Administracinė byla Nr. eA-2103-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02855-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Milda Vainienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo ir pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja S. P. kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. Nr. PNSSP-00-191119-00050 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėja taip pat prašė teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl Inspekcijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-191119-00050 įvykdymo termino pratęsimo pateikti.
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją nugriauti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. gegužės 19 d. Šis terminas Inspekcijos buvo pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į tai, jog šalyje buvo paskelbtas karantinas, turėjo širdies operaciją, iki 2020 m. sausio 30 d. gydėsi Lenkijoje, dėl savo amžiaus ir dėl sveikatos būklės priskiriama rizikos grupei, per karantino laikotarpį liko be medicininės pagalbos, todėl negalėjo nei vykdyti Privalomąjį nurodymą, nei atlikti procedūrų savavališkų statybų įteisinimui. Terminas pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašė teismo praleistą terminą atnaujinti ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad neatnaujinus termino prašymui paduoti ir nepratęsus termino Privalomajam nurodymui įvykdyti bei tokiu būdu nespėjus įteisinti savavališkos statybos, pareiškėjai po nugriovimo teks iš naujo statyti pagalbinio ūkio pastatą po visų procedūrų užbaigimo, kas prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. Pažymėjo, kad neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją norėdama sužinoti, ar yra galimybė įteisinti savavališką statybą, kur buvo paaiškinta, kad tokia galimybė yra. Statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduotas tuo atveju, jeigu pareiškėja parengs kaimo plėtros projektą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su prašymu nesutiko. Nurodė, kad Inspekcijos darbuotojas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliko patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą 2019 m. rugpjūčio 19 d. Nr. FAK-1754. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalies ir 14 straipsnio 1 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, nuostatomis, dėl savavališkos statybos darbų, t. y. dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento ir nustatyta tvarka parengto projekto, Žemės sklype pastatyto pagalbinio ūkio paskirties pastato (ilgis 11,85 m, plotis 7,15 m, aukštis 7,20 m), pareiškėjai 2019 m. lapkričio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191119-00047, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos Nr. PNSD-00-191119-00044 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191119-00050, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 19 d. nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, 2020 m. gegužės 19 d. Sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-200519-00022 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 19 d.
4. Inspekcijos nuomone, terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2020 m. rugpjūčio 19 d., pareiškėjos prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo teisme gautas tik 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytam ir Inspekcijos Sprendimu Nr. SDPN-00-200519-00022 pratęstam jo įvykdymo terminui, o įstatymas nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, pareiškėjos prašymas dėl termino prašymui pateikti atnaujinimo turi būti atmestinas, o priežastys, dėl kurių šis terminas praleistas, nenagrinėtinos. Pažymėjo, jog teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog teisės normos, reguliuoja termino pratęsimą, tačiau ne termino atnaujinimą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu patenkino pareiškėjos prašymą: atnaujino terminą prašymui dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir pratęsė įvykdymo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcijos Sprendimu Nr. SDPN-00-200519-00022 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam įvykdymo terminui.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai 2019 m. gruodžio 12 d. buvo atlikta širdies operacija, taikytas gydymas iki 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną. Nustatyta, kad pareiškėja į savo advokatę dėl teisinės pagalbos kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 19 d., o 2020 m. rugpjūčio 20 d. jai pateikė dokumentus, ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundą teismui.
8. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos sunkią sveikatos būklę, aplinkybes, susijusias su karantino paskelbimu bei, kad skundas teismui pateiktas praėjus tik 3 darbo dienoms nuo termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pabaigos, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, priėjo išvados, kad nežymus termino praleidimas šiuo atveju negali užkirsti kelio kreiptis dėl termino pratęsimo, todėl teismas atnaujino terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo paduoti dėl svarbių priežasčių.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytas aplinkybes dėl ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymo. Teismas laikėsi pozicijos, kad egzistuoja faktinis pagrindas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.
10. Teismas pareiškėjos prašyme nurodytas priežastis dėl sunkios sveikatos būklės, paskelbto karantino, pripažino priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei pareiškėja negali daryti įtakos. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai įrodo, jog pareiškėja aktyviai siekė atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, todėl pareiškėjos prašymą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo tenkino.
