Civilinė byla Nr. e2-955-807/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13375-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.4.2. 3.2.4.4. 3.2.6.1. 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

sekretoriaujant R. V.,

dalyvaujant ieškovo UAB „Marleksa“ atstovams direktoriui M. K. ir advokatui E. G., 

atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Marleksa“ ieškinį atsakovui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo/žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų - AB „Lietuvos draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: a) priteisti iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo ieškovo UAB „Marleksa“ naudai 11 193 Eur dydžio sumos draudimo išmokos dalį; arba priteisti iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo ieškovo UAB „Marleksa“ naudai 10 293 Eur dydžio sumos žalos atlyginimą; b) priteisti iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo ieškovo UAB „Marleksa“ naudai nuo priteistos sumos 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c) priteisti iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo ieškovo UAB „Marleksa“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017-11-20 tarp ieškovo UAB „Marleksa“ ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta Lizingo sutartis (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Nurodo, kad 2020-10-19 apie 9.20 val. Transporto priemonė dėl trečiojo asmens kaltės pateko į eismo įvykį ir dėl šios priežasties, remiantis Kasko draudimo sutartimi, Atsakovas pradėjo žalos atlyginimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Ieškovei padarytos žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą Transporto priemonę. 2020-11-16 17.48 val. Ieškovas iš Atsakovo gavo el. laišką dėl žalos administravimo (dėl transporto priemonės remonto, kai kaina 70216,52 Eur, kuri yra ekonomiškai netikslinga, nes remonto kaina viršija 70 proc. transporto priemonės draudimo sumos; žala padaryta transporto priemonei, laikoma visišku praradimu; pagal draudimo sutartį sutarta transporto priemonės vertė – 42228 Eur, nustatyta rinkos vertė – 48000 Eur; transporto priemonės liekanų vertė – 12000 Eur; išskaita – netaikoma) su prašymu pasirinkti ir elektroniniu paštu pranešti, kurį nuostolių būdą renkasi: gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (tokiu atveju perimtų transporto priemonės liekanas); gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos).

3.       Nurodo, kad 2020-11-17 13.56 val. Ieškovas į pateiktą Atsakovo sprendimą dėl žalos atlyginimo ir prašymą pasirinkti žalos kompensavimo būdą, el. paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog renkamasi gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (automobilio likučiai pasiliekami) 48000-12000=36000 Eur.

4.       Paaiškina, kad 2020-11-17 13.56 val., šalims sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo – draudimo išmokos išmokėjimo, Ieškovui pasirinkus gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (36 000 Eur), išskaičiavus liekanų vertę (12 000 Eur), Ieškovas nusprendė Transporto priemonę (Transporto priemonės liekanas po eismo įvykio) parduoti ir 2020-11-17 viešame transporto priemonių pardavimo internetiniame portale www.autoplius.lt patalpino Transporto priemonės pardavimo skelbimą, kuriuo siūlė tretiesiems asmenims įsigyti Transporto priemonę už 15 500 Eur dydžio sumą. Iš karto po skelbimo patalpinimo, buvo gauta keletas trečiųjų asmenų pasiūlymų įsigyti Transporto priemonę už 10 000 – 13 000 Eur dydžio sumą. Ieškovas jau anksčiau buvo išsiaiškinęs galimą Transporto priemonės po eismo įvykio pardavimo kainą, todėl buvo priimtas sprendimas Transporto priemonę parduoti didžiausią pinigų sumą pasiūliusiam pirkėjui.

5.       2020-11-17 tarp Ieškovo ir pirkėjo E. B. buvo sudarytas Išankstinis pirkimo-pardavimo susitarimas, kurio pagrindu, šalys susitarė dėl transporto priemonės pardavimo; 1.1. punktu šalys numatė, kad susitarimo objektas yra Ieškovo parduodama Transporto priemonė, kuriai techninė apžiūra (TA) panaikinta dėl eismo įvykio. Susitarimu UAB „Marleksa“ patvirtino, jog Transporto priemonė priklauso UAB „Swedbank lizingas“ ir pardavėjas (Ieškovas) pagal lizingo sutartį turi teisę ją išpirkti, todėl pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, kai pardavėjas (Ieškovas) įgis nuosavybės teises į Transporto priemonę. Pirkėjas patvirtino, kad susipažino ir įvertino Transporto priemonės būklę bei pretenzijų neturi (Susitarimo 1.3. punktas). Šalys susitarė, kad Transporto priemonės kaina su mokesčiais yra 12 900 Eur (Susitarimo 2.1. punktas). Remiantis sudarytu susitarimu, 2020-11-17 Kasos pajamų orderio Serija MAV Nr. 1105 pagrindu, pirkėjas (duomenys neskelbtini) atliko 2 000 Eur dydžio sumos avansinį mokėjimą.

6.       Nurodoma, kad 2020-11-18 9.45 val. iš A. I. gavo el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog „informuojame, kad renkantis šį variantą, kai yra nustatytas kaltininkas, automobilio liekanų vertę reikia tikslinti aukciono būdu“. 2020-11-18 10.33 val. Ieškovas Atsakovui pateikė atsakymą, jog buvo pateikti pasiūlymai, iš kurių vienas yra pasirinktas.

7.       2020-11-19 iš UAB „Swedbank lizingas“ buvo gautas Priedas prie lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, lizingo bendrovė pareiškė, kad „1. Lizingo bendrovė laiko Sutartį pasibaigusia 2020-11-19 [...] UAB „Marleksa“ tinkamai ir visiškai sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas. 2. [...] šiuo aktu Lizingo bendrovė perleidžia Klientui nuosavybės teises į turtą: 1 (vienas) automobilis (duomenys neskelbtini) [...]“. 2020-11-19 apie 11 val. Ieškovui įgijus nuosavybės teisę į Transporto priemonę, pardavėjas UAB „Marleksa“ ir pirkėjas E. B. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, pagal sudarytą 2020-11-17 Išankstinį pirkimo-pardavimo susitarimą, Ieškovas pardavė Transporto priemonę pirkėjui E. B. už 12 900 Eur dydžio sumą. Sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, pirkėjas E. B., remiantis 2020-11-19 Kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) pagrindu, atliko 10 900 Eur dydžio sumos mokėjimą ir pilnai atsiskaitė su Ieškovu už parduotą Transporto priemonę.

