Civilinė byla Nr. 2A-1275-945/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00392-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 2.6.16.3; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsakovo D. B. priešieškinį ieškovui V. S. dėl skolos ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovo D. B. (toliau – atsakovas) 2 590 Eur žalos atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 23 d. ieškovas iš atsakovo nuomojosi automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis). 2020 m. birželio 29 d. šalys sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2020/06/29 vienam mėnesiui (toliau – ir nuomos sutartis). Šalys susitarė, kad ieškovas bet kuriuo metu galės nutraukti nuomos sutartį. 2020 m. liepos 10 d. ieškovas žinute informavo atsakovą, kad transporto priemone naudosis iki 2020 m. liepos 20 d., už paskutines dvi savaites mokestį atsakovas turi paimti iš 150 Eur užstato, nes dėl techninių nesklandumų ieškovas negalėjo prisijungti prie internetinės bankininkystės ir pervesti 70 Eur nuomos mokestį už einamą savaitę. Atsakovas su tokiu ieškovo pasiūlymu sutiko, tačiau 2020 m. liepos 11 d. vakarą, turėdamas automobilio raktą, pateko į automobilio vidų, leido policijos pareigūnui apžiūrėti jo saloną. Automobilyje buvo daug ieškovo daiktų, daiktų paėmimo protokolas įvykio vietoje nesurašytas, atsakovui buvo leista pasiimti automobilį. Tą patį vakarą atsakovas informavo ieškovą, kad nuomos sutartis nutraukta, automobilis paimtas, įvykis užregistruotas policijoje. Atsakovas pasisavino ieškovui panaudos sutartimi priklausantį automobilį ir jame esančius daiktus, tokiu būdu padarydamas nuostolius, kuriuos sudaro: 90 Eur užstatas (ieškovas sumokėjo 150 Eur užstatą, automobiliu naudojosi nuo 2020 m. liepos 6 d. iki 2020 m. liepos 11 d., t. y. 6 d.), iš automobilio paimti ieškovui priklausę 800 Eur, 1 700 Eur nuostoliai negautų pajamų forma (darbo užmokesčio dienos vidurkis – 100 Eur, laikotarpis nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. liepos 29 d., t. y. 17 d.). Automobilio veidrodėlio stiklo ir bamperio kampo apgadinimai atsiradę ieškovui naudojantis automobiliu, tačiau kiti atsakovo nurodomi apgadinimai nepagrįsti, nepateikti duomenys, kad automobilį apgadino būtent ieškovas. Automobilio techninės būklės vertinimo aktas, automobilį perduodant ieškovui, nebuvo surašytas. Be to, automobilis buvo nuomojamas ir kitam asmeniui.

3.       Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovą per 10 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti transporto priemonės raktelius, priteisti atsakovui iš ieškovo 60 Eur nuomos mokestį už naudojimąsi atsakovo transporto priemone laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 6 d. iki 2020 m. liepos 11 d., priteisti atsakovui iš ieškovo 1 688,93 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl transporto priemonės apgadinimų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovas nurodė, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai prasidėjo 2019 m. spalio mėn., 2020 m. birželio 29 d. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2020/06/29, kuria atsakovas laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 29 d. 12.00 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 12.00 val. perdavė ieškovui laikinai valdyti ir naudotis transporto priemonę, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Prasidedant nuomos santykiams ieškovas įmokėjo atsakovui 150 Eur dydžio pinigų sumą, kuri šalių susitarimu turėjo atlikti užstato funkciją ir buvo skirta dėl ieškovo tyčios, neatsargumo ar kitų priežasčių transporto priemonei padarytiems apgadinimams pataisyti. Pirmose tarp šalių sudaromose transporto priemonės nuomos sutartyse buvo numatytas 100 Eur per savaitę nuomos mokestis, vėliau atsakovas jį sumažino. 2020 m. birželio 29 d ieškovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą 65 Eur už transporto priemonės nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 5 d., tą pačią savaitę ieškovas žinute atsiuntė atsakovui transporto priemonės nuotrauką, kurioje matyti sudaužytas kairysis transporto priemonės veidrodėlis. Kitas mokėjimas pagal nuomos sutartį turėjo būti atliktas 2020 m. liepos 6 d., tačiau ieškovas jo neatliko. Atsakovas pabandė susisiekti su ieškovu telefonu dėl laiku nesumokėto nuomos mokesčio, bet ieškovas atsakovo vengė ir į skambučius neatsiliepė. Ieškovas su atsakovu susisiekė 2020 m. liepos 10 d., vėliau vykusio telefoninio pokalbio su ieškovu metu atsakovas paaiškino, kad užstato neįskaitys į nuomos mokestį, nes iš užstato bus dengiamos transporto priemonės apgadinimui taisyti reikiamos lėšos. Ieškovas 2020 m. liepos 10 d. atsiuntė žinutę atsakovui, atsakydamas į atsakovo nuostatą dėl užstato panaudojimo, atsakovas vėl pabandė susisiekti su ieškovu telefonu, bet ieškovas neatsiliepė. Atsakovas, supratęs, kad ieškovas neketina mokėti nuomos mokesčio ir atlyginti dėl transporto priemonės apgadinimų atsakovo patirtų nuostolių, 2020 m. liepos 11 d. nuvyko prie ieškovo gyvenamosios vietos, ten rado transporto priemonę, kuri turėjo ir daugiau apgadinimų, apie kuriuos ieškovas atsakovo neinformavo. Atsakovas dar kartą pabandė susisiekti su ieškovu, informuoti, kad nutraukia nuomos sutartį ir ketina atsiimti transporto priemonę, tačiau ieškovas ignoravo atsakovo skambučius. Atvykę policijos pareigūnai bandė susisiekti su ieškovu telefonu, skambino į jo buto duris, bet ieškovas neatsakė. Tuomet policijos pareigūnai kartu su atsakovu apžiūrėjo transporto priemonės išorę ir vidų, sutikrino nuosavybės dokumentus, nuomos sutartį ir leido atsakovui pasiimti transporto priemonę.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė ieškinį, priešieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo ieškovą per 10 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui transporto priemonės raktelius, priteisė atsakovui iš ieškovo 60 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi atsakovo transporto priemone laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 6 d. iki 2020 m. liepos 11 d., 1 245,18 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 305,18 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos 2021 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 884,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą priešieškinio dalį, priteisė valstybei iš ieškovo 27,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

6.       Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 9 d. šalys sudarė pirmąją automobilio nuomos sutartį Nr. 2019/11/09, paskutinė automobilio nuomos sutartis Nr. 2020/06/29 sudaryta 2020 m. birželio 29 d. Sudarant pirmąją nuomos sutartį ieškovas nuomos sutarties 3.3 punkto pagrindu atsakovui sumokėjo 150 Eur užstatą. Teismas, įvertinęs nuomos sutarties 3.3 punkte nustatyto depozito tikslus ir paskirtį, t. y. kad depozitas skirtas transporto priemonės galimų apgadinimų šalinimo išlaidoms padengti, ieškovas neįrodinėjo, jog šalys buvo susitarę dėl depozito panaudojimo nuomos mokesčiui padengti, tokio šalių susitarimo ar faktinio depozito panaudojimo nuomos mokesčiui padengti patvirtinančių duomenų nėra, ieškovo argumentus, kad depozitas gali būti panaudotas ieškovo nesumokėto nuomos mokesčio daliai padengti, vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 90 Eur depozito mokesčio.

7.       Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl asmeninių ieškovo daiktų ir 800 Eur paėmimo (galimos vagystės) iš automobilio. 2020 m. liepos 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio bagažinėje buvo ieškovo asmeninių daiktų, kurie ieškovui grąžinti 2020 m. rugpjūčio 19 d. pakvitavimu, tačiau nėra užfiksuota, kad automobilyje buvo rasti 800 Eur. Tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad atsakovas kaltais tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą užvaldyti, pasisavino ieškovo daiktus. Ieškovas nepateikė naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir įvertinti priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar vėliau teismui nagrinėjant ieškovo skundus, ieškinyje nurodytam teiginiui dėl automobilyje buvusių 800 Eur pagrįsti. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad jo nurodoma pinigų suma buvo automobilyje jo paėmimo metu, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė deliktinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sąlygų, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl 800 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

8.       Teismas kaip abejotinus vertino ieškovo argumentus, kad jo dienos uždarbis teikiant keleivių pavežėjimo paslaugas sudarė 100 Eur, kadangi nėra galimybės nustatyti, jog pateikti duomenys yra būtent ieškovo paskyros duomenys. Teismas nustatė, kad šalys sutarė, kokioms priežastims esant atsakovas turi teisę savo iniciatyva nutraukti sutartį, tačiau kokia tvarka ši teisė bus realizuota ir sutartis nutraukta, šalys nesusitarė. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo elgesys (neatsiliepdavo į atsakovo skambučius, neatidarė durų policijos pareigūnams (aplinkybę, kad neatidarė durų, ieškovas pripažino teismo posėdyje)) ir žinučių turinys (ieškovas nurodė neketinantis sumokėti nuomos mokesčio, padengti nuostolius dėl transporto priemonės apgadinimų) sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovas nebendradarbiavo su kita sutarties šalimi, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir tuo pažeidė sutartį (nuomos sutarties 2.1, 2.3.1, 3.2 punktai). Kadangi šalių sudarytoje sutartyje aptarti nuomotojo iniciatyva nuomos sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, teismas pripažino, kad toks nuomos sutarties pažeidimas yra esminis, sudaręs pagrindą atsakovui inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą 4.2 punkto pagrindu. Teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo konstatuoti būtinos sąlygos – atsakovo veiksmų neteisėtumo nutraukiant nuomos sutartį, kuria ieškovas grindė turtinės žalos – negautų pajamų, kilimą, atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovas pripažino faktą, jog negrąžino transporto priemonės raktelių, juos turi. Teismas nusprendė, kad, nuomos sutarčiai tarp šalių pasibaigus (atsakovui nuomos sutartį nutraukus), ieškovas atsakovui priklausančiu raktu disponuoja neturėdamas tam teisėto pagrindo, todėl privalo jį grąžinti automobilio savininkui.

10.       Teismas nustatė, kad nuomos sutarties 3.1 ir 3.2 punktais šalys susitarė dėl 280 Eur nuomos mokesčio, kurį ieškovas turėjo sumokėti dalimis – po 70 Eur kiekvienos mėnesio savaitės pirmadienį. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui 2020 m. birželio 29 d. sumokėjo 65 Eur nuompinigių, kitų mokėjimų neatliko, ieškovas nėra sumokėjęs 60 Eur (vienos dienos nuomos mokestis – 10 Eur) nuomos mokesčio už naudojimąsi transporto priemone nuo 2020 m. liepos 6 d iki 2020 m. liepos 11 d. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovui iš ieškovo priteisė 60 Eur nesumokėto nuomos mokesčio.

11.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog jam naudojantis ginčo transporto priemone buvo sudaužytas veidrodis, apgadintas bamperis ir iš esmės neginčijo, jog ji turi ir kitų apgadinimų, tačiau manė, kad už juos nėra atsakingas, kadangi transporto priemone naudojosi ir kitas asmuo – R. K. Teismas nusprendė, kad sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovas neturėjo teisės be raštiško savininko sutikimo leisti automobiliu naudotis ar jį išnuomoti kitiems asmens, byloje nėra duomenų, kad R. K. buvo sudaręs ginčo transporto priemonės nuomos su atsakovu sutartį tuo pačiu laikotarpiu, atsakovas davė ieškovui rašytinį sutikimą, leidžiantį transporto priemonę perduoti naudotis R. K. UAB ,,Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ 2021 m. kovo 8 d. nustatė orientacinę remonto kainą – 1 395,81 Eur (su PVM – 1 688,93 Eur), kurią, įvertinus detalių nusidėvėjimą, sudaro: remonto darbų kaina – 593,23 Eur, detalių kaina – 216,47 Eur, dažymo medžiagos – 649,33 Eur, eksploatacinės medžiagos – 75 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje apskaičiuota keistinų detalių ir remonto darbų kaina byloje nepaneigta kitais įrodymais, ieškovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, nepateikė įrodymų dėl mažesnio padarytos žalos dydžio, konstatavo, jog nustatant atsakovui padarytos žalos dydį nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo pateikta vertinimo ataskaita. Atsakovui patvirtinus, kad transporto priemonę susiremontavo pats, kadangi užsiima ir automobilių remonto veikla, todėl nepatyrė PVM mokesčio išlaidų, teismas iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1 245,18 Eur (1 395,18 Eur – 150 Eur depozitas) turtinės žalos atlyginimą už apgadintą automobilį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo sprendimas priimtas be teisėtų ir teisinių pagrindų, akivaizdžiai nukrypstant nuo teisingumo ir protingumo principų reikalavimų laikymosi ir teisminės praktikos.

1.2.                      Teisėja buvo šališka.

1.3.                      Teismas pažeidė teisės principą dėl bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo.

1.4.                      Teismas įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui transporto priemonės raktelius, nors atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad jam automobilio raktelis nereikalingas, kadangi pasidarė kitą.

1.5.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas sutartį akivaizdžiai pažeidė sutarties sąlygas ir įstatymus, todėl privalo prisiimti visą atsakomybę ir atlyginti ieškovui patirtą žalą, kadangi taip reglamentuoja galiojantys įstatymai. Dėl nuomos apmokėjimo su atsakovu buvo sutarta iš vakaro (2020 m. liepos 10 d.), atsakovas žinojo, kad automobilis nėra tyčia ar kitaip gadinamas, kadangi jis automobilį gana dažnai matydavo, matė jį gal prieš savaitę iki įvykio, kai ieškovas buvo atvykęs iki jo darbo vietos atlikti įmoką ir pakeisti tepalus automobilyje, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ir negalėjo jų reikšti, kadangi automobilis buvo toks, kokį ieškovas jį išsinuomojo pradžioje, išskyrus šiek tiek apgadintą galinį bamperį ir suskilusį veidrodėlį. Dėl šių apgadinimų ieškovas sutinka atlyginti žalą, apie juos atsakovas ieškovo buvo informuotas. Transporto priemonės apgadinimo apžiūros aktas buvo sudarytas 2020 m. liepos 24 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po automobilio paėmimo, todėl automobilį galėjo apgadinti pats atsakovas ar tretieji asmenys, kurie juo naudojosi per tą laiką.

1.6.                      Teismas tinkamai neįvertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad automobiliu pagal panaudos sutartį naudojosi ir R. K. Teismo posėdyje apklaustas R. K. patvirtino faktą, kad jis taip pat ilgą laiką naudojosi automobiliu.

13.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę.

2.2.                      Iki pasikeičiant teismo sudėčiai byla dar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Ieškovas bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu nekėlė klausimo dėl neteisėtos teismo sudėties, neišreiškė prieštaravimo teismo vedamo proceso eigai.

2.3.                      Atsakovas pagrįstai nutraukė nuomos sutartį prieš terminą ir atsiėmė transporto priemonę iš ieškovo, nes ieškovas iš esmės pažeidė nuomos sutartį: laiku nemokėjo nuomos mokesčio, blogino transporto priemonės būklę, o tai pripažintina esminiais nuomos sutarties pažeidimais. Dėl šios priežasties neegzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai, kurie yra būtina sąlyga turtinei žalai – negautoms pajamoms konstatuoti.

2.4.                      Ieškovas nuomos mokestį už transporto priemonę mokėjo pavedimais, o ne grynaisiais pinigais.

2.5.                      Atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos įrodo, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. ir prieš sudarant pirmąją nuomos sutartį su ieškovu transporto priemonė buvo tvarkinga. Atsakovas tą tvirtino visą bylos nagrinėjimo laiką.

2.6.                      Ieškovas pripažino dalį transporto priemonei padarytų apgadinimų, tuos pačius apgadinimus ieškovas pripažįsta ir apeliaciniame skunde.

2.7.                      Teismas nustatė bylos teisingam išsprendimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą, jį išanalizavo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų ir kasacinio teismo išplėtotų taisyklių, nurodė įrodymus, kuriais remiasi, argumentus, dėl ko atmetė kitus, taip pat teisingai nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujantis padarytos išvados.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui buvo išnuomojęs automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 150 Eur dydžio depozitą. Paskutinė automobilio nuomos sutartis Nr. 2020/06/29 buvo sudaryta 2020 m. birželio 29 d. Pagal šią nuomos sutartį ieškovui automobilis buvo išnuomotas laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 29 d. 12 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 12 val. 2020 m. birželio 29 d. ieškovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą 65 Eur už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 5 d. Kitą mokėjimą ieškovas turėjo atlikti 2020 m. liepos 6 d., tačiau jo neatliko. 2020 m. liepos 11 d. atsakovas vienašališkai nutraukė automobilio nuomos sutartį ir, policijos pareigūnams leidus, pasiėmė automobilį. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, prašydamas priteisti 2 590 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 90 Eur užstatas, iš automobilio paimti ieškovui priklausę 800 Eur, 1 700 Eur nuostoliai negautų pajamų forma. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovą per 10 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti transporto priemonės raktelius, priteisti atsakovui iš ieškovo 60 Eur nuomos mokestį, 1 688,93 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl transporto priemonės apgadinimų, procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, priešieškinį patenkino iš dalies. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir pateiktų įrodymų priėmimo

16.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo prašantis, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šio prašymo nemotyvuodamas jokiais argumentais. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra nurodomos ir grindžiamos byloje pateiktais, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais įrodymais, ieškovas savo poziciją yra išsamiai išdėstęs procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo reikšmingas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įgyvendinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paskirtį – apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose, patikrinus absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis), įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.

18.       Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtinta, kad atsakovas nuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde neprašo priimti su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, jokiais argumentais nepagrindžia jų pateikimo būtinybės. Be to, susipažinus su prie apeliacinio skundo pateiktais dokumentais, matyti, kad dalis ieškovo kaip įrodymai pateiktų dokumentų yra šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai, ieškovo teikti procesiniai dokumentai, dauguma kitų ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų jau buvo pateikti į bylą ir pirmosios instancijos teismo priimti, o kiti galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priimti ir vertinti apeliaciniame procese nėra pagrindo (CPK 314 straipsnis). 

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

19.       Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes priėmė, ieškovo teigimu, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių veiksmų atlikimas bei procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Ieškovas nenurodo, kad prašė nušalinti bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją, o tai reiškia, jog ieškovas neturėjo duomenų, leidžiančių spręsti apie teisėjos šališkumą. Ieškovo įsitikinimas, kad teisėja buvo šališka, susiformavo tik šiai priėmimus teismo sprendimą. Kaip minėta, vien ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nėra teismo šališkumo įrodymas, todėl ieškovo deklaratyvūs teiginiai apie skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumą, nesant kitų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti.