III.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
12. Inspekcija, cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, nurodo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Paaiškino, jog asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą kreiptasi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Pažymi, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teismui pakanka konstatuoti šio termino pratęsimo praleidimo faktą, praleistų dienų skaičius ar laikotarpis nėra svarbus, teismas neturi pagrindo jo vertinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė nukrypimo nuo aiškiai teismų praktikoje suformuotų taisyklių, todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime vertino praleidimo priežastis, kurių pagrindu atnaujino terminą prašymui pateikti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad net ir vertinant kreipimosi į teismą termino praleidimo aplinkybes, kurias nurodo pareiškėja ir teismas, susijusias su jos sveikatos būkle ir Lietuvoje įvestu karantinu dėl COVID-19, jos be pagrindo pripažintos svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis kreiptis į teismą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo nepasibaigus jo terminui. Pastebi tai, kad Privalomuoju nurodymu Pareiškėja savavališkos statybos padarinius buvo įpareigota pašalinti per 6 mėnesius nuo jo surašymo dienos. Pareiškėja, dėl 2019-12-12 atliktos širdies operacijos iki 2020-01-30 gydėsi Lenkijoje. Karantinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas nuo 2020-03-16 ir tęsėsi iki 2020-06-16. Į Inspekciją pateikdama Prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą Pareiškėja kreipėsi 2020-05-18. Todėl tos pačios priežastys, teismo pripažintos svarbiomis, galėjo sutrukdyti Pareiškėjai 2020-05-18 kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, tačiau nesutrukdė. Pareiškėja apie Inspekcijos sprendimu Nr. SDPN-00-200519-00022 nustatytą papildomą 3-ių mėnesių terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui buvo informuota. Matydama, kad per Inspekcijos pratęstą terminą nespės sutvarkyti dokumentų, privalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos (jei tokios reikėjo), ir nepasibaigus Privalomojo nurodymo vykdymo terminui dėl jo pratęsimo kreiptis į teismą, tačiau dėl nežinomų aplinkybių, to nepadarė.
14. Inspekcijos nuomone, teismo nurodytos aplinkybės: pareiškėjos sveikatos būklė, aplinkybės susijusios su karantinu, ir tai, kad terminas praleistas nežymiai, būtų aktualios, jeigu apskritai egzistuotų galimybė pratęsti pasibaigusį Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ar šį terminą atnaujinti, tačiau pasikartojo, kad termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė. Taigi, teismo vertintos ir nurodytos aplinkybės dėl ko pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą nesudarė prielaidos teismui, nukrypti nuo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymo ir šį terminą atnaujinti. Pareiškėja nenurodė, o ir teismas priimdamas skundžiamą sprendimą byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama suformuota teismų praktika ar kuriamos naujos teisės aiškinimo taisyklės. Teismas, priimdamas sprendimą dėl praleisto termino atnaujinimo, šio sprendimo teisiniais argumentais nepagrindė. Todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes, taip pat į tai, jog administracinė byla yra analogiška kitoms šiame skunde paminėtoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoms administracinėms byloms, kuriose buvo spręsti tapataus pobūdžio teisiniai klausimai, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą atnaujinti terminą prašymui Privalomojo nurodymo terminui pratęsti paduoti nesant nei teisiniam, nei faktiniam pagrindui, leidžiančiam teismui kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės LVAT praktikos dėl imperatyvaus draudimo atnaujinti pasibaigusį terminą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti naikintinas.
15. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
16. Pareiškėja, cituodama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. sausio 31 d. nutarimą, nurodė, kad jeigu neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
17. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, kuri reglamentuoja privalomojo nurodymo termino praleidimo pasekmes. Atsižvelgus į pareiškėjos sunkią sveikatos būklę, aplinkybes, susijusias su karantinu bei tai, kad skundas teismui pateiktas praėjus vos 3 darbo dienoms nuo termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pabaigos, taip pat remiantis bendraisiais teisės principais, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nežymus termino praleidimas šiuo atveju negali užkirsti kelio kreiptis dėl termino pratęsimo.
18. Pareiškėja nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, kad cituojamų bylų faktinės aplinkybės yra identiškos nagrinėjamai bylai. Pažymi, jog cituojamose administracinėse bylose savavališkos statybos buvo vykdomos valstybinėje žemėje, pareiškėjams į teismą kreipiantis praėjus ilgam laiko tarpui po privalomojo nurodymo termino pabaigos, nebuvo susiklosčiusios itin nepalankios aplinkybės, o tuo metu nebuvo karantino ir jo sukeliamų pasekmių visose srityse.