8.       2020-11-19 15.10 val. Ieškovas iš Atsakovo gavo el. laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog „2020-11-16 laiške buvo nurodyta netiksli liekanų vertė, dėl to atsiprašo bei teikia galutinę informaciją apie galimus draudimo išmokos mokėjimo variantus: nustatyta rinkos vertė – 48000 Eur. Aukciono būdu nustatyta transporto priemonės liekanų vertė – 23193 EUR (faktinė suma, už kurią gali būti parduotos liekanos per 15 dienų nuo šios dienos. Išskaita – netaikoma. Prašo pasirinkti ir elektroniniu paštu pranešti, kurį nuostolių atlyginimo būdas pasirenkamas: transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoka (48000 EUR) – tokiu atveju perima transporto priemonės liekanas; transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoka (24807 EUR) – tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos.

9.       2020-12-20 Ieškovas Atsakovui pateikė raštą/pretenziją „Žalos Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žalos atlyginimo“, kuriuo prašė nedelsiant išmokėti 2020-11-16 el. laiške „Dėl automobilio nurašymo žaloje (duomenys neskelbtini)“ nurodytą transporto priemonės rinkos vertės dydžio (48000 EUR), išskaičiavus liekanų vertę (12000 EUR), draudimo išmoką, kuri pagal Jūsų pačių paskaičiavimus sudaro 36000 EUR (48000-12000) sumą.

10.       Atsakovas pateikė Ieškovui 2020-12-23 raštą „Dėl žalos (duomenys neskelbtini) Atlyginimo“, kuriame nurodė, jog apgailestauja, nes negali vykdyti prašymo ir pakeisti 2020-11-19 pranešime nurodytos mokėtinos draudimo išmokos apskaičiavimo tvarkos; kad 2020-11-19 pranešimu informuota, kad 2020-11-16 siųstame elektroniniame laiške dėl žmogiškos klaidos buvo nurodyta netiksli automobilio liekanų vertė.

11.       2021-03-23 Ieškovas Atsakovui pateikė Pretenziją dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo, kuria Atsakovo buvo pakartotinai prašoma atlikti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmokos mokėjimą.

12.       2021-03-29 Ieškovas iš Atsakovo gavo 24 807 Eur dydžio sumos mokėjimą. 2021-03-30 Ieškovas iš Atsakovo gavo informaciją, kad 2021-03-29 į draudėjo UAB Marleksa banko sąskaitą buvo išmokėta 24807 EUR draudimo išmoka (rinkos vertė 48000 EUR minus liekanų vertė 23193 EUR), kuri laikytina neginčijamos sumos išmokėjimu; taip pat pateikė prašymą pateikti duomenis, dokumentus, susijusius su Transporto priemonės pardavimu.

13.       2021-03-31 Ieškovas Atsakovui el. paštu pateikė prašomus dokumentus, susijusius su Transporto priemonės pardavimu. Pažymi, kad A. I. nepateikė motyvuoto atsakymo į Pretenziją, A. I. nurodė, jog išmokėta 24807 EUR draudimo išmoka yra galutinė draudimo išmoka, kurią draudikas sumokėjo šioje žalos byloje; sprendimas yra galutinis ir pakartotinai nebebus nagrinėjamas; tuo atveju, jeigu draudėjo netenkina priimtas sprendimas ir manoma, kad draudėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, draudėjas turi teisę įstatymų numatyta tvarka kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas atsisakė išmokėti priimtu sprendimu pasiūlytą 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, Ieškovas yra privesta kreiptis į teismą dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies pagal akceptuotą sprendimą priteisimo arba žalos draudimo santykiuose atlyginimo.

14.       Ieškovas

15.       Ieškovas

16.       Pateiktu dubliku ieškovas laikėsi iš esmės ieškinyje išreikštos pozicijos. Pažymi, kad aukcionas buvo tik po to, kai buvo priimtas Atsakovo sprendimas dėl kainos sumokėjimo, kurį atliko nepriklausomo vertinimo būdu. Atsakovas renkasi būdus, kaip vertinama: 1) atliekant rinkos kainų tyrimą; 2) apklausiant aukciono dalyvius (vertinamos apgadintos transporto priemonės potencialius pirkėjus) ir taikant maksimalios pasiūlytos kainos principą; arba 3) atliekant nesugadintų pagrindinių transporto priemonės dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės apskaičiavimą. Atsakovas nepaaiškina, kaip buvo apskaičiuota 2020-11-16 pateikta vertė. Aukciono būdu įvertinta tik 2020-11-19. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą. Nesutinka su Atsakovu, jog Ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas yra suformuluoti neaiškiai ir/ar netinkamai.

17.       Atsakovui atsiliepimu į ieškinį patvirtinus, jog Atsakovo sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra vienašalis sandoris, remiantis 2020-11-16 el. laiško turiniu, kuriame yra aiškiai išreikšta Atsakovo valia Ieškovui išmokėti 36 000 Eur dydžio sumos draudimo išmoką, Ieškovui pasiliekant Transporto priemonės liekanas bei 2020-11-17 el. laišku, kuriuo Ieškovas patvirtino pasirinktą žalos atlyginimo būdą, Ieškinio pirmasis reikalavimas laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

18.       Atsakovo atsikirtimai yra akivaizdžiai prieštaringi, nes tai buvo žmogiška klaida, o paskui teigiama dėl vertės tikslinimo, kurio nebuvo 2020-11-16 laiške, nes jis pateiktas kaip vienašalis sprendimas. Priėmus ieškovui atsakovo sprendimą, jis galėjo būti keičiamas tik abipusiu sutarimu. Paaiškina, kad Lizingo davėjas Ieškovui buvo perdavęs teisę spręsti visus juridinius klausimus, susijusius su Transporto priemonės valdymu – teisę spręsti nagrinėjamoje byloje Atsakovo ginčijamus draudimo teisnius klausimus, tame tarpe ir priimti, akceptuoti Atsakovo sprendimą dėl žalos mokėjimo būdo bei dydžio – 36 000 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovo nuomone, Atsakovo argumentai, jog Ieškovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovas pateiktame Atsiliepime į ieškinį nepaneigė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų jo atžvilgiu.

