Civilinė byla Nr. e2-53-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00489-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Campheads atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Campheads, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. K.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius, ieškovas) prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Campheads (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.
2. Ieškovas nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. spalio 19 d. sudarė 7 958,34 Eur sumą, iš kurios: 7 929,62 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 28,72 Eur delspinigiai. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. spalio 19 d. duomenimis bendrovėje yra 4 apdraustieji. Ieškovas, siekdamas iš atsakovės išieškoti įmokų įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, bendrovei taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos nurašytos 2023 m. gegužės 24 d. Ieškovas 2023 m. liepos 3 d. atsakovei per elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos Draudėjų portalą siuntė raginimą dėl skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta.
3. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. spalio 19 d. duomenimis bendrovė nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę Volkswagen Golf, kuriai taikomi apribojimai (6 areštai) ir jos dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė finansinę atskaitomybę pateikė už 2021 metus. 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikio turto vertė sudarė 9 736,00 Eur, iš jų: atsargos sudarė 2 746,00 Eur ir kitas trumpalaikis turtas sudarė 6 990,00 Eur. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 40 157,00 Eur (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai), bendrovės nuostolis buvo 32 921,00 Eur. 2023 m. spalio 19 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai pagal 35 vykdomąsias bylas iš viso 816 196,74 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo pareiškimą tenkino – iškėlė atsakovei UAB Campheads bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
5. Teismas nustatė, kad UAB Campheads įregistruota 2020 m. vasario 17 d., bendrovės vadovė nuo 2020 m. vasario 10 d. yra J. Ž. Pagal 2021 m. balanso duomenis tais metais bendrovė turėjo turto iš viso už 9 736 Eur: ilgalaikio turto vertė 0 Eur, trumpalaikio turto vertė 9 736 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 40 157 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės nuostoliai 2021 m. sudarė 32 921 Eur.
6. Teismas nustatė, kad su bendrove 2023 m. vasario 17 d. buvo pasirašyta kemperio pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. K. (toliau – ir trečiasis asmuo) už kemperį iš viso sumokėjo 69 835 Eur, bet kemperis nebuvo perduotas. 2023 m. balandžio 26 d. išsiųstas pranešimas apie pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, pareikalauta grąžinti už kemperį sumokėtą kainą, tačiau bendrovė grąžino 3 800 Eur, liko negrąžinta 66 035 Eur suma. Teismas nustatė, kad bendrovė pripažįsta skolą, pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, tačiau nesutampa skolos likutis. Teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės reikalavimai kreditoriams viršija jos turto vertę.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, atsakovė yra šios transporto priemonės valdytoja-savininkė, taikomi apribojimai – areštas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės vykdomi 41 išieškojimai. VSDFV duomenimis, bendrovėje yra 3 apdrausti asmenys, skola siekia 9 892,97 Eur. Teismas nustatė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-21191-1192/2023 pagal UAB Campheads skundą dėl antstolio veiksmų; Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2S-1504-657/2023 paskirtas nagrinėti ieškovės UAB ,,Transervis“ atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12104-429/2023 pagal ieškovės UAB ,,Transervis“ ieškinį atsakovei UAB Campheads dėl skolos priteisimo.
8. Teismas sprendė, kad bendrovė yra nemoki, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę. Taigi, tokia UAB bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB Campheads atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą vadovaudamasis Juridinių asmenių registrui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2021 m. ir bendra informacija apie kreditorių naudai vykdomus išieškojimus. VSDFV, VMI, kaip ir kitos valstybinės institucijos žinojo apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų 2-ojo skyriaus 2023 m. liepos 3 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šios institucijos galimai teikė duomenis minėtam ikiteisminiam tyrimui. Ieškovas, gavęs atsakovės prašymą išdėstyti skolos mokėjimą, jo net nesvarstė. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas turto ir įsipareigojimų balansas yra senas ir neatitinka tikrosios bendrovės finansinės padėties.
9.2. Iš 2023 m. liepos 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų 2-ojo skyriaus Kratos protokolo matyti, kad iš atsakovės yra paimti ir šiuo metu nagrinėjami visi dokumentai, susiję su buhalterine apskaita, turto apskaita ir pan., todėl esant tokiai situacijai, ieškovė jokių duomenų apie JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytų dokumentų negalėjo ir negali pateikti teismui. Esant tokiai situacijai, kai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, atsakovė negali gauti ir negali pateikti duomenų, kurie turi ypatingą svarbą sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant nustatyti tikrąjį bendrovės valdomo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, gautinas pinigines lėšas ir pan., bankroto bylos iškėlimas negali būti pripažintas teisėtu.
10. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės UAB Campheads atskirąjį skundą. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:
10.1. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad bendrovė nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė turi transporto priemonę Volkswagen Golf, kuriai taikomi apribojimai ir kurios dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Bendrovės finansiniai duomenys yra daugiau kaip dviejų metų senumo, todėl, manytina, neparodo bendrovės tikrosios finansinės padėties. Paskutinį kartą ieškovas lėšas gavo tik 2023 m. gegužės 24 d. ir skola sudaro 10 223,38 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai iš UAB Campheads vykdo išieškojimą pagal 35 vykdomąsias bylas 816 196,74 Eur sumai.
10.2. Bendrovė 66 035,00 Eur skolinga trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, vykdant kemperio pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, bendrovės reikalavimai kreditoriams viršija jos turto vertę. Bendrovės vadovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrovė ketina vykdyti veiklą, kad jos veikla bus pelninga, kokiu būdu bus gaunamos pajamos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.
10.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas, gavęs prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, jo net nesvarstė. Bendrovė pateikė prašymą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Ieškovas per elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos Draudėjų portalą išsiuntė raštą dėl UAB Campheads pateikto prašymo trūkumų pašalinimo. Raštas perskaitytas, tačiau trūkumai pašalinti nebuvo ir tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės UAB Campheads atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties kaip nepagrįstą. Nurodo tokius atsikirtimus į atsakovės atskirojo skundo argumentus:
11.1. Nors atsakovė teigia, kad atsakovė negalėjo pateikti dokumentų, susijusių su jos turtine padėtimi, nurodytų JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose, nes jie perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, tačiau, visų pirma, apie negalėjimą nustatytu terminu pateikti dokumentų atsakovė privalėjo informuoti pirmosios instancijos tesimą iki pasibaigiant tokių dokumentų pateikimo terminui. Antra, tai, kad atsakovės tam tikri dokumentai yra paimti (ir galimai negrąžinti) ikiteisminį turimą atliekančios institucijos, nereiškia, kad ji negali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl šių dokumentų kopijų gavimo. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją dėl reikiamų dokumentų kopijų gavimo. Trečia, iš trečiojo asmens turimų duomenų, akivaizdu, kad atsakovė tikrai turi tam tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus, bet šių vis tiek bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neteikė, taip pat jų nepateikė ir su atskiruoju skundu. Taigi, atsakovė gali pateikti duomenis apie turimus kreditorius bei turimą turtą, o be to, visi šie duomenys yra apskaitomi buhalterinėje apskaitos programoje.
11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra nemoki. Visų pirma, atsakovė laikytina nemokia vien taikant alternatyvųjį likvidumo testą: atsakovės skola VSDFV Kauno skyriui siekia 10 223,38 Eur, nuo pareiškimo pateikimo dienos skola išaugo 2 265,04 Eur; antstolės atsakovės atžvilgiu vykdo išieškojimą 35 vykdomosiose bylose 816 196,74 Eur sumai; nors atsakovė skolą trečiajam asmeniui pripažino, tačiau ligi šiol nėra atsiskaičiusi. Taigi, minėtos aplinkybės nėra laikinas negalėjimas apmokėti skolų, todėl atsakovė laikytina nemokia vien taikant likvidumo testą. Antra, pirmosios instancijos teismas vertino tokius atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, kokie yra pateikti viešajam registrui. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie atsakovės finansinę būklę būtų neteisingos.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. liepos 3 d. Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų 2-ojo skyriaus 2023 m. liepos 3 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) Kratos protokolo kopiją. Šiuo įrodymu apeliantė grindžia savo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad iš atsakovės buvo paimti dokumentai, susiję su jos buhalterine apskaita, turto apskaita ir pan., todėl jokių dokumentų, nurodytų JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose ji pateikti neturėjo galimybės.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
16. Viena vertus, apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašomus prijungti įrodymus, taip pat nepagrindė, kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nenustatęs akivaizdaus piktnaudžiavimo įrodinėjimo teise fakto bei įvertinęs, kad pateikti duomenys gali būti susiję su sprendžiamu procesiniu klausimu, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl atsakovės (ne)mokumo
17. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
18. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
22. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
23. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra duomenų, kad atsakovė gauna ar ateityje gaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas turto ir įsipareigojimų balansas yra senas ir neatitinka tikrosios bendrovės finansinės padėties, o atsakovė aktualių finansinių duomenų negalėjo pateikti dėl to, kad bendrovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paimti buhalteriniai duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė atitinka ir pirmąją, ir antrąją sąlygą, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.
25. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 23 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
26. Vis dėl to, apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2021 m., kurie atspindi ne dabartinę bendrovės turtinę būklę, o 2021 m. buvusią finansinę padėtį bei byloje surinktų duomenų.
27. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2021 m. matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 9 736 Eur, ir tai apėmė visą trumpalaikio turto dalį, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 40 157 Eur. Nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (-)30 421 Eur, nuostoliai siekė 32 921 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, bendrovė veikė nuostolingai, ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikis turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
28. Kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės dabartinė finansinė padėtis, lyginant su 2021 m. laikotarpiu, būtų ženkliai pasikeitusi – bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, bendrovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Volkswagen Golf, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas eisme draudžiamas), kurios atžvilgiu yra taikomi apribojimai (areštas). Taigi, byloje nesant reikšmingų duomenų, kad bendrovės finansinė padėtis pagerėjo, jog pajamos akivaizdžiai padidėjo, o įsipareigojimai ženkliai sumažėjo, nėra pagrindo spręsti, kad reali bendrovės finansinė padėtis yra ženkliai pagerėjusi.
29. Jau minėta (žr. šios nutarties 22 punktą), mokumo pagrindimo pareigą turi įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tačiau atsakovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad bendrovės turimo turto reali vertė viršija finansinius įsipareigojimus kreditoriams, arba, kad finansinių įsipareigojimų kreditoriams dalis yra įvykdyta. Priešingai, apeliantės atskirojo skundo argumentai buvo paremti tik deklaratyviais teiginiais, kad: teismas vertino bendrovės senus (už 2021 m.) finansinius duomenis, kurie neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties; naujesnių duomenų apie bendrovės finansinę padėtį atsakovė teismui pateikti negalėjo, nes jie perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiais institucijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su minėtais argumentais dėl toliau nurodomų priežasčių. Visų pirma, pati atsakovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2022 m., iš kurios būtų galima spręsti apie atsakovės realią turtinę padėtį. Antra, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl paimtų finansinių duomenų kopijų išdavimo. Trečia, finansinės apskaitos dokumentų paėmimas ikiteisminiam tyrimui reikšmingiems faktams patikrinti ir nustatyti nevaržo įmonės galimybių toliau vykdyti veiklą ir ją apskaityti realiuoju veiklos vykdymo periodu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendrovės įsiskolinimai viršija turtimo turto vertę. Apeliantė jokiais įrodymais nepaneigė minėtos išvados, be to, nepatvirtino, kad bendrovė faktiškai vykdo veiklą, turi pajamų ir gali padengti įsiskolinimus kreditoriams.
30. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga net tik ieškovui (2023 m. spalio 19 d. duomenimis – 7 929,62 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. – 10 223,38 Eur), bet ir trečiajam asmeniui (66 035 Eur). Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos 41 vykdomosios bylos (iš kurių 38 bylose vykdomas priverstinis piniginių lėšų išieškojimas didesnei nei 800 tūkst. Eur sumai).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovui (paskutinį kartą lėšos buvo gautos 2023 m. gegužės 24 d. – 1 966,60 Eur), ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą, ar kad antstoliai būtų įvykdę išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, kad toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir įsipareigojimai nuolat auga.
32. Trečia, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Apeliantė nenurodė jokių duomenų, kaip ketina įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės (bendrovė ateityje gaus pajamų). Iš kitų byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pelną. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).
33. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
34. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, kad bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Šiuo atveju, nėra jokių abejonių, kad atsakovės sunkumus, kurie tęsiasi jau ne vienerius metus, galima laikyti pastoviais finansiniais sunkumais ir nėra jokių požymių, jog šiuo metu atsakovės finansinė situacija kaip nors gerėtų. Taigi, byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
36. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsikirtimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Atsižvelgiant, kad apeliantės (atsakovės) atskirasis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Šiuo atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo.
41. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš apeliantės 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
42. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
43. Trečiasis asmuo už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2023 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą nagrinėjamu atveju sudaro 800,04 Eur (0,4 × 2 000,10 Eur). Kadangi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (100,00 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl iš apeliantės UAB Campheads trečiojo asmens naudai priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Campheads, juridinio asmens kodas 305470099, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza