkamą pastato administratoriaus pareigų atlikimą, patvirtinantį jo neatsargumą, nerūpestingumą ir neatidumą. Ieškovas pažymi, kad atsakovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, dėl ko atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas valydamas sniegą nuo stogo. Ieškovas teigia, kad atsakovas laiku nepašalinęs sniego nuo stogo pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

1.4. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2021 m. balandžio 23 d. (kuomet suėjo 15 dienų terminas po ieškovo 2021 m. balandžio 7 d. pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2022 m. gegužės 5 d. (kuomet ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu).

2.1. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Neris“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el.b. dok. Nr. DOK-94673).

2.2. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog automobilis stovėjo šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kad automobilis buvo apgadintas nuo stogo nukritusiu sniegu. Pažymima, kad policija į įvykio vietą nevyko ir pati įvykio nefiksavo.

2.3. Atsiliepime teigiama, kad byloje nėra įrodymų, jog sniegas nuo stogo galėjo nukristi dėl namo ar jo konstrukcijų trūkumų, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti griežtosios atsakomybės.

2.4. Atsakovas teigia, jog jis negalėjo numatyti būsimos žalos, tačiau jis kaip namo administratorius elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes namo butų ir kitų patalpų savininkams 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. vasario 4 d. išplatino pranešimus apie didelius šalčius, smarkų snygį, todėl namo butų ir kitų patalpų savininkams tenka pareiga (bei atsakomybė už jos nesilaikymą) saugoti savo turtą bei įspėti automobilio, kuriam padaryta žala, valdytoją (neturintį patalpų name). Laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 26 d. vyravo šilti orai, lauko temperatūra buvo virš nulio laipsnių, dėl ko atsakovas teigia negalėjęs numatyti, kad ant namo stogo susidarys sniego sankaupos ar varvekliai. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes, būdamas atsakingu, siuntė pranešimus apie galimą sniegą ir ledą bei reguliariai, kaip įmanoma greičiau, siekdavo pašalinti sniegą ar ledą nuo namo stogo, tai yra vykdė nuolatinį namo stebėjimą. Pažymi, kad administruoja daug bendro naudojimo objektų, o žiemą pranešimų dėl sniego valymo ir kaupimosi ant stogų sulaukia itin daug, todėl ne visais atvejais yra įmanoma fiziškai suspėti ar numatyti žalos atsiradimo rizikas.

2.5. Atsakovas mano, kad jam neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, nes tikėtina, kad sniegas krito ant šalia namo esančio šaligatvio, kur negali būti statomos transporto priemonės.

3. Atsakovas 2022 m. liepos 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymi, kad atsakovo žiniomis ant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dar 2019 m. buvo įrengti sniego gaudytuvai; atsakovas kelia prielaidą, kad automobilis draudiminio įvykio metu buvo pastatytas arti namo sienos, todėl būtent automobilio savininkas turi prisiimti sniego kritimo riziką (el.b. dok. Nr. DOK-125997).

4. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymi, kad nebuvo fiksuoti pavojingi meteorologiniai reiškiniai laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. vasario 25 d., išskyrus sausio 25-26 d., kuomet buvo fiksuotas smarkus snygis, dėl kurio padidėjo sniego dangos storis. Dėl šios aplinkybės atsakovas gyventojams išsiuntė pranešimus, o kadangi ant stogo buvo įrengti sniego gaudytuvai ir priešgaisrinė sienelė, poreikio valyti sniegą nebuvo. Pažymi, kad 2021 m. vasario 11-12 d. sniego storis galėjo siekti 35 cm, o vasario 25 d. vyraujant teigiamai temperatūrai tik 20 cm. Be to, automobilio savininkas, matydamas, kad ant stogo buvo galima aiškiai matyti sniego sankaupą, turėjo nepalikti automobilio prie namo. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 25 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad namo stogas yra jau su įrengtais sniego gaudytuvais bei rekomendavo įrengti apsauginę tvorelę su sniego užtvara 0,6 m aukščio, kuri vėliau buvo įrengta (el.b. dok. Nr. DOK-135947).

5.1. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. liepos 27 d. (nuotoliniu būdu), ieškovo atstovas advokatas Renaldas Baliūtis, žodžiu antrino ieškinyje išdėstytai pozicijai; papildomai pažymėjo, kad atsakovas bent kartą per mėnesį turėjo atlikti sniego valymą nuo stogo.