20.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl teisėjų sudėties nekintamumo principo pažeidimo. Teismo sudėties nekintamumas turi būti užtikrinamas per visą bylos nagrinėjimo laiką. Šios taisyklės tikslas yra koncentruotai ir visapusiškai ištirti bylos įrodymus bei užtikrinti teismo ir teisėjo nepriklausomumą. Pažeidimas galėtų būti fiksuojamas, jei teisėjo pasikeitimas vyksta tuo metu, kai jau tiriami įrodymai. Šiame kontekste CPK 16 straipsnio nuostata „bylos nagrinėjimo metas“ suprantamas kaip teisminis nagrinėjimas. Teisėjo pakeitimo faktas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje negali kliudyti teismui visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes laikantis žodiškumo, proceso nepertraukiamumo ir kitų reikšmingų nuostatų, jei pasirengimas vyksta rašytine tvarka ir bylos duomenys vienodai prieinami bet kuriam tą bylą gavusiam nagrinėti teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo sudėtis pasikeitė pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje 2021 m. gegužės 11 d., anksčiau civilinę bylą nagrinėjusią teisėją paskyrus Kauno apygardos teismo teisėja. Naujai paskirtai teisėjai nustačius, kad papildomi parengiamieji veiksmai nereikalingi, 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Byloje nesant duomenų, kad teismo sudėties pasikeitimas būtų susijęs su teismo ar teisėjo nepriklausomumo praradimu arba galimu šališkumu, priešingai, esant įrodymams, kad tai lėmė objektyvios aplinkybės, apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 16 straipsnio pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

21.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad automobilio nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas nuomos sutartį 2020 m. liepos 11 d. nutraukė teisėtai. Vadovaujantis nuomos sutarties 4 punktu, nuomos sutartis galėjo būti nutraukta šalių susitarimu (4.1 punktas) ir nuomotojo iniciatyva (4.2 punktas), jei nuomininkas naudojasi automobiliu ne pagal sutarties sąlygas (4.2.1 punktas) ir/arba tyčia, dėl neatsargumo ar kitų priežasčių blogina automobilio būklę (4.2.2 punktas). Nuomos sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovas sumokės už nuomos laikotarpį 280 Eur nuomos mokestį, dalimis kiekvienos savaitės pirmadienį po 70 Eur. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovas 2020 m. liepos 6 d. nesumokėjo nuomos mokesčio, tačiau teigia, jog to nepadarė dėl telefono gedimo, o dėl nuomos apmokėjimo su atsakovu buvo sutarta 2020 m. liepos 10 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės apie 2020 m. liepos 10 d. šalių susitarimą dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas ketino nutraukti sutartį anksčiau termino (2020 m. liepos 20 d.), pripažino, jog nuomos mokesčio padengimui pakanka depozito, iki kol ieškovas naudosis automobiliu, todėl, net pataisius telefoną, nuomos mokesčio nesumokėjo. Nuomos sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kad ieškovas sumoka atsakovui depozitą, kuris sudaro 150 Eur, depozitas bus grąžintas ieškovui pasibaigus nuomos sutarčiai, jei bus išlaikytos sutarties sąlygos ir transporto priemonės būklė nebus pabloginta. Ieškovui neginčijant, kad, jam naudojantis automobiliu, šis buvo apgadintas, ieškovui nesutinkant tik su apgadinimų mastu, nesant byloje duomenų, jog šalys buvo sutarusios depozitą panaudoti ieškovo nesumokėtai nuomos mokesčio daliai padengti, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad nuomos mokestis turėjo būti išskaičiuotas iš ieškovo sumokėto depozito. Dėl to ieškovui nesumokėjus nuomos mokesčio, neketinant padengti atsakovo nuostolių dėl automobilio apgadinimų, ieškovui vengiant bendrauti su atsakovu (pats ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nuvykdavo pas atsakovą į jo darbo vietą, taigi, net neturėdamas telefono jis galėjo susisiekti su atsakovu, bet to nedarė), taip pat su į ieškovo namus atvykusiais policijos pareigūnais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir tuo pažeidė sutartį, toks nuomos sutarties pažeidimas yra esminis, sudaręs pagrindą atsakovui nutraukti nuomos sutartį 4.2 punkto pagrindu. 

22.       Pripažinus nuomos sutarties nutraukimą teisėtu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl ieškovo nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teigė, jog jo darbo dienos užmokesčio vidurkis – 100 Eur, jis priverstinai nedirbo 17 dienų, tačiau nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovo pateikti vienos dienos duomenys apie 100 Eur uždarbį, nesant duomenų, kokio asmens tai uždarbis, neįrodo, kad ieškovas kasdien gaudavo tokio dydžio uždarbį. Ieškovo teiginių apie 100 Eur dienos uždarbį nepatvirtina ir „Bolt“ atstovybės pateikti duomenis, iš kurių matyti, kad skirtingais laikotarpiais ieškovo uždarbiai ženkliai skirdavosi. Svarbu paminėti ir tai, kad, kaip minėta, ieškovas ketino nutraukti nuomos sutartį 2020 m. liepos 20 d., todėl ir dėl šios priežasties ieškovo pateiktas nuostolių apskaičiavimas nėra teisingas. Be to, ieškovas neneigia 2020 m. balandžio 9 d. įsigijęs transporto priemonę „Audi“. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas galėjo dirbti ir gauti pajamas net atsakovui nutraukus nuomos sutartį ir pasiėmus nuomotą automobilį.

23.       Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 800 Eur žalos atlyginimą, šį ieškinio reikalavimą grįsdamas tuo, kad atsakovas pasisavino šiuos pinigus, kurie buvo atsakovo 2020 m. liepos 11 d. paimtame automobilyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad šiuos pinigus paėmė atsakovas, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokia pinigų suma buvo automobilyje jo paėmimo metu. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas neįrodė deliktinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sąlygų, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 800 Eur žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.246–6.249 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

24.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį įpareigojo per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui transporto priemonės raktelius, kadangi šie jam nėra reikalingi. Ieškovas neneigia, kad turi atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio raktelius, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo grąžinti automobilio raktelius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti šį priešieškinio reikalavimą yra pagrįstas ir teisėtas.

25.       Byloje nesant ginčo, kad ieškovas nesumokėjo 60 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi automobiliu nuo 2020 m. liepos 6 d iki 2020 m. liepos 11 d., nesant galimybės nuomos mokestį išskaityti iš ieškovo sumokėto 150 Eur depozito dėl tokio susitarimo tarp šalių nebuvimo ir ieškovo padarytų automobilio apgadinimų, kurių pašalinimas pagal nuomos sutarties sąlygas turi būti dengiamas iš depozito lėšų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 60 Eur nuomos mokesčio priteisimo ir atitinkamai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 90 Eur depozito priteisimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

26.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui iš ieškovo priteista 1 245,18 Eur turtinei žalai atlyginti dėl ieškovui naudojantis automobiliu padarytų jo apgadinimų, nurodo, kad jo naudojimosi automobiliu metu buvo apgadintas tik automobilio galinis bamperis ir suskilo veidrodėlis, automobiliu taip pat naudojosi R. K., kuris galėjo padaryti kitus automobilio apgadinimus.

27.       Nuomos sutarties 2.3.2 punkte šalys susitarė, kad, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ieškovas grąžina automobilį tos pačios būklės, kokios ji buvo perduota laikinai naudotis, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Pagal nuomos sutarties 2.4 punktą visą automobilio remontą atlieka atsakovas, išskyrus atvejus, kad kai tokios išlaidos atsiranda dėl tiesioginių ieškovo veiksmų, tokių kaip automobilio sulankstymas, sudaužymas, tokius patirtus automobilio nuostolius privalo atlyginti ieškovas atsakovui. Ieškovas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad iš karto po automobilio perdavimo ieškovui 2019 m. spalio 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu į ginčo automobilio galinę dalį įvažiavo bokštelis ant ratų, automobilis buvo suremontuotas ir 2019 m. lapkričio mėn. vėl perduotas naudotis ieškovui. Aplinkybę, kad ieškovui buvo perduotas tvarkingas automobilis be jokių subraižymų, patvirtino byloje kaip liudininkas apklaustas R. K. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po 2019 m. spalio 23 d. eismo įvykio ant automobilio buvo likę kokių nors apibraižymų, ieškovas juos kaip nors užfiksavo, pateikė atsakovui dėl to pretenzijas. Priešingai, ieškovo 2019 m. gruodžio 16 d. pranešimas apie automobilio apgadinimą leidžia manyti, kad tuo metu kitų apgadinimų nebuvo, tas pats pasakytina ir apie ieškovo pranešimą dėl suskilusio veidrodėlio. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas pripažino, kad jam naudojantis automobiliu buvo sudaužytas veidrodis, apgadintas bamperis, iš esmės neginčijo, jog automobilis turi ir kitų apgadinimų, tačiau laikėsi pozicijos, kad jis už juos nėra atsakingas. Ieškovo teigimu, tuo pačiu metu automobiliu naudojosi ir R. K. 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklaustas R. K. neneigė fakto, kad taip pat naudojosi automobiliu, bet priešingai, nei teigia ieškovas, jis nepatvirtino, jog automobiliu naudojosi atsakovo leidimu. R. K. nurodė, kad automobiliu jam duodavo naudotis ieškovas, jokios automobilio nuomos sutarties jis nebuvo sudaręs. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio perdavimas naudotis R. K. nepašalina ieškovo atsakomybės už automobilio pažeidimus, kadangi sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovas neturėjo teisės be raštiško savininko sutikimo leisti automobiliu naudotis ar jį išnuomoti kitiems asmens (nuomos sutarties 2.9 punktas). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad R. K. buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį su atsakovu tuo pačiu laikotarpiu kaip ir ieškovas arba atsakovas davė ieškovui rašytinį sutikimą, leidžiantį automobilį perduoti naudotis R. K. Taip pat ieškovas nepagrįstai teigia, kad automobilio apgadinimai užfiksuoti 2020 m. liepos 24 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po automobilio paėmimo, todėl automobilį galėjo apgadinti pats atsakovas ar tretieji asmenys, kurie juo naudojosi per tą laiką. Iš atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio apgadinimai, matyti, kad jos darytos 2020 m. liepos 14 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad automobilio apgadinimai atsirado per trijų dienų laikotarpį po automobilio paėmimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie kitus eismo įvykius, automobilio perdavimą naudotis tretiesiems asmenims. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ 2020 m. liepos 24 d. transporto priemonės apgadinimo apžiūros akte nurodė keistinų detalių sąrašą (kairės pusės išorinio veidrodžio gaubtas, kairės pusės išorinio veidrodžio stiklas, dešinės pusės variklio skyriaus purvaskydis, galinė dešinė padanga), remonto darbus. Iš UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ 2021 m. kovo 8 d. skaičiuotės santraukos matyti, kad automobilio atkuriamoji vertė (įvertinus detalių nuvertėjimą pagal grupes) yra 1 395,81 Eur (su PVM 1 688,93 Eur). Atsakovas taip pat sumokėjo 170 Eur už UAB ,,Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ paslaugas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nesutiko su apskaičiuotu žalos dydžiu, argumentuodamas tuo, jog apgadinimai mažareikšmiai, jokių pretenzijų atsakovas anksčiau nereiškė, nuotraukos žalos dydžio neįrodo, tačiau nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės atliktu apskaičiavimu. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, bet vėlgi nepateikia įrodymų, kad automobilio apgadinimų pašalinimo kaina yra mažesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui padarytos žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengtais skaičiavimais. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą apie visų būtinų ieškovo civilinės atsakomybės dėl atsakovui padarytos žalos taikymo sąlygų egzistavimo, ieškovui nepateikus įrodymų šiai išvadai paneigti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstai patenkintas iš dalies.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovo turėtos 700 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 729,90 Eur × 1,3 = 2 248,87 Eur), todėl atsakovui iš ieškovo priteisiamas 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Edvardas Paliokas

        Rasa Urbanavičiūtė