19.       A. S. P&C Insurance AS Lietuvos filialas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje netiksliai pateikia faktines aplinkybes, todėl jas tikslina. Atsakovo teigimu, ginčo šalys sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Draudimo sutartimi). Draudimo liudijime nurodyta, kad šiai sutarčiai yra taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (redakcija nuo 2018-05-25) (toliau – Taisyklės). Atsakovas informuotas apie 2020-10-19 įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas apdraustas Automobilis. Kadangi šis įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju, Atsakovas pradėjo žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Apie pradėtą įvykio tyrimą Ieškovas buvo informuotas. Įvykio kaltininku pripažintas kito automobilio vairuotojas, kurio atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

20.       Nurodo, kad 2020-11-16 elektroniniu laišku Atsakovas paprašė pateikti nuomonę dėl to ar Ieškovas pageidauja Automobilio liekanas pasilikti sau, ar pageidauja gauti draudimo išmoką, lygią nustatytai Automobilio rinkos vertei. Paaiškina, kad pats Ieškovas, prieš pateikdamas atsakymą Atsakovui, buvo priėmęs sprendimą parduoti Automobilio liekanas. Tai leidžia pagrįstai spręsti, jog susitarimas dėl Automobilio pardavimo buvo sudarytas prieš Ieškovui išsiunčiant 2020-11-17 13.56 val. elektroninį laišką.

21.       Taip pat paaiškina, kad už skelbimą Ieškovas sumokėjo 2020-11-17 12.51 val., nors 2020-11-17 13.03 val. Ieškovas gavo pasiūlymą dėl Automobilio, tačiau buvo atsakyta apie Automobilio rezervavimą. Nors Ieškovui siūlyta 13 000 Eur, tačiau Ieškovas nesinaudojo didžiausiu kainos pasiūlymu. Nurodo, kad buvo atliktas Automobilio liekanų aukcionas, kur pasiūlyta sumokėti 23193 Eur. Pažymi, jog vadovaujantis aukciono dalyvio sutartimi, didžiausios kainos pasiūlymą pateikęs dalyvis neturi teisės nei atsisakyti savo pasiūlymo, nei siūlyti mažesnės kainos. Taigi būtent viešai skelbiamo aukciono metu nustatyta Automobilio liekanų kaina turėtų būti laikoma tikrąja jų rinkos verte.

22.       Atsakovo įsitikinimu, alternatyviais ieškinio reikalavimai gali būti laikomi tik tuomet, kai aplinkybės, kurias būtina įrodyti tam, jog konstatuoti asmens teisės pažeidimą, abiejų reikalavimų atveju sutampa. Tuo tarpu šioje byloje įrodinėdamas vieno iš pareikštų reikalavimų pagrįstumą, Ieškovas tuo pačiu paneigia faktines aplinkybes, kurios yra būtinos kito jo reikalavimo pagrįstumo įrodymui. Pirmuoju iš alternatyvių reikalavimų Ieškovas siekia įpareigoti Atsakovą sumokėti trūkstamą draudimo išmokos dalį. Šis reikalavimas yra grindžiamas teiginiu, jog Automobilio liekanų vertė yra lygi 12 000 Eur, Automobilio (neapgadinto) rinkos vertė – 48 000 Eur, todėl Atsakovas turėjo sumokėti 36 000 Eur. Taigi įrodinėdamas savo teiginius, jog ginčo atveju Ieškovui turėjo būti sumokėta 36 000 Eur dydžio draudimo išmoka, Ieškovas teigia, jog būtent tokio dydžio realius nuostolius jis patyrė dėl ginčo įvykio, t. y. Ieškovas įrodinėja, kad Automobilio liekanų tikroji rinkos vertė yra 12 000 Eur. Antruoju iš alternatyvių ieškinio reikalavimų Ieškovas siekia įrodyti, jog dėl Atsakovo kaltės jis buvo suklaidintas dėl Automobilių liekanos vertės. Ieškovas teigia, kad sprendimą parduoti Automobilio liekanas už 12 900 Eur kainą priėmė remdamasis išimtinai Atsakovo elektroniniame laiške nurodyta šių liekanų vertę (12 000 Eur), o jei būtų žinojęs, kad tikroji liekanų vertė yra 23193 Eur, tai Ieškovas būtų siekęs liekanas parduoti brangiau. Vadinasi, Ieškovas teigia, kad buvo suklaidintas Atsakovo, todėl 23193 Eur vertės turtą pardavė per pigiai (už 12 900 Eur) ir taip patyrė 10 293,00 Eur dydžio žalą, t. y. Ieškovas įrodinėja, kad Automobilio liekanų tikroji rinkos vertė yra 23 193 Eur. Ieškovas turėtų apsispręsti, kuris iš jo nurodytų reikalavimų yra pagrįstas ir patikslinti savo ieškinio reikalavimus.

23.       Atsakovo teigimu, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad neapgadinto Automobilio rinkos vertė ginčo įvykio dieną buvo 48 000 Eur. Nėra ginčo ir dėl to, jog Ieškovas pageidavo pasilikti Automobilio liekanas. Pažymi, kad Ieškovui buvo nurodyta, kad netiksli Automobilio liekanų suma buvo nurodyta dėl žmogiškosios klaidos. Atsakovas niekuomet neneigė padarytos klaidos, ją pripažino, apie pastebėtą klaidą nedelsdamas pranešė Ieškovui ir šią klaidą ištaisė. Pažymi, kad Ieškovas yra viena didžiausią patirtį turinčių turto ir verslo vertinimo kompanijų Lietuvoje, sėkmingai veikianti jau daugiau nei 20 metų. Tarp kitų paslaugų Ieškovas teikia ir automobilių likutinės vertės nustatymo bei žalos skaičiavimo po autoįvykio paslaugas. Ieškovo direktorius M. K. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir turi teisę atlikti kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Vadinasi, Ieškovas yra subjektas, kuris gali pats profesionaliai įvertinti tiek autoįvykio metu padarytos žalos dydį, tiek ir po įvykio apgadinto automobilio likutinę vertę. Ieškovas šias paslaugas atlygintinai teikia kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad Ieškovas turėjo ir turi reikiamą kompetenciją tam, kad įvertinti kokia buvo tikroji Automobilio liekanų vertė po ginčo įvykio. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju dėl žmogiškosios klaidos Ieškovui buvo nurodyta Automobilio liekanų vertė, kuri yra beveik du kartus mažesnė, nei tikroji šių liekanų rinkos vertė. Atsižvelgiant į Ieškovo turimą patirtį ir žinias, galima daryti pagrįstą išvadą, jog Ieškovas negalėjo nesuprasti, kad liekanų vertė yra nurodyta netiksliai.

24.       Atsakovas pažymi, kad Ieškovui, kaip turto ir verslo vertinimo paslaugas teikiančiam profesionalui taip pat yra žinoma, jog Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020-09-22 įsakymo Nr. V1-118 4.6 punkte apgadintos transporto priemonė likutinė vertė apibūdinama kaip apskaičiuota ir (arba) rinkos duomenimis pagrįsta pinigų suma, kurią galima būtų gauti panaudojant (realizuojant) rinkoje išlikusius nesugadintus transporto priemonės elementus. Ieškovui taip pat yra žinoma, jog tokiais atvejais būtent aukciono būdu nustatyta transporto priemonės liekanų vertė parodo tikrąją jų rinkos vertę. Šį teiginį patvirtina ir kitų transporto priemonių vertinimo paslaugas teikiančių asmenų nuomonė. Taigi Ieškovui negali būti nežinoma, jog tikrąją Automobilio liekanų rinkos vertę parodo paskelbto aukciono rezultatai ir ši vertė yra lygi 23 193 Eur. Pažymi, jog šią aplinkybę Ieškovas pripažįsta teigdamas, kad dėl Atsakovo kaltės Automobilio liekanas pardavė per pigiai ir dėl to patyrė žalą.

25.       Atsakovas nurodo, kad draudiko sprendimas dėl išmokos mokėjimo ir jos dydžio yra vienašalis sandoris, kuriam priimti reikalinga surinkti informaciją (iš Ieškovo). Mokėtina suma buvo tikslintina. Be to, 2020-11-17 Automobilis nuosavybės teise priklausė „Swedbank lizingas“, UAB, o Ieškovas atsiskaitė tik 2020-11-19, todėl 2020-11-17 Ieškovas dar nebuvo įgijęs teisės reikalauti visos draudimo išmokos sumos savo naudai, atitinkamai ir susitarimas dėl tokio draudimo išmokos mokėjimo negalėjo būti sudarytas. Pats Ieškovas liekanas pardavė ne už 12 000 Eur, bet už 12 900 Eur.

26.       Atsakovas nesutinka dėl civilinės atsakomybės jo atžvilgiu taikymo, nes Ieškovo teiginiai, kad jis buvo suklaidintas, yra nepagrįsti. Atsakovas neneigė savo klaidos. Ieškovas liekanas pardavė itin skubiai ir nesiekė jų parduoti už didesnę siūlomą kainą. Sudarytos sutartys nebuvo privalomos, jos be pagrindinės sutarties sudarymo datos. Ieškovas privalėjo laukti Atsakovo patikslinimo ir nebūtų pažeidęs tuo pagrindinės sutarties sudarymo nuostatų pirkėjo atžvilgiu. Ieškovas pats pažeidė bendradarbiavimo pareigą, o žala atsirado dėl paties Ieškovo veiksmų, Atsakovo tikslinimo ignoravimo. 

27.       Pateiktu tripliku atsakovas nesutiko su ieškiniu ir dubliku, prašė juos atmesti, iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus; pažymėjo, kad ieškovo rastas pirkėjas, kuris gyvena kitame mieste, itin skubiai apžiūrėjo automobilį ir apsisprendė dėl jo pirkimo, kas sudaro spręsti, kad pardavimas įvyko dar žodžiu. Ieškovo paskutinė įmoka įskaityta 2020-11-19 11.47 val., kai pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2020-11-19 11 val., kuomet dar negalėjo parduoti automobilio, nes neturėjo nuosavybės teisių. Pažymi, kad liekanų vertė nustatyta Atsakovo darbuotojo, bet ne vertintojo. T. A. rinkos vertės nustatymas yra reikšmingas tinkamam šios bylos išnagrinėjimui. Atsakovas palaiko savo poziciją, jog pareikštas ieškinys nėra suformuluotas tinkamai.

28.       Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Marleksa“ atstovas advokatas E. G. palaikė ieškinio reikalavimus, teigė, kad byloje nėra ginčo, kad automobilis buvo apdraustas ir kad įvykus eismo įvykiui, atsakovas turi pareigą sumokėti išmoką. Atsakovas surinkęs informaciją, ją pateikė ieškovui 2020-11-16, nurodant, kad remontas netikslingas, siūlė parinkti atlyginimo būdą. 2020-11-17 ieškovas atsakė, kad renkasi būdą – gauti rinkos vertės draudimo išmoką, išskaičius liekanas, kurias pasilieka sau. Liekanų vertė yra nuo 10 000 iki 13 000 Eur. Ieškovas patalpino skelbimą dėl liekanų ir 2020-11-17 pardavė jas. Pasak atsakovo, pardavimas skubotas. Paaiškina, kad eismo įvykis buvo 2020-10-19, o sprendimas – 2020-11-16. 2020-11-18 atsakovas praneša, kad bus aukcionas dėl liekanų vertės, nors 2020-11-16 nurodo, kad jų vertė 12 000 Eur. 2020-11-19 liekanos parduotos už 12 900 Eur. Ieškovui atlyginta tik dalis išmokos – 24 807 Eur, vietoje 36 000 Eur. Ieškiniu reiškia du alternatyvius reikalavimus. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad nežino kas pas atsakovą buvo atsakingas už žalų administravimą ir kas priėmė sprendimą, tačiau bendrauta buvo su G. P., dar buvo D. M.. Paaiškino, kad tuomet, kai įkėlė skelbimą, atsirado pirkėjas, kuris rezervavo pirkinį, o paskui, jau būnant savininkais, sudarę sutartį.

29.       Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Marleksa“ atstovas vadovas M. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad nuo eismo įvykio iki pasiūlymo buvo praėjęs mėnuo, 2020-11-16 pasiūlymas buvo logiškas, todėl su juo ir sutiko. Žinojo kas bus, todėl mėnesį laiko tuo klausimu dirbo, ieškojo pirkėjo. Sprendimo priėmimo tokia praktika yra, kitokios kaip ir nėra. Jautėsi, kad „draudimas“ (bendrovė) yra neorganizuotas. 

30.       Baigiamojoje kalboje (raštu) ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas. Nesutinka su atsakovo nurodoma padaryta žmogiška klaida, nes vertinimui buvo reikalingas aukcionas. Pats atsakovo darbuotojas nurodė, kaip buvo nustatyta vertė per ekspertus Latvijoje, tuomet teikta informacija atsakovo komitetui tvirtinti, kas paneigia atsakovo argumentus dėl padarytos klaidos. Paaiškėjo ir tai, kad atsakovas dėl aukciono tvarkos neturi jokių taisyklių. Atsakovas yra savo srities profesionalas, analogiškus sprendimus priima kiekvieną dieną, todėl jeigu būtų padaryta klaida priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo nebūtų patvirtintas 3 asmenų komiteto, nes būtent tam ir yra nustatytos tokios griežtos sprendimų patikrinimo taisyklės. Klaida – šiuo atveju yra sąmoningas nenoras išmokėti priklausančią draudimo išmoką. Atsakovas savo klaidą pripažįsta. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė ieškovo nerūpestingumo, neatsakingumo ar juo labiau nesąžiningumo. Prašo ieškinį tenkinti.

31.       A. S. P&C Insurance AS Lietuvos filialas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žalos bylą vedė D. M.. Tikslino 2020-11-18 D. M., o 2020-11-19 laišką išsiuntė dėl klaidos – G. P.. Mano, kad ieškinys atmestinas dėl alternatyvių reikalavimų, kurie vienodi, nes pinigų priteisimo prašoma abiem atvejais. Dėl draudimo išmokos paaiškino, kad mokant išmoką yra nustatoma vertė. Sprendimas, kaip atskiras aktas, nebuvo priimtas, o ieškovas informuotas laišku 2021-03-30. Paskui dar vienu 2021-04-06 laišku pranešta, kad papildomų mokėjimų nebus. Mano, jog išmoka yra  pakankama, daugiau nieko neturi mokėti. 2020-11-16 laiške nurodyti duomenys netinkami dėl įvykusios žmogiškos klaidos - D. M. suklydo ir tai pripažįsta. Klaida pastebėta ir kuo skubiau ištaisyta – išsiųsta papildoma informacija ieškovui dėl vertinimo aukciono būdu. Paaiškino, kad 2020-11-17 skelbimas ir tą pačią dieną jau turėjo pirkėją; patys tai nurodo. Nors siūlyta kaina 15 500 Eur, bet parduota už 12 900 Eur. Be to, 2020-11-19 lizingo įmokos dar nebuvo padengtos. Ieškovas pardavė žinodamas apie aukcioną, aukciono suma 23 193 Eur. Ieškovas turėjo šią informaciją, tačiau pardavė už dvigubai pigiau, kas rodo, kad savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos didelės, todėl jos nepriteistinos. Nurodė, kad aukcionas pradėtas 18 d., o baigtas 19 d. 2020-11-16 laiške informacija nėra galutinis sprendimas. Liekanų vertinimas vykdomas trim būdais: nepriklausomo vertintojo (rinkos vertė), aukciono būdu, žalų eksperto. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad liekanų tikroji vertė, nustatoma aukcionu, yra 23 193 Eur, ką patvirtino aukciono ataskaita; aukciono kaina laikoma tikra kaina. Ieškinio reikalavimai negali būti alternatyvūs; draudimo išmoka negali viršyti realių nuostolių. Darbuotojas 2020-11-16 laišką išsiuntė per klaidą ir tai nėra įpareigojimas išmokėti išmoką.

32.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, parodė, kad tikrasis vertės nustatymo būdas – yra aukciono būdu, kas pripažįstama ir teismų praktikoje.

33.       Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad jis 2020 m. rudenį dirbo pas atsakovą žalų ekspertu. Pagal procedūrą buvo surenkama informacija, nustatoma auto rinkos vertė viduje, paskui kreipiamasi į nepriklausomą ekspertą, kuris pateikė skaičiavimus. Gauta informacija pateikta į išmokų komitetą, kurie tvirtina išmokų sumą. Liekanų vertę nustatinėjo Latvijos ekspertai, kurie turi patirtį šioje srityje ir būtent jie nurodė vertę. Gavęs informaciją, jis pateikė ją komitetui ir gavęs jo patvirtinimą, pateikė informaciją klientui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ginčo esmė ir jų vertinimas

34.       Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-11-20 tarp UAB „Marleksa“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) įsigijimo, kurio vertė 57 024,79 Eur; mokėjimais per 48 mėn. (pagal įmokų grafiką), pirma įmoka – 17 107,44 Eur; turto išpirkimo laikotarpio pabaiga – 2021-11-15. Turto priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad UAB „Marleksa“ minėtą automobilį gavo valdyti ir naudotis pagal sutartį iki 2021-11-15. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

35.       Kasko 

36.       Vilniaus AVPK 2020-10-30 Pažyma dėl eismo įvykio ir fotonuotrauka patvirtina, kad 2020-10-19 09.20 val. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kuri apgadinta.

37.       UAB „Marleksa“ apmokėjimas už reklamos paslaugas Autoplius.lt patvirtina, kad minėtas mokėjimas atliktas 2020-11-17; parduodamo automobilio vertė – 15 500 Eur.

38.       Bylos medžiaga (el. laiškai 2020-11-16) patvirtina, kad atsakovas ieškovui pasiūlė pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą: gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoką (tokiu atveju perims transporto priemonės liekanas); gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos) (sutarta transporto priemonės vertė – 42228 Eur, rinkos vertė – 48000 Eur, liekanų vertė – 12000 Eur). Taip pat atsakovo nurodyta, kad iš draudimo išmokos išskaičiuos nesumokėtas draudimo įmokas už draudimo laikotarpį; draudimo išmoka bus išmokama lizingo bendrovei; išmokėjus draudimo išmoką, draudimo sutartis nutraukiam (draudimo apsauga pasibaigia išmokos išmokėjimo dieną). Ieškovas sutiko gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoką (48000-12000=36000 Eur).

39.       2020-11-19 el. laiškas patvirtina, kad 2020-11-16 informacija dėl liekanų vertės buvo netiksli ir teikiama galutinė vertė yra 23 193 Eur (faktinė suma, už kurią gali būti parduotos liekanos per 15 dienų nuo šios dienos). Atsakovas ieškovui pasiūlė pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą: transporto priemonės rinkos vertės dydžio draudimo išmoka 48 000 Eur (tokiu atveju perims transporto priemonės liekanas); transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę, draudimo išmoka (24 807 Eur) (tokiu atveju transporto priemonės liekanos paliekamos) (transporto priemonės rinkos vertė – 48000 Eur, liekanų vertė – 23 193 Eur). Nurodyta, kad iš draudimo išmokos bus išskaičiuotos 178,46 Eur nesumokėtas draudimo įmokas už draudimo laikotarpį ir draudimo išmoka bus išmokama lizingo bendrovei.

40.       2020-11-17 Išankstinis pirkimo-pardavimo susitarimas dėl automobilio pardavimo tarp UAB „Marleksa“ ir E. B. patvirtina, kad susitarimo objektas - transporto priemonė (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „Swedbank lizingas“, pardavėjas turi teisę jį išpirkti ir sutartis sudaroma, kai pardavėjas įgyja nuosavybės teisę į turtą; kaina – 12 900 Eur, avansas – 2000 Eur. Susitarimas įsigalioja pasirašius ir galioja iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo. Susitarimo pataisymai, keitimai galimi šalių sudaryti raštiškai ir abiejų pasirašyti.

41.       2020-11-17 Kasos pajamų orderis patvirtina, kad iš E. B. gavo avansą UAB „Marleksa“ 2000 Eur už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) 2020-11-19 Pabaigos aktas, sudarytas tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Marleksa“ patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidžiama UAB „Marleksa“ nuosavybėn.

42.       2020-11-19 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Marleksa“ ir E. B. patvirtina, kad sutarties objektas - transporto priemonė (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina – 12 900 Eur; 2020-11-19 kasos orderis patvirtina, kad iš E. B. gavo UAB „Marleksa“ 10 900 Eur už transporto (duomenys neskelbtini)

43.       Aukciono ataskaita patvirtina, kad Aukciono automobilio bylos numeris: (duomenys neskelbtini), Aukciono pradžia: 2020-11-18 15:00:00, Aukciono automobilio informacija: (duomenys neskelbtini) Laimėjusi suma: 23193 Eur.

44.       Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vertė iki apgadinimo yra 48 000 Eur.

45.       2020-12-18 raštas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad UAB „Marleksa“ prašo išmokėti 36 000 Eur sumą arba nurodyti motyvuotą atsakymą.

46.       2020-12-23 atsakymu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas nurodo, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) liekanų vertė nustatyta aukciono būdu ir yra 23 193 Eur, prašoma pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą.

47.       2021-03-23 UAB „Marleksa“ P. S. P&C Insurance AS Lietuvos filialui patvirtina, kad prašoma atlikti 36 000 Eur draudimo išmokos mokėjimą į UAB „Marleksa“ sąskaitą.

48.       Iš Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo 2021-03-29 žalos atlyginimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Marleksa“ sumokėta 24 807 Eur suma. 2021-03-30 el. paštu patvirtinama, kad UAB „Marleksa“ sumokėta 24 807 Eur draudimo išmokos suma, kuri laikytina neginčijamos sumos išmokėjimu, prašoma pateikti duomenis apie liekanų pirkėją.

49.       2021-03-31 el. pašto informacija nustatyta, kad UAB „Marleksa“ atstovas pateikė duomenis apie pirkėją.

50.       Iš byloje esančio 2021-04-26 el. laiško turinio nustatyta, kad Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovas nurodė, jog sprendimas dėl liekanų vertės dydžio (23193 Eur) nebus keičiamas. Sprendimas yra galutinis ir pakartotinai nebebus nagrinėjamas. Tuo atveju, jei draudėjo netenkina priimtas sprendimas ir manoma, kad draudėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, draudėjas turi teisę įstatymų numatyta tvarka kreiptis į teismą.

51.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio, kurį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, išvadomis. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jeigu šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

52.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas priskiriamas nuostolių draudimo sričiai ir jo, kaip ir civilinės atsakomybės draudimo, tikslas yra realiai visiškai kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Nors abiejų draudimo rūšių tikslas sutampa, vis dėlto draudimo išmokos dydis gali ir nesutapti. Tai gali nulemti įvairios aplinkybės: turto draudimo sutarties bei civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygos, aplinkybė, kad turto draudimo sutarties šalys, remdamosi nuostolių kompensavimo principu, gali sutarti dėl turto vertės draudimo sutartyje ir (ar) atitinkamai jos apskaičiavimo principų, draudikų pareigos įsitikinti aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išmokėti draudimo išmoką, vykdymo tinkamumas ir kitos. Be to, turto draudimo išmokos dydį gali nulemti ir turto draudimo sutarties šalių siekis abipusių nuolaidų būdu susitarti dėl draudimo išmokos dydžio siekiant išvengti perteklinių sąnaudų žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-81-1075/2018).

53.       Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo išmokos mokėjimą, nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui (1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

54.       Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, kad draudimo išmokos dydį pagal nustatytos žalos dydį, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, nustato draudikas arba šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras. 

55.       Šio ginčo kontekste svarbu akcentuoti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad nukentėjęs autoavarijoje asmuo pats ar per atstovą per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti draudikui, apdraudusiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais per 7 darbo dienas – Biurui apie autoavariją, išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po autoavarijos, tol, kol jį apžiūrės draudiko arba Biuro paskirtas ekspertas, ir suteikti galimybę draudikui ar Biuro atstovui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą bei leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti autoavarijos metu padarytos žalos faktą ir dydį.

56.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad autoavarijos metu padarytos žalos dydį nustato draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadomis bei dokumentais, patvirtinančiais autoavarijos metu padarytos žalos faktą ir dydį. Kai automobilį remontuoti ekonomiškai tikslinga, nustatant autoavarijos metu padarytos žalos dydį remontuotinas automobilis (jo detalės, dalys, mazgai ir panašiai) dėl nusidėvėjimo nenuvertinamas. Jeigu draudiko ar Biuro ekspertas neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs autoavarijoje asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju draudikas ar Biuras privalo atlyginti žalą ir atlyginti nukentėjusio asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Jeigu yra pateiktas prašymas atlyginti žalą asmeniui, draudikas turi teisę siųsti nukentėjusį autoavarijos metu asmenį atlikti medicininę apžiūrą arba vadovautis Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos ar kitų įstaigų bei įmonių, turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadomis. Nukentėjęs autoavarijos metu asmuo turi teisę papildomai savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį.

57.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau vadinama – atsakingas draudikas), ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

58.       Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.

59.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu. Tačiau nėra teisinio pagrindo minėtas teisės aktų nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-81-1075/2018).

60.       Jau minėta nutartimi kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad nėra teisinio pagrindo TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatas, reguliuojančias žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką, aiškinti kaip įtvirtinančias tam tikras įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones ir specifiškai susiaurinančias įrodinėjimo priemonių ratą tuo atveju, kai žalos atlyginimo dydis yra nustatomas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Tai reiškia, kad iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-81-1075/2018).

61.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nesutaria dėl automobilio (duomenys neskelbtini) likutinės vertės ir tuo pačiu dėl draudimo išmokos dydžio. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių ginčo nekilo dėl automobilio rinkos vertės iki sugadinimo, kadangi ginčo šalys sutiko, jog ginčo transporto priemonės vertė buvusi 48 000 Eur.

62.       Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl automobilio likutinės vertės apskaičiavimo ir atitinkamai dėl draudimo išmokos dydžio.

63.       Nagrinėjamame ginče ieškovas laikėsi ieškinyje ir dublike išdėstytos pozicijos, kad atsakovas, paskaičiuodamas automobilio (duomenys neskelbtini) likutinę vertę, kuri lygi 12 000 Eur, paskui ją keitė nemotyvuodamas, tik nurodant, kad įvyko žmogiškoji klaida. Ieškovo teigimu, jis atsakovo buvo suklaidintas, ko pasekoje ieškovas apsisprendė dėl nuostolių atlyginimo būdo, taip pat rado pirkėją ir sudarė sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini) liekanų pardavimo už mažesnę kainą, be to, ieškovui nebuvo atlyginta visa 36 000 Eur suma; ieškovui atsakovas atlygino 24 807 Eur.

64.       Tuo tarpu atsakovas nagrinėjamu atveju pripažino, kad ieškovui buvo išsiųsta informacija, bet ne atsakovo priimtas sprendimas, su klaidinga informacija dėl padarytos žmogiškos klaidos. Atsakovo teigimu, automobilio (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 23 193 Eur ir todėl ieškovui pagrįstai sumokėta 24 807 Eur draudimo išmoka. Atsakovas pažymėjo, kad aukciono aktu nustatyta kaina yra reali automobilio (duomenys neskelbtini) likutinė vertė.

65.       Pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje yra aiškinama, kad CPK 178 straipsnis nustato bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, tuo tarpu materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013). Nagrinėjamoje byloje iškilęs ginčas yra susijęs su mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymu (bet nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atveju), taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

66.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

67.       Kaip jau minėta, eismo įvykis įvyko 2020-10-19, vadinasi draudimo išmokos paskutinė išmokėjimo diena, atsižvelgiant į draudimo santykius reglamentuojančius teisės aktus, yra laikytina 2020-11-18. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, 2020-11-16 el. laišku gauta iš atsakovo informacija, patvirtino 2020-11-16 el. laišku savo poziciją, kad ieškovas renkasi 2 nuostolių atlyginimo būdą - gauti transporto priemonės rinkos vertės dydžio, išskaičiavus liekanų vertę (12 000 Eur), draudimo išmoką (automobilio likučiai pasiliekami) 48000-12000=36000 Eur. Taigi šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tokiu būdu atsakovo pateikta informacija negalėjo kelti ieškovui jokių abejonių dėl likutinės vertės dydžio kaip klaidingai nustatyto. Be to, pats atsakovas rėmėsi Taisyklių 14 punkto nuostatomis, nurodančiomis, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Todėl pasak ieškovo, atsakovu, kaip draudiku ir savo srities profesionalu, kuris turi žinių ir pakankamą duomenų bazę, neturėjo pagrindo abejoti ir manyti, kad likutinė vertė apskaičiuota neteisingai.

68.       Byloje rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas, 2020-11-16 pasirinkęs antrą nuostolių atlyginimo būdą, 2020-11-17 patalpino viešai pardavimo skelbimą apie parduodamą po eismo įvykio automobilį (duomenys neskelbtini) nurodydamas skelbime kainą 15 500 Eur. Tačiau kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovas, ieškovas pirkėją minėtam automobiliui pradėjo ieškoti kur kas anksčiau nei paskelbtas pats skelbimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020-11-17 buvo sudarytas Išankstinis pirkimo-pardavimo susitarimas dėl automobilio pardavimo tarp UAB „Marleksa“ ir E. B., o 2020-11-19 pirkimo-pardavimo pagrindinė sutartis, automobilis (duomenys neskelbtini) parduotas už 12 900 Eur sumą. Ieškovas neatskleidė visų aplinkybių, paaiškinančių, kaip ir kodėl buvo ieškomas pirkėjas neskelbiant viešo skelbimo apie automobilio pardavimą, kokios pasiūlytos sąlygos (kaina), nurodoma informacija apie automobilį ir pan. Taip pat ieškovas nedetalizavo, kodėl radus pirkėją iki skelbimo išviešinimo, buvo patalpintas skelbimas su kaina 15 500 Eur, nepaisant tai, kad jau žinota apie kitą sulygtą susitarimu – 12 900 Eur – pardavimo kainą. Pažymėtina ir tai, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo buvo susitarta dar tuomet, kai minėtas automobilis nuosavybės teise nepriklausė ieškovui, kai įstatymo nuostatos įpareigoja išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po autoavarijos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas neteikė į bylą duomenų apie automobilio (duomenys neskelbtini) registraciją po pardavimo, iš kurių būtų realiai matyti, kas ir nuo kada yra naujasis jo savininkas. Taigi nors pats ieškovas ir kvestionuoja atsakovo nurodomą naują automobilio (duomenys neskelbtini) likutinę vertę 23 193 Eur sumai, kuriai ieškovas nepritaria, tačiau nepaneigė, kad ši vertė nėra reali ir protinga. Teismo nuomone, vertinant nagrinėjamo ginčo situaciją, reikšmingu kriterijumi sprendžiant žalos atlyginimo dydžio klausimą apskaičiuojant žalą, reikšmės turi turto pardavimo aplinkybės, sandorio, kuriuo tas turtas buvo parduotas, sudarymo aplinkybės, ypatumai, sandorio šalių ryšiai ir kt. Pažymėtina, kad tokios nuostatos yra numatytos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 punktu, kuriame nurodyta, kad turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: 1) pirkimo - pardavimo sandorius; 2) turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; 3) pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; 4) kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas privatus juridinis asmuo, kuris turi verslo patirties transporto srityje, todėl jo turima patirtis vertintina kaip didinanti galimybes realizuoti automobilį už rinkos kainą, kadangi toje pačioje rinkoje veikiantis profesionalas turi ir žinių, ir pakankamą kontaktų bazę, kad pasiektų palankiausią sau rezultatą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog ieškovas neatskleidė visų jam žinomų reikšmingų faktinių aplinkybių, ir kas lėmė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo nurodyta pirminė likutinė vertė 12 000 Eur laikytina pagrįsta ir teisinga, o vėlesnė atsakovo nurodyta transporto priemonės likutinė kaina (23 193 Eur) nėra reali ir protinga (CPK 178, 185 straipsniai).

69.       Kaip jau minėta, atsakovas pripažino, kad 2020-11-16 el. paštu ieškovui siųstoje informacijoje padarė žmogišką klaidą ir ieškovui neteisingai nurodė automobilio likučio vertę. Byloje atsakovas automobilio (duomenys neskelbtini) likučio vertę grindžia aukciono būdu gauta kaina, kuri yra lygi 23 193 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju sutiktina su aplinkybe, kad aukciono būdu parduoto turto kaina gali būti tikroji turto likutinės vertės kaina. Pažymėtina, kad atsakovas, pripažindamas padarytą žmogišką klaidą, kuomet išsiuntė ieškovui neteisingą informaciją dėl automobilio likutinės 12 000 Eur vertės, nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kas lėmė klaidos padarymą, kurioje vertinimo stadijoje klaida padaryta/pastebėta ir pan. Be to, atsakovas neteikė jokių duomenų apie tai, kaip buvo paskaičiuota 12 000 Eur kaina, koks taikytas apskaičiavimo būdas. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini) likučio apskaičiavimo kreipėsi į Latvijoje esančius ekspertus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Kaip minėta, atsakovas automobilio likutinę vertę 23 193 Eur sumai nustatęs aukciono būdu. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad aukcionas organizuotas laikotarpiu nuo 2020-11-18 iki 2020-11-19. Pažymėtina, kad atsakovas, įrodinėdamas aukciono būdu gautą kainą, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia aukciono dalyviams buvo pateikta informacija apie automobilį (duomenys neskelbtini) Be to, kaip nustatyta, minėtas automobilis nebuvo parduotas aukciono tvarka, nors iš pateiktos aukciono ataskaitos nustatyta, kad buvo pasiūlymai ir didžiausia pasiūlyta kaina buvo 23 193 Eur. Kaip jau minėta, automobilis buvo parduotas už sutartinę 12 900 Eur kainą paties ieškovo ir minėtas šalių susitarimas buvo sudarytas dar iki aukciono paskelbimo. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė visų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad transporto priemonės likučio pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, lygią 23 193 Eur sumai.

70.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi ginčo šalys nevykdė tinkamai įrodinėjimo ir atsikirtimo pareigos, abiejų ginčo šalių pateikti vertinimai turi trūkumų, pažymint, kad ginčo automobilis jau yra parduotas, bei tai, kad kitų būdų ir priemonių tiksliai nustatyti automobilio likučio vertę teismas neturi, darytina išvada, jog šiuo atveju, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teisingiausia automobilio likučio vertę yra nustatyti išvedant vidurkį iš abiejų ginčo nurodomų automobilio likučio verčių (pardavimo sandorio kainos ir aukciono būdu gautos kainos), kai šių verčių vidurkis sudaro 18 046,50 Eur (12 900 + 23 193). Teismui nustačius, kad automobilio (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 18 046,50 Eur, bylos duomenims patvirtinant, jog visa automobilio vertė 48 000 Eur, atsakovas ieškovui išmokėjo draudimo išmoką 24 807 Eur, todėl likusi neatlygintos sumos dalis sudaro 5 146,50 Eur (48 000 Eur – 18 046,50 Eur – 24 807 Eur). Kadangi šios sumos dalies atsakovas neatlygino, todėl ieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo pritiestina 5 146,50 Eur neišmokėta draudimo išmoka (CK 6.987 straipsnis). Kita ieškinio dalis atmestina.

71.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 146,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

72.       Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-219/2009; Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

73.       CPK 93 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

74.       Ieškovas

75.       Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (47,90 proc.), ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie jo patirtas 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 564,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovui neteikus į bylą duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB „Marleksa“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Marleksa“, į. k. 123397494, naudai 5 146, 60 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų ir 60 ct) dydžio išmokos dalį, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5 146, 60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 685,60 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, į. k. 302649474.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Diana Jankienė