5.2. Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Egidijus Langys žodžiu antrino atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytai pozicijai; į ieškovo atstovo klausimą atsakė, kad vasario mėnesį buvo vykdytas tik stogo stebėjimas; sniegas nuo stogo nebuvo valytas.

6. Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl trijų aplinkybių. Pirma, ar žala automobiliui buvo padaryta dėl nukritusio nuo stogo sniego. Antra, ar namo administratorius gali būti laikomas pažeidusiu bendrąją rūpestingumo pareigą, dėl ko jam gali kilti civilinė atsakomybė dėl nuo namo stogo nukritusio sniego padarytos žalos automobiliui. Trečia, ar paties nukentėjusiojo veiksmai (automobilio pastatymas šalia namo, esant galimai sniego lavinai) neeliminuoja namo administratoriaus civilinės atsakomybės.

Dėl įrodymų pakankamumo išvadai padaryti, jog žala atsirado dėl nuo namo stogo nukritusio sniego

8. Teismas pažymi, kad atsakovui atsiliepime iškėlus prielaidą dėl įrodymų nepakankamumo faktinei aplinkybei - jog žala automobiliui atsirado dėl nuo namo stogo nukrutusio sniego – nustatyti, teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius minėtą aplinkybę.

9. Ieškovo atstovas 2022 m. rugpjūčio 2 d. į bylą pateikė iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato elektroniniu paštu persiųstas nuotraukas iš policijos komisariate turėtos medžiagos apie 2021 m. vasario 25 d. registruotą įvykį pagal M. M. pranešimą ((duomenys neskelbtini)) (el.b. dok. Nr. DOK-129954). Kaip matyti iš policijos komisariato persiųstų nuotraukų, įvykio vietoje užfiksuotas automobilis Volkswagen T-Roc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 11, Nr. 13). Į įvykio vietą darant nuotraukas buvo atvykusi policija, kurios automobilis, atidarytomis durelėmis, matosi už automobilio Volkswagen T-Roc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 13). Iš nuotraukose užfiksuotos automobilio stovėjimo vietos matyti, kad automobilis stovi iš dešinės pusės šalia vijokliais apaugusios ne namo sienos; automobilio priekis įstrižu kampu yra pastatytas priešais iš plytų sumūryto namo sieną; matosi pirmo aukšto siauras grotuotas langas; lango kairėje pusėje du lietvamzdžiai (nuotraukos Nr. 1, Nr. 11). Nufotografuotame automobilio stoge atsispindi greta automobilio esančio namo fragmentai: apvalus langas ir po juo esantis stačiakampis langas baltais rėmais, kurio viršutinė dalis padalinta į tris kvadratus, o apatinė į tris stačiakampius (nuotrauka Nr. 12). Nuotraukose visur matyti suledėjęs dideliais gabalais sniegas ant kelio dangos (nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 8, Nr. 11). Nuotraukose matyti stambių gabaritų automobilio stogo, kapoto sulankstymai, sudužęs priekinis stiklas; sniego likučiai užfiksuoti įstrigę į priekinio stiklo įdaužas; sniego ir vandens likučiai užfiksuoti ant paties priekinio stiklo, kapoto bei stogo (nuotraukos Nr. 1, 9, 10, Nr. 12, Nr. 13).

10. Tuo tarpu iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų nuotraukų, kuriomis jis identifikavo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šiltojo sezono metu, matyti, kad priešais namą yra vijokliais apaugusi siena; greta jos plytinis namas su apskritu langu ir po juo esančiu stačiakampiu langu baltais rėmais, kurio viršutinė dalis padalinta į tris kvadratus, o apatinė į tris stačiakampius; pats namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra plytinis, jo kairiajame krašte pirmame aukšte yra siauras langas; lango kairėje pusėje yra du lietvamzdžiai (el.b. dok. Nr. DOK-125997 priedas Nr. 1).

11. Teismas, palyginęs ieškovo atstovo pateiktose (iš policijos komisariato persiųstose) nuotraukose užfiksuotą draudiminio įvykio vietą su ieškovo atstovo pateiktose nuotraukose užfiksuotu namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), daro neabejotiną išvadą, kad draudiminis įvykis įvyko būtent automobiliui Volkswagen T-Roc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būnant pastatytam prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ši išvada daroma, nustačius, kad policijos komisariate turimose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta neabejotinai sutampa su atsakovo atstovo pateiktose nuotraukose užfiksuota namo bei kiemo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vizualizacija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis)..

