Civilinė byla Nr. 3K-3-114/2011

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.3

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ratas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Ratas“ dėl 40 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – E. S..

 

Teisėjų kolegija

 

 

nustatė:

 

 

I. Ginčo esmė

 

Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė – tinkamo atsakovo pagal CK 6.264 straipsnį (samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės) subjektiškumo problema, t. y. atvejų, kada darbdavys atsako ir kada neatsako už apsaugos darbuotojo klientui padarytą žalą, atribojimas.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 40 tūkst. Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, dirbdamas atsakovo apsaugos darbuotoju, naktiniame klube „Paradox“ Klaipėdoje 2006 m. gruodžio 3 d. naktį trenkė jį įžeidusiam ieškovui į veidą kumščiu ir keliu, todėl nesunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą (sulaužė nosį ir padarė kitų lengvesnių sužalojimų). Baudžiamojo proceso tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, Valstybinei ligonių kasai iš 1574,60 Lt išlaidų, patirtų dėl ieškovo gydymo. Trečiojo asmens kaltės forma konstatuota tyčia. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, trečiajam asmeniui dvejus metus uždrausta naudotis specialiąja teise – užsiimti asmens ir turto apsauga, A. K. iš trečiojo asmens priteista 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 174,60 Lt kuro išlaidų; paskirstė kitas bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų nuosprendžiais nustatytų faktų dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, kaltės ir ieškovui padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dydžio nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Įvertinęs specialisto išvadą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, ieškovo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų. Teismas konstatavo, kad netiesioginės civilinės atsakomybės atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio, todėl jis turi būti nustatytas tarp trečiojo asmens veiksmų ir žalos vykdant darbo sutartį bei tarp atsakovo ir žalą padariusio asmens veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje konstatuotas priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, todėl papildomai jo įrodinėti nagrinėjamoje byloje nereikia. Teismas pripažino, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo, kaip darbdavio, veiksmų ir žalą padariusio trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, nes atsakovas elgėsi nerūpestingai. Teismas nurodė, kad atsakovo nerūpestingumą patvirtina tai, kad jis neturėjo aiškios apsaugos darbuotojų kontrolės sistemos, buvo tik darbuotojų savikontrole, o trečiasis asmuo į apsaugos darbuotojo pareigas priimtas nepatikrinus jo tinkamumo atlikti saugos funkcijas Asmens ir turto saugos įstatyme nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nebuvo išdavęs atsakovui licencijos užsiimti asmens ir turto sauga. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apsaugos darbuotoju dirbęs trečiasis asmuo atitiko visus specialiuosius reikalavimus, keliamus Asmens ir turto saugos įstatyme šias funkcijas atliekantiems fiziniams asmenims. Teismo vertinimu, atsakovas turi prisiimti riziką dėl trečiojo asmens veiksmų. Remdamasis atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta darbo sutartimi, teismas nurodė, kad žalos padarymo metu trečiasis asmuo ėjo atsakovo apsaugos darbuotojo pareigas. Dėl to aplinkybės, kad trečiasis asmuo dėl asmeninių priežasčių įsivėlė į konfliktą su ieškovu, teismas nepripažino kaip pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentą, kad atsakovas objektyviai negalėjo daryti įtakos trečiojo asmens elgesiui. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad, darydamas nusikalstamą veiką, trečiasis asmuo šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad apsaugos darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais turi teisę pavartoti fizinę prievartą, todėl darbdavys privalo kontroliuoti ir imtis visų būtinų priemonių, kad įstatymų leidžiamas fizinės prievartos vartojimas, vykdant darbo funkcijas, neperžengtų įstatymų nustatytų ribų. Šiuo atveju atsakovo aplaidumas ir nerūpestingas lėmė tai, kad jis neturėjo aiškios apsaugos darbuotojų kontrolės sistemos. Įvertinęs tai, kad ieškovui sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis septynias dienas gydėsi ligoninėje, patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą draugų akivaizdoje, turėjo sunkumų mokydamasis, kad žalos padaręs trečiasis asmuo veikė tyčia, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 8000 Lt neturtinės žalos. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė  174,60 Lt kuro išlaidas, patirtas kelionei maršrutu Panevėžys–Klaipėda–Panevėžys, nes ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdžius iš Panevėžio į Klaipėdą automobiliu vyko du kartus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija  2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog baudžiamojoje byloje atsakovas nedalyvavo, nors patenkintas civilinio ieškovo Valstybinė ligonių kasos ieškinys trečiajam asmeniui, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys laisvai naudojasi teisėmis (CK 1.137 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tai pat konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 174,60 Lt kuro išlaidų, nes pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovo patirtas 174,60 Lt kuro išlaidas pirmosios instancijos teismas laikė būtinomis bei pagrįstomis rašytiniais įrodymais išlaidomis, nes nepriklausomai nuo ieškovo atstovo advokato vykimo ar nevykimo kartu ieškovui buvo būtina iš kitos vietovės atvykti į teismo posėdžius Klaipėdoje.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Teismai neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nes žalai atlyginti nagrinėjamoje byloje reikėjo taikyti CK 6.263, bet ne 6.264 straipsnį. Atsiliepime teigiama, kad UAB „Ratas“ negali būti atsakovas, nes pagal CK 6.264 straipsnį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės tik tada, kai darbuotojai atlieka darbą pagal darbo sutartį, veikia juridinio asmens nurodymu ir interesais. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, nors trečiasis ir dirbo atsakovo apsaugos darbuotoju ir nusikalstamą veiką padarė savo darbo metu, jokių darbdavio nurodymų nevykdė ir jo interesais neveikė. Priešingai, pavartodamas prieš klientą smurtą, jis viršijo savo įgaliojimus ir veikė prieš atsakovo interesus. Taigi trečiojo asmens veikla niekaip nesusijusi su pareigų atlikimu.

2.     Teismai neatsižvelgė į tai, kad kai dėl nusikaltimo padaryta žalos, baudžiamojoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, bet baudžiamojoje byloje, kurioje trečiasis asmuo pripažintas kaltu, atsakovas nepripažintas civiliniu ieškovu ir byloje nedalyvavo, nors civilinės atsakomybės klausimas byloje buvo spręstas.

3.     Teismų nustatytas 8000 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – padarinių atsiradimas dėl sveikatos sutrikdymų, jų įtaka ateityje. Ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikimas, nepalikęs neigiamų ir nepakeičiamų padarinių. Po savaitės gydymo jis buvo sveikas ir galėjo įgyvendinti savo teises: mokytis, dirbti, sportuoti, pramogauti ir pan. Dėl sužalojimo ieškovas patyrė tik nedidelių nepatogumų.

4.      Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodoma, kad ieškovui iš kasatoriaus nepagrįstai priteistos 174,60 Lt kuro išlaidos, nes byloje nėra duomenų apie jų apskaičiavimą, taip pat ieškovas pagal teismui pateiktus duomenis gyveno ne Panevėžyje, bet Vilniuje, ir dalyvavo tik viename teismo posėdyje, du kartus teismo posėdyje dalyvavo ieškovo advokatas, jo darbo vieta yra Panevėžyje. Advokato patirtos dėl atstovavimo byloje išlaidos iš kasatoriaus negali būti priteisiamos ir klausimas dėl advokato kelionės išlaidų atlyginimo sprendžiamas teisinės pagalbos sutartyje, sudarytoje advokato ir jo atstovaujamo asmens.

 

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai. Papildomai atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas pasirašytas neįgalioto asmens, nes kasatorius Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažintas bankrutuojančia įmone ir ją administruoja UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo G. I. Kasacinis skundas surašytas advokatės G. M. ir pasirašytas A. S. P. 2010 m. lapkričio 16 d., kai bankroto byla jau buvo iškelta teisme.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą

           

            Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas) Šis konstitucinis principas (būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą) neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.

            Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe.

Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad trečiasis asmuo pas kasatorių buvo priimtas į apsaugos darbuotojo pareigas. Kasatorius pats neturėjo licencijos užsiimti asmens ir turto sauga, taip pat nebuvo sudaręs sutarties su asmeniu, turinčiu teisę užsiimti tokia veikla. Asmens ir turto saugą vykdančių apsaugos darbuotojų teises ir pareigas, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumo sąlygas bei kitus su tuo susijusius klausimus reglamentuoja Asmens ir turto saugos įstatymas. Trečiasis asmuo nėra apsaugos darbuotojas šio įstatymo prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas, priimdamas asmenį į apsaugos darbuotojo pareigas, kurioms įstatymu nustatyti specialūs reikalavimai, nepatikrinęs, ar toks asmuo atitinka šiuos reikalavimus, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Tai taip pat patvirtina tokių kasatoriaus veiksmų ir jo darbuotojo (trečiojo asmens), padariusio ieškovui žalos, priežastinį ryšį, t. y. kasatoriaus vykdytas netinkamas saugos darbuotojų parinkimas ir jų darbo kontrolė pagal padarytos žalos ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu prigimtį lėmė žalos, kaip kasatoriaus neteisėto veikimo ir neveikimo rezultato, atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina tai, jog tam tikrų profesijų asmenims griežtesni reikalaujamo elgesio standartai keliami dėl ypatingos šių asmenų veiklos, kuri naudinga ir reikšminga visuomenei, darbo, kuriam būtinas specialus profesinis pasirengimas, išsilavinimas, specialios kvalifikacijos įgijimas, licencija ar leidimas, pobūdžio; profesinės atidumo pareigos buvimo; didesnės dėl atitinkamos profesijos atstovo vykdomos veiklos žalos atsiradimo rizikos; įsipareigojimo, vykdant profesinę veiklą, veikti pagal atitinkamai kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus, t. y. šiai veiklai būdinga tiek tam tikrų moralės principų, tiek ir etikos taisyklių laikymasis. Asmenims, atliekantiems apsaugos darbuotojų pareigas, jau minėtu Asmens ir turto saugos įstatymu keliami specialūs reikalavimai, taip pat nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę užsiimti tokia veikla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo galimybę jam priklausančiame naktiniame klube lankytojų saugumo užtikrinimui sudaryti sutartį su subjektu, turinčiu teisę tokias paslaugas teikti ir  veikiančiu pagal Asmens ir turto saugos įstatymo nuostatas. Kasatorius, priimdamas į apsaugos darbuotojo pareigas asmenį, neturintį tam reikiamos kvalifikacijos bei pasirengimo, veikė savo rizika.  

 

Dėl žalos padariusio darbuotojo veikimo pagal darbdavio nurodymus ir jam kontroliuojant, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.264 straipsnį

 

Minėta, kad viena iš samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų – žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. CK 6.264 straipsnio 2 dalyje pateikta darbuotojų pagal šį straipsnį samprata: jais yra laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo dirbo pas kasatorių pagal darbo sutartį, bet, kasatoriaus teigimu, byloje nėra nustatytos būtinos antrosios samdančio darbuotojus asmens atsakomybės sąlygos – žalos padariusio darbuotojo veikimo pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant.

Aiškindama CK 6.264 straipsnio 2 dalies nuostatas kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teisės norma numato dvi kategorijas asmenų, už kurių padarytą žalą yra atsakingas juos samdantis asmuo: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį; 2) asmenys, atliekantys darbą civilinės sutarties pagrindu. Tam, kad samdantis darbuotojus asmuo atsakytų už civilinės sutarties pagrindu darbą atliekančio asmens padarytą žalą, būtina nustatyti papildomas sąlygas, t. y. konstatuoti, jog toks asmuo veikė pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant. Toks teisinis reglamentavimas yra paaiškinamas skirtinga darbo sutarties ir civilinių sutarčių prigimtimi.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties teisinę prigimtį, konstatuota, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie: 1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iš išvardytų požymių reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Antrasis iš požymių reiškia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. M. Ž. įmonė „Oldtaunas“, byla Nr. 3K-3-387/2006). Taigi, esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui.

Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad trečiasis asmuo žalos padarymo metu pagal darbo sutartį su kasatoriumi atliko apsaugos darbuotojo funkcijas, buvo savo darbo vietoje – naktiniame klube, kur prieš klubo lankytoją – ieškovą – panaudojo fizinę prievartą, šiam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Išsamus neįrodinėjamų aplinkybių sąrašas pateiktas CPK 182 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje aktualus šio straipsnio 3 punktas, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nuodytą proceso teisės normą, taip pat ne kartą konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., byla Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikaltimo padarymo vietos bei nusikaltimo tiesioginių padarinių faktai, kurių iš naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). CK 6.264 straipsnio 1–2 dalyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas – civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Jau minėta, kad byloje nustatytas darbo santykių tarp kasatoriaus buvimo bei žalos padarymo darbo metu faktas. Kasatorius neįrodė, jog žalos atsiradimo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, todėl teismai pagrįstai pripažino, jog už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo veiksmų, yra atsakingas darbdavys (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste trečiojo asmens atliktas įgaliojimų viršijimas nėra pagrindas kasatoriui, kaip trečiojo asmens darbdaviui, netaikyti netiesioginės civilinės atsakomybės, nes, minėta, paties kasatoriaus veiksmai sudarė galimybes apsaugos funkcijas vykdantiems darbuotojams viršyti įgaliojimus.

 

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų

 

Kasatoriaus teigimu, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priteisė aiškiai per didelę žalos atlyginimo sumą, neatitinkančią tokios žalos nustatymo kriterijų. Jau minėta, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009).

Taigi, neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Dėl to, remiantis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, neturtinės žalos padariniai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006). tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas dėl kasatoriaus darbuotojo darbo metu įvykdytų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių buvo sutrikdyta jo sveikata, kentė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus buityje bei dvasinį sukrėtimą, buvo pažemintas draugų akivaizdoje. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste aktualu pažymėti, jog neteisėtus fizinės prievartos veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko atsakovo darbuotojas, į kurio pareigas įėjo viešosios tvarkos naktiniame klube palaikymas bei  saugių sąlygų lankytojams užtikrinimas. Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvalaikį, tai viena iš žmogaus teisių, garantuojamų Konstitucijos (Konstitucijos 49 straipsnis). Laisvalaikio praleidimo būdas priklauso nuo konkretaus individo poreikių, amžiaus ir kitų subjektyvių aplinkybių. Bet kuris asmuo, pasirinkdamas laisvalaikio praleidimo būdą tam tikroje įstaigoje, turinčioje teisę teikti atitinkamas paslaugas (šiuo atveju pramogų vietoje – naktiniame klube), turi pagrįstų lūkesčių jaustis saugiam. Nagrinėjamoje byloje šios ieškovo teisės buvo akivaizdžiai pažeistos, fizinį smurtą, dėl kurio buvo sutrikdyta sveikata, jo atžvilgiu pavartojo kasatoriaus darbuotojas, kurio tiesioginė pareiga ir buvo veikti taip, kad pramogų vietoje nekiltų konfliktų. Nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas buvo vienas iš lemiamų kriterijų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra ir samdančio darbuotojus asmens darbuotojo, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė – tyčia.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir teismų nustatytas aplinkybes šioje byloje, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka pirmiau išvardytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neviršija teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžių, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti, nes nenustatyta materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškovui nepagrįstai priteisė 174,60 Lt kuro išlaidų. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą. vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovui buvo būtina atvykti į teismo posėdžius, vykusius Klaipėdoje, iš kitos vietovės. Dėl to ieškovo patirtas kuro išlaidas bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą pripažinti būtinomis ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

Kasacinis teismas patyrė 50,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

nutaria:

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Ratas“ (juridinio asmens kodas 140201791) 50,15 Lt (penkiasdešimt litų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Gražina Davidonienė
	Gintaras Kryževičius
	Vincas Verseckas