19. Pareiškėja nurodo, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatų, galiojusių iki 2014 m. sausio 1 d. ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų palyginimas sąlygoja išvadą, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitė savavališkos statybos padarinių šalinimo teisinis reglamentavimas. Inspekcija nebeturi prievolės dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreiptis į teismą, o privalomasis nurodymas iš karto gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjos nuomone, būtent toks teisinis reglamentavimas yra pagrindas kiekvienu konkrečiu atveju vertinti privalomojo nurodymo terminą kaip procesinį terminą kreipimuisi į teismą ir jį atnaujinti, o privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.
20. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodytos priežastys suvaržė galimybes savavališkos statybos įteisinimo procedūroms atlikti, ir yra laikomos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei pareiškėja negali daryti įtakos. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir šio įvykdymo termino pratęsimo.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino, nustatęs, kad nors pareiškėja į teismą ir kreipėsi jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tačiau šį terminą pareiškėja praleido nežymiai (3 darbo dienomis) ir dėl svarbių priežasčių, t. y. sunkios sveikatos būklės, paskirto gydymo Lenkijoje bei šalyje paskelbto karantino.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir šį terminą pratęsė, nors tokia galimybė nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nenumatyta.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad šiame įstatyme nėra įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių Privalomųjų nurodymų vykdymo terminų atnaujinimą.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
28. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
31. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliko patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) vietoje ir surašė 2019 m. rugpjūčio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1754. Vyriausiasis specialistas taip pat surašė 2019 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191119-00047 dėl savavališkos statybos darbų, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento ir nustatyta tvarka parengto projekto, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos ir Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 19 d. nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SDPN-00-200519-00022 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą, siekdama, kad būtų pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, kurio pareiškėja iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. nespėjo įvykdyti, iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.
32. Pareiškėja, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir termino atnaujinimo tokiam prašymui paduoti taip pat pateikė medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad pareiškėjai 2019 m. gruodžio 12 d. buvo atlikta širdies operacija, pareiškėja buvo gydoma iki 2020 m. sausio 30 d. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatytas faktines aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kaip buvo paminėta anksčiau, laikomasi vienareikšmiškos pozicijos šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą buvo kreiptasi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti patenkinamas. Remiantis aukščiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teismui pakanka konstatuoti šio termino pratęsimo praleidimo faktą, praleistų dienų skaičius ar laikotarpis neturi reikšmės ir teismas neturi pagrindo jo vertinti. Kaip jau paminėta, teismas, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose gali nukrypti tik ekstraordinariais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė nukrypimo nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių.
34. Be to, net jeigu teismas vertintų kreipimosi į teismą termino praleidimo aplinkybes, kurios susijusios su pareiškėjos sunkia sveikatos būkle bei gydymu užsienyje, šalyje įvestu karantinu, šios aplinkybės be pagrindo buvo pripažintos svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis kreiptis į teismą dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo pasibaigus jo terminui. Pažymėtina, jog Privalomuoju nurodymu pareiškėja savavališkos statybos padarinius buvo įpareigota pašalinti per 6 mėnesius nuo jo surašymo dienos. Nors iš pareiškėjos veiksmų sekos matyti, kad ji terminą praleido nežymiai, t. y. vos 3 darbo dienomis, tačiau pareiškėja iki tol turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl paminėto termino pratęsimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai širdies operacija buvo atlikta 2019 m. gruodžio 12 d., gydymas buvo paskirtas iki 2020 m. sausio 30 d., o pareiškėja nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. turėjo beveik 7 mėnesius kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Pareiškėja objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia jai laiku kreiptis į teismą nurodo ir šalyje paskelbtą karantiną, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra objektyvi priežastis, dėl kurios pareiškėja negalėjo laiku kreiptis į teismą, nes karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. ir tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d. O byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą į Inspekciją kreipėsi 2020 m. gegužės 18 d., vadinasi iki nustatyto termino pabaigos galėjo kreiptis ir į teismą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skunde nurodomas priežastis pripažino objektyviomis, nes kaip jau paminėta, šios priežastys ir aplinkybė, kad terminas praleistas nežymiai, būtų aktualios tik tuo atveju, jeigu egzistuotų galimybė atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti bei jį pratęsti. Taigi, teismo vertintos ir nurodytos aplinkybės nesudarė prielaidos teismui nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir šį terminą atnaujinti.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines ir teisines aplinkybes, nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Todėl pagal Priežiūros įstatymo paminėtas nuostatas ir administracinių teismų praktiką pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir tokio termino pratęsimo nagrinėjamu atveju negalėjo būti patenkintas.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas: pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos prašymas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos S. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė