Civilinė byla Nr. 2A-1467-527/2012;
procesinių sprendimų kategorijos: 128.2; 121.14.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2116-887/2012 pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti – nustatymo (suinteresuoti asmenys: L. S., L. P. ir A. Ž.) ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo mirties priėmė jo palikimą (žemę ir statinius), pradėdama turtą faktiškai valdyti (b. l. 3-4). Pareiškėja nurodė, kad ji priėmė palikimą faktiškai valdydama nekilnojamojo turto (ūkinius pastatus, rūsį, gyvenamąjį kambarį) su kilnojamaisiais daiktais (baldais, namų ūkio reikmenimis) dalį, priklausiusią tėvui (kurį iki mirties prižiūrėjo ir slaugė), savo lėšomis kartu su mama V. Ž. įrengdama gyvenamajame name naują šildymo krosnį, tvarkydama žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-21 sprendimu (b. l. 90-96) pareiškimą patenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo K. Ž. mirties (2008-01-17). Teismo nuomone, pareiškėja neprivalėjo (nors galėjo) reikšti savarankišką reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-8396-887/2010 pagal pareiškėjų V. Ž. (pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motinos) ir J. Ž. (brolio) pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (suinteresuoti asmenys: N. R., L. S., L. P. ir A. Ž.), kurioje 2010-10-21 sprendimu teismas paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. ir V. J. Ž. po K. Ž. mirties (2008-01-17) faktiškai priėmė ir valdo palikimą. Pareiškėja minėtoje byloje nenurodė, kad ji palikimo nepriėmė, ji tik išreiškė savo poziciją dėl pareikštų V. Ž. ir V. J. Ž. pareiškimų – su savo motinos V. Ž. pareiškimu sutiko, o su V. J. Ž. pareiškimu nesutiko. Duodama paaiškinimus minėtoje byloje ji nurodė, kad „visą laiką gyveno kartu su tėvais, rūpinosi tiek jais, tiek turtu“ (b. l. 58). Tai, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 nereiškė savarankiško reikalavimo, negali būti laikoma, jog K. Ž. palikimo ji nepriėmė. Teismas pripažino pareiškėjos teisę kreiptis į teismą su atskiru pareiškimu. Teismo nuomone, tiek pareiškėjos paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. R. (pareiškėjos sūnaus), J. B. F. (kaimynės), V. R. (kaimynės) parodymai bei pačių suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja po tėvo K. Ž. mirties aktyviais veiksmais priėmė K. Ž. palikimą – ji naudojosi ir iki šiol naudojasi, rūpinasi kaip savu mirusiojo K. Ž. nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Teisme apklaustų liudytojų parodymai logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys. Teismas netikėti liudytojų parodymais neturėjo pagrindo. Suinteresuoti asmenys liudytojų parodymams pastabų nereiškė, jų nurodytų aplinkybių neginčijo. Nors pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų santykiai konfliktiški, tačiau patys suinteresuoti asmenys, duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažino, kad pareiškėja po tėvo mirties iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune, ūkininkauja, naudojosi ir naudojasi K. Ž. palikta technika, malūnu, kitais daiktais, kad K. Ž. ir V. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje gyveno ir iki šiol gyvena pareiškėjos sūnus, kad pareiškėja duodavo pinigų namo draudimui, kad keitė pečių. Nors suinteresuotas asmuo V. J. Ž. nurodė, kad pečius pakeistas dabar (b. l. 81), tačiau Kauno apygardos teismo 2011-03-14 nutartyje c. b. Nr. 2A-456-254/2011 užfiksuota, kad katilas namo apšildymui buvo perkamas 2010 metais, kad tais pačiais metais taip pat buvo atliekami ir žemės sklypo apsėmimo padarinių likvidavimo darbai. Teismas padarė išvadą, kad įrodymus vertinant pagal šias taisykles yra pagrindas spręsti, kad pareiškėja ne tik iki mirties gyveno palikimą sudarančiame name, bet ir gyvenimą tęsia toliau, o kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po jos tėvo K. Ž. mirties, priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimą tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo V. J. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 104-109) prašo panaikinti 2012-03-21 sprendimą ir pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai byloje turinčioje išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 buvo nuspręsta, kad palikimą po K. Ž. mirties priėmė tik du jo įpėdiniai (V. Ž. ir V. J. Ž.). Minėtoje byloje buvo pateikta gausa rašytinių įrodymų, kurie patvirtina mokesčių už palikimo masę sudarantį turtą mokėjimą, investicijas į turtą ir t. t. Minėtoje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavusi apeliantė savarankiško reikalavimo nereiškė, aplinkybių, kad ir ji priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusio tėvo turtą bei kitus daiktus, nenurodė (nebuvo aktyvi savo teisių į palikimą atžvilgiu). Minėtoje byloje tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teismo posėdžių metu (kurie fiksuoti teismo posėdžio protokoluose) apeliantė teigė, kad jokio palikimo po savo tėvo mirties nepriėmė nei vienu įstatymo leistinu palikimo priėmimo būdu, o palikimą po tėvo K. Ž. mirties priėmė jos motina V. Ž.. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 589/1518 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaunas. Kita dalis, t. y. 929/1518 dalys 0,1518 ha žemės sklypo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune yra registruotos V. Ž. vardu ir yra bendroji jungtinė V. Ž. ir mirusio K. Ž. nuosavybė (paminėta dalis turto sudaro palikimo masę po K. Ž. mirties). Nagrinėjant bylą pati pareiškėja patvirtino, kad ji gyvena jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje - antrame namo aukšte, o pirmame namo aukšte gyveno jos motina V. Ž. ir tėvas K. Ž. (b. l. 80). Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 pareiškėja teigė, kad po tėvo K. Ž. mirties jo palikimą priėmė jos motina V. Ž., nes ji liko gyventi palikimą sudarančioje namo dalyje, mokėjo mokesčius už turtą, rūpinosi turtu, investavo pinigines lėšas į turto remontą. Nagrinėjant šią civilinę bylą Nr. 2-2116-887/2012 pareiškėjos parodymai buvo prieštaringi. Pradžioje ji nurodo, kad po mamos mirties jai liko tėvo stalas, lova, kad po mamos mirties ji ištapetavo sienas, sudėjo grindis, lubas, įsivedė vandenį, vėliau nurodo, kad po tėvo mirties tapetavo virtuvę (b. l. 79). Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 pateikta sąskaita faktūra bei pareiškėjos parodymai patvirtina, kad po K. Ž. mirties gyvenamajame name buvo pastatytas pečius, kurio pastatymo darbus finansavo K. Ž. sutuoktinė V. Ž. (o ne pareiškėja), tačiau pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą Nr. 2-2116-887/2012 pareiškėja teismui davė priešingus parodymus, teigdama, kad pečių pirko už savo ir vaikų pinigus (b. l. 79, 80). Nagrinėjant šią civilinę bylą Nr. 2-2116-887/2012 teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė svarbias aplinkybes - „aš nepretendavau į tėvo palikimo dalį, nes mama buvo gyva ir norėjau, kad ji viską paveldėtų“, „esant tėvams gyviems mokėjau mokesčius už savo dalį“, „man žinoma, kad mama ir brolis po tėčio mirties pradėjo viską valdyti“, „įrodymų dėl remontų ir komunalinių mokesčių neteikiame“. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant, ar pareiškėja aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo teises į atsiradusį tėvo palikimą, ar laikė save atsiradusio turto savininke (ar tik rūpinosi savo turto dalimi, kurioje ir gyveno), nes palikimas gali būti priimamas tik aktyviais veiksmais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog pareiškėja per tris mėnesius po tėvo mirties būtų prisidėjusi prie ginčo namo dalies mokesčių mokėjimo ar kitaip būtų prižiūrėjusi ginčo turtą, įgyvendinusi savo, kaip savininkės teises į ginčo turtą, kas leistų teismui daryti išvadą apie aktyvius pareiškėjos veiksmus siekiant įgyti tėvo palikimą. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į nenuoseklius ir prieštaringus pareiškėjos parodymus nagrinėjant civilinę bylą teisme, į pareiškėjos liudytojų (akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi) ir šalių paaiškinimus, į kitus rašytinius įrodymus, esančius byloje, kurių visuma paneigia faktą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė savo tėvo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio turtą.
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120-121) prašo palikti 2012-03-21 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
1. Teismo sprendimas išnagrinėtoje byloje Nr. 2-8396-717/2010 neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai. Nors toje byloje teismas nustatė, jog palikimą po K. Ž. mirties priėmė V. V. J. Ž. ir V. Ž., tačiau teismo sprendime nenurodyta, jog mirusiojo K. Ž. įpėdiniai yra tik šie du asmenys, todėl šis sprendimas neatėmė iš pareiškėjos prigimtinės teisės paveldėti kaip pirmosios eilės įpėdinei. Sprendimas byloje Nr. 2-8396-717/2010 buvo priimtas tik prašymus pareiškusių asmenų atžvilgiu, tačiau jis neužkerta kelio kitiems suinteresuotiems asmenims pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl palikimo priėmimo. Prejudicinę reikšmę civilinės bylos Nr. 2-8396-717/2010 sprendimas turi tik prašymus pareiškusių asmenų atžvilgiu. Šioje byloje nebuvo nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, kiek mirusysis K. Ž. turėjo įpėdinių, todėl apelianto sprendimo interpretacija, jog mirusiojo turto įpėdiniai yra tik du – V. V. J. Ž. ir V. Ž. - yra nepagrįsta. Apelianto nuomone, nepareikšdama prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo kartu su V. Ž. ir V. J. Ž., pareiškėja nebegali savarankiškai reikšti tokio prašymo, yra neteisinga ir niekuo nepagrįsta. Kadangi įstatymas nenustato apribojimų įgyvendinti asmens teisę nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, apeliantė šios teisės po V. Ž. ir V. J. Ž. prašymų patenkinimo neprarado.
2. Civilinėje byloje Nr. 2-2116-887/2012 liudytojomis buvo apklaustos namo (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune kaimynės J. B. F. ir V. R., kurių parodymai turi būti vertinami kaip nešališkų asmenų teikti parodymai. Liudytojos parodė, jog pareiškėja visą laiką gyveno su tėvais, mirus tėvui K. Ž., viską perėmė, tęsė jo darbus, dirbo ūkio darbus. Tiek šioje byloje, tiek apelianto akcentuojamoje civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 šios liudytojos parodė tas pačias aplinkybes, kurias įvertinęs teismas teisingai nusprendė, jog po tėvo K. Ž. mirties apeliantė pradėjo valdyti paliktą turtą ir juo rūpintis bei prižiūrėti, t. y. atliko aktyvius veiksmus, reikalingus palikimui priimti. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas, nei liudytojai, apklausti civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010, nenurodė, jog pareiškėja po tėvo K. Ž. mirties neprisidėjo prie ūkio išlaikymo, nesirūpino namais, nesinaudojo tėvo daiktais. Priešingai, visi liudytojai, įskaitant ir suinteresuotus asmenis, patvirtino, jog pareiškėja tęsė mirusiojo darbus, naudojosi mirusiojo įrankiais, prižiūrėjo daržus, naudojosi mirusiojo malūnu.
3. Apeliantas kaip vieną apeliacinio skundo motyvų nurodo pareiškėjos pasisakymą teismo posėdyje, kurio metu ji nurodė jog „nepretendavau į tėvo palikimo dalį, nes mama buvo gyva ir norėjau, kad ji viską paveldėtų“. Šie pareiškėjos žodžiai turi būti aiškinami taip, jog ji, gerbdama savo senyvą mamą, kaip tikrąją namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune, savininkę ir šeimininkę, tuo metu susilaikė nuo savo teisės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes laikė, jog palikimą priėmė faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti.
4. Po tėvo mirties pareiškėja liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune, kuriame gyveno kartu su mirusiu tėvu, rūpinosi mama, tėvų gyvuliais, naudojosi visais mirusiajam priklausiusiais ūkio padargais, tvarkė ir dabar tvarko tiek jai priklausančią namo dalį, tiek tą, kurioje iki mirties gyveno tėvas ir likusi mama V. Ž., naudojosi ir dabar naudojasi mirusiojo tėvo malūnu. Pareiškėja nors per įstatymo numatytą terminą ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau neatliko jokių veiksmų, iš kurių pobūdžio būtų galima teigti, jog ji atsisakė palikimo, priešingai, ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Bylojos duomenimis nustatyta, kad 2008-01-17 mirė (b. l. 9) pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas K. Ž. (b. l. 6, 7, 8, 13, 14, 15, 16, 17, 18). K. Ž. sutuoktinė, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina V. Ž. mirė 2011-05-18 (b. l. 10, 18). K. Ž. ir V. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas - 60/100 dalių gyvenamojo namo ir 929/1518 dalys 0,1518 ha žemės sklypo žemės sklypo, 2 daržinės, 3 ūkiniai pastatai ir kiti statiniai, esantis (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune, nuosavybės teise įregistruotas V. Ž. vardu (b. l. 19, 20-21). Kita dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso lauko virtuvė, garažas ir vienas ūkinis pastatas (b. l. 19, 20-21). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso 589/1518 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune, iki motino mirties gyveno jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje - antrame namo aukšte, o pirmame namo aukšte iki mirties gyveno pareiškėjos tėvas K. Ž. bei motina V. Ž.. Po K. Ž. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą iš įpėdinių nesikreipė niekas. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. Ž. (mirusiojo sutuoktinė) ir V. V. J. Ž. (mirusiojo sūnus) po K. Ž. mirties (2008-01-17) faktiškai priėmė ir valdo palikimą (b. l. 57-60). Kauno apygardos teismo 2011-03-14 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 61-65). Paveldėjimo byla Nr. 5-95/2011 po K. Ž. mirties Kauno m. 5-ajame notarų biure užvesta tik 2011 metais. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal Kauno apygardos teismo 2011-03-14 nutartį Nr. 2A-456-254/2011 kreipėsi mirusiojo sūnus V. V. J. Ž., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 47). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme pagal ieškovų V. J. Ž., L. S. ir L. P. (šioje byloje suinteresuotų asmenų) ieškinį atsakovei N. R. (pareiškėjai) buvo užvesta c. b. Nr. 2-2192-775/2012 dėl V. Ž. (motinos) 2010-03-31 sudaryto testamento, kuriuo turtas paliktas pareiškėjai, pripažinimo negaliojančiu, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-03 nutartimi buvo priimtas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla Nr. 2-2192-775/2012 nutraukta.
Apelianto nuomone, pareiškėja kartu su V. Ž. ir V. J. Ž. Kauno miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-8396-717/2010 nepareiškusi prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl K. Ž. (mirusio 2008-01-17) palikimo priėmimo, nebegali savarankiškai reikšti tokio prašymo. Palikimo priėmimo klausimai sprendžiami vadovaujantis CK penktosios knygos nuostatomis, tačiau joje nėra nei vieno straipsnio, nurodančio pareigą dėl palikimo priėmimo kreiptis visiems įpėdiniams vienu metu, ir kad, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo keliems įpėdiniams, likę įpėdiniai praranda teisę pareikšti teismui tokį prašymą savarankiškai. Kadangi įstatymas nenustato apribojimų įgyvendinti asmens teisę nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, konstatuotina, jog pareiškėja šios teisės po V. Ž. ir V. J. Ž. prašymų patenkinimo neprarado ir galėjo ją realizuoti atskiroje byloje, tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbu yra tai, kokios prejudicinę galią šioje byloje turinčios aplinkybės buvo nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių (CPK 182 str. 2 ir 5 punktai), kurių šalims nebereikia įrodinėti.
Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 N. R. savo 2010-03-23 atsiliepime į pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo jos vardu fakto nustatymo teigė, kad po tėvo mirties jo palikimą priėmė jos motina V. Ž., kuri liko gyventi palikimą sudarančioje namo dalyje, mokėjo turto išlaikymo mokesčius, savo lėšomis draudė turtą, ir nei ji, N. R., nei kiti suinteresuoti asmenys, kaip įpėdiniai pagal įstatymą, dėl paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, ,,nes į palikimo, likusią po tėvo mirties, dalį nepretendavome“ (civilinės bylos Nr. 2-8396-717/2010 1 t., lapai 80-81). Pareiškėjos V. Ž. ir N. R. atstovės advokatės N. G. pasirašytame 2010-04-27 atsiliepime į Vytauto J. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo jo vardu fakto nustatymo nurodyta, jog po K. Ž. mirties jo turtu rūpinasi tik V. Ž., jai padeda N. R., o Vytautas V. J. Ž. meluoja teigdamas, kad ir jis rūpinosi turtu po tėvo mirties (civilinės bylos Nr. 2-8396-717/2010 1 t., lapai 121-123). Vadinasi, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 pati N. R. pripažino faktą, kad ji po tėvo mirties nepretendavo į tėvo palikimą, o po tėvo mirties jo palikimą priėmė jos motina V. Ž., mokėjusi turto išlaikymo mokesčius ir savo lėšomis draudusi turtą. Pažymėtina, jog ir nagrinėjamos bylos Nr. 2-2116-887/2012 teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino faktą, kad ji nepretendavo į tėvo palikimo dalį, ,,kadangi mama buvo gyva ir norėjau, kad ji viską paveldėtų“; kad ,,esant tėvams gyviems mokėjau mokesčius už savo dalį“ (b. l. 80).
Apeliacinės instancijos nuomone, prejudicinę galią turinčioje civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 nustatytos aplinkybės bei civilinėje byloje Nr. 2-2116-887/2012 surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog pareiškėja per tris mėnesius po tėvo mirties (t. y. iki 2008-04-17) būtų prisidėjusi prie mokesčių už tėvui priklausiusios namo ir ūkinių pastatų dalies mokėjimo ar kitaip būtų valdžiusi ir prižiūrėjusi ginčo turtą kaip savo, tokiu būdu įgyvendinant savo kaip savininkės (paveldėtojos) teises į ginčo turtą, kas leistų teismui daryti neginčijamą išvadą apie aktyvius pareiškėjos veiksmus, siekiant pačiai priimti tėvo palikimą savo vardu, o ne geranoriškai padėti palikimą priėmusiai mamai V. Ž. tvarkytis namų ūkyje. Pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėja nurodė, kad ji savo nuožiūra naudojosi mirusiojo nekilnojamojo turto dalimi – ūkiniais pastatais, rūsiu, gyvenamuoju kambariu, kilnojamaisiais daiktais, tvarkė žemės sklypą, savo lėšomis kartu su mama V. Ž. įrengdama gyvenamajame name naują šildymo krosnį gerino turto būklę. 2012-03-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad ,,po mamos, liko tėvuko stalas, lova“, po tėčio mirties ,,ištapetavome virtuvę“; ,,remontus pirmame aukšte darėme prieš mamos mirtį, tapetavome virtuvę‘; po tėvo mirties naudojosi jo technika ir ją remontavo. Pažymėtina, jog faktą (tik kuris būtų reikšmingas plikimo priėmimui) apie naujos šildymo krosnies įrengimą gyvenamajame name pareiškėjos ir jos vaikų lėšomis per tris mėnesius po tėvuko mirties paneigia 2010-08-20 sąskaita faktūra (civilinės bylos Nr. 2-8396-717/2010 1 t, lapas 152), patvirtinanti, jog pečius name keistas tik 2010 metais, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po tėvo mirties), bei 2010-08-25 teismo posėdžio metu pareiškėjos V. Ž. ir N. R. atstovės advokatės N. G. prašymas prijungti 2010-08-20 sąskaitą faktūrą, kuria ,,įrodinėsime, kad pareiškėja (t. y. V. Ž.) savo lėšomis pagerino ginčo turtą...“ (civilinės bylos Nr. 2-8396-717/2010 1 t, lapas 152), patvirtinantis, jog pečiaus pastatymo darbus finansavo K. Ž. sutuoktinė V. Ž., pasirašiusi sąskaitoje faktūroje. Aplinkybė, kad būtent iki 2008-04-17 (tik kas būtų reikšminga palikimo priėmimui) pareiškėja tapetais išklijavo virtuvę pirmame namo aukšte, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, tuo labiau, kad pati pareiškėja, atsakinėdama į klausimus, teismo posėdyje nurodė, kad ,,remontus pirmame aukšte darėme prieš mamos mirtį, tapetavome virtuvę“, pareiškėjos sūnus R. R., apklaustas liudytoju, nurodė, kad ,,po dieduko mirties virtuvę remontavome 2008-2009 metais“ (b. l. 84), o trečiasis asmuo L. P. nurodė, kad ,,po tėvuko mirties virtuvė nebuvo ištapetuota“ (b. l.82). Nors pareiškėjos sūnus R. R. ir nurodė, kad mama rūpinosi žeme, sodino bulves, runkelius, rūpinosi sodu, naudojosi technika, tačiau, akivaizdu, kad žemės priežiūros darbai (netgi jeigu jie ir buvo atlikti) negalėjo būti atlikti per tris mėnesius po plikėjo mirties, nes tai buvo žiemos ir ankstyvo pavasario laikas, kai žemės ūkio darbai dar nėra atliekami. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja atliko būtent palikėjui (o ne jai pačiai ar motinai) priklausiusios žemės priežiūros darbus, tuo labiau esant nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėja geranoriškai padėdavo tvarkytis ūkyje savo mamai, kuri tikėtina būtent dėl šios priežasties ir surašė būtent pareiškėjos naudai testamentą. Tai, kad po mamos mirties pareiškėjai liko tėvuko stalas, lova, kad po mamos mirties pareiškėja ištapetavo kambario sienas, sudėjo grindis, lubas, įsivedė vandenį, šiuo atveju visi nėra svarbu palikimo priėmimui, kadangi, akivaizdu, jog tai veiksmai, kurie buvo atlikti ne per trijų mėnesių terminą po tėvo mirties. Vien tai, jog iš karto po tėvuko mirties pareiškėja galimai naudojosi tėvui priklausiusiu malūnu ir kita jam priklausiusia technika, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, tuo labiau, kad nėra paneigta, jog pareiškėja šia technika po tėvo mirties naudojosi ne kaip paveldėtu turtu, o kaip motinai priklausančiu ir jos paveldėtu turtu, ypač turint omenyje pareiškėjos pripažinimą teisme, kad ji nepretendavo į tėvuko palikimą ir norėjo, kad viską paveldėtų mama. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja elgėsi kaip paveldimo turto bendraturtė, o ne tiesiog vykdė moralinę pareigą padėti savo motinai, mirusiai 2011-05-18 (b. l. 10, 18), tuo labiau, kad mama būtent jos naudai 2010-03-31 buvo sudariusi testamentą.
Kadangi pareiškėja neįrodė, kad ji per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po tėvo mirties (t. y. iki 2008-04-17) būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama įgyvendinti savo teises į atsiradusį tėvo palikimą, o jos pateiktiems įrodymams patvirtinant tik tai, kad ji padėjo savo mamai V. Ž. (tikrajai turto savininkei, paveldėjusiai turtą po sutuoktinio mirties) tvarkytis ūkyje bei rūpinosi savo turto dalimi, kurioje visą laiką gyveno, apeliacinės instancijos teismas panaikina šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 329 str. 1 d.), konstatuodamas, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 325-331 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
apeliacinį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos N. R. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai pradėjusi turtą valdyti priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. sausio 17 d., atmesti.
Teisėja Jolita Cirulienė