12. Be to, teismas, įvertinęs nuotraukose užfiksuotą sniego konsistenciją (didelius sniego gabalus šalia automobilio, apledėjusį kelią, taip pat vandens likučius ant automobilio sulankstytų vietų) bei vizualų automobilio apgadinimų pobūdį (didelio gabarito sulankstymai automobilio išorėje ant stogo ir kapoto, priekinio stiklo įdaužose įstrigę ledo gabaliukai), daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad automobilis buvo apgadintas nukritus ant jo sniego lavinai nuo namo stogo) (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

13. Teismas pastarosios išvados priėjo, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pateikė papildomus įrodymus apie automobilio apgadinimus, užfiksuotus fotonuotraukose policijai atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas, iškėlęs prielaidą apie įrodymų nepakankamumą, nepateikė jokių įrodymų, prieštaraujančių ieškovo pozicijai, o tik iškėlė jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad automobilis buvo apgadintas kitoje vietoje ar/ir kitomis aplinkybėmis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

14. Teismas pažymi, kad atsakovas nekėlė prielaidos (bei atitinkamai tokiai prielaidai pagrįsti nepateikė įrodymų), kad automobilį apgadinusi sniego lavina nukrito nuo kito namo stogo, o ne nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo. 

15. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 8-14 punktus), teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilis Volkswagen T-Roc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas 2021 m. vasario 25 d., kuomet ant automobilio nuo namo stogo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nukrito sniego lavina (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl namo administratoriaus bendrosios rūpestingumo pareigos tinkamo įgyvendinimo

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus; namo administratorius turtą administruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

17. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.) (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) 3 punkte įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendro naudojimo objektus, į kurio turinį patenka ir administratoriaus pareiga užtikrinti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4.3 punktą, namo administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį, organizuoja namo techninę priežiūrą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą. Pagal Pavyzdinių nuostatų 7.1 punktą namo administratorius nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais.

18. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) (toliau - Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017).

19. Statybos techninės priežiūros reglamento STR 1.07.03:2017 III skyriaus „Pagrindinės sąvokos“ 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka, vadovaujantis kuria bendrojo naudojimo objektų valdytoju laikomas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus.

20. Statybos techninės priežiūros reglamento STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 18 punkte yra numatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai. 

21. Statybos techninės priežiūros reglamento STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84-85 punktuose įtvirtinta, daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

22. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 17-21 punktuose išvardintas teisės normas, daro išvadą, kad savivaldybės direktoriaus įsakymu paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų administratorius yra atsakingas už namo bendro naudojimo objektų (tarp kurių yra ir namo stogas) techninės priežiūros organizavimą, į kurią patenka ir pareiga periodiškai valyti susikaupusį sniegą nuo namo stogo. 

23. Nagrinėjamu atveju namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi savivaldybės sprendimu nuo 2003 m. yra paskirtas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Neris. Vadinasi, būtent atsakovui kaip namo administratoriui tenka pareiga ne tik periodiškai stebėti namo bendro naudojimo objektą – stogą, bet ir periodiškai nuo namo stogo valyti sniegą.

24. Teismas pažymi, kad (priešingai nei teigė atsakovas) aplinkybė, jog namo administratorius stebėjo namo stogą ir/ar matydamas susikaupusį sniegą įspėjo namo gyventojus saugotis nuošliaužų; aplinkybė, kad ant namo stogo buvo įrengti sniegogaudžiai ir priešgaisrinės sienelės; aplinkybė, kad namo administratorius vienu metu administruoja daug objektų, neeliminuoja namo administratoriui tenkančios pareigos periodiškai nuo namo stogo valyti sniegą.

25. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas nepateikė įrodymų, kad bent vieną kartą 2021 m. žiemos sezono metu būtų valęs sniegą nuo namo stogo. Teismo posėdžio metu, atsakovo atstovas į ieškovo atstovo klausimą, patvirtino, kad sniegas nuo stogo nebuvo nei karto valytas.

26. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nei karto nenuvalęs nuo namo stogo sniego pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą (į kurią patenka ir pareiga periodiškai valyti nuo namo stogo sniegą) ir tokiu būdu veikė neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

27. Kaip matyti iš atsakovo kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. Pažymos Nr. (5.58.-10)-B8-2292 (toliau – Pažyma) (el.b.l. dok. Nr. DOK-135947 priedas Nr. 1) laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 21 d. sniego dangos storis buvo nuo 30 iki 35 cm; laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 22 d. sniego dangos storis pradėjo sparčiai mažėti: 2021 m. vasario 22 d. buvo 26 cm, 2021 m. vasario 23 d. - 25 cm, 2021 m. vasario 24 d. - 24 cm, 2021 m. vasario 25 d. – 20 cm. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pavojingas meteorologinis reiškinys - smarkus snygis buvo užregistruotas naktį iš sausio 25 d. į 26 d. ir sausio 26 d.; smarki šlapio sniego apdraba stebėta sausio 9-12 d. ir sausio 27 d. Kaip matyti iš Pažymos vidutinė oro temperatūra laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 19 d. buvo žemiau 0 laipsnių (kai kuriomis dienomis vidutinė temperatūra siekė 10 laipsnių žemiau 0 laipsnių ir daugiau); tuo tarpu nuo 2021 m. vasario 20 d. pastebimas stiprus laipsniškas atšilimas, 2021 m. vasario 24 d. vidutinė temperatūra jau siekia virš 0 laipsnių, o vasario 2021 m. vasario 25 d. temperatūra buvo nuo 3,6 iki 12,4 laipsnių virš 0 laipsnių.

28. Teismas, įvertinęs Pažymos duomenis apie hidrometeorologines sąlygas, daro išvadą, kad atsakovas kaip namo administratorius vykdydamas apdairiai ir rūpestingai namo bendro naudojimo objektų techninę stebėseną, turėjo atkreipti dėmesį, jog nuo 2021 m. vasario 20 d. oro temperatūra pradėjo šilti, o sniego storis smarkiai mažėti, kas reiškia, kad pradėjus tirpti sniegui ir ledėti, atitinkamai gali pradėti formuotis sniego nuošliaužos (lavinos). Vadinasi, laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 25 d. (kuomet įvyko ginčo draudiminis įvykis, sniego lavinai nukritus nuo namo stogo) namo administratorius turėjo pakankamai laiko (5 dienas) imtis veiksmų, susijusių su sniego valymu nuo stogo.

29. Teismas pažymi, kad Pažymoje nebuvo įvardinta, jog 2021 m. vasario 25 d. ar panašiu metu buvo nustatytos neįprastos gamtinės sąlygos (smarkus snygis, pūga, apšalas, šaltis, lijundra ir pan.), kas galėtų būti vertinama kaip aplinkybės, atleidžiančios atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 2 dalies pagrindu.

30. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 27-29 punktus), teismas sprendžia, kad (priešingai nei teigia atsakovas) jokios neįprastos gamtinės sąlygos, galinčios eliminuoti priežastinį ryšį tarp padarinių (sniego lavinai nukritus nuo namo stogo) ir atsakovo neteisėto neveikimo (nenuvalius nuo stogo sniego) 2021 m. vasario 25 d. draudiminio įvykio metu neegzistavo. 

31. Teismas atskirai nepasisako dėl atsakovo atsiliepimo kontrargumentų, jog jam neturi būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė, pagrįstumo, nes ieškovas, kuris formuluoja ginčo nagrinėjimo ribas, tokios prielaidos ieškinio faktiniame pagrinde nekėlė.   

Dėl nukentėjusiojo veiksmų kaip pagrindo namo administratoriaus civilinei atsakomybei netaikyti egzistavimo

32. CK 6.253 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet asmeniui gali būti netaikoma civilinė atsakomybė. Kaip vienas iš tokių atvejų įvardintas nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju draudiminis įvykis įvyko namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Iš ieškovo pateiktų iš policijos komisariato persiųstų draudiminio įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų (el.b. dok. Nr. DOK-129954) visur ant kelio matyti sniego danga; jokių skiriamųjų ženklų dėl draudimo įvažiuoti į kiemą ar/ir stovėti šalia namo nuotraukose neužfiksuota; šaligatvis nuotraukose taip pat niekur nesimato. Kaip matyti iš pasirinktų automobilio nuotraukų darymo kampų ir atstumų, automobilis nebuvo priparkuotas prie pat namo, esančio adresu Šeimyniškių g. 14, Vilniuje, sienos. Tuo tarpu iš atsakovo pateiktų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo nuotraukų šiltojo sezono metu (el.b. dok. Nr. DOK-125997 priedas Nr. 1) matyti, kad šalia namo yra siauras (minimalus) šaligatvis.

34. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina (priešingai nei teigia atsakovas), jog automobilis draudiminio įvykio metu nestovėjo ant šaligatvio, kuris yra prie pat namo sienos (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Iš ieškovo pateiktų iš policijos komisariato persiųstų draudiminio įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų (el.b. dok. Nr. DOK-129954) taip pat matyti, kad automobilis nėra priparkuotas po namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogu ar prie pat šio namo sienos. Nuotraukose nematyti atitvarų ar/ir įspėjamųjų ženklų dėl galimo sniego kritimo nuo stogo ir būtinybės laikytis konkretaus atstumo. Be to, namo administratorius (gerokai anksčiau nei įvyko draudiminis įvykis) 2021 m. sausio 26 d. siųstuose 2 pranešimuose namo gyventojams siūlė nestovėti po namo stogu; jokio draudimo parkuoti mašinas kieme ar tam tikroje jo dalyje nebuvo (el.b. dok. Nr. DOK-94673 priedas Nr. 1).

36. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 32-35 punktus), teismas atmeta kaip neįrodytą atsakovo iškeltą prielaidą dėl civilinės atsakomybės netaikymo namo administratoriui, nustačius paties nukentėjusiojo kaltus veiksmus (automobilio parkavimą neleistinai arti namo ar/ir ant šaligatvio).

37. Teismas pažymi, kad atsakovo iškelta prielaida, jog automobilio savininkas turėjo apžiūrėti stogą ir pamatęs sniego sankaupą nestatyti šalia namo automobilio, tik dar kartą patvirtina teismo prieitą išvadą (plačiau žr. teismo sprendimo 16-26 punktus), kad pats atsakovas nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, tai yra nenuvalė matomos sniego sankaupos nuo stogo, ką privalėjo daryti periodiškai. 

Dėl byloje kilusio ginčo (dėl namo administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo) galutinės baigties

38. Teismui nustačius, kad atsakovas kaip namo administratorius, paskirtas savivaldybės sprendimu, pažeidė jam įstatymo priskirtą pareigą valyti nuo sniego stogą, pastarajam kyla civilinė atsakomybė atlyginti draudikui subrogacijos pagrindu kilusią turtinę žalą (dėl draudimo išmokos išmokėjimo) už automobiliui padarytą žalą nuo namo stogo nukritus sniegui (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1-2 dalys).

39. Ieškovas 5 868,09 Eur turtinę žalą grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Moller auto“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje yra detalizuoti automobilio remonto darbai, nurodyta galutinė kaina 5 985,53 Eur be PVM (el.b. dok. Nr. CBP-11156 priedas Nr. 5), bei ieškovo atliktu 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimu uždarajai akcinei bendrovei „Moller auto“, mokėjimu pervesta suma 5 885,53 Eur (el.b. dok. Nr. CBP-11156 priedas Nr. 8).

40. Esant nustatytai atsakovo civilinei atsakomybei bei nesant byloje ginčo dėl padarytos žalos dydžio automobiliui, ieškovui iš atsakovo priteisiama reikalaujama 5 868,09 Eur dydžio turtinė žala, patirta dėl draudimo išmokos išmokėjimo subrogacijos pagrindu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis,  6.1015 straipsnio 1-2 dalys).

41. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1-2 dalimis, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovui pažeidus piniginę prievolę laiku atlyginti ieškovui patirtą turtinę žalą, atsakovui kyla civilinė atsakomybė mokėti įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 23 d. (kuomet baigėsi ieškovo nustatytas 15 dienų terminas pagal pareikalavimą atlyginti turtinę žalą) iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) (el.b. dok. Nr. CBP-11156 priedas Nr. 9).

43. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 41-42 punktus), ieškovui iš atsakovo iš viso už 377 pradelstas atsiskaityti dienas priteisiamos 363,66 Eur (5 868,09 Eur x 6 proc./365 dienų x 377 dienų) dydžio įstatyminės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1-2 dalys).

44. Tenkinus ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už bendrą priteistą 6 231,75 Eur (5 868,09 Eur + 363,66 Eur) sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

45. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 140,00 Eur žyminis mokestis ir 360,00 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

46. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 8,96 Eur teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ (į. k. 121483222) 5 868,09 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 9 ct) turtinę žalą subrogacijos pagrindu, 363,66 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 66 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 231,75 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio bei 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ (į. k. 121483222) 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Rūta Poniškaitytė-Liatukė